Šiandien Nikosijoje (Kipras) vykstančioje neformalioje Europos transporto ministrų taryboje svarstoma, kaip pagerinti vietinį ir tarpmiestinį Europos susisiekimą, sparčiau diegiant intelektines transporto sistemas (ITS). Lietuvos veiklą ir prioritetus šioje srityje pristato susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Viena iš pagrindinių susitikime svarstomų temų – įvairias transporto rūšis jungiančių kelionių planavimo ir integruotų bilietų diegimo sprendimai.
„Kelionių, naudojančių įvairias transporto rūšis, planavimo sistemai diegti būtina koordinuoti veiksmus visos Europos mastu. Šiuo metu naudojami planavimo sistemų ir integruotų transporto bilietų sprendimai yra fragmentiški, jie skiriasi įvairiose ES valstybėse ir netgi miestuose, todėl sunku užtikrinti jų sąveiką“, – sakė susisiekimo viceministras A. Štaras.
Susisiekimo ministerija šiuo metu kuria Viešojo transporto kelionių duomenų informacinę sistemą, kuri visoje Lietuvoje leis planuoti keliones miesto ir tarpmiestiniais autobusais ir traukiniais, taip pat įtrauks keltų į Neringą bei lėktuvų skrydžių iš Lietuvos oro uostų ir į juos tvarkaraščius. Viceministro A. Štaro teigimu, būtent tokių sistemų plėtojimas sukurs vienodas taisykles ir palankų teisinį reguliavimą efektyviam kelionių planavimui Europos mastu.
Šiuo metu Lietuva aktyviai diegia ir kitus ITS sprendimus eismo saugai gerinti, eismo sąlygoms stebėti ir valdyti. Nuo 2011 m. veikia Eismo informacijos centras, interneto svetainėje www.eismoinfo.lt teikiantis kelionės planavimui svarbius duomenis, pvz., informaciją apie oro sąlygas, kelio dangos būklę, kelio remonto darbus, jų trukmę ir apylankas, pavojingas kliūtis ir eismo sutrikimus. Tai padeda planuoti kelionės maršrutą ir laiką, atsižvelgti į esamus ar planuojamus eismo apribojimus ir sąlygas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Januszas Skolimowskis šiandien pasirašė Lietuvos ir Lenkijos valstybių sutartį dėl bendro dviejų šalių oro erdvės bloko sukūrimo.
Bendras valstybių funkcinis oro erdvės blokas padės efektyviau valdyti skrydžius, taupyti oro navigacijai skiriamas lėšas, optimaliau nustatyti skrydžių maršrutus, mažinti aviacinių degalų sunaudojimą ir CO2 išmetimą. Tai suteiks ekonominės naudos, pagerins skrydžių saugą ir aplinkos apsaugą.
Numatoma, kad ateityje be Lietuvos ir Lenkijos šiame funkciniame oro erdvės bloke galės dalyvauti ir kitos Baltijos jūros regiono šalys bei Ukraina, Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritis. Ekspertų vertinimu, papildomų šalių įtraukimas leistų labiau optimizuoti aviacinę veiklą ir duotų dar didesnį ekonominį efektą.
Europos valstybių funkciniai oro erdvės blokai kuriami įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, kurios tikslas – patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus. Siekiant šių tikslų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą iki 2012 m. gruodžio 4 d. visos ES valstybės privalo dalyvauti bent viename funkciniame oro erdvės bloke su kita Europos šalimi.
Bendro Europos dangaus koncepcija sukurta atsižvelgiant į vis didėjantį oro transporto eismo intensyvumą, dėl kurio ėmė strigti Europos oro eismo paslaugų teikimo sistema ir pradėjo daugėti vėluojančių skrydžių. Įsitinkinta, kad į atskirus segmentus suskaldyta oro erdvė naudojama neveiksmingai. Oro navigacijos paslaugas šalys teikia oro erdvėje tik virš savo teritorijos, o tai reiškia, kad naudojamos skirtingos oro eismo valdymo technologijos, skrydžių maršrutai yra nepatogūs, kyla įvairių problemų kertant valstybių sienas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-07-17
2012 m. sausio–birželio mėn.
Per 2012 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 20,3 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimties pokytis sudarė -10,4 proc., palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 16,9 mln. t, pokytis -8,3 proc. arba -1,5 mln. t, o Būtingės terminale perpilta 3,4 mln. t, pokytis -19,4 proc. arba -0,8 mln. t.
Per 2012 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+223,3 tūkst. t), rūdos(+195,7 tūkst. t) krova.
Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–birželio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-873,9 tūkst. t), žalios naftos (-821,7 tūkst. t) bei naftos produktų (-659,9 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 15,0 proc., kurių perpilta 8 405,0 tūkst. (41,5 proc. bendros uosto krovos). 8,3 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 6 457,3 tūkst. t (31,8 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 5,1 proc., iš viso jų krauta 5 422.3 tūkst. t (26,7 proc. bendros uosto krovos). Per 2012 m. sausio–birželio mėn. užregistruoti 3 412 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 34 laivai (-19,0 proc. arba 8 laivais mažiau, palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 2 394 tarptautiniai laivai (+1 laivas, palyginus su 2011 metų sausio–gegužės mėn.), 984 vietiniai laivai (2011.01-06 laikotarpiu buvo lygiai tiek pat vietinių laivų)2012 metų sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 3 378 laivai, t.y. 1 laivu daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 150 757, t. y. 2,1 proc. arba 3 049 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Liepos 17 d., antradienį Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius susitiko su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnu Jurgiu Razma.
