Prancūzijoje kitais metais vežėjų laukia dar viena nemaloni staigmena. Visos transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 t. privalės mokėti ekologinį mokestį daugiau nei 15 000 km. kelių ruožų.
Didžioji dalis surinktų lėšų bus investuojama į infrastruktūrą, siekiant apsaugoti aplinką nuo žalingo transporto poveikio bei siekiant darnaus vystymosi.
Kaip veiks sistema?
Visos transporto priemonės turės pasirūpinti specialiu GPS siųstuvu, kurį reikės vežiotis kabinoje. Šis prietaisas sukurtas taip, kad galėtų veikti ir su kitomis kelių mokesčių sistemomis, tiek prancūziškomis, tiek ir kitų šalių. Jį įdiegti be problemų galės patys vairuotojai. Registracijos metu kiekvienas toks prietaisas bus priskirtas konkrečiai transporto priemonei. Jame bus įrašomas transporto priemonės registracijos numeris, ašių skaičius, maksimali transporto priemonės masė ir kita techninė informacija.
Satelitinės sistemos ir kabinoje esančio prietaiso pagalba bus galima nustatyti, kada transporto priemonė keliauja mokamais keliais ir kokį atstumą įveikia. Šalia mokamų kelių bus 173 stacionarūs ir 500 mobilių patikros taškų, kurie suderins informaciją su GPS signalu gaunama informacija ir nustatys ar prietaisas funkcionuoja be priekaištų.
Mokesčių paskaičiavimas
Centrinė sistema suskaičiuos tikslius mokesčius transporto priemonei ir tuomet sąskaitos bus išsiųstos kelių naudotojams. Taip pat bus galimybė sumokėti už keliavimą iš anksto. Tokiu atveju reikalinga suma bus automatiškai nuskaičiuota iš vežėjo iš anksto papildytos sąskaitos.
Mokesčiai bus skaičiuojami už kiekvieną įveiktą kilometrą. Jie bus diferencijuoti ir priklausys nuo transporto priemonės klasės, ašių skaičiaus, maksimalios masės ir emisijos klasės. Kai kuriuose regionuose mokesčiai pagal nustatytą tvarką galės būti mažesni. Tikslių įkainių prancūzai kol kas nepateikė, tačiau žada tai padaryti artimiausiu metu.
Kai kurios transporto priemonės bus atleistos nuo šių mokesčių. Planuojama, kad tai bus armijos automobiliai, viešasis transportas ar kitas transportas skirtas gabenti žmonėms bei transporto priemonės, kurios atlieka visuomenei svarbias paslaugas. Šis sąrašas taip pat dar bus patikslintas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Renault Trucks“ bendradarbiaudama su „Nestle“ kompanija Berno mieste išbandys pirmąjį tik elektra varomą vilkiką su šaldymo skyriumi, kuris reikiamą temperatūrą palaikys naudodamas elektrą. Tai bus 13 t. „Renault Midlum“. Rugsėjo mėnesį Berno gatvėmis važinės du tokie sunkvežimiai.
Šie sunkvežimiai gabens įvairius šaldytus „Nestle“ kompanijos gaminius. Tikimasi, kad bandymų metu bus galima tinkamai įvertinti naujausias technologijas, elektros akumuliatorius, optimizuoti kitus sunkvežimio komponentus, pasisemti patirties ir pasimokyti iš klaidų prieš pradedant masiškai gaminti panašias transporto priemones.
Patys prancūzai teigia, kad šie, minimalų triukšmą skleidžiantys ir į orą kenksmingų dalelių neišmetantys sunkvežimiai yra didelis šuolis į priekį prekių pristatymo sferoje. Vairuojantys šiuos sunkvežimius vairuotojai bus mažiau apkrauti darbu, nes jiems niekada nereikės galvoti apie tinkamą pavarų perjunginėjimą ar kitokį ekonomišką vairavimą.
Sunkvežimiai galės gabenti 3 t. krovinį. Per dieną jie galės prekėmis aprūpinti iki 50 prekybos taškų. Manoma, kad transporto priemonė galės nuvažiuoti iki 140 km. vienu akumuliatorių įkrovimu. Jiems pakrauti naudojant standartinį elektros įvadą reikia 8 valandų, o jų talpa siekia 170 kwh. Kompanija „Nestle“ planuoja ant savo pastatų stogų įrengti įrangą, kuri saulės energiją paverstų elektra, kuria ir būtų varomi naujieji „Renault Midlum“.
