Konteinerius Tolimųjų Rytu kryptimi gabenančio šaudyklinio traukinį “Saulė” kroviniais pildo Kinija, traukinys per Klaipėdą i Europą turi pajudėti rugpjūčio pradžioje.
“Verslo žinios” rašo, kad paskutinį kartą sausio pabaigoje iš Klaipėdos į Kazachstano miestą Almatą išlydėtas traukinys “Saulė” kurį laiką nekursavo.
Pasak “Saulės” operatorės įmonės “VPA Logistics” vadovo Dariaus Beinorto, projektas buvo kiek pristabdytas, tačiau šiuo metu deramasi su Kinijos geležinkeliais, iš kurio miesto ir terminalo turėtų pajudėti traukinys.
Iki šiol darbai vyko daugiausia sprendžiant konteinerių konsolidavimo klausimus – jų surinkimo iš skirtingų Kinijos miestų į vieną vietą.
Šįsyk konteineriai į tolimesnes Europos šalis iškeliaus jau per Klaipėdos uostą, pernai lapkritį “Saulė” keliavo iki Antverpeno Belgijoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos paštas ketina rekonstruoti Ukmergės, Raseinių, Naujosios Akmenės ir Rokiškio paštus. Iš viso paštų atnaujinimui planuojama skirti apie 1 mln. litų.
„Daugelis Lietuvos pašto skyrių nerekonstruoti jau daugelį metų. Paštų patalpos nepritaikytos ne tik klientų, bet ir mūsų darbuotojų poreikiams. Siekiame, kad klientams būtų patogu ir malonu naudotis Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis, todėl atnaujiname senus skyrius“, – sakė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.
Ukmergės, Raseinių, N. Akmenės ir Rokiškio paštuose bus atnaujintos šildymo bei vėdinimo sistemos, pakeisti langai, šiuolaikiškai ir moderniai įrengtos klientų aptarnavimo salės, tarnybinės patalpos ir kt.
Paštuose bus galima gauti visas Lietuvos pašto teikiamas paslaugas – išsiųsti korespondencijos siuntas, siuntinius, pasinaudoti pasiuntinių paslaugomis, užsiprenumeruoti periodinių leidinių, sumokėti įmokas, mokesčius, pasinaudoti draudimo ar išperkamosios nuomos paslaugomis, pašto perlaida išsiųsti pinigų ar juos gauti ir t. t.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
Panaudojant ES paramos lėšas, Vakarų Lietuvoje bus atnaujinta šalies ekonomikai svarbi geležinkelio linija Klaipėda–Pagėgiai. Per dvejus metus numatoma atnaujinti keturis šios linijos ruožus, kurių bendras ilgis – 33,5 km. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu šiems darbams skirta beveik 70 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo paramos. Bendra projekto vertė – 99 mln. litų.
Rekonstrukcijos darbai vyks keturiuose blogiausios būklės geležinkelio linijos ruožuose. Numatoma sutvarkyti geležinkelio sankasą, atnaujinti geležinkelio kelius, rekonstruoti pervažų signalizacijos įrenginius, Vilkyčių stotyje rekonstruoti keleivių peroną.
Specialistų teigimu, iki rekonstrukcijos kai kurie Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio linijos ruožai buvo kritinės būklės. Traukiniai turėdavo važiuoti maždaug perpus lėčiau nei galėtų pagal šio kelio kategoriją, dėl to sumažėdavo geležinkelio pralaidumas.
Atlikus rekonstrukcijos darbus, geležinkelio linija Klaipėda–Pagėgiai bus pritaikyta intensyviam krovininių ir keleivinių traukinių eismui, padidės jos pralaidumas, traukiniai galės važiuoti greičiau. Pagerės susisiekimas, bus taupomas keleivių ir krovinių vežimo laikas, sumažės triukšmas bei tarša, traukinių eismas taps saugesnis.
Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio linija yra 1875 m. nutiesto geležinkelio Klaipėda–Tilžė dalis. Išsaugant autentišką architektūrą, tarp Klaipėdos ir Pagėgių ES paramos lėšomis taip pat rekonstruojami keturi istoriniai geležinkelio tiltai, pastatyti 1865–1875 m. Praėjusį rudenį atnaujinti du akmeniniai arkiniai tiltai per Smeltalės ir Šyšos upes, iki šių metų pabaigos numatoma rekonstruoti ir du metalinius istorinius tiltus per Veiviržo ir Perkasos (Piktvardės) upes. Šie tiltai pripažintini nekilnojamomis kultūros vertybėmis. Bendra tiltų rekonstrukcijos vertė – apie 10 mln. Lt, jai atlikti suteikta 7 mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo parama.
