Transporto priemonių lempos – vienas iš svarbiausių saugumo garantų kelyje. Ir nors šiais laikais dauguma gamintojų savo transporto priemonėse yra įdiegę taupias ir stipriai kelią apšviečiančias lempas, jos ir toliau stipriai tobulėja. Naujaisi mokslininkų bandymai sukurti lempas, kurios lyjant ar sningant apšviestų kelią lygiai taip pat kaip ir geromis oro sąlygomis, panašu, kad yra sėkmingi.
Pradėkime nuo to, kad jau dabar į beveik visus vilkikus yra montuojamos trumposios lempos, kurios įsijungia automatiškai vos tik transporto priemonė pradeda važiuoti. Nuo rugpjūčio 7 d. pagal Europos sąjungos direktyvą, automatiškai įsijungiančios lempos bus privalomos visuose sunkvežimiuose. Teigiama, kad lempų naudojimas šviesiu paros metu avarijų skaičių sumažins 6 proc.
Tačiau tai ką šiuo metu kuria Amerikos mokslininkai gali dar stipriau pagerinti eismo saugumą keliuose. Šiuo metu eksperimentuojams su lempomis, kurios lyjant lietui ar sningant apšviečia kelią beveik taip pat kaip geromis oro sąlygomis, nes panaikina atspindžius nuo kritulių.
Apšvietimo sistema susideda iš skaitmeninio projektoriaus, videokameros ir veidrodžio. Ji fiksuoja lašų judėjimą. Kompiuteris su specialia programine įranga apdirba gaunamus duomenis ir nustato lašų kritimo kryptį.
Apdirbus šiuos duomenis ant projektoriaus, kuris ir yra šviesos šaltinis, yra suformuojamas šviečiantis „paveikslas“, kuriame juodi taškai lieka tose vietose, kur turėtų būti lašai. Sistema tiesiog nešviečia į tas vietas kur yra krituliai, o tai leidžia išvengti atspindžių. Šviesa sklinda oru ir nesusiduria su krituliais.
Šiuo metu sistema išbandoma lengvuosiuose automobiliuose ir kol kas veikia tik 3-4 metrų atstumu. Bandoma naujoji apšvietimo sistema sugeba pašalinti 70 proc. lašų važiuojant 30 km/h greičiu, tačiau kompiuteriniai paskaičiavimai rodo, kad netrukus bus pasiektas 96,8 proc. rezultatas, o greitis padidės. Tokiu atveju, kelio matomumas esant krituliams mažai skirsis nuo įprastinių sąlygų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vasaros metu abejose šiose valstybėse taikomi laikini vilkikų eismo apribojimai. Rumunijoje jie įvedami dėl šalyje esančių didelių karščių, o Lenkijoje likusius du vasaros mėnesius bus apribotas vilkikų eismas savaitgaliais.
Rumunija
Šiandien ir rytoj, liepos 5-6 dienomis dalyje Rumunijos yra draudžiamas vilkikų eismas nuo 11:00 iki 20:00 val. Šis apribojimas taikomas sunkesnėms nei 7,5 t. transporto priemonėms. Apribojimų priežastis yra pastarosiomis dienomis šalį užplūdusi karščio banga. Vietomis termometro stulpelis siekia beveik 40 laipsnių. Apribojimai galios Satu Mare, Bihor, Arad, Alba, Hunedoara, Timiş, Caraş Severin, Mehedinţi ir Dolj apskrityse. Neatmetama galimybė, kad apribojimai po savaitgalio bus pratęsti.
Apribojimai negalioja vilkikams gabenantiems gyvūnus arba greitai gendančią maisto produkciją, kurą, vandenį ar kitus produktus skirtus regionams, kuriuose apribotas eismas.
Lenkija
Lenkijoje vežėjams reiktų nepamiršti, kad nuo šio mėnesio viki rudens kiekvieną savaitgalį taikomi apribojimai sunkesnėms nei 12 t. transporto priemonėms. Vilkikai privalės stovėti aikštelėse penktadieniais nuo 18:00 iki 22:00 val., šeštadieniais nuo 8:00 iki 14:00 val. ir sekmadieniais nuo 8:00 iki 22:00 val.
Apribojimai negalioja transporto priemonėms gabenančioms greitai gendančius produktus. Už šio reikalavimo nepaisymą gresia 500 zlotų (410 Lt.) bauda.os metu abejose šiose valstybėse taikomi laikini vilkikų eismo apribojimai. Rumunijoje jie įvedami dėl šalyje esančių didelių karščių, o Lenkijoje likusius du vasaros mėnesius bus apribotas vilkikų eismas savaitgaliais.