Elektrinis variklis išgauna 103 kW. galią ir gali pasiekti maksimalų 90 km/h greitį. Stabdymo metu išsiskiriančią energiją specialios sistemos paverčia elektros energiją ir krauna akumuliatorius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2Liepos 5-6 d. Sankt-Peterburge vykusiame Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, Ukrainos bei ES šalių – Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos bendrame kelių transporto inspekcijų vadovų pasitarime sutarta ieškoti glaudesnių bendradarbiavimo galimybių, keistis darbo patirtimi.
Lietuvos delegacijai vadovavęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas Vidmantas Žukauskas teigia, jog kartu su Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi bei Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vedėju Jauniumi Jasiūnu susitiko su Kazachstano ir Rusijos transporto inspekcijų atstovais ir aptarė dvišalių gabenimų perspektyvas.
Šie susitikimai, anot A. Kondrusevičiaus, padėjo suderinti pozicijas dėl būsimųjų dvišalių vežimų Lietuvai strategiškai svarbiose šalyse ir tapo gera proga tęsti sklandų dialogą su kaimyninių šalių kontroliuojančiosiomis institucijomis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-10
Kelių apmokestinimas Kazachstane dar tik planuojamas, svarstoma įvesti kelių mokestį be alternatyvos važiuoti nemokamais keliais. Priežastis paprasta: jei atsiras nemokama alternatyva, visi pradės ja naudotis, ir mokamų kelių atsiperkamumas liks ginčytinas.
Apie mokamus kelius Kazachstane jau kalbama nuo gegužės 2008 m., kai Parlamentas priėmė įstatymo pakeitimus, leidžiančius koncesininkams taikyti kelių mokestį iki tol, kol kelias nebus grąžintas valstybei (ne daugiau kaip 25 metai). 2010 m. kovo mėnesį vyriausybė patvirtino šalies plėtros programą, pagal kurią 5 keliai (Almatos žiedinė automagistralė, Astana-Karaganda, Almata-Kapčagajus, Almata-Chorgos, Almata- Isyk Kulis) turėtų būti perduoti į koncesiją. Tačiau ir apie tai žiniasklaida nutylėjo.
Pirmas konkretus projektas buvo paskelbtas 2011 m. pradžioje. Tai buvo 220 km. ruožas kelyje „Astana-Petropavlovskas“, kurį planuojama apmokestinti 20 metų. Buvęs Kazachstano susisiekimo ministras pareiškė, kad mokestis bus vienas iš mažiausių pasaulyje – 5 tengės už 1 km. lengviesiems ir 10 tengių – krovininiams automobiliams (0,027 ir 0,054 eurų atitinkamai). 16 aplinkinių kaimų gyventojai bus atleisti nuo mokesčio, kadangi jie neturės alternatyvaus kelio. Ministro skaičiavimais šio kelio perdavimas į koncesiją leis sutaupyti 7 mln. eurų kelio priežiūrai.
Susisekimo ministerija paaiškino, kad tarifai bus skaičiuojami atsižvelgiant į atskirai kiekvieno projekto vertę įskaitant finansavimo ir remonto darbų kainą per visą kelio eksploatacijos laikotarpį.
Dabartinis Susisekimo ministras perkėlė šį eksperimentą į neapibrėžtą ateitį. Vietoje konkrečių veiksmų buvo paskelbtas elektroninės mokesčių surinkimo sistemos kūrimo konkursas, kurio tikslas – išvengti korupcijos.
Analogiška istorija atsitiko ir su ruožu „Astana-Karaganda“: koncesijos konkursas jau trečią kartą perkeliamas į šių metų pabaigą „dėl konkurso paraiškų nebuvimo“.
Neišsprendžiamas prieštaravimas
Ekspertai įvardina kelias Kazachstano vadovų nesėkmių ir neryžtingumo priežastis. Pirmiausiai, tai sunkiai išsprendžiamas prieštaravimas tarp siekio padaryti pravažiavimą pigiu ir realių investicijų atsiperkamumo, kuomet eismas gana neintensyvus.
Iš pasaulinės praktikos žinoma, jog keliui atsipirkti reikalingas 20 tūkst. automobilių srautas per parą. Šiandien Kazachstane nėra ne vieno kelio, kuris atitiktų šį reikalavimą. Paties intensyviausio respublikos kelio „Almata-Kapčagajus“ pralaidumas piko metu – 15 tūkst. automobilių ir tik vasarą.