Susitikime aptarti aktualūs vežėjams klausimai susiję su nepalankiomis vežėjams Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainomis ir sąlygomis.
J. Razma teigė atkreipsiantis dėmesį į šios rūšies draudimo sutartyse numatytas sąlygas, sunkinančias vežėjų darbą. Jis teigė, jog jam yra žinoma ir apie tokiose sutartyse nustatytą mažą neturtinės žalos atlyginimo asmeniui piniginę sumą, dažnai neatitinkančią realiai patirtų nuostolių, kuriuos vežėjai turi padengti.
A. Kondrusevičius pažymėjo, jog šiuo metu Lietuvoje apdrausti vilkiką, galintį dirbti užsienyje, kainuoja nuo 4 000 iki 15000 Lt. „Vežėjai atsimena laikus kai vilkiką tarptautiniams reisams apdrausti ir gauti taip vadinamąją „Žaliąją kortelę“ buvo galima už 1 300–1500 Lt. Tai buvo tada, kai draudimas dar nebuvo privalomas, todėl draudimo kompanijos taikė kainas, kurios daugiau ar mažiau atitiko realią situaciją rinkoje“, – sakė A. Kondrusevičius.
Pasak jo, būtina keisti TPVCAPD įstatymo nuostatas taip, kad vežėjai nesusidurtų su itin aukštomis šio draudimo kainomis bei nepatirtų žalos dėl jiems nepalankių sutarčių sąlygų.
Užsienio vežėjų kontrolės stoka
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas M. Atroškevičius pabrėžė jog, užsienio šalių vežėjų naudojamų leidimų kontrolė Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra nepakankama ir išlieka galimybės pažeidinėti leidimų naudojimo tvarką. Anot jo, didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tinkamam leidimų, skirtų krovinių gabenimams iš trečiųjų šalių, naudojimo kontrolės užtikrinimui.
„Viena iš papildomų priemonių, kuri ženkliai sustiprintų leidimų panaudojimo kontrolę, būtų įpareigojimas policijos ir muitinės pareigūnams tikrinti ar užsienio valstybių krovininių transporto priemonių vairuotojai turi reikiamus leidimus bei skirti baudas už jų neturėjimą ar netinkamą naudojimą. Tokia tvarka šiuo metu sėkmingai veikia Latvijoje ir Estijoje“, – tikino M. Atroškevičius.
J. Razma teigė, jog ketina artimiausiu metu susitikti su susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku ir aptarti pasienio infrastruktūros, transporto eilių sprendimo klausimus. Jis taip pat žadėjo pasidomėti ir jei reikės susitikti su atsakingų institucijų vadovais sprendžiant kitų šalių vežėjų naudojamų leidimų kontrolės problematiką.
Primename, kad praėjusią savaitę J. Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi ir aptarinėjo vežėjams nepalankią situaciją Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-17
Didžiosios Britanijos policija perspėja apie jų keliuose atsiradusį naują krovinių grobimų būdą, kuris gali būti naudojamas ir kitose šalyse.
Paskutinioji vagystė įvyko Hampšyre, liepos 9 d. Vairuotojas vairavo niekuo neišsiskiriantį vilkiką, kai jį aplenkė moters vairuojamas vidutinio dydžio automobilis. Vairuotoja mirksėdama lempomis ir mojuodama rankomis sustabdė vilkiką. Sustojusi ji pradėjo vairuotojui aiškinti, neva šis apgadino jos automobilį keletą kilometrų prieš tai. Vilkiko vairuotojas teigia, kad moteris atrodė tvarkinga ir jokio įtarimo nesukėlė.
Neužilgo šalia sustojo kitas automobilis iš kurio išlipo keletas vyrų ir grasindami vairuotojui peiliu įlipo su juo į kabiną ir privertė nuvairuoti vilkiką į atokią vietą. Ten krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę. Vairuotojas buvo surištas ir paliktas vilkike, kol jį išlaisvino atsitiktinai pro šalį ėję žmonės. Nuostoliai siekia apie 700 tūkst. svarų.
Didžiosios Britanijos policija tiki, kad tokie incidentai gali pasikartoti ir vairuotojams rekomenduoja būti atidiems. Iškilus panašiai situacijai, reiktų likti kabinoje ir užsirakinti, o išgirdus kaltinimus, neva buvo apgadinta kita transporto priemonė, iš karto kviesti policiją.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Keliant krovinius labai plačiai naudojami kėlimo reikmenys – stropai. Atsitiktinis krovinio atsilaisvinimas ir kritimas arba nenumatytas ir neplanuotas judėjimas kelia grėsmę žmonių, esančių pavojaus zonoje, sveikatai ir saugumui.
Kadangi dažniausiai keliami sunkūs – didelio svorio kroviniai, tad ir nelaimingų atsitikimų pasekmės dažniausiai yra labai skaudžios – baigiasi žmonių mirtimi, sunkiais sužalojimai ir/arba patiriami dideli materialiniai nuostoliai.