Rumunija
Šiandien ir rytoj, liepos 5-6 dienomis dalyje Rumunijos yra draudžiamas vilkikų eismas nuo 11:00 iki 20:00 val. Šis apribojimas taikomas sunkesnėms nei 7,5 t. transporto priemonėms. Apribojimų priežastis yra pastarosiomis dienomis šalį užplūdusi karščio banga. Vietomis termometro stulpelis siekia beveik 40 laipsnių. Apribojimai galios Satu Mare, Bihor, Arad, Alba, Hunedoara, Timiş, Caraş Severin, Mehedinţi ir Dolj apskrityse. Neatmetama galimybė, kad apribojimai po savaitgalio bus pratęsti.
Apribojimai negalioja vilkikams gabenantiems gyvūnus arba greitai gendančią maisto produkciją, kurą, vandenį ar kitus produktus skirtus regionams, kuriuose apribotas eismas.
Lenkija
Lenkijoje vežėjams reiktų nepamiršti, kad nuo šio mėnesio viki rudens kiekvieną savaitgalį taikomi apribojimai sunkesnėms nei 12 t. transporto priemonėms. Vilkikai privalės stovėti aikštelėse penktadieniais nuo 18:00 iki 22:00 val., šeštadieniais nuo 8:00 iki 14:00 val. ir sekmadieniais nuo 8:00 iki 22:00 val.
Apribojimai negalioja transporto priemonėms gabenančioms greitai gendančius produktus. Už šio reikalavimo nepaisymą gresia 500 zlotų (410 Lt.) bauda.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-06
Pasaulyje vyraujanti ekonominė krizė vis labiau slegia automobilių gamintojus. Tai įrodo dar vienas pareiškimas apie uždaromas gamyklas.
Šį kartą apie gamyklų uždarymą paskelbė „Fiat“. Jiems priklausantis sunkiojo transporto automobilių gamintojas „Iveco“ yra priverstas sustabdyti penkias savo gamyklas. Po vieną gamyklą uždaroma Prancūzijoje ir Austrijoje, dar trys Vokietijoje. Tiesa, viena gamykla Vokietijoje Ulmo mieste bus restruktūrizuota į didesnį gamybos centrą, tad dalis darbo vietų bus išsaugota.
Taip pat žadama, kad atsigavus ekonomikai, uždarytos gamyklos atnaujins savo darbą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-06
Mercedes-antosŠios savaitės pradžioje Štutgarte buvo pristatytas naujasis „Mercedes Benz Antos“. Atskleista ir nemažai naujojo modelio techninių savybių. Tai pirmasis sunkusis vilkikas skirtas išskirtinai regioniniams pervežimams. Visuomenei plačiau naujasis „Antos“ bus pristatytas komercinio transporto parodoje Hanoveryje.
Vilkiko kabina 2,3 m. pločio ir yra dviejų ilgių – trumpa ir vidutinė. Vidutinio ilgio variante gamintojas gali pasiūlyti daugiau komforto vairuotojui.
Saugumas
Šis vilkikas iš kitų regioninių pervežimų vilkikų išsiskirs tuo, kad jame bus faktiškai visos sistemos naudojamos ir „Actros“ modelyje, tai yra regioninių pervežimų vilkike pirmą kartą pasiūlyta tokia gausybė papildomos įrangos. Į standartinę bazinę įranga įeina elektroninė stabdžių sistema (EBS), variklio stabdys, ABS, ASR, stabilumo bei kitos sistemos.
Varikliai
Visi „Antos“ modeliai bus komplektuojami su „Euro 6“ standartą atitinkančiais varikliais. Bus galima rinktis tarp „OM“ serijos 7,7, 10,7 ir 12,8 l. darbinio tūrio variklių, o jų galia sieks nuo 238 iki 510 A. j. Naujuose „OM“ serijos varikliuose yra panaudotos pačios naujausios technologijos. Viena iš jų, pasak gamintojo, pirmą kartą dyzeliniame variklyje sumontuotas kintamas vožtuvų atsidarymo ir užsidarymo laikas. Taip pat visuose modeliuose bus pilnai automatinė pavarų dėžė „PowerShift“ su 8 arba 12 bėgių. Visi varikliai turi „EGR“ ir „SCR“ sistemas ir naudoja AdBlue.