Būtent šis argumentas 2009 m. privertė parlamentą panaikinti įstatymo reikalavimą įvesti kelių apmokestinimą tik esant nemokamiems alternatyviems keliams. Jei bus alternatyva, kelių apkrova dar sumažės ir dėl to neatsiras norinčių pasirašyti koncesijos sutartį. Kelių plėtrą vilkiną dar ir tai, kad šalyje nuolat keičiasi Susisekimo ministrai ir kaskart kyla korupcijos skandalai. Nauji valstybės tarnautojai nenori prisiimti atsakomybės už nelabai populiarius projektus.
Nors Kazachstanas yra labai patrauklus užsienio kapitalo atžvilgiu, naujų investicijų į transporto sektorių vis dar nematyt. Vietinėje žiniasklaidoje kalbama, jog iš daugelio projektų tik du rado savo investuotojus. Kai kurie analitikai pabrėžia, kad užsienio investuotojus atgraso ir politinė rizika: nėra pagrindo tikėti, jos 20-25 metų perspektyvoje sugriuvus N. Nazarbajevo ankstesni susitarimai nepraras galios.
Mokestis už kelius – vietinių verslas
Tuo tarpu šalyje vis dėlto atsirado pirmas mokamas kelias, Tiesa, neoficialiai. Ir neilgam. Praeitais metais respublikos pietuose šalia trasos „Bairkumas-Šardara“ atsirado senas vagonėlis ir nešvari virvė skersai kelio. Skelbime buvo parašyta, kad pravažiavimas kainuoja 1,5 dolerių lengviesiems automobiliams ir 13 dolerių – vilkikams bei autobusams. Tačiau, kai į vietą atvyko ieškantys sensacijos žurnalistai vienas vagonėlio gyventojas paspruko, o kitas papasakojo, jog niekas čia nevertė mokėti už pravažiavimą, o pertvara buvo padaryta tam, kad nukreipti visą transportą į aplinkkelį, kadangi šis kelias dar nebaigtas statyti ir neperduotas į eksploataciją.
Pasirodė, vietinės valdžios apie šį verslą nežinojo. Susidomėjimas šia istorija greitai užgeso, nes teismo bylai iškelti nebuvo pagrindo, t.y. nukentėjusiųjų skundų.
Papildoma informacija
Automobilių kelių ilgis Kazachstane – apie 148 tūkst. km, iš jų bendro naudojimo – virš 93 tūkst. km. Susisekimo ministerijoje manoma, kad kelių tinklas suformuotas gerai, trūksta tik kelių jungiamųjų ruožų.
Automobilių parkų nusidėvėjimo lygis labai aukštas – transporto priemonės virš 12 metų senumo sudaro 63 proc. viso transporto: autobusai – 57 proc., lengvieji automobiliai – 59 proc., sunkvežimiai – 84 proc.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-10
Klaipėdos uosto operatoriai dėl uosto direkcijos investicijų į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūrą nenukentės, tikina susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
“Pirmiausia, mes siekiame, kad šitas projektas būtų įgyvendintas, nepažeidžiant dirbančių Klaipėdos uoste operatorių interesų, kitaip tariant, nenubraukiant investicijų, kurios buvo suplanuotos į kitas krantines. Nes Klaipėdos uoste yra daugiau kaip 160 krantinių ir daug kur investicijų reikia”, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė E.Masiulis.
Klaipėdos jūrų uostas įpareigotas kompensuoti visas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūros įrengimo išlaidas iš karto, kai tik projektą įgyvendinanti bendrovė “Klaipėdos nafta” atliks būtinas investicijas. “Klaipėdos nafta” naudosis krantine ir mokės metinį krantinės naudojimo mokestį.
Tai numatyta Vyriausybės iš dalies pakeistame šių metų vasarį priimtame nutarime dėl SGD terminalo įrengimo. Projektas skubiai parengtas, uosto direkcijai ir “Klaipėdos naftai” praėjusį ketvirtadienį pagaliau radus kompromisą ir susitarus dėl to, kaip bus finansuojama SGD terminalo krantinių statyba.
Investicijos į SGD terminalo infrastruktūrą, E.Masiulio skaičiavimais, gali siekti nuo 150 mln. iki 250 mln. litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-10
Dėl pirmadienio ryto audrų sutriko valstybės sieną prie Baltarusijos saugančių pareigūnų ryšys su duomenų bazėmis. Kelis kartus ryšys buvo nutrūkęs visiškai. Dėl to prie pagrindinių pasienio kontrolės punktų (PKP) susidarė keliautojų eilės.
