Pagal naujai priimtus reikalavimus, automobilių gamintojai iki 2020-ųjų privalo sumažinti savo gaminamos produkcijos vidutinę CO2 emisiją.
Europos Sąjunga palaipsniui nori sumažinti vidutines automobilių gamintojų CO2 emisijas. Jau anksčiau paskelbta, kad lengviesiems automobiliams iki 2015-ųjų šis skaičius turi sumažėti iki 130 g/km, o iki 2020-ųjų ši riba dar labiau mažinama ir turi siekti ne daugiau nei 95 g/km.
Taip pat paskelbti ir nauji reikalavimai krovininiam transportui. Iki 2017-ųjų vidutinė CO2 emisija turi sumažėti iki 175 g/km, o iki 2020-ųjų šis skaičius turi ištirpti iki 147 g/km.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Milijardinės vertės Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvoje projektą, kuris apima Klaipėdos jūrų uosto, kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, Vyriausybei siūloma pripažinti valstybinės svarbos projektu.
Tokiems projektams taikomas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymas, todėl tai palengvintų ir supaprastintų žemės paėmimo procedūras, leistų projektus įgyvendinti laiku, panaudoti skiriamas lėšas bei pritraukti kitas investicijas, rašoma Susisiekimo ministerijos rašte Vyriausybei.
Rytų–Vakarų transporto koridorius Lietuvoje apima Klaipėdos jūrų uostą ir jo privažiuojamųjų kelių infrastruktūrą – iš viso 344 kilometrų ilgio kelių E85 (Klaipėda–Kaunas–Vilnius–Lyda–Černovcai–Bukareštas–Aleksandropolis) ir E28 (Berlynas–Gdanskas–Kaliningradas–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas) dalis.
Be to, koridorių sudaro 412 km ilgio geležinkelių ruožas nuo Lietuvos sienos su Baltarusija (Kenos geležinkelio stotis) iki Klaipėdos uosto.
Pagal 2007-2013 metų investicijų planą vien į geležinkelius numatoma investuoti 1,216 mlrd. litų, iš jų 1,033 mlrd. litų – ES paramos lėšos. Investicijos į automobilių kelius per šį laiką sieks apie 1,188 mlrd. litų, iš jų ES lėšos – 1 mlrd. litų, į jūrų uostą – atitinkamai 530 mln. litų ir 173 mln. litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sako, kad Lietuva nepritars Europos Komisijos (EK) iniciatyvai dažninti automobilių technines apžiūras.
EK siūlo, kad automobiliui sulaukus septynerių metų amžiaus techninės apžiūros būtų vykdomos kasmet. Šiuo metu Lietuvoje tokio amžiaus ir senesnius automobilius techninių apžiūrų centruose reikia tikrinti kas du metus.
„Mes nemanome, kad, pavyzdžiui, septynerių ar dešimties metų amžiaus automobiliai kelią didelę grėsmę saugiam eismui. Europos Komisijos siūlymai yra tikrai per griežti“, – sako susisiekimo ministras.
E. Masiulis abejoja, ar EK siūlymai susilauks pritarimo ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes dabar privalomosios techninės apžiūros kasmet įteisintos vos keliose šalyse.
Susisiekimo ministras pastebi, kad EK turėtų vengti vienodų taisyklių nustatymo visose bendrijos šalyse, nes automobilių parko amžius kiekvienoje valstybėje labai skiriasi.
„Nepaisant to, kaip dažnai vykdomos technines apžiūros, kiekvienas vairuotojas turi jausti atsakomybę už savo elgesį kelyje ir savo automobilio techninę būklę. Automobilius reikia prižiūrėti ne todėl, kad to reikalauja valstybė, o todėl, kad patys važinėtume saugiai ir saugotume savo ir artimųjų gyvybes“, – sakė ministras.
Skatindama vairuotojus neatidėlioti vykimo į techninės apžiūros centrus, Susisiekimo ministerija kiek pakeitė apžiūros taisykles. Jei likus ne daugiau kaip 30 dienų iki apžiūros termino bus nustatyta, kad transporto priemonė yra tvarkinga, kitos apžiūros terminas bus pratęsiamas tiek dienų, kiek jų buvo likę iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos.
Pavyzdžiui, jei automobilis patikrinamas ir nerandama trūkumų likus 20 dienų iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos, kitą kartą į apžiūrą reikės atvykti ne vėliau kaip po 2 metų ir 20 dienų.
Ši tvarka įsigalios nuo spalio.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija
Penktadienį Europos Komisija (EK) priėmė naujas taisykles, kuriomis sugriežtinama automobilių tikrinimo tvarka. Siūloma, kad senesnių lengvųjų automobilių apžiūra būtų atliekama kasmet. Pagal naują tvarką pirmoji naujo automobilio techninė apžiūra būtų atliekama po 4 metų, kita – po 2 metų, o vėliau kasmet (nuo dabar Lietuvoje galiojančios 3-2-2 sistemos būtų pereinama prie 4-2-1).
EK duomenimis, Europos keliuose dėl techninių gedimų įvykstančiose avarijose kasdieną žūsta daugiau nei 5 žmonės. Dėl techninių trūkumų įvyksta 6 proc. visų automobilių avarijų, jose per metus žūsta 2 000 žmonių, o dar daugiau sužalojama. Be to, su techniniais trūkumais susiję 8 proc. visų motociklų avarijų.
Neseniai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad keliuose važinėja iki 10 proc. automobilių, kurių techninė būklė neatitiktų techninės apžiūros reikalavimų. Be to, pagal dabartines taisykles daugelis techninių aspektų, kurie turėtų rimtų pasekmių saugai (pavyzdžiui, stabdžių antiblokavimo sistema ir elektroninė stabilumo kontrolė), net netikrinami.
Dažnesnė senų automobilių techninė apžiūra esą būtina todėl, kad penktaisiais-šeštaisiais transporto priemonės naudojimo metais labai išauga dėl techninių gedimų įvykstančių didelių avarijų skaičius. Kad pasiūlymai taptų teisės aktais, juos turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.
Nauji pasiūlymai
EK siūlo imtis griežtų priemonių prieš ridos klastojimą ir registruoti ridos skaitiklio rodmenis, taip pat įvesti privalomą elektroninių saugos komponentų patikrą bei pagerinti transporto priemonių apžiūros kokybę – nustatyti bendrus trūkumų vertinimo, įrangos ir inspektoriams taikytinus minimalius standartus.
Be to, priėmus naujus siūlymus, itin didelės ridos automobilių ir furgonų techninė apžiūra taptų dažnesnė, jie būtų tikrinami kaip ir kitos daug kilometrų nuvažiuojančios transporto priemonės, pavyzdžiui, taksi, greitosios pagalbos automobiliai ir pan. Visoje ES taptų privaloma ir motorolerių bei motociklų techninė apžiūra. Pabrėžiama, kad motorolerių ir motociklų vairuotojai, ypač jaunieji vairuotojai, priskiriami prie didžiausios kelių naudotojų rizikos grupės.
Šiuo metu galiojančios ES taisyklės, kuriose nustatomi minimalūs transporto priemonių tikrinimo standartai, buvo parengtos 1977 m., o vėliau tik nežymiai atnaujintos. Tačiau nuo tada automobiliai, vairuotojų elgesys ir technologijos labai pasikeitė.
EK teigimu, naujais pasiūlymais norima per metus išgelbėti daugiau kaip 1 200 gyvybių ir išvengti daugiau kaip 36 000 su techniniais gedimais susijusių avarijų.
„Vairuodami automobilį, kuris nėra tinkamas naudoti kelyje, jūs keliate pavojų sau ir kiekvienam jūsų automobilyje esančiam žmogui – savo šeimai, draugams, kolegoms. Dar daugiau – jūs keliate pavojų visiems šalia jūsų esantiems kelyje. Tai savaime suprantama: mes nenorime, kad mūsų keliuose važinėtų tokie mirtiną pavojų keliantys automobiliai“, – sakė transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vis garsiau kalbant apie sunkiasvorių automobilių aerodinamiką ir jos svarbą taupant kurą bei mažinant į aplinką išmetamų kenksmingų dalelių ir dujų kiekį, Europos Sąjungos biurokratai pamažu pasiduoda gamintojų ir vežėjų spaudimui – ateityje turėtų būti leista eksploatuoti 0,5 m. ilgesnes puspriekabes. Papildomas jos ilgis bus panaudotas gerinant puspriekabės aerodinamiką.
Planuojama, kad maksimalus transporto priemonių junginio ilgis galės siekti 17 m. Papildomas pusmetris bus skirtas tik aerodinaminiams elementams, krovinių skyrius ir leidžiama vežti maksimali masė nesikeis. Tokią viziją šiuo metu mato ES komisija, kuri teigiamai žiūri į šiuos pasiūlymus. Pagal optimistines prognozes nutarimas leidžiantis eksploatuoti ilgesnes puspriekabes gali būti priimtas jau šiemet. Tiesa, vežėjams norintiems važiuoti taupiau tuomet reiks arba modifikuoti jau turimas, arba pirkti naujas su aerodinaminiais paketais pagamintas puspriekabes. Realaus tokių puspriekabių pagausėjimo keliuose būtų galima laukti po kelių metų
Pagal įvairius skaičiavimus, priklausomai nuo greičio, maršruto ir kitų aspektų, puspriekabės aerodinamika gali sumažinti kuro išlaidas 5-15 proc. Tiek pat mažėtų ir išmetamo CO2 kiekis.
Pagrindinis gamintojų argumentas siūlant šį pakeitimą buvo tai, kad gaminant puspriekabės aerodinamiką nereikia ypatingai brangių medžiagų ar sudėtingų technologijų. Tai reiškia, kad su minimaliomis išlaidomis vežėjai gali pasiekti visai neblogų kuro taupymo rezultatų ir sutaupyti ne tik savo lėšas, bet ir labiau tausoti gamtą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybės kontrolė vakar, liepos 12 d., išplatino pranešimą žiniasklaidai apie atlikto Lietuvos muitinės mokesčių fondo finansinio (teisėtumo) audito rezultatus.
„Atlikę audito procedūras Muitinės mokesčių fonde, reikšmingų klaidų valstybiniai auditoriai nenustatė ir konstatavo, kad šio fondo finansinių ataskaitų rinkinys parodo tikrą ir teisingą fondo finansinę būklę, 2011 m. veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus.“ – rašoma pranešime.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) pareigūnai, 2012 m. birželio mėn. kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ir (ar) ašių apkrova ir (ar) matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 515 transporto priemonių ir nustatė, kad kas dešimtoje iš jų – buvo pažeidimų.
42 Lietuvoje ir 10 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų, iš kurių:
10 transporto priemonių viršijo leidžiamą bendrąją masę;
13 transporto priemonių viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
4 transporto priemonės viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
21 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
transporto priemonės viršijo ir leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą, ir maksimalius leidžiamus matmenis.
Per šį laikotarpį:
1. didžiausia bendroji masė nustatyta patikrinus:
UAB „Miško turtas“ priklausančią transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. GBP 610, kurios bendroji masė siekė 60,75 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir ašių apkrovą;
Lenkijoje registruotą transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. PZ6763Y, kurios bendroji masė siekė 51,02 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ašių apkrovą;
2. didžiausia ašies ir (ar) ašių apkrova nustatyta patikrinus:
V. Kulikausko įmonei „Chorėja“ priklausančią transporto priemonę MAN, valst. Nr. DGL 377, kurios ašių apkrova siekė 33,35 t (leidžiama – 19,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę;
Lenkijoje registruotą transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. PZ6763Y, kurios ašių apkrova siekė 32,26 t (leidžiama – 18,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę.
Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 23 transporto priemonės vairuotojų, iš kurių visi važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Liepos 11 d. Seimo narys Jurgis Razma susitiko su Muitinės departamento direktoriumi Antanu Šipavičiumi. Rengti tokį susitikimą pirmiausia paskatino vežėjų nusiskundimai dėl eilių Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
Parlamentaras kėlė klausimą, kad susidarančios nors ir 5 valandų transporto spūstys – didelis nepatogumas vežėjams, ypač, kai situaciją būtų galima pakeisti. Turint omenyje, kad apie 50 proc. iš viso krovininių transporto priemonių srauto iš Baltarusijos pusės vyksta be krovinių, vežėjai siūlo, kad jas būtų galima nukreipti per kitus – Tverečiaus ir Adutiškio pasienio kontrolės punktus (PKP), ten įrengus minimalią infrastruktūrą.
Srautai auga
Reikia pažymėti, kad 2010, 2011 m. transporto priemonių, kertančių Lietuvos–Baltarusijos sieną srautai išaugo kelis kartus. Muitinės departamento duomenimis, jei 2008 m. sieną kirto 1,6 mln. transporto priemonių, tai 2010 m. jų jau buvo 2,6, o 2011 m. – 2,8 mln. Šiemet per I metų ketvirtį sieną pervažiavo jau 1,3 mln. automobilių, todėl metų pabaigoje laukiama rekordinio skaičiaus. Statistika rodo, kad transporto srautai ypač padidėja kovą–birželį. Tuomet daugėja ir padidintos rizikos krovinių.
Susisiekimo ministerijos atliktos apklausos duomenimis, 2012–2014 m. laikotarpiu kasmet tikimasi 5–7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo.
Kas keisis?
Natūralu, kad dabartinius pasienio kontrolės punktus reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais. Pažymėta, kad Medininkų pasienio kontrolės punkte reikėtų įrengti daugiau eismo juostų. Be to, atkreiptas dėmesys, kad rekonstruojant šį punktą gali padidėti transporto spūstys, todėl būtina tam ruoštis ir numatyti jų sumažinimo mechanizmus.
A. Šipavičus pažymėjo, kad vasarą bus sustiprintas pasienio kontrolės punktų darbuotojų korpusas. Taip pat dirba ir muitinės pareigūnų mobiliosios grupės, kurios pagal poreikį reaguoja į susidariusias transporto spūstis.
Vairuotojų problemos
J. Razmai iškėlus klausimą apie sąlygas prie sienos laukiantiems vairuotojams, pažymėta, kad muitinės terminalų ir pakelės infrastruktūra nėra sutvarkyta, trūksta tualetų, vairuotojų gyvenimas vyksta „pakelėje“, negalima nusiprausti, pavalgyti ir pan. Šį klausimą sprendžia Susisiekimo ministerija, bet ir muitinės vadovas pateikė savo pasiūlymus, kaip geriau sutvarkyti muitinės punktų prieigas.
J. Razma pasiūlė praktikuoti viešosios-privačios partnerystės būdą tai infrastruktūrai pagerinti ir pažadėjo šiuo klausimu dar kreiptis į Susisiekimo ministeriją.
J. Razma taip pat teiravosi, ar eilės prie sienos negalėtų būti sumažintos įdiegus elektroninę išankstinio eilės registravimo ir rezervavimo sistemą. Naudojantis šia sistema, sunkvežimių vairuotojams nereikėtų laukti, jie žinotų savo atvykimo į muitinę laiką pagal iš anksto sudarytą grafiką. A. Šipavičius patikino, kad Medininkų pasienio kontrolės punkte jau testuojama elektroninė eismo valdymo sistema. Be to, Susisiekimo ministerija pradėjo vystyti projektus dėl elektroninės eilės įdiegimo Lietuvos muitinėje.
J. Razma priminė anksčiau konstatuotus elektroninės automobilio numerio atpažinimo sistemos strigimus. V. Šipavičius informavo, kad pasirašyta sutartis dėl šios sistemos aptarnavimo, ji plečiama kartu su Latvija ir Estija. „Tai pasiteisinęs technologinis sprendimas. Dėl bendradarbiavimo susitarimą pasirašė visos trys Baltijos valstybės ir kuriama vieninga informacinė sistema, leisianti vystyti vieningą transporto priemonių priežiūrą“, – sakė Muitinės departamento vadovas.
Muitinė modernėja
Gerų poslinkių yra ir dėl rentgeno sistemų muitinėje įrengimo. Mobilioji rentgeno sistema jau veikia, dar viena, pusiau mobilioji, šiemet bus sumontuota Medininkų pasienio kontrolės punkte. Tikimasi, kad kitąmet tokios bus įrengtos Kybartų ir Panemunės PKP.
Parlamentaras reziumavo, jog pastaraisiais metais muitinės sistemos darbas nuteikia pozityviai tiek dėl gerėjančios darbo kokybės, tiek dėl pasiektų rezultatų. Per 2–3 metus Lietuvos muitinė, ypač kovojant su kontrabanda, padarė pastebimą šuolį Europoje. 13 proc. sumažėjo nelegaliai įvežamų krovinių. J. Razma akcentavo, kad Muitinės departamentas turėtų dar labiau pasistengti, kad būtų išspręstos vežėjų keliamos eilių, aptarnavimo vilkinimo ir reikiamos infrastruktūros nebuvimo problemos.
Apie 14 val. Latvijos teritorijoje esančiuose dviejuose pasienio punktuose išvykimo iš šalies laukė apie 300 sunkiasvorių automobilių, tuo metu dieną prieš jų buvo ne daugiau nei 100. Su kuo susijęs eilių padidėjimas nepranešama.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kaip pranešė Latvijos pasienio kontrolės tarnybos, vakar, liepos 11 d. netikėtai padidėjo eilės pasienyje su Rusija.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-12
Kaune svarstoma idėja statyti naują tiltą, kuris leistų kai kuriose miesto vietose eismo intensyvumą sumažinti iki 35 proc., taip pat galvojama apie Kauno oro uosto ir Kauno geležinkelio stoties sujungimą geležinkeliu, skelbiama Kauno miesto bendrojo plano koncepcijoje.
“Nuo senamiesčio dalį srauto atitrauktų Kėdainių tiltas. Intensyvus srautas M. K.Čiurlionio tiltu parodė, kad šie objektai laukiami ir duoda didelę naudą”, – Kauno miesto savivaldybės pranešime cituojamas bendrovės “Urbanistika” susisiekimo inžinierius Marius Noreika.
Koncepcijoje esantis Kėdainių tiltas turėtų sujungti Marvelės ir Brastos gatves. Paskaičiuota, kad Jurbarko gatvėje, ties Vilijampolės tiltu, eismo intensyvumas jau pirmaisiais metais sumažėtų 35 proc., o ties Aleksoto tiltu – 25 proc.
2013-2023 metų Kauno bendrojo plano koncepcijos pristatyme pateiktas siūlymas geležinkelio bėgiais sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus.
“Tam reikėtų Kaune nutiesti geležinkelio bėgių atkarpas, sujungsiančias oro uostą su Kauno ir Pravieniškių geležinkelio stotimis”, – aiškino M.Noreika.
Kauno savivaldybės įmonės “Kauno planas” direktorius Gediminas Šinkūnas pranešime sakė, kad rengiant ankstesnius bendruosius planus, buvo tikimasi nuolatinio miesto gyventojų skaičiaus augimo, todėl planuota daug pusę milijono gyventojų turintiems didmiesčiams būdingų sprendinių.
“Dabar tokio optimizmo nėra, iš ankstesnių stambių sprendinių įgyvendinta palyginti nedaug: nutiestos Marvelės, H. ir O. Minkovskių gatvės, Europos prospektas, baigtas M.K.Čiurlionio tiltas”, – sakė G.Šinkūnas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-12
Liepos 9 d. Kauno policija gavo Ukrainos piliečio I. K. pareiškimą dėl Vokietijos firmai priklausančių dviejų balninių vilkikų „Volvo FH 42T“ su nepakrautomis puspriekabėmis „Koegel SN 24“, su Vokietijos valstybiniais numeriais (vilkiko valst. nr. SU-VB330, puspriekabės – SU-HP727 bei vilkiko valst. nr. SU-VB370, puspriekabės – SU-HP723) vagystės.
Dėl šio įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.
Jeigu galite suteikti įvykio tyrimui reikšmingos informacijos ar žinote galimą minėtų vilkikų su puspriekabėmis buvimo vietą, prašome informuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnus telefonais (8-37) 30 30 54 , 30 31 18, 22 37 26 arba 112
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių vadovai aptarė bendradarbiavimo klausimus, pasirengimą dirbti įsigaliojus vietinio eismo per šią sieną režimui ir bendrą situaciją pasienyje. Trečiadienį VSAT vadas generolas Vainius Butinas VSAT Vilniaus rinktinės Norviliškių vietinio eismo pasienio kontrolės punkte (PKP), esančiame Šalčininkų rajone, susitiko su Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pirmininku generolu majoru Igoriu Račkovskiu.
Abiejų šalių pasieniečių vadovai aptarė padėtį prie bendros valstybių sienos ir veiklos ją saugant rezultatus.
V. Butinas ir I. Račkovskis pasikeitė informacija ir apie abiejų šalių sienos apsaugos žinybų pasirengimą dirbti, kai įsigalios supaprastinta Lietuvos ir Baltarusijos pasienio gyventojų kelionių tvarka per šią sieną. Pradėjus veikti tokiam vietinio eismo per Lietuvos ir Baltarusijos sieną režimui, planuojama, kad iki 50 kilometrų nuo valstybių sienos gyvenantys asmenys turės teisę vykti į kitą šalį ir būti jos teritorijoje be vizų, tik su vietinio eismo leidimais.
Lietuva su Baltarusija turi 678,8 km. demarkuotą valstybės sieną. Prie jos veikia tarptautiniai Lavoriškių, Medininkų, Šalčininkų ir Raigardo kelių bei Kenos ir Stasylų geležinkelio PKP. Be to, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba 11 vietinio eismo PKP.
Šiemet VSAT pareigūnai pasienyje su Baltarusija iš viso išaiškino 159 jos pažeidimo atvejus ir sulaikė 193 sienos pažeidėjus. Daugiausiai tarp jų yra nelegalų Gruzijos piliečių, kurių bandymų neteisėtai iš Baltarusijos patekti į Lietuvą pastaruoju metu labai padaugėjo.
Lietuvos pasieniečiai šiemet nustatė ir 169 atvejus, kai iš Baltarusijos buvo gabenama kontrabanda, bei sulaikė 178 asmenis, bandžiusius tai daryti. Iš viso pasienyje su Baltarusija šiemet VSAT pareigūnai sulaikė daugiau kaip 515 tūkst. pakelių į Lietuvą gabentų kontrabandinių cigarečių.
Prie šios sienos šiemet iš viso sulaikyti 1023 pažeidėjai. Be jau minėtųjų sienos pažeidėjų, į šį bendrą skaičių priskaičiuojami 141 pasienio teisinio ir 283 pasienio kontrolės punktų režimų pažeidėjai, 322 pažeidusieji atvykimo į Lietuvą ir išvykimo iš jos tvarką bei 84 administracinės teisės pažeidėjai.
Pasienyje su Baltarusija šiemet VSAT pareigūnai sulaikė ir 107 asmenis, kurių dėl padarytų nusikaltimų ar pažeidimų ieškojo įvairios teisėsaugos institucijos, bei 42, įtariama, vogtus automobilius. Lietuvos pasieniečiai dėl įvairių priežasčių, dažniausiai vizų neturėjimo, į šalį šiemet neįleido 648 iš Baltarusijos bandžiusių atvykti įvairių valstybių piliečių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-11
Suvesti Klaipėdos uosto birželio mėnesio krovos rezultatai. Birželio mėn. perkrauta 2,90 mln. t, tai 7,8 proc. arba 244.6 tūkst. t mažiau nei 2011 m. birželio mėnesį.
Pagal krovinių grupes birželio mėnesį didėjo birieji ir suverstiniai kroviniai +6,9proc., iš viso perpilta 1 213,8 tūkst. t. bei generaliniai kroviniai +2,7 proc., iš viso krauta 937,6 tūkst. t
Pagal krovinių grupes birželio mėnesį mažėjo skystieji kroviniai-31,8 proc., iš viso krauta 744,7 tūkst. t
Trąšų krova 2012 m. birželio mėn. sudarė 907,9 tūkst. t, t. y. -0,1 proc. arba 1,2 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. birželio mėn. Naftos produktų 2012 m. birželio mėn. perpilta 597,9 tūkst. t, pokytis -36,1 proc. arba -337,7 tūkst. t mažiau nei 2011 m.atitinkamu laikotarpiu.
2012 m. birželio mėn. ro-ro krovinių krauta 425,0 tūkst. t, tai yra +12,7 proc. arba 47,8 tūkst. t daugiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Skaičiuojant vienetais šių krovinių perkrauta 23 677 vnt., t. y. +13,8 proc. arba 2 874 vnt. daugiau palyginti su praėjusių metų birželio mėnesiu. Konteinerių (skaičiuojant TEU) krovos apimtis sudarė 31 071 TEU, tai yra -10,1 proc. arba -3 484 TEU mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Tonažo atžvilgiu konteinerizuotų krovinių apyvarta taip pat mažėjo, jų krauta 7,3 proc. arba 28,4 tūkst. t mažiau palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, iš viso perkrauta 363,6 tūkst. t.
Klaipėdos uoste š. m. birželio mėn. užregistruotas 563 laivų įplaukimas, t. y. 10,4 proc. arba 65 laivais mažiau nei praeitų metų birželio mėnesį.
wwww.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-11
„Renault Trucks“ pasiūloje atsirado nauja transporto priemonė. Statybos darbams skirtas „Renault Premium Lander Tridem“ išsiskiria keletu naujovių, kurių nebuvo ankstesniuose modeliuose.
„Premium Lander Tridem“ sunkvežimis turi 8×4*4 konfigūracijos ratų bazę. Galinė ašis yra valdoma ir padeda mažose erdvėse sunkvežimiui lengviau manevruoti, nes posūkio apsisukimo kampas sumažėjo 10-15 proc. jei lygintume su tradicine 8×4 ratų konfigūracija. Šią ašį galima pakelti ir nenaudoti esant mažoms apkrovoms ir taip taupyti kurą ir mažiau dėvėti padangas. Galinė ašis atlaiko 10 t. apkrovą. Tai kol kas vienintelis sunkvežimis rinkoje, kuris pasižymi tokia savybe. Tokių rezultatų gamintojui pavyko pasiekti bendradarbiaujant su „Michelin“ ir „ GoodYear“ kompanijomis. Abu šie padangų gamintojai pasiūlė 385/65 dydžio padangas, kurios ir atlaiko didžiulę masę, o be to gali būti montuojamos ant bet kurios ašies.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Visada malonu pakalbinti sparčiai augančios įmonės vadovą, kuris sugeba ne tik siekti asmeninių rezultatų versle, bet bendriems siekiams „uždega“ ir motyvuoja visą komandą. Apie ekspedijavimo verslo plėtrą, konkurencingumą ir perspektyvas, kalbėjome su ekspedijavimo paslaugas teikiančios UAB „Saveksta“ vadovu Skirmantu Valiuku.
Papasakokite, kokia buvo verslo pradžia, kaip sekėsi „įeiti“ į rinką, kurioje jau buvo gana nemažai stiprių žaidėjų? Kas buvo sunkiausia įmonės veikloje, per visus veiklos metus?
Ekspedicinę veiklą vystome nuo 2007 m. Pradėjau dirbti vienas, sekėsi neblogai, todėl netrukus atsirado keletas kolegų, kurie sėkmingai įsijungė į darbus. Pirmieji žingsniai nebuvo labai sunkūs, gal todėl, kad turėjau sukaupęs ilgametę darbo patirtį, be to pagrindiniai žaidėjai bei taisyklės jau buvo žinomi. Kiek vėliau, jau įsisukus darbams, supratau, kad ši veikla tapo tikruoju mano pašaukimu.
Nueitas nemažas kelias, sėkmingai įveikėme krizę, o svarbiausia, buvome tuomet, kai vyko rinkos persidalinimas ir ieškojome naujų galimybių. Ekspedicinė veikla – tai kasdienis nuožmus darbas „non stop“, viskas nuolat kinta, todėl kiekvieną dieną keliame sau vis naujas užduotis, azartiskai siekiame vis geresnių rezultatų, stovėjimas vietoje –lygus pralaimėjimui.
Dabar populiaru, kad ekspeditoriai be pagrindinės veiklos teikia pervežimų paslaugas, ir atvirkščiai. Ar neplanuojate kurti savo automobilių parką ir vežti krovinius?
Turime susiformavusį bei nuolat pasipildantį vežėjų ratą, todėl mūsų galimybės nuolat auga. Nėra jokių ketinimų kurti nuosavo parko, kadangi mūsų poreikiai iš esmės yra patenkinami, be to paliekame tą veiklą savo srities profesionalams. Siekiant aukščiausių rezultatų reikalinga „superkoncentracija“ į vieną sritį, todėl visą dėmesį sutelkiame tik į ekspedicines paslaugas.
Šiais metais verslo projekto „Gazelė“ nominacijose tapote viena iš sparčiausiai augančių smulkių ir vidutinių Lietuvoje. Papasakokite, kuo pasireiškė spartus įmonės augimas 2011 m.?
„Gazelės“ projektas – tik patvirtinimas, kad esme teisingame kelyje, šiek tiek šlovės už įdėtą triūsą. Esame skaidri įmonė, deklaruojanti finansinius rodiklius ir džiaugiamės pasiekimais. 2011 m. mums buvo sėkmingi, kadangi pavyko įsiskverbti į naujas rinkas, užmegzti ilgalaikius santykius su naujais stambiais klientais, kas ir sudarė visas prielaidas augimui. Man augimas, pirmiausiai, asocijuojasi su asmeniniu tobulėjimu bei profesionalumo augimu, be to, kiekvienai įmonei tai yra savotiškas iššūkis, kol ji pasiekia optimalų dydį. Būdami smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, šiuo metu turime sutarčių su stambiomis vietinėmis bei tarptautinėmis įmonėmis. Pernai pradėjome organizuoti pervežimus ir į Rusiją.
Naujoms, rimtai nusiteikusioms dirbti įmonėms šiuo metu rinkoje įsitvirtinti gana sunku. Kiek laiko, ir kokių pagrindinių veiksmų reikia, kad ekspedijavimo įmonė taptų pilnaverčiu rinkos dalyviu ir galėtų lygiavertiškai konkuruoti?
Kiekviena įmonė turi būti kuriama esant tam tikroms ekonominėms sąlygoms ir konkrečiam rinkos poreikiui patenkinti. Transporto versle į šią pagrindinę sąlygą retai kas atsižvelgia, todėl rentabiliai sugeba dirbti tik tie, kurie turi pakankamai patirties, aiškų verslo planą, stabilius partnerius. Pilnavertis rinkos dalyvis turi atitikti visus minėtus reikalavimus, priešingu atveju, teks tenkintis „trupiniais nuo stalo“, o įsivažiuoti gali prireikti ir kelerių metų.
Šiuo metu Lietuvoje ekspedijavimo verslas labai populiarus. Koks Jūsų įmonės konkurencinis pranašumas, kuo išsiskiriate iš visų ekspeditorių?
Dirbame pagrindinėse Europos krovinių biržose, esame logistinės platformos „Transporeon“ nariai. Įmonės politika tokia: paslaugas teikiame tik tiesioginiams užsakovams, jeigu matome, kad vyksta aukcionai, dažniausiai nusišaliname. Pagrindinis mūsų pranašumas – įdirbis, profesionalumas ir gera reputacija.
Su kokiomis, Jūsų nuomone, didžiausiomis problemomis, šiandien susiduria smulkus ir vidutinis ekspedijavimo verslas? Kokius sprendimus matote?
Šiuo metu prasidėjo pats darbymetis truksiantis iki pat šv. Kalėdų, todėl džiaugiamės suaktyvėjimu. Kita vertus, kai kyla rinka, ekspeditoriams dirbti yra sunkiau, nes jaučiamas šioks toks transporto paslaugų deficitas. Didžiausia problema yra ta, kad trūksta stabilumo. Esame tarptautinės rinkos dalyviai, todėl priklausomi ne tik nuo savo, tačiau ir kitų valstybių ekonomikos bei politikos. Bet kokie pokyčiai išbalansuoja nusistovėjusius transporto bei krovinių srautus, nuo to kenčia visi, pradedant gamintojais bei užsakovais ir baigiant ekspeditoriais, vežėjais ir galutiniais vartotojais. Stambios įmonės siekia ilgalaikių kontraktų fiksuotomis kainomis, todėl tokiomis sąlygomis jas išlaikyti labai sudėtinga. Būdingas pavyzdys – šiemet gegužes mėnesį įsigaliojęs Rusijos muitinės potvarkis dėl trišalių pervežimų bei leidimų stoka-taip Lietuvos vežjai buvo tiesiog išstumti vykdant tiesioginius trišalius pervežimus iš vakarų Europos į Rusiją. Kaip diena – taip naujiena, bet prie to jau visi esame įpratę.
Dar viena opi problema – įmonių mokumas šiame „pokriziniame“ laikotarpyje,todėl pradėjome taikyti efektyvesnes bei griežtesnes skolų prevencijos bei išieškojimo priemones.
Ekspedijavimo sektoriuje labai daug rizikos: dingsta kroviniai, jie būna užlaikomi, vėluoja pakrovimai… Kaip sprendžiate tokias situacijas?
Pats sektorius švelniai tariant gana problematiškas. Kroviniai dažnai gali būti pakrauti tik rytoj,o pristatyti jau vakar, pasitaiko pažeidimų, trūkumų, tačiau mes jaučiamės gana komfortabiliai, stengiamės operatyviai bei lanksčiai sureguliuoti panašias situacijas, išvengti baudų ir neperteikti nereikalingo streso.
Kokia Jūsų nuomone apie vienadienius ekspeditorius, kurie bankroto atveju atsako tik įmonės patalpomis ir kompiuteriu. Ar nemanote, kad reikėtų didinti ekspeditoriaus atsakomybę?
Deja, tenka konstatuoti, kad šiame sektoriuje yra nemažai sumaišties,vienos įmonės steigiasi kitos užsidaro, susiduriama ir su tyčiniu bankrotu, įstatymai per švelnūs, reguliavimo priemonių nėra. Bankrutuojanti ekspedicinė įmonė pridaro daug žalos kitiems, kadangi nuosavybės-turto santykis iš tiesų labai žemas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje bankrutavusios įmonės netgi šeimos nariams tenka laukti 20 metų, kad galėtų vystyti tą pačią veiklą. Manau, bet kokios papildomos priemonės tikrai galėtų užkirsti kelią ekspeditoriams „iš gatvės“, nors kita vertus, rinka negailestingai viską pati sudėlioja į savo vietas.
Ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimas. Ar draudžiatės? Kaip vertinate Lietuvos draudikų paslaugų ir kainų santykį?
Vietinės draudimo bendrovės nieko tinkamo kol kas nesiūlo. Kiek teko girdėti, toks ekspeditorių draudimas joms nepelningas, tačiau įvedus privalomą draudimą kaip pvz. Vokietijoje, problema kaip ir išsispręstų savaime. Kol kas tenka pasikliauti vežėjų CMR draudimu, nors draudimo bendrovės pastaruoju metu stengiasi tik atmesti pretenzijas dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip automobilio sustojimas ne saugomose aikštelėse vagystės atveju, ar netinkamai supakuotas krovinys jį apgadinus ir pan. Taigi, draudimas tikrai reikalingas, tačiau per brangus.
Kaip motyvuojate savo darbo komandą, kad būtų kuo didesnis darbo efektyvumas? Ar praktikoje taikote verslo valdymo sistemas?
Sunkokas klausimas,tačiau pati geriausia motyvacija, manau, yra galimybė užsidirbti darant tai, ką mokame geriausiai. Kai visa širdimi atsiduodi darbui, tai nejučiomis perima ir kiti. Tereikia suteikti sąlygas žmogui atsiskleisti ir nesprausti jo į rėmus.
Ko netoleruojate darbe? Koks vadovas esate?
Stengiuosi būti dėmesingas vadovas, labiausiai netoleruoju, abejingumo darbui bei neveiklumo. Nesistengiu visko kontroliuoti, tiesiog esu pagalbininkas darbuotojo kelionėje į profesines aukštumas. Pirminė sąlyga – darbuotojui turi patikti darbas, galimybė realizuoti save, priešingu atveju, nematau jokios perspektyvos. Tikiuosi mūsų darbuotojai jaučiasi saugūs, pasiruošę nuversti kalnus vardan savo bei įmonės gerovės.
Kokie vienos sparčiausiai augančios įmonės ateities planai?
Dirbti kaip ir dirbome, koncentruoti dar didesnį dėmesį į augimą, na ir, žinoma, žaisti aukščiausioje lygoje su geriausiais žaidėjais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|