Kitos detalės
„Antos“ sunkvežimis bus dviejų tipų – vilkikas arba sunkvežimis su krovinių skyriumi, prie kurio bus galima prikabinti priekabą. Vilkikas su puspriekabe galės sudaryti iki 40 t. bendrosios masės junginį. Sunkiausias naujasis „Antos“ sveria apie 6,4 t., tad vežėjams atsiras galimybė į puspriekabę pakrauti sunkius krovinius.
Sunkvežimis su krovinių skyriumi taip pat turės savo išskirtinumą. Vienas iš variantų bus su padidintu krovinių skyriumi, kurio aukštis bus apie 3 m.
Klientai galės rinktis ir skirtingo dydžio kuro bakus, priklausomai nuo to, kam jie teikia prioritetą: gabenimo nuotoliui ar pakrovimo svoriui.
Šis modelis rinkoje pakeis “Axor”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Volvo Trucks“ pristato variklį, pritaikytą griežtiems Euro 6 aplinkosaugos standartams. Azoto oksidų emisija sumažėjo 77 proc., o išmetamosiose dujose esančių kietųjų dalelių kiekis sumažintas perpus. 460 AG variklis, esantis daugiau nei trečdalyje visų įmonės sunkvežimių, yra pirmasis, sukurtas pagal Euro 6 reikalavimus.
Naujas Euro 6 variklis, pritaikytas greitam ir ekonomiškam krovinių gabenimui. Pirmieji sunkvežimiai su naujaisiais varikliais bus pristatyti tik 2013 metų pavasarį.
Naujų Euro 6 reikalavimus atitinkančių sunkvežimių paklausa kol kas yra kukli. Nors transporto priemones jau galima sertifikuoti pagal naujas taisykles nuo 2012 m. vasario, praeis dar dveji metai, kol šie reikalavimai taps privalomi visiems naujiems sunkvežimiams. Dėl griežtų emisijos reikalavimų diegiami pažangūs variklių sprendimai, reikalaujantys daug naujų komponentų. Didesnę jų kainą vežėjams iš dalies gali kompensuoti įvairios finansinės paskatos ir lengvatos, taikomos gabenant krovinius regionuose ir tolimaisiais reisais Europoje.
Tam, kad variklis atitiktų naujuosius išmetamųjų dujų emisijos reikalavimus, jame taip pat įdiegtos išmetamųjų dujų recirkuliavimo (EGR) bei dyzelino dalelių filtro (DPF) sistemos. Lyginant su Euro 5 varikliu, Euro 6 variklio azoto oksidų emisija sumažinta 77 proc., o išmetamų kietųjų dalelių kiekis sumažėjo per pusę.
Apie Euro 6 variklį „Volvo D13 460“
• 460 AG vienaeilis šešių cilindrų 13 l variklis.
• Didž. galingumas esant 1400 – 1900 sūk./min: 338 kW.
• Didž. sukimo momentas esant 1000 – 1400 sūk./min: 2300 Nm.
• Automatizuota „Volvo“ pavarų dėžė „ I-Shift“.
• Variklinio stabdžio VEB+ galia esant 2300 sūk./min: 375 kW.
• Skirtas montuoti 4×2 / 6×2 konfigūracijos „Volvo FH“ vilkikuose ir kėbuliniuose sunkvežimiuose, įskaitant pavojingiems kroviniams gabenti naudojamus sunkvežimius (ADR).
• Galima rinktis sunkvežimiams su vairu dešinėje arba kairėje
Apie Euro 6
• Į aplinką išmetama tik viena penktoji Euro 5 išmetamų azoto oksidų.
• Į aplinką patenka dvigubai mažiau kietųjų dalelių, lyginant su Euro 5.
• Emisijos standarto reikalavimus bus privaloma atitikti aplinkos temperatūrai esant iki –7 °C.
• Išmetamųjų teršalų teisės aktuose reglamentuojama: azoto oksidai (NOx), kietosios dalelės (masė), kietosios dalelės (skaičius), amoniakas (NH3), anglies monoksidas (CO) ir angliavandeniliai (HC).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
dokumentas2012 m. liepos 3 d., Lietuvos Intermodalinio Transporto ir Technologijų Platformos (LITTP) 5 metų veiklos jubiliejaus renginio metu, pasirašyta ketinimų deklaracija dėl Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centro įkurimo.
