Nacionalinė katastrofa neįvyks – Lietuva tikrai neliks be didžiosios dalies tiltų ir viadukų, kai jais ims riedėti neįprastas transportas, gabenantis ypač sunkius ir didelius krovinius į naujai statomą Visagino atominę elektrinę (VAE). Pasiryžimas rekonstruoti, o prireikus ir statyti naujus reikiamus susisiekimui objektus neišblėsęs. Projekto organizatoriai tikina, kad statybininkai jau gali ruoštis darbams, kuriuos reikės baigti 2015 metais.

Prioritetas – automobilių keliai

Gąsdinamų pranešimų, kad gabenant sunkiasvorius krovinius į naująją VAE sugrius ne vienas tiltas, pastaruoju metu netrūko. Skeptikų apstu: vieni teigia iš tiesų neįsivaizduojantys Lietuvos keliais gabenamų ypač sunkių krovinių, kiti abejoja, ar jie iš viso bus gabenami. Treti būgštauja, kad tik dabar sugalvota ruoštis būsimiems išbandymams ir nebus laiku padaryti darbai.

Tokius galima nuraminti. Sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių transportavimo studija pradėta rengti dar 2008 metais ir jau yra parengta, krovinių gabenimo būdai ir maršrutai iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į VAE statybų aikštelę numatyti. Prioritetinis maršrutas yra automobilių kelių, kurio ilgis – apie 550 kilometrų. Rezervinis – multimodalinis maršrutas, kurį sudaro apie 225 kilometrų Nemunu bei 400 kilometrų automobilių kelias.

Prioritetiniu pasirinktas automobilių kelių maršrutas, nes jis bus parengtas vieną kartą ir poreikio ką nors tobulinti ar nuolat atnaujinti vėliau neturėtų kilti. Situacija kitokia norint krovinius gabenti vidaus vandens keliais, nes dėl nepakankamo gylio Nemune tektų imtis upės dugno valymo darbų. Tai reikėtų daryti nuolat, kol būtų transportuojami kroviniai. Nemune taip pat yra apribotas laivybos sezoniškumas, todėl turėtų būti ieškoma alternatyvių maršrutų žiemos periodu.

Maršrutas vežant krovinius tik autotransportu numatytas toks: Klaipėda–Salantai–Plungė–Telšiai–Kuršėnai–Šiauliai–Radviliškis–Šeduva–Panevėžio apylanka–Panevėžys–Subačius–Kupiškis–Rokiškis–Obeliai–Zarasų apylanka–Dūkštas–VAE.

Kol kas nėra žinoma, iš kurios Klaipėdos uosto dalies – pietinės ar šiaurinės – bus vežami kroviniai, tad maršruto dalyje Klaipėda–Salantai nagrinėjami du variantai. Pasirinkus kelionę iš pietinės uosto dalies numatomas toks maršrutas: Klaipėda (Jūrininkų prospektas–Tilžės gatvė)–Sudmantai–Jokūbavas–Kretinga–Salantai. Jeigu kelionė prasidės iš šiaurinės uosto dalies, maršrutas bus toks: Klaipėda (Naftos terminalas)–Palanga–Darbėnai–Salantai.

Naujas – tik vienas tiltas

Sunkiasvorių ir didelių matmenų transportavimo maršrutas bus rengiamas pagal kompanijos „Hitachi-GE“ ir bendrovės Visagino atominės elektrinės parengtą techninę kelių specifikaciją. Suskaičiuota, kad iš viso bus rekonstruota 30 pralaidų ir tiltų, 53 posūkiai, 82 sankryžos bei viena pervaža. Maždaug 800 vietų numatyti oro linijų kabeliai, o penkiose ant esamų žvyrkelio atkarpų bus liejamas asfaltas.

Nors iš pradžių manyta, kad prireiks bent penkiolikos naujų tiltų, šiuo metu maršrute numatyta statyti tik vieną naują.

Tvarkomų kelių danga ir konstrukcija išoriškai neturėtų skirtis nuo esamų dabar. Pagrindinis vizualinis skirtumas turėtų išryškėti posūkiuose. Transportuojant sunkiasvorius ir didelių matmenų krovinius transporto priemonės būna kur kas ilgesnės negu standartinės, todėl ir posūkių spinduliai būna didesni. Remiantis tokių krovinių gabenimo praktika posūkiai išplatinami.

Kadangi numatytos transporto priemonės, gabensiančios nestandartinius krovinius, važiuojamosios dalies plotis yra 6,3 metro, tokio pločio ir turi būti išlieta kelio danga. Sunkiasvoriam transportui numatyta apkrova į ašį yra apie 10 tonų. Tokios apkrovos teisės aktuose yra numatytos ir leidžiamos.