Medininkų PKP, pasak keliautojų, laukti teko 4-5 valandas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas DELFI sakė, kad ryšys su duomenų bazėmis dėl audros sutriko Medininkų, Raigardo, Kenos, Šalčininkų PKP.
Pirmadienio popietę ryšys veikė, bet lėtai, todėl keliautojų tikrinimas užsitęsdavo gerokai ilgiau, nei įprasta.
Pagal naujausius liepos 10 d. ryte atnaujintus Pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenis, Medininkų pasienio poste laukia 70 vilkikų, kuriems prognozuojamas kelių valandų laukimo laikas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-09
Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapo statybų keičiamas eismo organizavimas Pilaitės prospekto dalyje tarp T. Narbuto gatvės ir Senojo Pilaitės kelio.
Nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. draudžiamas transporto eismas Pilaitės prospekto dalyje tarp T. Narbuto gatvės ir Senojo Pilaitės kelio, važiuojant iš miesto centro pusės link Pilaitės. Važiuojant nuo Pilaitės pusės link miesto centro, transporto eismas bus nukreiptas į priešpriešinę eismo juostą Pilaitės prospekto dalyje tarp Senojo Pilaitės kelio ir Sietyno gatvės.
Nuo trečiadienio, liepos 11 d., dalinai bus atnaujintas eismas Lentvario gatvės dalyje tarp Galvės ir Kirtimų gatvių. Lentvario gatvės dalyje nuo pastato Nr. 3 iki Lentvario ir Kirtimų gatvių sankryžos laikinai bus nustatytas vienpusis eismas. Vairuotojai nuo Galvės ir Lentvario gatvių sankryžos galės pasirinkti alternatyvų maršrutą link Liudvinavo, Mūrinės Vokės, Lentvario ar Trakų.
Šie eismo organizavimo pakeitimai perskirstys eismo srautus Galvės ir Kirtimų gatvių sankryžoje ir pagerins eismo sąlygas vairuotojams važiuojantiems nuo miesto centro link Trakų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-09
Ekspertai reitingavo pasaulio kelius ir išrinko pačius pavojingiausius. Iš 10 tokių kelių trys yra Europoje, tokias išvadas skelbia Vokietijos dienraštis ”Frankfurter rundschau”.
Pavojingiausiu Europoje išrinktas kelias Norvegijoje nuo Ondalsneso iki Valdalio, dar žinomas kaip „Trolių kelias“. Jame yra net vienuolika labai pavojingų posūkių, kuriuose kelio statumas 12 laipsnių. Kelias šiuose vietose yra tik tai 3,3 m. pločio. Kelio aukščių skirtumas virš jūros lygio siekia 400 m. „Trolių kelias“ yra labai populiarus tarp turistų, tačiau rudenį jis yra uždaromas dėl sudėtingų eismo sąlygų, kurios būna dėl neprognozuojamų orų. Kelias atidarytas nuo gegužės iki spalio.
Pavojingu keliu laikomas ir daugialygė sankryža. Europoje kaip pavojingas kelias yra laikomas ir „Gravelly Hill Interchange“ esantis Birmingeme. Jį dar vadina „spagečių sankryža“, dėl gausybės juostų jame. Penkių lygių sankryža virš geležinkelio, upių ir kanalų – laikoma pavojingiausia Didžiojoje Britanijoje.
Trečiasis pavojingiausias kelias Europoje yra kalnų serpantinai iš Stelvio į Davosą. Šis kelias Alpėse jungia Italija ir Šveicariją. Nors jame yra be galo daug gražių vaizdų, įveikiama viena kalnų perėja, tačiau vairuotojai čia turėtų būti labai budrūs, nes kelias status, o jame yra labai daug aštrių posūkių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-09
Nors prabėgusi savaitė buvo viena darbo diena trumpesnė nei įprastai, tačiau žinių atskriejo pakankamai daug. Ypač daug naujienų pateikė vilkikų gamintojai, kurie pristatinėjo naujus modelius, variklius ar kalbėjo apie optimizuojamą savo veiklą. Buvo žinių ir iš asocijuotų struktūrų, bei valdžios institucijų.
Technikos naujienos
„Iveco“ pristatė atnaujintą „Stralis“ modelio variantą „Hi-Way“. Modelis gaminamas su „Euro 5“ arba nauju „Euro 6“ emisijos standartą atitinkančiu varikliu. Taip pat jame bus gausybė kuro taupymo ir saugumo sistemų. Šis modelis ateityje gali sustiprinti italų pozicijas vilkikų rinkoje. Šiuo metu „Iveco“, apart naujojo „Stralis Hi-Way“ nelabai gali kuom pasigirti. Praėjusią savaitę jie pranešė, kad yra priversti sustabdyti penkias savo gamyklas. Po vieną gamyklą uždaroma Prancūzijoje ir Austrijoje, dar trys Vokietijoje. Tiesa, viena gamykla Vokietijoje Ulmo mieste bus restruktūrizuota į didesnį gamybos centrą, tad dalis darbo vietų bus išsaugota.
Nesnaudė ir italų konkurentai. „Mercedes Benz“ pristatė naują savo modelį „Antos“. Tiesa, tai nebus tiesioginis „Stralis“ konkurentas, nes šis vilkikas skirtas išskirtinai regioniniams pervežimams. Visuomenei plačiau naujasis „Antos“ bus pristatytas komercinio transporto parodoje Hanoveryje rugsėjo mėnesį.
„Volvo Trucks“ įstojo į „Euro 6“ klubą ir pristatė variklį, pritaikytą griežtiems „Euro 6“ aplinkosaugos standartams. Azoto oksidų emisija sumažėjo 77 proc., o išmetamosiose dujose esančių kietųjų dalelių kiekis sumažintas perpus. 460 AG variklis, esantis daugiau nei trečdalyje visų įmonės sunkvežimių, yra pirmasis, sukurtas pagal „Euro 6“ reikalavimus.
Su techniniais dalykais susijusi žinia atskriejo ir iš Europos sąjungos valdžios institucijų. Europos Parlamentas didele balsų dauguma pasiūlė šiuolaikiškus tachografus laipsniškai įdiegti iki 2020 m. Tobulesnė kelionės duomenų įrašymo įranga, susieta su palydovine vietos nustatymo sistema, leistų veiksmingiau tikrinti, kaip laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio laiko reikalavimų.
Lietuva
Liepos 3 d. vyko asociacijos „Linava“ Prezidiumo posėdis. Jame aptartas paskutinis Kongresas, jo rezultatai, nuolatiniam darbui patvirtintas sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas, aptarti darbo su asociacijos skolininkais rezultatai, mažinamas asociacijos darbuotojų skaičius.
Praėjusią savaitę VKTI informavo, kad parengta ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu patvirtinta nauja Prašymo laikyti transporto vadybininkų egzaminą ir (arba) išduoti profesinės kompetencijos pažymėjimą forma.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Sunku būtų įsivaizduoti sunkvežimio vairuotoją, kuris riedėdamas Europos keliais nesinaudotų navigacine sistema, tačiau ar kiekvienas vairuotojas žino, į ką atkreipti dėmesį, renkantis navigacinę sistemą?
Nusprendėme atlikti eksperimentą ir apklausti keletą skirtingų įmonių, kurios Lietuvoje prekiauja navigacinėmis sistemomis. Vienos jų profesionalios, atstovaujančios vieną gamintoją, kitos – turinčios didelę skirtingų gamintojų pasiūlą, trečios – turinčios gausią skirtingų elektronikos prekių, tarp jų ir navigacinių sistemų, pasiūlą.
Nereikia, stebėtis, tačiau į specializuotus klausimus, gali atsakyti tik profesionalai, todėl įvairūs e-parduotuvių atstovai, prekiaujantys „viskuo“ į klausimus taip ir neatsakė. Taigi pateikiame profesionalius patarimus tų, kurie turi rimtas specializuotas internetines parduotuves ir apie navigacijos sistemas žino viską.
Pagal kokius kriterijus tolimųjų reisų vairuotojas turėtų rinktis GPS sistemą ?
UAB „Todesa“, turinčios specializuotą navigacinės įrangos parduotuvę internete, atstovė Rasa Pūkienė akcentavo 6 pagrindinius pasirinkimo kriterijus.
1. Žemėlapių detalumas konkrečiose šalyse. Skirtingų gamintojų detalumas daugiau ar mažiau, bet skiriasi. Be to, yra gamintojų, kurių asortimente yra papildomas žemėlapių asortimentas konkrečiom šalim.
2. Informacijos kiekis skirtas specialiai sunkiajam transportui. Nereikėtų tikėti, kai yra sakoma, kad visos šalys aprūpintos šia informacija. Kai kurios šalys turi daug informacijos, kitos apima vos pagrindinius kelius , o kai kurios šalys visai šios informacijos neturi.
3. TMC eismo pranešimų antena. Nors pardavėjai ne visuomet informuoja, tačiau vertėtų žinoti, kad šių eismo informacinių antenų pranešimai pas skirtingus gamintojus ir jų modelius yra skirtingi. Rekomenduojama TMC rinktis „Premium“ lygio, tačiau būkite atidūs – yra modelių, kurie vėliau šį privalumą apmokestina.
4. Navigatoriaus konfiguracinės galimybės. Labai svarbu, kaip lanksčiai GPS navigatorius leidžia vartotojui pačiam pagal save susikonfiguruoti maršruto planavimo prioritetus, vengimus, koreguoti maršrutą, bei kitus esminius nustatymus susijusius su kelionės planavimu, navigavimu ir t.t.
5. Ekranas. Būtina atkreipti dėmesį perkant GPS įrenginį į ekrano kontrasto lygį ir šviesumą. Ši iš pažiūros smulkmena saulėtą dieną tikrai gali apkartinti kelionę, nes nematysite nieko, ką ji rodys.
6. Ateities perspektyvumas. Būtina pasidomėti apie gamintojo programinės įrangos ir žemėlapių atnaujinimų galimybes, bei bendras navigatoriaus (gamintojo) perspektyvas ateityje. Ne vienas navigatorių gamintojas yra pasitraukęs iš rinkos, tad sumokėti pinigai, gali nueiti veltui.
Svarbiausi navigacinės sistemos parametrai
UAB „IT MEDIA“ taip pat turinčios specializuotą navigacijų parduotuvę internete, direktorius Jurijus Starovoitovas, plačiau paanalizavo navigacinių sistemų parametrus. Anot jo, sunkiojo transporto vairuotojai turėtų atidžiai įvertinti navigacinės sistemos ekraną, atminties talpą ir procesorių.
Ekrano dydis. Kuo ekranas didesnis, tuo jį paprasčiau valdyti. Įprastai Ekrano dydžiai būna 3,5 colio; 4,3 colio; 5 colių; 6 arba 7 colių. Taip pat prieš perkant GPS navigatorių, būtų gerai išbandyti jo valdymo „meniu“. Svarbiausi punktai turėtų būti nesunkiai prieinami, užrašai ir paveikslėliai aiškūs, informatyvūs.
Atminties talpa. Dabartiniuose žemėlapiuose saugoma daug informacijos, visos Europos žemėlapiai šiuo metu užima daugiau nei 2GB talpos, todėl renkantis navigaciją rekomenduotume rinktis bent jau 4GB talpą arba net daugiau. Taip pat pasidomėti ar GPS įrenginys turi galimybė įstatyti papildomą atminties kortelę.
Procesorius, operatyvioji atmintis. Čia yra svarbu, kaip greitai bus planuojamas arba perskaičiuojamas maršrutas. Procesorius turėtų būti ne mažiau 400 Mhz, o operatyvioji atmintis ne mažesnė nei 64 RAM.
Kiek kainuoja kokybiška ir patikima navigacinė sistema?
Šiuo metu rinkoje – didelis ir platus GPS navigatorių pasirinkimas, todėl sunku nuspręsti, kuris iš jų yra geriausias. Kalbinti pašnekovai iš abiejų įmonių nurodė panašią kainų amplitudę. Anot jų, tikrai patikimą sunkvežimiams skirtą navigaciją galima įsigyti maždaug už 800 – 1400 Lt.
UAB „Todesa“ atstovė paminėjo, kad galima įsigyti ir kinietišką įrenginį už kelis šimtus litų. „Jame gali būti įrašyta sunkiojo transporto programa, sukelti žemėlapiai, tačiau neverta manyti, kad tai bus tos pačios kokybės, galimybių, kelionės patarėjo ir patikimumo įrenginys. Geriausiu atveju laikina išeitis ir navigatoriaus pirkimas du kartus,“ – pigių įrenginių trūkumus akcentavo R. Pūkienė.
Vis tik, kad ir koks būtų brangus, tobulas ir pirmaujantis pasaulyje navigacijos modelis – tai tik kelionės patarėjas, todėl vairuotojai neturėtų prarasti budrumo kelyje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 28 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ delegacija, atstovaudama Lietuvos verslo konfederacijos Transporto ir logistikos komisiją, kurios pirmininkas yra bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas, lankėsi Paryžiuje (Prancūzija), tarptautinių prekybos rūmų ICC Transporto ir logistikos komisijos nacionalinių komitetų suvažiavime.
Padedant Lietuvos ambasadai Prancūzijoje buvo susitikta ir su vienais didžiausių investuotojų į logistikai skirtą nekilnojamąjį turtą Prancūzijoje – įmone „Sogaris“, jų valdomame didžiausiame logistikos centre Paryžiaus regione. Šios kompanijos atstovams buvo pristatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendinami viešųjų logistikos centrų projektai. Juos sudomino galimybė steigtis būtent Vilniaus viešajame logistikos centre ir statyti sandėlius prekėms paskirstyti tiek į Baltijos šalis, tiek į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir pan. Sutarta artimiausiu metu pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kuria šalys įsipareigos kartu dirbti, siekiant šia galimybe sudominti transporto ir logistikos kompanijas.
Aplankytas ir didžiausias Prancūzijoje intermodalinis terminalas „Novatrans“, kuriame per metus perkraunama apie 300 tūkst. TEU. Į šį terminalą kasdien atvyksta apie dešimt pilnų konteinerinių traukinių. Terminalo bei Prancūzijos geležinkelių (SNCF) vadovams pristatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendinami šaudyklinių konteinerinių traukinių projektai („Vikingas“, „Saulė“, „Merkurijus“) bei sutarta bendradarbiauti organizuojant vežimus iš šios įmonės valdomų terminalų Prancūzijoje per Lietuvą Rytų link iki pat Kinijos, pasinaudojant konteineriniu traukiniu „Saulė“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-09
Kiekvienais metais Lietuvos vežėjams iškylant problemoms prie Rusijos sienos, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ragina juos stengtis kuo labiau diversifikuoti savo verslo veiklas.
„Džiaugiamės, kad visus nesutarimus su Rusija kol kas pavyksta išspręsti ir randame kompromisų, tačiau ne vieną kartą esu sakęs ir galiu tai pakartoti, kad Lietuvos transporto įmonės turi stengtis diversifikuoti savo verslą. Rusija augina savo vidaus rinką, tą daryti spaudžia vietiniai vežėjai, todėl kliūčių ES vežėjams ateityje tiktai daugės, – sakė E. Masiulis, dalyvaudamas žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje.
Tokius ministro pasiūlymus „Linavos asociacijos“ viceprezidentas M. Atroškevičius vertino atsargiai. Anot jo, diversifikuoti veiklas galima, tačiau Rusijos rinkos atsisakyti – nevalia.
„Diversifikavimą suprantu, kaip savo verslo pajėgumų didinimą, bet tos rinkos dalies, kurią turime Rusijoje (180 tūkst. pervežimų per metus), neturėtume atiduoti. Gal turėtume didinti savo pajėgumus į tokias šalis kaip Kazachstanas, Centrinė Azija ir t.t, bet tas, kas jau yra užkariauta, turime laikyti ir niekam neatiduoti“, – sakė „Linavos asociacijos“ viceprezidentas.
Jis neslėpė, kad Lietuvos vežėjų santykiai su Rusija visada buvo įtempti, tačiau pabrėžė, kad jiems gerinti būtina ieškoti asmeninių kontaktų.
„Mūsų vežėjų santykiai su Rusija yra įdomūs. Mes, kaip vežėjai, patys pirmieji pajaučiame politinės įtampos užuominas. Kartais politiko neatsargiai pasakytas žodis tuoj pat atsiliepia mums. Situacija Rusijoje nuolat keičiasi – pasikeitė rusų susiekimo ministerijos vadovybė ir dėl to šiuo metu labai svarbu, kad mūsų Susisiekimo ministerija ieškotų kontaktų su naujai atėjusiais žmonėmis, užmegztų kontaktus, tam, kad mes galėtume ateityje ginti savo interesus, siūlyti savo projektus, nes ypatingai bendraujant Rytų kryptimi, Baltarusija, Rusija, asmeniniai santykiai ir kontaktai turi labai didelę reikšmę”, – aiškino M. Atroškevičius.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. liepos 5 dieną Klaipėdos uoste lankėsi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija. Vizito metu buvo aptariamas valstybei svarbaus Klaipėdoje vykdomo strateginio projekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba – įgyvendinimas. Pasirašyta sutartis.
Uosto direkcijoje Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamą delegaciją priėmė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas bei kiti Administracijos atstovai. Šiame susitikime taip pat dalyvavo AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis.
Tarp Uosto direkcijos ir AB „Klaipėdos nafta“ buvo pasirašyta sutartis.
Po spaudos konferencijos svečiai lankėsi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) ir UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“.
Vėliau buvo surengta išvyka laivu, kurios metu Premjerui bei jo patarėjams Uosto direkcijos vadovai ir uosto kompanijų vadovai pristatė Klaipėdos uostą, jo pajėgumus bei perspektyvas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos vietą.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
Rytoj, liepos 10 d., 9 val. Susisiekimo ministerijoje lankysis Japonijos verslo įmonių vadovų delegacija, kurios tikslas – susipažinti su galimybėmis vežti krovinius per Lietuvą ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Lietuvos transporto sistemą ir logistikos galimybes svečiams pristatys susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Japonijos delegacijoje bus atstovaujamos transportavimo, pramonės, prekybos ir draudimo bendrovės: „K“ Line“, „Mitsubishi Electric Europe“, „Mitsui & Co. Moscow LLC“, „Mitsui Sumitomo Insurance“, „Nippon Yusen Kabushiki Kaisya“ bei Japonijos užsienio prekybos organizacijos atstovybių vadovai.
Po susitikimo ministerijoje svečiai aplankys Kenos ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus bei Kauno laisvąją ekonominę zoną.
Antradienį, liepos 11 d., Japonijos delegacija lankysis Klaipėdoje, kur susipažins su jūrų uosto ir traukinio „Vikingas“ teikiamomis krovinių gabenimo galimybėmis, pasienio kontrolės punktų darbu, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos veikla.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-07-06
Šiuolaikinis automobilis neįsivaizduojamas be šios saugumo sistemos. Nors Lietuvoje yra daugybė automobilių, kuriuose šios sistemos nėra ir galima būtų pagalvoti, kad ABS sukurta ne taip ir senai, viskas yra kitaip. Iš esmės ABS yra sena, kaip automobilizmo pasaulis.
Ši sistema leidžia efektingai stabdyti transporto priemonę išvengiant slydimo, palaikant sukibimą su keliu, o svarbiausia suteikia galimybę valdyti transporto priemonę ekstremaliose situacijose. Nors ABS veikimo sistema yra labai paprasta, ir paremta labai dažnu stabdžio elemento paspaudimu ir atleidimu, tačiau net ir geriausi vairuotojai nesugeba pakartoti tokio paties efektyvaus stabdžio darbo.
Tiesa, ABS privalumų niekas neginčija ant kieto paviršiaus, tačiau ant žvyro ar sniego ši sistema ne tokia efektyvi. Tačiau ABS panaudojus su kitomis elektroninėmis stabdymo sistemomis, stabdžių efektyvumas pasiekia savo maksimumo ribas. O nuo ko viskas prasidėjo?
Pirmoji ABS sistema buvo sugalvota ir panaudota 1929 m. Automobilių ir lėktuvų pionierius prancūzas Gabrielis Voisinas tokią sistemą pirmiausiai pritaikė lėktuvams. Tokį sprendimą lėmė paprasta priežastis: lėktuvų iš esmės nebuvo galima stabdyti ištisai naudojant stabdį. Dėl tų laikų techninių subtilybių, nuspaudus stabdžius ir jų neatleidinėjant, stabdžiai greitai prarasdavo savo efektyvumą. Pilotai šiaip ar taip buvo priversti stabdyti spaudinėdami ir atleidinėdami stabdį, o Gabrielis Voisinas sugalvojo mechanizmą, kuris leido pilotams tiesiog laikyti nuspaudus stabdį ir lėktuvas iš karto maksimaliai išnaudodavo stabdžius.
1958 m. pirmoji tokia sistema buvo panaudota bandomajame motocikle. Ši dviratė transporto priemonė yra ypač nestabili, kai bent vienas iš jos ratų pradeda slysti. Panaudojus ABS, net ir ant šlapio asfalto motociklų stabdymo kelias sutrumpėjo apie 30 proc. Tiesa, į motociklus tokios sistemos buvo pradėtos montuoti gerokai vėliau. 1972 m. „Triumph“ motocikle pirmą kart buvo gamykliškai sumontuoti ABS stabdžiai.
1970 m. ABS pradėta montuoti į automobilius. „Chrysler“, „Ford“ ir „Nissan“ gamybos automobiliai buvo pirmieji, kurie galėjo savo pirkėjams pasiūlyti tokią galimybę.
Pagal statistiką ABS sistema 18 proc. sumažino avarijų skaičių keliuose ir 35 proc. sumažina galimybę nuslysti nuo kelio esant ekstremaliam stabdymui.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|