Būsimo Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centro pagrindinis tikslas – vystyti taikomuosius mokslinių tyrimų darbus, skatinančius transporto ir logistikos sektoriaus plėtrą Lietuvoje bei užtikrinanačius įvairių transporto rūšių efektyvesnę sąveiką ir integraciją.
Tikimasi, kad įkurtas centras padės sutvirtinti bendradarbiavimo saitus tarp jau veikiančios Lietuvos intermodalinės transporto technologinės platformos partnerių. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautinio Rytų–Vakarų transporto koridoriaus plėtrai, kurio Lietuvos sekcija artimiausiu metu turėtų tapti svarbia grandimi globalioje transporto- logistikos grandinėje aptarnaujant Azijos –Europos prekybos srautus. Šio koridoriaus geroji patirtis gali būti taikoma plėtojant ir kitus transporto koridorius.
Trumpai apie LITTP:
Lietuvos intermodalinio transporto technologijų platforma (LITTP) buvo įkurta 2007 m. kaip platforma taip vadinamam “trikampio” bendradarbiavimui tarp verslo, akademinių struktūrų ir politinių institucijų.
LITTP kaip institucionalizuoto bendradarbiavimo pavyzdys kitoms Europos valstybėms. Europos Komisija pripažino LITTP kartu su kitomis analogiškomis šešiomis struktūromis iš Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, Rumunijos, Suomijos ir JK kaip struktūrą, kuri labiausia atitinka Europos intermodalinio transporto politiką (CIPROC projektas).
Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija LINEKA yra LITTP verslo partnerė nuo pat platformos įkurimo. Šiuo metu LITTP yra atstovaujama apie 1040 Lietuvos vežėjų-transporto kompanijų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-06
Biržose toliau pingant naftai, degalų kainos Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse vėl pradėjo kilti. Populiarus A95 markės benzinas „Statoil“ degalinių tinkle pirmadienį ir antradienį kainavo 4,73 Lt. Tačiau trečiadienį šios populiarios markės benzino litras pabrango iki 4,75 Lt.
Dyzelinas savaitės pradžioje „Statoil“ tinkle kainavo 4,43 Lt. Tačiau trečiadienį, kaip praneša portalas degalukainos.lt, dyzelinas pabrango iki 4,45 Lt. Panašios tendencijos vyrauja ir kaimyninėje Latvijoje. A95 markės benzinas „Statoil“ tinkle pabrango iki 93,9 santimo (nuo 92,9 santimo). Taigi kaimyninėje šalyje A95 markės benzino kaina pakito beveik 0,05 Lt.
Nafta pinga toliau
„Brent“ rūšies naftos kainos rugpjūčio mėnesio sandoriams Londono biržoje „ICE Futures“ smuktelėjo 0,48 JAV dolerio, arba 0,48 proc., iki 100,2 JAV dolerio už barelį. WTI rūšies naftos kainos rugpjūčio sandoriams Niujorko prekių biržos (NYMEX) elektroninėje prekybos sesijoje sumenko 0,43 JAV dolerio, arba 0,49 proc., iki 87,23 JAV dolerio už barelį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekiant sudaryti galimybes naujų technologijų plėtrai keleiviniame transporte, elektroninio bilieto sąvoka bus apibrėžta Transporto veiklos pagrindų įstatyme ir kituose susijusiuose teisės aktuose. Minėto įstatymo papildymui šiandien pritarė Vyriausybė, vėliau jis bus teikiamas Seimui.
Elektroninis keleivinio transporto bilietas apibrėžiamas kaip skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, patvirtinantis, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.
Elektroniniai bilietai yra intelektinių transporto sistemų diegimo dalis. Jie sudarys galimybę kurti naujas paslaugas vežant keleivius, padės didinti viešojo transporto patrauklumą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Keleivių pageidavimu Baltijos šalių bendrovė „airBaltic“ savo lėktuvuose pasiūlys daugiau ekonominės ir bazinės klasės vietų. Daugiau vietų pigesniems skrydžiams bus siūloma kryptims į Viduržemio ir Juodosios jūros pakrantes, taip pat netolimais maršrutais. Iš viso, skrendantiems į Barseloną, Atėnus, Dubliną, Stambulą, Odesą, Simferopolį, Tel Avivą ir kitus miestus, „airBaltic“ pasiūlys beveik pusę milijono papildomų pigesnių vietų.