Tad Valstybinės darbo inspekcijos specialistų parengtos „Krovinių stropavimo stropais metodinės rekomendacijos“ tikimės pasitarnaus krovinius keliantiems darbuotojams ir įmonėms pasirenkant ir įsigyjant jiems tinkamiausius ir geriausiai krovinių kėlimui tinkančius stropus bei užtikrinant saugų jų naudojimą ir techninę priežiūrą, o tuo pačiu ir saugius krovinių krovos darbus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekdami dar labiau pagerinti eismo saugumą šalies keliuose, lenkai pradėjo montuoti naujus greičio matuoklius visoje šalies teritorijoje. Dauguma jų bus įrengti tranzitiniuose keliuose. Planuojama, kad iki rudens bus įrengta apie 300 naujų greičio matuoklių.
Šie įrenginiai nebus slepiami, o taip pat apie jų buvimą įspės kelio ženklai. Tokiomis prevencinėmis priemonėmis tikimasi sumažinti transporto priemonių greitį pavojinguose kelio ruožuose. Kaip teigia lenkai, svarbiausia yra ne nubausti vairuotoją už greičio viršijimą, o priversti jį važiuoti saugiu greičiu, nes pagal statistiką, Lenkijoje daugiausiai eismo įvykių kuriuose žūsta žmonės, įvyksta dėl saugaus greičio nesilaikymo.
CargoNEWS redakcija visiems vairuotojams linki vairuoti saugiau ir nepažeidinėti kelių eismo taisyklių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Klaipėdos uoste statomas pirmasis specializuotas keleivių ir krovinių jūrinis terminalas. Šį ketvirtadienį į naujo terminalo pamatus bus įleista atminimo kapsulė, o pirmuosius keleivius planuojama aptarnauti kitų metų vasarą.
Pasak Benedikto Petrausko, „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinio direktoriaus, terminalo suprastruktūros statybos darbai pradėti vykdyti balandžio mėnesį, kai buvo gautas statybos leidimas. Pirmiausia buvo griaunami seni statiniai, atliekami inžineriniai žemės darbai. Dabar statybos jau pasiekė tokį etapą, kai pradeda kilti terminalo pastatas, sandėlis ir kiti numatyti statiniai.
„Iki šio vykdyta skystų krovinių krova mūsų įmonėje visiškai stabdoma, vakar pakrovėme paskutinį melasos laivą ir visą terminalą atiduodame statybininkų žiniai“, - sako B.Petrauskas.
Anot jo, per metus laiko maždaug 20 hektarų plote operatorius planuoja įrengti visiškai naują terminalą, kuris bus pajėgus aptarnauti apie 5 mln. tonų krovinių ir apie 1 milijoną keleivių per metus. Terminalo pastato su keleivių galerija ir laukimo salėmis plotas sieks beveik 5 tūkstančius kvadratinių metrų.
Pagrindiniais statybos partneriais pasiriktos bendrovės: „Inkomsta“, „Klaipėdos monolitas“, „Ruukki Lietuva“.
Terminalo krantinių statybas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu jau antri metai vykdo bendrovė „Latvijas tilti“. Krantinėms įrengti naudojamos valstybės ir Europos Sąjungos piniginės lėšos. Taip pat jau pradedamas privažiuojamųjų kelių tiesimas, sprendžiamas įvažiavimo į terminalą sankryžos rekonstrukcijos klausimas.
„Tai bus tikrai modernus ir pažangus terminalas, pastatytas atsižvelgiant į panašių terminalų Baltijos jūroje veiklos patirtį ir laivybos linijų reikalavimus“, - sako B. Petrauskas.
Anot jo, apie keltų linijas, kurios dirbs naujajame terminale, šiandien galima pasakyti tiek, kad yra pasirašyti ketinimų protokolai, vyksta derybos, o konkretūs maršrutai ir linijų operatoriai turėtų būti paskelbti likus keliems mėnesiams iki jų veiklos pradžios.
Terminalas yra išskirtinis Klaipėdos uoste ir tuo, kad pirmą kartą buvo įsisavinta tokia didelė rezervinė uosto teritorija, išspręsta daug gyventojų iškeldinimo ir nuosavybės išpirkimo klausimų.
Terminalo statybai, be privažiuojamųjų kelių ir sankryžų rekonstrukcijos, bus skirta apie 200 milijonų litų valstybės, Europos Sąjungos ir privačių lėšų.
AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"
Vilniaus ir Kauno dvimiesčio ekspertai siūlo automagistralei Vilniaus-Kaunas suteikti Savanorių prospekto pavadinimą, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.
Dar balandį įvykusio jungtinio Vilniaus ir Kauno bei aplinkinių savivaldybių atstovų susitikimo metu buvo sudarytos penkios ekspertų grupės, kurios šį mėnesį pateikė išvadas, kaip toliau plėtoti Vilniaus ir Kauno dvimiestį. Vienas iš ekspertų siūlymų – bendru savivaldybių kreipimusi į Vyriausybę automagistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožui Vilnius – Kaunas suteikti Savanorių prospekto pavadinimą.
„Ekspertų grupių tikslas – numatyti dvimiesčio koncepcijos uždavinius ir jų įgyvendinimo galimybes bei pasiūlyti, kaip toliau sėkmingai plėtoti projektą“, – teigė Vilniaus miesto tarybos narys, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininkas Edgaras Stanišauskas.
