Finansų ministerijai trečiadienį paskelbus dalies mokesčių pakeitimus, paaiškėjo, kad net teoriškai dėl reformos Lietuva praras 0,2 proc. BVP, t.y. per 150 mln. Eur kasmet. Tačiau faktiškai – dar daugiau. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas mažins Lietuvos konkurencingumą ir BVP – skatins aukštos kvalifikacijos talentų emigraciją, stabdys ekonomikos augimą, mažins investicijas ir, svarbiausia, be aiškaus įsipareigojimo, kad tai stiprins šalies gynybą. Ką iš tikro reiškia GPM pakeitimai?

Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.

Pavasario dvelksmas į uostamiestį atneša ne tik bundančią gamtą – simboliškai atgimsta ir Klaipėdos uosto margutis milžinas. Šiemet šis įspūdingas trijų metrų aukščio ir pusantro metro pločio šv. Velykų simbolis vėl bus užridentas ant vienos iš labiausiai lankomų vietų uostamiestyje – šiaurinio molo Melnragėje.

Jungtinės Amerikos Valstijos – strateginė Klaipėdos uosto partnerė, su kuria sieja ne tik aktyvi prekyba jūra, bet ir ilgalaikiai partnerystės ryšiai. JAV uostų ir verslo kompanijų kompetencija ir mastas tampa vertingu atspirties tašku, ieškant efektyviausių sprendimų ir Klaipėdos uosto plėtros kontekste. Jungtinėse Amerikos Valstijose darbo vizitu viešintis Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas čia pristato pietinės uosto dalies plėtros viziją, kuriai sėkmingai įgyvendinti ieškoma pažangių inžinerinių sprendimų, tarptautinės partnerystės ir investuotojų.

Šią savaitę už Atlanto pasauline kruizinės laivybos sostine tituluojamame Majamyje vyksta kasmetinė kruizinės laivybos šventė. Įdomiausios pasaulio kryptys pristatomos vienoje vietoje – tarp jų ir Klaipėdos uostas, jau dvidešimtą kartą reklamuojantis Lietuvą kaip kruizinę kryptį.

Lietuvos gynybai reikia bent 600 mln. eurų – turime kuo skubiau auginti ir stiprinti savo ekonomiką, o ne stabdyti šalies progresą, sako verslininkas ir investuotojas, „Vinted“ kūrėjas ir asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos narys Mantas Mikuckas. Anot jo, valdantieji, prašantys papildomai prisidėti mokesčių mokėtojų – tarp jų ir verslo, visų pirma, turi patys įrodyti, kad mažina išlaidas ir efektyvina veiklą.

Ar žinojote, kad Palangos gintaro muziejuje saugoma didžiausia pasaulyje inkliuzų kolekcija, turinti net 15,000 unikalių objektų? Tai tik vienas iš daugybės įdomių faktų, įrodančių, kad yra ką veikti Palangoje net ir tada, kai dangus apsiniaukęs.

Nuo 2012-ųjų kasmet Žemės dieną greta Uosto direkcijos pastato vidurdienį suplazdanti Žemės vėliava skelbia ne tik pavasario lygiadienį, bet ir į antrą dešimtmetį persiritusią tradiciją kartu su miesto moksleiviais diskutuoti aplinkosaugos tema.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad dabartinių iššūkių akivaizdoje būtina stiprinti transporto sektoriaus atsparumą – užtikrinti didesnį europinį finansavimą karinio mobilumo projektams, mažinti biurokratines kliūtis ir procedūras tarp Europos Sąjungos (ES) bei NATO. Varšuvoje vykstančiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime E. Sabutis taip pat siūlo užtikrinti sklandų civilinio ir sąjungininkų transporto judėjimą.

Analoginė Marso misija „Hypatia Mars 2025“, vykusi dvi savaites vasarį, tapo ne tik svarbiu moksliniu eksperimentu, bet ir įsimintina asmenine akimirka – pirmą kartą tokio tipo misijoje gimtadienis buvo švenčiamas su lietuviškais šaltyje džiovintais ledais.

Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis įsakymu skyrė 11 mln. eurų (iš kurių 9 mln. Eur. sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos) finansavimą netaršių vidaus vandens transporto priemonių įsigijimui: nesavaeigei baržai, 100 proc. elektriniam kranui, elektra varomam laivui stūmikui.

Naujo kruizinių laivų terminalo išvystymo projekte padėti dar vieni parašai – pasirašyta sutartis dėl uosto valdymo pastato statybos. Klaipėdos uosto „smegenimis“ tapsiančiame pastate bus koordinuojamas visas uosto gyvenimas – nuo strateginių sprendimų iki kasdienės veiklos.

Susisiekimo viceministras Julijus Glebovas, antradienį susitikęs su „Rail Balticos“ projektą Lietuvoje įgyvendinančių įmonių vadovais, paragino spartinti šio projekto įgyvendinimą. Siekiama kuo greičiau nutiesti europinę geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Panevėžio ir vienu metu sujungti Lietuvos ir Lenkijos atkarpas.

Lietuvos pajūryje pramogų gausa stebina net vietinius gyventojus - vien Palangoje galima rasti net 359 aktyvaus laisvalaikio veiklas, įskaitant 73 vandens transporto ekskursijas ir 36 jūrinės žvejybos galimybes.