„Mūsų poilsinės kryptys Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse visuomet buvo labai paklausios. Tam, kad keleiviams galėtume pasiūlyti daugiau vietų skrendant poilsiauti ar dirbti, labai atidžiai peržiūrėjome ekonominės ir bazinės klasių vietų proporcijas lėktuvuose. Atnaujinome verslo klasės sąlygas daugiau nei dvidešimtyje populiariausių krypčių ir taip sukūrėme beveik pusę milijono papildomų vietų per metus už prieinamą kainą ekonominės ir bazinės klasių keleiviams“, – sako „airBaltic“ vyresnysis viceprezidentas pardavimams ir rinkodarai Michaelis Grimmas.
Papildomomis ekonominės ir bazinės klasių vietomis ir atnaujintomis verslo klasės sąlygomis keleiviai galės naudotis jau nuo liepos mėnesio skrendant iš Rygos oro uosto į Barseloną, Atėnus, Dubliną, Stambulą, Odesą, Simferopolį, Tel Avivą, Helsinkį, Lapenrantą, Palangą, Turku, Taliną, Vilnių, Kauną, Temperę, Vasą, Bergeną, Bilundą, Alesundą, Kišiniovą, Stavangerį ir Umeo bei Oulu miestus.
A/S Air Baltic Corporation
2012-07-04
Susisiekimo ministerija nutarė skatinti vairuotojus neatidėlioti transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros paskutinei dienai, o atlikti ją anksčiau, pasiliekant protingą laiko tarpą galimiems trūkumams pašalinti.
„Jei likus ne daugiau kaip 30 dienų iki apžiūros termino bus nustatyta, kad transporto priemonė yra tvarkinga, kitos apžiūros terminas bus pratęsiamas tiek dienų, kiek jų buvo likę iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pavyzdžiui, jei automobilis patikrinamas ir nerandama trūkumų likus 20 dienų iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos, kitą kartą į apžiūrą reikės atvykti ne vėliau kaip po 2 metų ir 20 dienų.
Naujoji tvarka įsigalios nuo šių metų spalio 1 d.
Tikimasi, kad tai padės sumažinti transporto priemonių, kurioms pasibaigė privalomosios techninės apžiūros galiojimo laikotarpis, skaičių ir apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme.
Statistikos duomenimis, techninių apžiūrų metu maždaug pusėje visų transporto priemonių randama didelių trūkumų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012 m. liepos 5 d. (ketvirtadienį) 14.00–15.50 val. Klaipėdos uoste lankysis ES regionų komiteto nariai – Europos miestų vadovai. Apsilankymas uoste – viena iš sudėtinių vizito, kurio tikslas – ES regionų komiteto EDUC komisijos išvažiuojamasis posėdis ir konferencija „Sportas visiems. Tarpregioninis bendradarbiavimas“ (viešbutis „Vanagupė“, Palanga), Lietuvoje dalių.
Planuojama, jog Klaipėdos uoste apsilankys iš viso apie 100 vadovų iš 27 Europos šalių. Svečiams numatoma laivu „Venus S“ surengti apžvalgą, kurios metu su Klaipėdos uosto veikla, galimybėmis, perspektyvomis bei potencialu supažindins rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
2012 m. liepos 5 dieną (ketvirtadienį) 11.30–19.00 val. Klaipėdos uoste lankysis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija. Vizito metu bus aptariamas valstybei svarbaus Klaipėdoje vykdomo strateginio projekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba – įgyvendinimas.
Uosto direkcijoje Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamą delegaciją priims Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas bei kiti Administracijos atstovai. Šiame susitikime taip pat dalyvaus AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis ir kiti įmonės atstovai.
MALONIAI KVIEČIAME ŽINIASKLAIDOS ATSTOVUS Į SPAUDOS KONFERENCIJĄ 2012 m. liepos 5 dieną (ketvirtadienį) 12.30–12.50 val. įmonės posėdžių salėje (9 aukšte). Joje bus aptariami įvykusio susitikimo rezultatai.
Po spaudos konferencijos svečiai lankysis AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) ir UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“.
Vėliau bus surengta išvyka laivu, kurios metu Premjerui bei jo patarėjams Uosto direkcijos vadovai ir uosto kompanijų vadovai pristatys Klaipėdos uostą, jo pajėgumus bei perspektyvas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos vietą.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Liepos 4-5 dienomis AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos vadovaujama delegacija lankysis Varšuvoje (Lenkija), kur susitiks su naujuoju Lenkijos geležinkelių bendrovės PKP S.A. prezidentu ir valdybos pirmininku Jakubu Karnovskiu (Jakub Karnowski).
