Lietuvos pajūryje pramogų gausa stebina net vietinius gyventojus - vien Palangoje galima rasti net 359 aktyvaus laisvalaikio veiklas, įskaitant 73 vandens transporto ekskursijas ir 36 jūrinės žvejybos galimybes.

Lietuvos susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis Briuselyje susitiko su Europos Sąjungos (ES) tvaraus transporto ir turizmo komisaru Apostolosu Tzitzikostu. Susitikime E. Sabutis pabrėžė, kad, atsakant į geopolitinius ir saugumo iššūkius, vienu iš Europos prioritetų turi būti transporto ir karinio mobilumo jungčių plėtra.

Vos prieš kelerius metus Klaipėdos uostas, patvirtinęs žaliojo uosto koncepciją, kėlė ambicingą tikslą tapti vienu pažangiausių ir tvariausių Europos uostų. Tai, kas kadaise buvo vizija, šiandien jau virsta realybe. Po trejų metų kryptingų pastangų, Klaipėdos uostas drąsiai gali save vadinti žaliosios transformacijos lyderiu Baltijos jūros regione. Vykdomi projektai ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir formuoja švaresnės uosto ateities kryptį.

Naujame Europos Sąjungos (ES) ilgamečiame biudžete būtina užtikrinti pakankamą ir stabilų finansavimą Lietuvai ir visam Baltijos regionui strategiškai svarbiems transporto infrastruktūros projektams. Tokią poziciją Lenkijoje, Lodzėje, ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie Europos transporto tinklų plėtrą išsakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Klaipėdos uostas kartu su dar 17 partnerių iš įvairių Europos šalių drauge vystys inovatyvias jūrų pramonei skirtas technologijas. Tam skirtas Europos Sąjungos finansavimas.

Metų pradžia prasidėjo džiugiais pranešimais apie tai, kad dar niekada taip gerai negyvenome – augome sparčiau nei likusi Europa, aplenkėme net jos senbuves. Vien startuolių vertė per pastaruosius penkerius metus, „Dealroom“ duomenimis, išaugo 6,8 kartų – tai yra geriausias rezultatas Vidurio ir Rytų Europoje. Ir nors šiandien rezultatai džiugina, kaip išlaikysime tokį augimo spurtą? Norime išlaikyti augimą ir uždirbti daugiau? Investuokime į švietimą, o dar konkrečiau – į pradinį ugdymą.

Švento Valentino vakarą Klaipėdos uostas taps romantiškiausia miesto vieta – skambės muzika, ore tvyros gardžios kavos aromatas, o širdžių šviesa nušvies įspūdingą Bakeno instaliaciją. Klaipėdos uostas gyventojus ir miesto svečius vasario 14 dieną kviečia į pasimatymą Kruizinių laivų terminale, o sutikusius atlikti mažą užduotį vaišins karštu gėrimu.

Vilniuje lankėsi Prancūzijos kosmoso medicinos instituto MEDES kosmoso fiziologas Alain Maillet ir „SpaceshipFR“ kosmoso inovacijų ekspertas Thierry Varlet. Revoliucinius mitybos sprendimus ilgalaikėms misijoms Marse bei Mėnulyje kuriantys tyrėjai atvyko aptarti partnerystės su Lietuvos bendrove „Super Garden“, kartu su „Biordico“ gaminančia šaltyje džiovintus užkandžius Europos astronautams.

Klaipėdos uosto direkcija patvirtino paramos tvarką, kuria rems greta uosto esančių bendruomenių projektus. Siekiama stiprinti socialinę atsakomybę ir partnerystę bei prisidėti prie gyventojų gerovės, skatinti jų iniciatyvas, stiprinti ryšį.

Viena iš didžiausių Europos transporto bendrovių „Deutsche Bahn AG“ (DB) pasirašė  bendradarbiavimo sutartį su žemyne lyderiaujančia Lietuvos bendrove „Altas Auto“, gaminančia mažus bei vidutinius autobusus. Joje numatyta, jog lietuviai ketveriems metams tampa pagrindiniais 7 ir 8 metrų ilgio elektrinių bei dyzelinių autobusų modelių tiekėjais. Įmonės vadovo teigimu, šis DB žingsnis rodo ir  svarbų pokytį viešajame miestų transporte.

Vasarį Lietuvos, kaip ir likusių Baltijos šalių, laukia istorinis įvykis – bus atsijungta nuo sovietinio energetinio žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, dar vadinamo BRELL, ir sinchronizuotas susijungimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Su priešiškų jėgų pagalba šis žingsnis jau spėjo apaugti įvairiais gandais, esą liksime be elektros arba jos kainos šaus į neregėtas aukštumas. Todėl svarbu pabrėžti, kad atsijungimo nuo BRELL žiedo įprasti vartotojai iš esmės nepajus, bet kiekvienas iš mūsų, norėdami jaustis užtikrinčiau, galime nuo netikėtumų apsisaugoti papildomai.

Klaipėdos uostas kartu su Lenkijos Gdynės uosto, Ščecino ir Svinouisčio jūrų uostų direkcijomis, Danijos Rionės uostu ir dar 5 partneriais dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte, kurio tikslas – skatinti Baltijos jūros regiono ir uostų energetinę pertvarką, diegiant atsinaujinančią mėlynąją energiją ir užtikrinant žaliųjų degalų prieinamumą jūrų sektoriuje.

Žymus krovos augimas, nauji rekordai statybinių medžiagų ir iškasenų bei konteinerių krovoje ir beveik ketvirtadalį rinkos tarp Baltijos šalių uostų užimanti Klaipėda – taip trumpai būtų galima apibūdinti 2024-uosius Klaipėdos uostui. Metus jis baigė perkrovęs 35,5 milijono tonų krovinių, fiksuodamas 8 procentų augimą ir užimdamas 39 proc. rinkos dalį tarp Baltijos šalių uostų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas pirmasis Lietuvos istorijoje žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas jau nuleistas į vandenį. Nepalikdamas pėdsako aplinkoje, jis švarins kitus į uostą įplaukiančius laivus, priimdamas iš jų atliekas.

Šiandien, kai Europa ieško būdų stiprinti savo konkurencingumą pasauliniame kontekste, mūsų šalis turi potencialo tapti viena patraukliausių startuolių ir technologijų sektoriaus ekosistemų Europoje. Vis dėlto, norint tai pasiekti, būtina nuosekli strategija ir drąsūs sprendimai. Klausimas išlieka: ar esame pasiruošę šiam konkurencingumo iššūkiui?