Minėti darbai atliekami pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas“.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012 m. liepos 23-27 dienomis dėl Transeuropinio tinklo kelias E85, Vilniaus miesto pietinės teritorijos dalies išorinio aplinkkelio statybos darbų bus draudžiamas transporto eismas Savanorių prospekto ir Kirtimų gatvės transportinio mazgo nuovažose, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.
2012 m. liepos 23-27 dienomis minėtame transportiniame mazge bus vykdomi asfaltavimo darbai, tvarkomi nuovažų kelkraščiai, eismo saugumo priemonės ir pan.
Važiuojant Kirtimų gatve minėtame mazge transporto eismas Kauno kryptimi bus nukreiptas apvažiavimo apylanka Gariūnų gatve apsisukant reguliuojamoje Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryžoje.
Važiuojant Savanorių prospektu Kauno kryptimi įvažiuoti į Kirtimų gatvę bus galima apvažiavimo apylanka Gariūnų gatve apsisukant reguliuojamoje Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryžoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-23
Rusijos ekonominės plėtros ministerija paskelbė projektą, kuriuo siūlo, kad ateityje Rusijoje plečiantis mokamų kelių tinklui už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tektų mokėti po 3,5 rublio (31 cnt.).
Tokios kainos bus taikomos krovininėms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 12 t.
Minėtame projekte užsimenama ir apie tai, kad norint 100 proc. kompensuoti sunkiasvorių transporto priemonių daromą žalą Rusijos keliams reikėtų rinkti po 6,2 (55 cnt.) rublio už kilometrą. Taip pat pabrėžiama, kad Europoje vidutiniškai už kilometrą yra mokama 8,2 rublio (72 cnt.).
Ministerija teigia, kad krovinis transportas keliams daro žymiai didesnę žalą nei lengvieji automobiliai ir turėtų būti apmokestintas daugumoje pagrindinių Rusijos kelių, o iš surinktų lėšų minėtieji keliai turėtų būti prižiūrimi ir tvarkomi, kad atitiktų bent jau minimalius europinius standartus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-23
Birželio pabaigoje žemumą pasiekusios kuro kainos šalies vairuotojus džiugino neilgai. Jau nuo liepos mėnesio pradžios jos vėl pradėjo kilti.
Pirmadienį, liepos 23 d., sostinėje „Statoil“ degalinių šviestelentėse prie A95 benzino užsidegusi 4,91 Lt kaina verčia nerimauti automobilių savininkus. Tuo metu už dyzelį prašoma mokėti 4,62 Lt.
Finanasų analitikai: benzino kaina 5 litų nepasieks
Nors kuro kainos kilimas kiekvienu centu skaudžiai paveikia vairuotojų pinigines, finansų analitikai ramina ir spėja, kad A95 tipo benzino kaina daugiau nei 5 litų už litrą šią vasarą neturėtų pasiekti.
„Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas teigė, kad paskutinių dviejų savaičių tarptautinės naftos kainos augimui įtaką darė konfliktai Sirijoje ir Iranui įvestos JAV sankcijos.
„Dabar vėl pradedamas jausti negatyvių naujienų srautas, kuris greičiausiai nelabai turėtų leisti naftos produktų kainoms kilti šią ar kitą savaitę“, – prognozavo pašnekovas.
Analitikas nesiryžo numatyti kuro kainų ilgesniu laikotarpiu, tačiau prasitarė, kad pavasario pradžioje pasiektų degalų kainų aukštumų mažmeninėje prekyboje tikriausiai nesulauksime.
„Nenorėčiau tikėti, kad kainos bus aukščiau 5 litų šią vasarą, nebent kažkas bus su neramumais Sirijoje ir Irane“, – komentavo T. Povilauskas.
Kaina krenta dėl miglotų ekonomikos augimo perspektyvų
„Finasta“ analitikui pritarė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Naftos kainų tendencijos nerodo to, ką matėme šį pavasarį, kai „Brent“ rūšies nafta pabrango iki 125 ir daugiau JAV dolerių už barelį, tuomet benzino kaina buvo pakilusi iki 5 litų už litrą. Šiuo metu šios rūšies nafta yra dar daug pigesnė ir pastarosiomis savaitėmis svyravo apie 100 JAV dolerių už barelį. Esant tokiai kainai nėra pagrindo tikėtis, kad mažmeninės kuro kainos pakils iki 5 litų už litrą“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Paklaustas, kaip vertina šiuo metu degalinėse kylančias degalų kainas, N. Mačiulis atsakė: „Turbūt tai yra tik trumpalaikė tendencija ir neturėtume matyti to, ką matėme šį pavasarį“.
N. Mačiulio nuomone, konfliktas Sirijoje nėra toks svarbus, kad itin reguliuotų naftos kainas, nes ši šalis nėra labai svarbus pasaulio naftos tiekėjas.
„Kad Europos Sąjungos valstybės neimportuos naftos iš Irano buvo jau žinoma pavasario pradžioje. Tai tik privertė Iraną nukreipti didesnius srautus į Pietryčių Azijos valstybes, Australiją. Tačiau naftos trūkumo tai nesukėlė“, – pasaulines tendencijas komentavo analitikas.
„Tikriausiai svarbesnis įvykis, kuris pastaruoju metu lėmė naftos kainos pigimą yra pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos, kurios yra pakankamai slogios. Spartaus augimo nesitikima nei išsivysčiusiose nei besivystančiose rinkose, todėl naftos poreikis augs ne taip sparčiai ir dėl to naftos kaina mažės“, – mažesnes degalų kainas ateityje numatė pašnekovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Tokius apibendrinimus padarė UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi „Sodros“ duomenų analizę apie įmonių darbuotojų skaičių. Ši tendencija būdinga tiek transporto sektoriui, tiek ir kita veikla užsiimančioms Lietuvos įmonėms.
Per II ketvirtį Lietuvos įmonėse darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (+2,0 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (+5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.
Transporte sektoriuje padaugėjo tik 0,4 tūkst. darbuotojų (tame skaičiuje taksi įmonėse sumažėjo 1,8 tūkst.), pernai – 3,9 tūkst.
Iš viso per 2012 m. II ketvirtį (nuo balandžio 1-osios) darbuotojų skaičius išaugo šalies 20 467 įmonėse. Šiose įmonėse darbuotojų pagausėjo 68,7 tūkst. Bet tik 91 įmonėje darbuotojų skaičius išaugo 50 ar daugiau. Darbuotojų skaičius sumažėjo 15.026 įmonių. Jose neliko 43,5 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 50 darbuotojų sumažėjo 46 įmonėse.
Iš viso 2012 metų liepos 1 dieną Lietuvoje dirbo 1 270,9 tūkst. darbuotojų. Absoliuti dauguma (98,2 proc.) darbuotojų darbavosi veikiančiose įmonėse.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-23
Praėjusią savaitę skriejusios žinio turėjo labiau džiuginti vežėjus nei juos liūdinti. Net ir iš kaimyninės Rusijos pasiekusios žinios nebuvo labai prastos, o Seime pradėta kalbėti apie pagalbą vežėjams kovoje su draudimo kompanijomis ir didelėmis privalomojo vilkikų draudimo kainomis.
Lietuva
Antradienį „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius susitiko su Seimo nariu konservatoriumi Jurgiu Razma.
Susitikime aptarti aktualūs vežėjams klausimai susiję su nepalankiomis vežėjams Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainomis ir sąlygomis.
J. Razma teigė atkreipsiantis dėmesį į šios rūšies draudimo sutartyse numatytas sąlygas, sunkinančias vežėjų darbą. Jis teigė, jog jam yra žinoma ir apie tokiose sutartyse nustatytą mažą neturtinės žalos atlyginimo asmeniui piniginę sumą, dažnai neatitinkančią realiai patirtų nuostolių, kuriuos vežėjai turi padengti.
Po kelių dienų “Linavos” vadovai jau skubėjo į kitą susitikimą. Šį kartą su Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ prezidentu Valdžiu Treziniu ir generaliniu sekretoriumi Janiu Aboltiniu.
Asociacijų vadovai aptarė bendrą poziciją dėl gabenimų rūšies nustatymo kriterijų derybose su Rusija ir bendrų veiksmų informuojant šalių krovinių terminalus apie jų darbo svarbą šiame procese.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad birželio 20 d. pakartotiniame Kongrese priimti asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimai patvirtinti nebus. Notarė Dainora Jievaitytė nustatė, kad naujos redakcijos įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų.
Prižiūrintys savo autoparką ir kelių eismo taisyklių nepažeidinėjantys vežėjai ateityje sulauks pagalbos iš valstybinių institucijų. Numatoma griežčiau kontroliuoti nesažiningus vežėjus. Lietuvoje ruošiamasi diegti naują sistemą, kuri nuskanavusi automobilio numerį patikrintų, ar lengvieji automobiliai yra drausti ir perėję techninę apžiūrą, o vilkikus dar ir pasvertų, įvertintų jų gabaritus ir patikrintų, ar vairuotojai sumokėjo už naudojimąsi keliais.
Paskutinioji svarbesnė žinia iš Lietuvos pasiekė iš statistikos departamento, kurio duomenimis Lietuvoje registruojama vis daugiau puspriekabių ir priekabų.
Rusija
Šį kartą rytų kaimynai pranešė apie nuo naujųjų metų pasikeisiančią įvažiavimo į Rusijos teritoriją tvarką. Nuo 2013 m. sausio 1 d. prekės, kurios gabenamos automobilių transportu ir dėl kurių įvežimo į Muitų sąjungą nepateikta išankstinė informacija, nebus įleidžiamos į šios Muitų sąjungos teritoriją. Laiko iki šio draudimo įvažiuoti įsigaliojimo dar labai daug ir vežėjai turės galimybę tinkamai pasiruošti naujiems reikalavimams.
Taip pat rusai prakalbo apie modernesnį muitinės darbą ir korupcijos mažinimą joje. Kitų metų vasario mėnesį Rusijos muitinė parengs pasiūlymą, pagal kurį leidimą kirsti sieną kroviniams suteiks kompiuterinė programa, o ne muitininkas.
Kriminalai
Taip pat vežėjams primename apie galimus pavojus Europos keliuose. Didžiosios Britanijos policija perspėjo apie jų keliuose atsiradusį naują krovinių grobimų būdą, kuris gali būti naudojamas ir kitose šalyse. Rekomenduojame apie tai pranešti vilkikų vairuotojams, kad šie nepatektų į pavojingas situacijas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Liepos 23-29 dienomis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, policijos pareigūnai vykdys krovininių automobilių ir autobusų vairuotojų kontrolę. Tai Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) šiais metais inicijuota penktoji saugaus eismo akcija.
Akcijos metu policijos pareigūnai tikrins Lietuvoje ir užsienio šalyse įregistruotus krovininius automobilius, autobusus, vairuotojų blaivumą, saugos diržų, tachografų naudojimo, darbo ir poilsio režimo, didžiagabaričių, pavojingų krovinių vežimo tvarką, šių transporto priemonių techninę būklę, bus vykdoma ir važiavimo greičio kontrolė.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vyriausybei siūloma pritarti Lietuvos, Estijos ir Latvijos vyriausybių susitarimui dėl bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje. Dokumentas pasirašytas pernai gruodžio 7 dieną Taline.
Teigiama, kad susitarimas palengvins susisiekimo geležinkeliais tarp trijų Baltijos valstybių plėtrą, nustatys institucijų, vežėjų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimo gaires, rems viešojo sektoriaus ir privačių įmonių iniciatyvas, stiprins verslo bendradarbiavimą.
Norint įgyvendinti susitarimą, šalys turi įsteigti Jungtinį komitetą ir paskirti į jį savo atstovus, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos netenkina Lenkijos indėlis į europinės vežės geležinkelio “Rail Baltica” statybą, teigia susisiekimo ministras. Eligijus Masiulis sako, kad Lietuvoje kai kurios savivaldybės taip pat trukdo greičiau įgyvendinti projektą, o su Europos Sąjunga deramasi, kad ji padidintų finansavimą.
“Lenkija, kuri buvo pasižadėjusi tvarkyti ruožą nuo Lietuvos-Lenkijos pasienio iki Balstogės, na, tempai mūsų netenkina, tos investicijos, kurios turėjo būti padarytos, jos dar nepadarytos”, – penktadienį interviu Lietuvos radijui sakė E.Masiulis.
Pasak jo, geležinkelio ruožu Lenkijoje galima naudotis ir dabar, tačiau dėl senos infrastruktūros traukinių greitis yra labai apribotas.