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, pagrindinis vizito į Lenkiją tikslas – aktyvinti bendradarbiavimą tarp šalių. „Lenkijos geležinkelių vadovybei pristatysime konteinerinius traukinius „Saulė“ ir „Šeštokai Express“, tarsimės dėl keleivių ir krovinių vežimo sąlygų gerinimo bei kviesime kartu ieškoti efektyvių bei abiem pusėm naudingų bendradarbiavimo galimybių“, - teigė S. Dailydka.
Vizito metu Lenkijos geležinkeliams ketinama pateikti memorandumo projektą dėl dvišalio bendradarbiavimo plėtros. Jį pasirašiusios šalys įsipareigotų koordinuoti veiksmus plėtodamos krovinių ir keleivių vežimą I-uoju Kretos ir VIII-uoju tarptautiniu krovinių koridoriais tarp Lenkijos ir Lietuvos bei bendradarbiauti įgyvendinant pasienio geležinkelių infrastruktūros projektus, ypatingą dėmesį skiriant „Rail Baltica“ projektui.
Šiemet, liepos 7 d., sukaks lygiai 20 metų, kai Lietuvos valstybinių geležinkelių įmonė ir Lenkijos valstybinių geležinkelių įmonė pasirašė susitarimą dėl pasienio geležinkelių susisiekimo.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Pastaruoju metu užregistruojama vis daugiau eismo įvykių, per kuriuos žmonės nukenčia dėl transporto priemonių vairuotojų dažniausio Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimo nevykdymo, t. y. nepasirinkto saugaus važiavimo greičio.
Siekdami sustiprinti leistino greičio viršijimo kontrolę ir nustatyti vairuotojų daromus KET pažeidimus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos pareigūnai 2012 m. liepos 1–31 d. vykdys tikslinę policinę priemonę Kauno apskrityje esančių magistralinių ir krašto kelių ruožuose Kaune, Kaišiadoryse, Jonavoje ir Kėdainiuose.
Pareigūnai patruliuos specialiais policijos ženklais nepažymėtu automobiliu, kuriame sumontuota vaizdo ir greičio fiksavimo įranga.
Policijos pareigūnai prašo visų transporto priemonių vairuotojų neviršyti leistino važiavimo greičio, būti atsargiems kelyje ir nekelti pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-03
Ukraina – vienintelė iš trijų mūsų apžvelgtų šalių, kurijoje dar nėra mokamų kelių. Ir nors apie tai kalbama jau 15 metų, realūs ir gana ambicingi planai buvo paviešinti tik praeitais metais. Kol kas net šalies valdžia neturi vieningo požiūrio dėl to, ar šis projektas reikalingas ir praktiškai įvykdomas.
Eugenijus Prisenko, Automobilių kelių vyriausiosios valdybos (GUAD) vadovo pavaduotojas, praėjusių metų birželio mėnesį pirmą kartą viešai prabilo apie mokamų kelių statybos planus. Jo mintis buvo pagrįsta tuo, kad šalyje trūksta kelių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kurios teritorija ir gyventojų skaičius beveik tokie patys, kaip Ukrainoje, kelių tankumas 12,5 kartų didesnis. Be to, beveik 70 proc. esamų Ukrainos kelių reikalauja skubaus remonto, kuriam reikia 60 mlrd. eurų. O likusius 30 proc. kelių būtina taisyti kas 5 metus ir atlikti kapitalinį remontą kas 12 metų. Realybė priešinga: 2011 m. kelių biudžetą sudarė tik 1 mlrd. eurų.
Išsigelbėjimas – koncesija?
Ukrainos valdžia, kaip ir jų kolegos iš Rusijos, planuodami kelių statybas visas viltis deda į koncesiją. Vienintelis klausimas, kokiomis sąlygomis tai bus įgyvendinama? Įstatymas „Dėl automobilių kelių statybos ir eksploatavimo koncesijų“ buvo priimtas prieš 10 metų, tačiau, kaip pabrėžia AB „Ukrtranskor“ prezidentas G. Stepanskij, šio įstatymo pakeitimas atgrasino visus investuotojus, nes negalėjo teisiškai užtikrinti jų atleidimą nuo mokesčių.