Remiantis Susisiekimo ministerijos skaičiavimais ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos patirtimi, parengiamieji maršruto Klaipėda–Visaginas, kuriuo bus gabenami nestandartiniai kroviniai, darbai galėtų kainuoti apie 276 mln. litų. Planuojama, kad krovinių transportavimas prasidės 2015 metų pabaigoje. Iki to laiko turės būti atlikti pagrindinai parengiamieji maršruto darbai.

Rekonstruoti – pigiau

Sunkiasvoriam ir didelių matmenų kroviniui transportuoti bus suformuotas junginys iš daugiausia keturių sunkiasvorių automobilių su krovinio gabenimo platforma. Du sunkiasvoriai automobiliai bus junginio priekyje ir trauks visą suformuotą platformą, kiti du – junginio gale ir stums šią platformą.

Prie labai didelių matmenų krovinių, kuriuos numatoma gabenti į statyti planuojamą naują AE, priskiriami reaktoriaus slėginis indas, garo generatorius, slėgio reguliatorius, kaitiklis, turbinos dalys, kondensatorius, turbogeneratorius ir jo dalys, aukštos įtampos transformatorius, tiekiamo vandens talpa. Šių įrenginių svoris gali būti atitinkamai nuo 500 iki 1200 tonų.

Didžiausias krovinių svoris, kurį šiuo metu galima vežti maršrutu Klaipėda–Visaginas nerekonstruojant kelio statinių, yra apie 250 tonų, įskaitant ir krovinius gabenančių automobilių svorį. Tačiau ir tokį pajėgūs atlaikyti ne visi tiltai ir pralaidos.

Didžioji dauguma maršrute esančių tiltų yra gelžbetonio ir pastatyti 1960–1980 metų laikotarpiu. Iš viso numatytame maršrute iš Klaipėdos iki Visagino yra 44 kelio statiniai, iš kurių 30 nelaiko didesnių apkrovų. Reikėtų stiprinti ne tik šių tiltų bei pralaidų perdangas, bet ir atramas, o tai yra techniškai sudėtinga ir brangu. Būtent dėl šios priežasties buvo planuojama, kad labiau apsimoka statyti naujus tiltus negu rekonstruoti senus, tačiau sprendimai keičiasi.

Transporto ir kelių tyrimo instituto Tiltų tyrimų skyriaus projektų vadovas Mečislovas Jocius teigė, kad rekonstruoti senus tiltus ir pralaidas yra sudėtingiau, bet pigiau negu statyti naujus tokius statinius. „Kaskart reikia įvertinti, kurias konstrukcijas galima panaudoti, o kurias reikia išardyti. Kai kurių tiltų atramas bus galima pasitelkti jas sustiprinant, perdangas visais atvejais reikės pakeisti“, – sakė M. Jocius.

VAE projekte pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti laikomąsias esamo statinio konstrukcijas ir pakeisti (padidinti, sumažinti) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Numatyta, kad kai kuriais atvejais laikomosios konstrukcijos pakeičiamos kitomis, įrengiamos naujos laikomosios konstrukcijos, pašalinama dalis esamų. Esmė ta, kad statoma toje pačioje vietoje, todėl ir statybos rūšis – rekonstrukcija.

„Naujo statinio statyba vyktų naujoje vietoje. O tai būtų susieta su žemių išpirkimu, didelėmis sąnaudomis ir ilgomis keletą metų trunkančiomis teritorijų dokumentų planavimo procedūromis“, – aiškino M. Jocius.

Numatytame maršrute šiuo metu, anot specialisto, visi statiniai – normalios būklės, nėra kritiškų. Vertinant būsimi darbai visada sudėtingesni prie didesnių upių, pavyzdžiui, rekonstruojant tiltus per Nevėžį A9 ir A17 keliuose, tiltą per Daugyvenę A9 kelyje bei privažiavimą ir tiltą per Ventą Kuršėnuose.

Tvarkys ir aikšteles

Numatytame maršrute ir jo alternatyviose atkarpose yra 26 geležinkelio pervažos. Prieš vežant krovinius vienuolikoje jų reikia atlikti įvairius darbus: keisti važiuojamosios kelio dalies pakloto plokštes arba išplatinti pervažas, laikinai išmontuoti šviesoforus bei sargšulius, netgi ties pervažomis esančius kelio ženklus.

Vežant krovinius kas 30–60 kilometrų numatytos tarpinės sustojimo aikštelės. Atstumai tarp aikštelių nustatyti atsižvelgiant į tai, kokį per vieną dieną galima nuvažiuoti atstumą, kai reikia įveikti įvairias kelyje esančias kliūtis. Dauguma aikštelių maršrute jau įrengtos, tačiau kai kurios yra per mažos, jas reikės didinti.

Panašiai ir su keliais: dalis jų neatitinka sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių transportavimo reikalavimų. Vienų jų nusidėvėjusi žvyro danga, kiti yra natūraliai susiformavę ir visai be dangos, kelių pločiai bei posūkių spinduliai neatitinka reikalavimų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas