„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pristato Covid-19 pandemijos poveikio apžvalgą, kurioje analizuojama kokią įtaką pasaulinė pandemija turėjo didžiausios Baltijos šalyse geležinkelių grupės veiklai, taip pat, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant apsaugoti grupės darbuotojus bei klientus ir mažinant neigiamą įtaką grupės ekonominiams rodikliams.
Nuotrukose Adamas Ilkevičius, Irena Jankutė-Balkūnė, Mantas Bartuška.

Viena gegužės diena mažiesiems Žaslių miestelio gyventojams buvo itin įsimintina. Vaikai iš vietos pagrindinės mokyklos ir lopšelio-darželio „Žaliasis klevelis“ auklėtiniai gavo progą su Žuvininkystės tarnybos specialistais į Neries upę išleisti tūkstančius europinių ungurių jauniklių. Gamtoje šių intensyviai migruojančių žuvų lauks daugybė iššūkių. Vienas iš jų – žmogaus pastatytos užtvankos.

Nors 2019 metais Lietuvos eksporto augimo tempas lėtėjo, tačiau šalies eksportuotojai vis tiek turėjo kuo pasidžiaugti. Visai kitomis nuotaikomis pasitinkamas šis pavasaris – pasaulinė COVID-19 viruso pandemija jaukia verslininkų planus ir ardo net pačias atsargiausias prognozes.

Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą.

„Profesinis vėžys“ – pavadinimas, kurį girdėjęs yra retas, nors vėžinių susirgimų šalyje nuolat gausėja. Sunkių ir net mirtimi pasibaigti galinčių ligų, sukeltų darbo kenksmingomis sąlygomis, tikslios priežastys Lietuvoje vis dar nustatomos itin retai.

Robotas gali parduoti nuo 4 iki 10 kartų daugiau prekių nei įprasti pardavimų aparatai, o žmonės robotui paaukoja lėšų labdarai keliskart daugiau pinigų nei kitiems žmonėms. Taip tvirtina SEB Inovacijų centre Vilniuje įsikūręs robotikos startuolis „MIO Robots“, kurio kuriamais ir nuomojamais robotais jau domisi ne tik Europos, bet ir Jungtinių Arabų Emyratų, JAV ir Lotynų Amerikos šalių įmonės.

Lietuvoje netrukus bus pristatyta mobilioji programėlė „Tiltus“, kuri pirkėjams padės supaprastinti visą nekilnojamojo turto (NT) paieškos ir įsigijimo procesą. Pasitelkiant dirbtinį intelektą sukurta programėlė padės atsižvelgti į pirkėjo gyvenimo būdą, preliminariai įvertinti perkamo būsto likvidumą, apskaičiuoti, kiek vidutiniškai pirkėjas užtruks automobilių spūstyse ir t. t. Tikimasi, kad ši programėlė bus aktualiausia jauniems (25–35 m.) būsto pirkėjams.

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. Didžiausią grėsmę regionui artimiausiu metu kelia galimi nauji JAV importo muitai prekėms iš Europos Sąjungos ir neatmestina nesėkmingų „Brexit“ derybų pabaiga. Kita vertus, euro zonoje nedarbas mažėja, algos auga sparčiau, verslas neplanuoja lėtinti investicijų, valstybių biudžeto deficitas mažiausias per penkiolika metų, todėl ekonomikos būklė ir toliau yra gera.

„Su meile, Klaipėdai... Nuoširdžiai, Jonas Sakalauskas“. Tai galėtų tapti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Jono Sakalausko atsisveikinimo fraze, nes nuo kovo 1 d. jis pradeda vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui.

Prognozuojama, jog Lietuvos ekonomika 2017-2025 metais išlaikys augimo tempą, o bendra gamybos ir paslaugų sektoriaus vertė 2025 metais sieks atitinkamai 37.7 ir 21.9 milijardo eurų.

Nepriklausomybės akto signataras,

Dr. Albertas Šimėnas

Sunkusis Damoklo kardas penktadienio rytą, paskelbus Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo dėl šalies likimo ES rezultatą, krito ant britų galvų. Panašu, kad nemažai už pasitraukimą balsavusių britų, pamatę reakciją pasaulio finansų rinkose ir kilusią politinę sumaištį, galinčią suskaldyti pačią Jungtinę Karalystę, pradėjo suprasti ne tik teorinius, bet jau ir pajuto pirmuosius „Brexit“ balsavimo atneštus nuostolius. Žinoma, kartais finansų rinkose pirmoji reakcija būna pernelyg didelė, nes iškart įvertinami blogiausi galimi scenarijai. Visgi nežinomybė, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks ES (o gal ir nepaliks), darys neigiamą įtaką abiejų pusių ekonomikos plėtrai. Nuo galimų padarinių nepasislėps ir Lietuva.

Lietuvoje tęsiasi sumaištį žmonių galvose keliantis vartotojų kainų kitimas. Statistikai vis dar skelbia, kad  kainos yra mažesnės negu prieš metus, o žmonės baksnoja pirštais į prekių ir paslaugų čekius, kuriuose kainos didesnės negu praėjusiais metais.

Yra toks anekdotas apie jauną vaikiną, kurio įmonės prezidentas klausia, ką jaunuolis mano apie tai, kad vos atėjęs į bendrovę ir pradėjęs nuo pasiuntinuko, šis greitai tapo vadybininku, neilgai trukus – skyriaus vadovu ir štai dabar jau yra viceprezidentas. „Ačiū, tėveli“, - atsako jaunuolis. Tačiau šį kartą kalbėsime ne apie tuos tėvus, kurie savo vaikus tiesiog pasodina šiltoje vietoje. Kalbėsime, ar iš tiesų yra verslumo genų?

Pirmą ketvirtį namų ūkių finansinio turto vertė daugiausia didėjo dėl sparčiai augusios antros pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertės. Šios rūšies turtas didėjo dėl didesnių įmokų ir dėl teigiamų investicijų rezultatų. Didėjantis naujų antros pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius rodo, kad pamažu atgaunamas pasitikėjimas antros pakopos pensijų fondais“, − teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.