Ekspertai taip pat pateikė siūlymus susisiekimo, ekonomikos ir turizmo plėtojimo sritims. Šių grupių veikloje dalyvavo ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų savivaldybių atstovai. Į dvimiesčio projektą taip pat ketinama oficialiai pakviesti Vilniaus rajono savivaldybę.
Tarp ekspertų grupių išvadų – siūlymas įsteigti nevyriausybinę organizaciją – nuolat veikiantį „Greitkelio“ švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir verslo forumą. Tokia skėtinė organizacija padėtų nagrinėti aktualias problemas, o jos nariais galėtų tapti švietimo, verslo, kultūros, aplinkosaugos organizacijos, visi aktyvūs ir prie projekto norintys prisidėti piliečiai. Į minėtos organizacijos veiklą taip pat siūloma įtraukti aukštąsias mokyklas.
Ekspertai savo išvadose siūlo į Dvimiesčio teritorijoje (Vilniuje, Kaune ir aplinkinėse savivaldybėse) parengti bendrą Dvimiesčio marketingo strategiją – vieningai pozicionuoti Dvimiestį, kartu dalyvaujant parodose, koordinuojant informacijos sklaidą. Tokio sumanymo pirmas žingsnis būtų savivaldybių bendrųjų planų peržiūrėjimas 20 perspektyviausių Dvimiesčio investicinių objektų identifikavimas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-17
Nacionalinė katastrofa neįvyks – Lietuva tikrai neliks be didžiosios dalies tiltų ir viadukų, kai jais ims riedėti neįprastas transportas, gabenantis ypač sunkius ir didelius krovinius į naujai statomą Visagino atominę elektrinę (VAE). Pasiryžimas rekonstruoti, o prireikus ir statyti naujus reikiamus susisiekimui objektus neišblėsęs. Projekto organizatoriai tikina, kad statybininkai jau gali ruoštis darbams, kuriuos reikės baigti 2015 metais.
Prioritetas – automobilių keliai
Gąsdinamų pranešimų, kad gabenant sunkiasvorius krovinius į naująją VAE sugrius ne vienas tiltas, pastaruoju metu netrūko. Skeptikų apstu: vieni teigia iš tiesų neįsivaizduojantys Lietuvos keliais gabenamų ypač sunkių krovinių, kiti abejoja, ar jie iš viso bus gabenami. Treti būgštauja, kad tik dabar sugalvota ruoštis būsimiems išbandymams ir nebus laiku padaryti darbai.
Tokius galima nuraminti. Sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių transportavimo studija pradėta rengti dar 2008 metais ir jau yra parengta, krovinių gabenimo būdai ir maršrutai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į VAE statybų aikštelę numatyti. Prioritetinis maršrutas yra automobilių kelių, kurio ilgis – apie 550 kilometrų. Rezervinis – multimodalinis maršrutas, kurį sudaro apie 225 kilometrų Nemunu bei 400 kilometrų automobilių kelias.
Prioritetiniu pasirinktas automobilių kelių maršrutas, nes jis bus parengtas vieną kartą ir poreikio ką nors tobulinti ar nuolat atnaujinti vėliau neturėtų kilti. Situacija kitokia norint krovinius gabenti vidaus vandens keliais, nes dėl nepakankamo gylio Nemune tektų imtis upės dugno valymo darbų. Tai reikėtų daryti nuolat, kol būtų transportuojami kroviniai. Nemune taip pat yra apribotas laivybos sezoniškumas, todėl turėtų būti ieškoma alternatyvių maršrutų žiemos periodu.
Maršrutas vežant krovinius tik autotransportu numatytas toks: Klaipėda–Salantai–Plungė–Telšiai–Kuršėnai–Šiauliai–Radviliškis–Šeduva–Panevėžio apylanka–Panevėžys–Subačius–Kupiškis–Rokiškis–Obeliai–Zarasų apylanka–Dūkštas–VAE.
Kol kas nėra žinoma, iš kurios Klaipėdos uosto dalies – pietinės ar šiaurinės – bus vežami kroviniai, tad maršruto dalyje Klaipėda–Salantai nagrinėjami du variantai. Pasirinkus kelionę iš pietinės uosto dalies numatomas toks maršrutas: Klaipėda (Jūrininkų prospektas–Tilžės gatvė)–Sudmantai–Jokūbavas–Kretinga–Salantai. Jeigu kelionė prasidės iš šiaurinės uosto dalies, maršrutas bus toks: Klaipėda (Naftos terminalas)–Palanga–Darbėnai–Salantai.
Naujas – tik vienas tiltas
Sunkiasvorių ir didelių matmenų transportavimo maršrutas bus rengiamas pagal kompanijos „Hitachi-GE“ ir bendrovės Visagino atominės elektrinės parengtą techninę kelių specifikaciją. Suskaičiuota, kad iš viso bus rekonstruota 30 pralaidų ir tiltų, 53 posūkiai, 82 sankryžos bei viena pervaža. Maždaug 800 vietų numatyti oro linijų kabeliai, o penkiose ant esamų žvyrkelio atkarpų bus liejamas asfaltas.
Nors iš pradžių manyta, kad prireiks bent penkiolikos naujų tiltų, šiuo metu maršrute numatyta statyti tik vieną naują.
Tvarkomų kelių danga ir konstrukcija išoriškai neturėtų skirtis nuo esamų dabar. Pagrindinis vizualinis skirtumas turėtų išryškėti posūkiuose. Transportuojant sunkiasvorius ir didelių matmenų krovinius transporto priemonės būna kur kas ilgesnės negu standartinės, todėl ir posūkių spinduliai būna didesni. Remiantis tokių krovinių gabenimo praktika posūkiai išplatinami.
Kadangi numatytos transporto priemonės, gabensiančios nestandartinius krovinius, važiuojamosios dalies plotis yra 6,3 metro, tokio pločio ir turi būti išlieta kelio danga. Sunkiasvoriam transportui numatyta apkrova į ašį yra apie 10 tonų. Tokios apkrovos teisės aktuose yra numatytos ir leidžiamos.
Remiantis Susisiekimo ministerijos skaičiavimais ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos patirtimi, parengiamieji maršruto Klaipėda–Visaginas, kuriuo bus gabenami nestandartiniai kroviniai, darbai galėtų kainuoti apie 276 mln. litų. Planuojama, kad krovinių transportavimas prasidės 2015 metų pabaigoje. Iki to laiko turės būti atlikti pagrindinai parengiamieji maršruto darbai.
Rekonstruoti – pigiau
Sunkiasvoriam ir didelių matmenų kroviniui transportuoti bus suformuotas junginys iš daugiausia keturių sunkiasvorių automobilių su krovinio gabenimo platforma. Du sunkiasvoriai automobiliai bus junginio priekyje ir trauks visą suformuotą platformą, kiti du – junginio gale ir stums šią platformą.
Prie labai didelių matmenų krovinių, kuriuos numatoma gabenti į statyti planuojamą naują AE, priskiriami reaktoriaus slėginis indas, garo generatorius, slėgio reguliatorius, kaitiklis, turbinos dalys, kondensatorius, turbogeneratorius ir jo dalys, aukštos įtampos transformatorius, tiekiamo vandens talpa. Šių įrenginių svoris gali būti atitinkamai nuo 500 iki 1200 tonų.
Didžiausias krovinių svoris, kurį šiuo metu galima vežti maršrutu Klaipėda–Visaginas nerekonstruojant kelio statinių, yra apie 250 tonų, įskaitant ir krovinius gabenančių automobilių svorį. Tačiau ir tokį pajėgūs atlaikyti ne visi tiltai ir pralaidos.
Didžioji dauguma maršrute esančių tiltų yra gelžbetonio ir pastatyti 1960–1980 metų laikotarpiu. Iš viso numatytame maršrute iš Klaipėdos iki Visagino yra 44 kelio statiniai, iš kurių 30 nelaiko didesnių apkrovų. Reikėtų stiprinti ne tik šių tiltų bei pralaidų perdangas, bet ir atramas, o tai yra techniškai sudėtinga ir brangu. Būtent dėl šios priežasties buvo planuojama, kad labiau apsimoka statyti naujus tiltus negu rekonstruoti senus, tačiau sprendimai keičiasi.
Transporto ir kelių tyrimo instituto Tiltų tyrimų skyriaus projektų vadovas Mečislovas Jocius teigė, kad rekonstruoti senus tiltus ir pralaidas yra sudėtingiau, bet pigiau negu statyti naujus tokius statinius. „Kaskart reikia įvertinti, kurias konstrukcijas galima panaudoti, o kurias reikia išardyti. Kai kurių tiltų atramas bus galima pasitelkti jas sustiprinant, perdangas visais atvejais reikės pakeisti“, – sakė M. Jocius.
VAE projekte pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti laikomąsias esamo statinio konstrukcijas ir pakeisti (padidinti, sumažinti) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Numatyta, kad kai kuriais atvejais laikomosios konstrukcijos pakeičiamos kitomis, įrengiamos naujos laikomosios konstrukcijos, pašalinama dalis esamų. Esmė ta, kad statoma toje pačioje vietoje, todėl ir statybos rūšis – rekonstrukcija.
„Naujo statinio statyba vyktų naujoje vietoje. O tai būtų susieta su žemių išpirkimu, didelėmis sąnaudomis ir ilgomis keletą metų trunkančiomis teritorijų dokumentų planavimo procedūromis“, – aiškino M. Jocius.
Numatytame maršrute šiuo metu, anot specialisto, visi statiniai – normalios būklės, nėra kritiškų. Vertinant būsimi darbai visada sudėtingesni prie didesnių upių, pavyzdžiui, rekonstruojant tiltus per Nevėžį A9 ir A17 keliuose, tiltą per Daugyvenę A9 kelyje bei privažiavimą ir tiltą per Ventą Kuršėnuose.
Tvarkys ir aikšteles
Numatytame maršrute ir jo alternatyviose atkarpose yra 26 geležinkelio pervažos. Prieš vežant krovinius vienuolikoje jų reikia atlikti įvairius darbus: keisti važiuojamosios kelio dalies pakloto plokštes arba išplatinti pervažas, laikinai išmontuoti šviesoforus bei sargšulius, netgi ties pervažomis esančius kelio ženklus.
Vežant krovinius kas 30–60 kilometrų numatytos tarpinės sustojimo aikštelės. Atstumai tarp aikštelių nustatyti atsižvelgiant į tai, kokį per vieną dieną galima nuvažiuoti atstumą, kai reikia įveikti įvairias kelyje esančias kliūtis. Dauguma aikštelių maršrute jau įrengtos, tačiau kai kurios yra per mažos, jas reikės didinti.
Panašiai ir su keliais: dalis jų neatitinka sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių transportavimo reikalavimų. Vienų jų nusidėvėjusi žvyro danga, kiti yra natūraliai susiformavę ir visai be dangos, kelių pločiai bei posūkių spinduliai neatitinka reikalavimų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gali būti, kad vairuotojai per daug moka už benziną, nes bankai ir kiti prekiautojai manipuliacijomis užkelia naftos kainas, kaip ir palūkanas, rašoma oficialioje ataskaitoje, praneša telegraph.co.uk.
G20 išplatintoje ataskaitoje rašoma, kad rinka – atvira manipuliacijoms, po šios ataskaitos didėja abejonės, ar degalų kainos yra adekvačios.
Bankų, naftos bendrovių ir rizikos draudimo fondų prekiautoja i suinteresuoti iškreipti rinkos padėtį, rašoma ataskaitoje.
Didžiojoje Britanijoje politikai paragino vyriausybę aktyviau dalyvauti manipuliacijų tarpbankinėmis rinkos palūkanomis LIBOR tyrime ir pasiaiškinti, ar degalų kanos nebuvo dirbtinai užkeltos.
100 parlamentarų grupei vadovaujantis Robertas Halfonas pareiškė, jog Anglijos bankas turėtų nedelsiant apsvarstyti šį klausimą.
„Reikia žinoti, ar naftos kainomis buvo manipuliuojama, kaip ir LIBOR“, – sakė jis ir pridūrė, jog degalų kainos veikia milijonus žmonių.
Mažmeniniai benzino pardavėjai pagal naftos kainas sprendžia, kiek mokėti už būsimus benzino kiekius.
Kainą apskaičiuojama, remiantis esamomis naftos prekiautojų (bankų, rizikos draudimo fondų, energetikos įmonių) kainomis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rytoj, liepos 17 d., 10.30 val. Susisiekimo ministerijoje (111 salėje) pasirašoma Lietuvos ir Lenkijos valstybių sutartis dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo. Sutartį pasirašys susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Janusz Skolimowski.
Ši sutartis parengta bendradarbiaujant Lietuvos Susisiekimo ministerijai ir Lenkijos Transporto ministerijai. Kurdamos bendrą funkcinį oro erdvės bloką (angl. Functional Airspace Block – FAB) šalys siekia užtikrinti saugų, efektyvų ir ekonomišką oro erdvės panaudojimą.
Bendras valstybių funkcinis oro erdvės blokas padės efektyviau valdyti skrydžius, taupyti oro navigacijai skiriamas lėšas, optimaliau nustatyti skrydžių maršrutus, mažinti aviacinių degalų sunaudojimą ir CO2 išmetimą. Tai suteiks ekonominės naudos, pagerins skrydžių saugą ir aplinkos apsaugą.
Numatoma, kad ateityje be Lietuvos ir Lenkijos šiame funkciniame oro erdvės bloke galės dalyvauti ir kitos Baltijos jūros regiono šalys bei Ukraina, Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritis. Ekspertų vertinimu, papildomų šalių įtraukimas leistų labiau optimizuoti aviacinę veiklą ir duotų dar didesnį ekonominį efektą.
Europos valstybių funkciniai oro erdvės blokai kuriami įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, kurios tikslas – patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus. Siekiant šių tikslų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą iki 2012 m. gruodžio 4 d. visos ES valstybės privalo dalyvauti bent viename funkciniame oro erdvės bloke su kita Europos šalimi.
Papildoma informacija:
Bendro Europos dangaus koncepcija sukurta atsižvelgiant į vis didėjantį oro transporto eismo intensyvumą, dėl kurio ėmė strigti Europos oro eismo paslaugų teikimo sistema ir pradėjo daugėti vėluojančių skrydžių. Įsitinkinta, kad į atskirus segmentus suskaldyta oro erdvė naudojama neveiksmingai. Oro navigacijos paslaugas šalys teikia oro erdvėje tik virš savo teritorijos, o tai reiškia, kad naudojamos skirtingos oro eismo valdymo technologijos, skrydžių maršrutai yra nepatogūs, kyla įvairių problemų kertant valstybių sienas.
Siekdama pertvarkyti oro navigacijos paslaugų sektorių Europoje ir sukurti bendrą Europos oro erdvę, Europos Komisija 1999 metais paskelbė ketinimą įdiegti tam tikrų priemonių paketą. Taip atsirado „Bendro Europos dangaus“ idėja, kuri apima bendros oro erdvės, vienodų skrydžių valdymo standartų bei procedūrų sukūrimą.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija
2012-07-16
Prabėgusi savaitė transporto sektoriuje pasižymėjo gausybe kriminalinių ir eismo įvykių kuriuose atsidurdavo vilkikai. Tokios žinios skriejo ir iš Lietuvos ir iš užsienio. Buvo ir kitų svarbių žinių vežėjams.
Kriminalai, avarijos, įvykiai
Lietuvoje daugiausiai dėmesio susilaukė Liepos 10 d. įvykiai Šiauliuose. Čia uždarosios akcinės bendrovės teritorijoje, girti krovininių vilkikų vairuotojai sumušė įmonės direktorių.
Kituose miestuose taip pat užfiksuoti nekasdieniai įvykiai. Tą pačią dieną apie 11 val. Kaune intensyvioje Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžoje išbarstyta beveik pusė alaus krovinio. Alų vežęs “Renault” vilkikas – latviškais numeriais.
Dieną prieš šį įvykį, laikinosios sostinės policija gavo Ukrainos piliečio pareiškimą dėl Vokietijos firmai priklausančių dviejų balninių vilkikų „Volvo“ su nepakrautomis puspriekabėmis „Koegel“, vagystės.
Kuriozinė situacija įvyko Klaipėdoje, kur aikštelėje prie laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ šaldytų produktų terminalo stovėjo vilkikas „Mercedes Benz“, kurio puspriekabės tentas „papuoštas“ didžiule Sovietų sąjungos vėliava, kurios demonstravimas Lietuvoje draudžiamas įstatymu. Tad įžūlus užsienietis galėjo netekti priekabos ar bent jos tento. Tačiau Klaipėdos policijos pareigūnai šio vilkiko, matyt, nepastebėjo.
Iš užsienio taip pat atskriejo keletas kriminalinio pobūdžio naujienų. Vengro vairuojamas vilkikas važiavo prieš eismą Didžiosios Britanijos greitkelyje. Sustabdžius paaiškėjo, kad vilkiko vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio.
Tačiau tai nebuvo visos žinios iš Didžiosios Britanijos. Policija sulaikė ir neblaivų Lietuvos vairuotoją R. R, kuriam per dvi valandas nuo pažeidimo buvo atimta teisė vairuoti ir skirta 1 500 svarų bauda.
JAV praėjusią savaitę neapsieita be eismo “trilerių”. Apsaugos kameros užfiksavo, kaip vilkikas įsirėžė į degalinę. Aukų buvo išvengta.
Kiti įvykiai
Jau dabar žinoma, kad kitais metais vežėjai keliaujantys Prancūzijos keliais privalės mokėti ekologinį mokestį. Bendras sistemos veikimo modelis jau numatytas, o tikslūs įkainiai bus paskelbti vėliau.
Seime kalbėta apie vežėjų problemas pasienyje ir jų sprendimo būdus. Seimo narys Jurgis Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi. Rengti tokį susitikimą pirmiausia paskatino vežėjų nusiskundimai dėl eilių Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
Paskutinė gera žinia vežėjams atskriejo iš Briuselio. Europos Sąjungos biurokratai pamažu pasiduoda gamintojų ir vežėjų spaudimui – ateityje turėtų būti leista eksploatuoti 0,5 m. ilgesnes puspriekabes. Papildomas jos ilgis bus panaudotas gerinant puspriekabės aerodinamiką ir siekiant taupesnio važiavimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-16
Metų pradžioje, bankų atstovai kalbėjo, kad 2012 metais sunkiojo transporto įsigijimas išperkamąja nuoma bus stabilus arba augs. Metams įsibėgėjus žiūrime, ką turime: vežėjai vis aktyviau perka naujas sunkiojo transporto priemones, turto areštų ženkliai mažėja, o išperkamosios nuomos sąlygos lieka pakankamai stabilios ir net švelnėja.
Naujų vilkikų paklausa sparčiai auga
Daugelio Lietuvos bankų, teikiančių išperkamosios nuomos paslaugas, atstovai konstatuoja, kad pirmąjį 2012 m. pusmetį transporto įmonės didelį dėmesį skyrė parkų atnaujinimui ir plėtrai. Augantis šalies eksportas pernai suteikė naują postūmį transporto sektoriui ir padidino sunkiojo transporto priemonių paklausą. DNB banke sunkiojo transporto įsigijimo finansavimas, lyginant su pirmu 2011 m. pusmečiu, išaugo 15 proc., o SEB banke pagal naujai sudarytų sutarčių sumą lizingo apimtys augo net iki 38 proc. Nepaisant augančių rodiklių, bankų atstovai agresyvios transporto parkų plėtros neįžvelgia ir visi lyg susitarę tvirtina, kad prieškrizinis lygis dar nepasiektas.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis atskleidė, kad 2008 m. investicijos šioje srityje buvo 2 kartus didesnės nei šiuo metu, tačiau prieškrizinė išperkamosios nuomos situacija nebuvo tvari: pirkimas buvo nepamatuotas, dėl finansavimo į bankus kreipdavosi naujos, nepatyrę, daug rizikos keliančios įmonės.
Vežėjai, pirkdami transporto priemones, prioritetus teikia naujiems automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms. „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus projektų vadovas Einoras Čiagus pasakojo, kad naujos sunkiojo transporto priemonės sudaro 70 proc. finansuojamo turto. A. Čičelis įžvelgė, kad naują transportą dažniau renkasi stambios įmonės: „Į transporto parkų atnaujinimo ar plėtros projektus labiau linkusios investuoti stambios pervežimo bendrovės, tuo tarpu smulkios įmonės vis dar linkusios naudotis šiuo metu turimais transporto parkais“.
Dar viena pataruoju metu vyraujanti tendencija – už seniau įsigytą transportą atsiskaityti anksčiau, nei buvo sutarta.
Areštų mažėja dėl atsargesnio finansavimo
Jau nuo praėjusių metų pastebimos turto areštų mažėjimo tendencijos. Šiuo metu turto areštų lygis – minimalus. Anot E. Čiagaus, jo atstovaujamame banke („Swedbank“ ) areštų mažėjimą lemia kryptingas darbas su stipriausiais, didžiausią patirtį ir rezervus turinčiais klientais. „Per paskutinius 2-3 metus griežtai laikėmės savo pozicijos ir vengėme finansuoti rinkos naujokus, taip pat įmones, kurios vykdo agresyvią ir dažnai nepamatuotą plėtrą,“ – turto areštų mažėjimo priežastis vardino E. Čiagus.
SEB banke, lyginant su pirmuoju 2011 m. pusmečiu, transporto įmonių turto areštų sumažėjo 45 proc. Šie skaičiai rodo, kad bankai suinteresuoti, kad rinkos dalyviai sėkmingai vykdytų savo veiklą ir kraštutinių priemonių kaip turto areštavimas stengiasi išvengti.
Kreditavimo sąlygos – švelnėja
Metų pradžioje vežėjus neramino, kokios bus kreditavimo sąlygos antrą 2012 m. pusmetį. Rinkoje buvo jaučiamas stabtelėjimas, mažėjo transporto įmonių apyvartos, todėl vežėjai baiminosi, ar kreditavimo sąlygos išliks tos pačios, kaip ir pernai.
Daugelyje bankų pagrindinės lizingo sąlygos ne tik kad nepasikeitė, bet ir švelnėjo. Bankai ir toliau vertindami įmones pagrindinį dėmesį skiria įmonės pinigų srautams. Tik įvertinę verslo planus, riziką, įsitikinę, kad įmonė galės vykdyti įsipareigojimus iš uždirbamų pajamų, priima sprendimą. Įprastai finansavimas suteikiamas perspektyviems projektams, kurie, bankų atstovų nuomone, gali būti sėkmingi nepriklausomai nuo ekonomikos neapibrėžtumo. Anot, DNB banko projektų vadovo Arūno Lekavičiaus, finansavimo sąlygos tapo palankesnės vien jau dėl to, kad augant ekonomikai šalyje sumažėjo bendras palūkanų lygis. Tai turėjo įtakos sąlygų švelnėjimui.
A. Lekavičius, artimiausias išperkamosios nuomos perspektyvas vertino pozityviai, tačiau labai spartaus augimo antrą metų pusmetį neprognozavo. Didžiąją dalį pervežimų sausumos transportu sudaro tarptautiniai pervežimai, kurie labai priklausomi nuo tarptautinės ekonomikos ir politinių sprendimų. „Pervežimai į Vakarus neauga taip stipriai kaip pernai, o pervežimai į Rytus augs lėčiau dėl atsiradusių apribojimų (naujos vežimų leidimų tvarkos),“ – pasakojo DNB banko projektų vadovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vokietijoje jau juntamas vilkikų vairuotojų trūkumas, ateityje situacija gali tik blogėti, teigia specialistai. Jau siūlomi ir keli problemos sprendimo būdai – samdyti vyresnius nei 65 metų vairuotojus ir moteris, informuoja „Deutsche Welle“.
Vokietijos krovinių pervežimo bendrovės jau dabar susiduria su profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumu. Tokią tendencija atskleidė apklausos, kurią atliko techninės kontrolės ir stebėsenos tarnyba „TÜV Rheinland“, rezultatai, paskelbti penktadienį, liepos 13 dieną. Beveik 84 proc. apklaustųjų krovinių pervežimu besiverčiančių bendrovių atstovai pripažino, jog pastaraisiais metais „labai trūksta“ kvalifikuotų vilkikų vairuotojų, skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA. Daugiau nei 80 proc. apklausos respondentų naujų darbuotojų verbavimo situaciją įvardija „kaip blogą“ arba „greičiausiai blogą“.
Jeigu situacija nepasikeis, Vokietijos keliuose kils nemenkas saugumo pavojus, skelbia „TÜV Rheinland“ atstovas Jürgenas Brauckmannas. Stresas ir vairuotojams tenkantis spaudimas pavojingai didina nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. Anot J. Brauckmanno, prie problemos sprendimo turi prisidėti ir šalies valdžia. Vienas iš specialisto siūlomų tokios pagalbos būdų – finansinės injekcijos bendrovėms, rengiančioms profesionalių vairuotojų mokymus.
Tačiau kol kas vis didesnį pagreitį įgauna konkurencinė kova dėl gerų vairuotojų. Patys profesionalūs vairuotojai dažnai keičia darbo vietą. Viena iš priežasčių, kodėl Vokietijos krovinių pervežimo bendrovėms trūksta kvalifikuotų darbuotojų – palyginus nedidelis atlygis už darbą. Norėdami bent iš dalies kompensuoti 30 tūkst. profesionalių vilkikų vairuotojų, artimiausiu metu išeisiančių į užtarnautą pensiją, trūkumą, specialistai siūlo leisti darbe pasilikti ir vyresniems nei 65 metų savo srities profesionalams. Be to, svarstoma, kaip vilkikų vairuotojų darbą paversti patrauklesniu moterims. Šiuo metu profesionalios vairuotojos šioje srityje sudaro vos 4 proc. vairuotojų, skelbia agentūra GLP.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|