Naujausioje įstatymo redakcijoje, priimtoje prieš 3 metus, numatyta nemažai teigiamų pakeitimų, t.y. įteisinti nauji pajamų šaltiniai iš kelių infrastruktūros ir įvestas mokestis už eksploatacinį kelių parengtį, kurį sumoka valstybė įvesdama kelį į eksploataciją. Vis dėlto įstatymas turi vieną akivaizdų trūkumą. M. Kovelevo, kompanijos „Altkom“ atstovo, nuomone, investuotojas labai rizikuoja gaudamas kelią tik koncesijos – nuomos – pagrindu ir neturėdamas galimybės laiduoti keliu, kad paimti banko paskolas.
Ekspertai įsitikinę, jog finansinis valstybės dalyvavimas kelių statybos projektuose suteikia koncesijos sutarčiai stabulimo, kaip tai yra Rusijoje ir Europoje. Tai labai aktualu Ukrainoje, kur dar nesusiformavo demokratinės tradicijos ir politinis gyvenimas gana permainingas.
Artimiausiai planai
Nepaisant to, Ukrainos valdininkai tikisi sėkmingų rezultatų. Bendrovės „Ukravtodor“ vadovas V. Demiškan pareiškė, kad svarbiausias tikslas –per 5-6 metus pritraukti 200 mlrd. grivinų koncesiniams projektams ir nutiesti apie 3 tūkst. kilometrų mokamų kelių. Valstybė padengs tik žemės įsigijimo išlaidas.
Pirmu tokiu projektu turi tapti mažoji Kijevo žiedinė automagistralė. Jau paskelbtas konkursas dėl jos techninio ir ekonominio plano rengimo. 18 km ruožas tarp Borispolio trasos ir Sostinės plento su tiltu virš Dniepro statybos planas įvertinamas 50 mln. eurų.
Taip pat „Ukravtodor“ ketina šiais metais paskelbti dar tris kelių planavimo konkursus. Tai bus ruožai Charkovas-Ščerbakovka, Uljanovka-Chersonas-Simferopolis, Novomoskovskas-Simferopolis. Kalbama, kad konkursuose dalyvauja kompanijos iš Prancūzijos. Ispanijos, Indijos, Izraelio ir kitų šalių.
Kaip ir Rusijoje, minėtas Ukrainos įstatymas numato alternatyva mokamiems keliams. Pavyzdžiui, trasos Lvovas-Brody alternatyva taps suremontuotas antros kategorijos kelias einantis per gyvenamuosius miestus.
Skeptikai taria savo žodį
Skeptiškumo lygis mokamų kelių atžvilgiu Ukrainoje kur kas didesnis nei Rusijoje ir Baltarusijoje. Ekspertai rimtai abejoja kelių atsiperkamumų. „Jei vienas kilometras kelio su patvaria danga kainuoja 5 mln. JAV dolerių, tai vieno kelio statyba ar rekonstrukcija atsieis 1 mlrd. dolerių. Atsižvelgiant į kelių eismo intensyvumą Ukrainoje keliai atsipirks tik po 10-15 metų“, – sako A. Kava, Politinės ir ekonominės analizės centro vadovas. Tam, kad pritraukti investuotojus tokiomis sąlygomis, valstybės finansinė dalis turi siekti mažiausiai 60 proc.
Kitas argumentas – žemas piliečių mokumas ir nepakankamas transporto srautas tam atsiperkamumui pasiekti. Net siūlomi GUAD 3 eurocentai už 1 km. šiandien – ne visų kišenei. Jeigu mokestis bus taikomas tik tranzitiniam transportui, dalis vežėjų teiks pirmenybę kitam maršrutui per Baltarusiją, o tai sumažins ir taip neaukštą Ukrainos kelių apkrovimą ir atidės kelių atsiperkamumą dešimtims metų.
Beje, vienodos nuomonės dėl mokamų kelių neturi ir respublikos valdžia. Atsakingas už infrastruktūros plėtrą Ukrainos vice ministras B. Kolesnikovas jau ne kartą pasisakęs prieš panašius planus. Jo manymu, koncesijų sėkmė galima tik tuo atveju, jei valstybė prisiims tam tikras rizikas ir bus pasiruošusi kompensuoti investuotojų nuostolių dalį, jeigu kokios nors sutarties sąlygos nevykdomos, pavyzdžiui, neužtikrinamas projekte numatytas eismo intensyvumas. O tai gali privesti Ukrainą iki ekonomikos žlugimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|