E.Masiulis sakė, kad šiuo metu Lietuvoje tiesiamai geležinkelio atkarpai nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno nemažai trikdžių sudaro savivaldybės, kurios, prieš išduodamos leidimus, kelia įvairių reikalavimų.
“Prieš leidžiant statybos darbus, savivaldybės pradeda kelti įvairiausius pageidavimus, norėdamos taip pat susitvarkyti ir kitą, kartais su tuo projektu visai nesusijusią infrastruktūrą”, – teigė susisiekimo ministras.
Tarp tokių savivaldybių E.Masiulis įvardijo Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybes.
“Mes tokių derybų turėjome ir labai jos ilgai užtruko su Marijampolės savivaldybe. (…) Šiuo metu pakankamai intensyviai deramės su Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėm, kurios iškėlė visą eilę pageidavimų”, – aiškino E.Masiulis. Pasak jo, tokios derybos lėtina projekto įgyvendinimą.
Projektą įgyvendinantys “Lietuvos geležinkeliai” praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ginti viešąjį interesą, Kalvarijos savivaldybei vilkinant geležinkelio europinės geležinkelio vėžės “Rail Baltica” projektą.
Pasak susisiekimo ministro, geležinkelio atkarpa nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno kainuos apie 800 mln. litų. Europos Sąjunga finansuos apie 60 proc. projekto vertės, o likusią dalį – Lietuva. E.Masiulis sakė, kad šiuo metu deramasi, kad ateityje ES finansuotų 85 proc. jo vertės.
“Iš tikrųjų dabar kaip tik vyksta diskusijos Europos Sąjungoje dėl naujos finansinės perspektyvos, ir Lietuva siekia, kad “Rail Baltica” projektas būtų finansuojamas 85 proc.(…), kadangi puikiai suprantam, kad valstybėms finansuoti pačioms tokį grandiozinį projektą yra per didelė našta”, – sakė E.Masiulis.
Europos Komisijos paskirtas geležinkelių projekto “Rail Baltica” koordinatorius Pavelas Telička anksčiau žadėjo, kad Briuselis darys didesnį spaudimą Lenkijai dėl projekto įgyvendinimo tempų. Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas šiemet teigė, kad Lenkija pasiryžusi investuoti į europinės vežės geležinkelio “Rail Baltica” atkarpos nuo sienos su Lietuva iki Varšuvos tiesimą.
Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų.
Lietuvoje geležinkelis dabar yra rusiškos vėžės, kurios plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 milimetrai.
Planuojamas ir kitas projektas – “Rail Baltica2″, kuris turėtų driektis nuo Talino per Rygą, Kauną, Varšuvą, Berlyną iki Triesto ar Venecijos Italijoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vadovaujantis Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Kazachstano respublikų Muitų sąjungos komisijos 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 899, nuo 2012 m. birželio 17 d. automobilių transpotru įvežant prekes į Muitų sąjungą, privaloma pateikti išankstinę informaciją apie įvežamas prekes.
Rusijos Federacijos muitinė informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. prekės, kurios gabenamos automobilių transportu ir dėl kurių įvežimo į Muitų sąjungą nepateikta išankstinė informacija, nebus įleidžiamos į šios Muitų sąjungos teritoriją.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Olandijoje įsikūrusi padangų gamintojų kompanija „Interstate Tire & Rubber Co” pranešė, kad pradės sunkvežimių padangų gamybą ir bandys rasti savo vietą šioje rinkoje.
Šių metų pabaigoje kompanija pristatys savo sunkvežimių padangų gamybos programą. Pirmiausiai, olandai gamins R17,5 ir R 19,5 dydžio padangas. Vėliau bus pradėta ir R 22,5 dydžio padangų gamyba. Tikimasi, kad 2013 m. viduryje kompanija jau galės pasiūlyti vežėjams 13-os skirtingų dydžių padangas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Liepos 19 d., ketvirtadienį Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis ir TIR departamento vadovas Heliodoras Giedrys susitiko su Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ prezidentu Valdžiu Treziniu ir generaliniu sekretoriumi Janiu Aboltiniu.
Asociacijų vadovai aptarė bendrą poziciją dėl gabenimų rūšies nustatymo kriterijų derybose su Rusija ir bendrų veiksmų informuojant šalių krovinių terminalus apie jų darbo svarbą šiame procese.
Taip pat aptartos Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU rekomendacijos Rusijos transporto priežiūros inspekcijai dėl gabenimų rūšies nustatymo. IRU išreiškė poziciją, jog krovinių gabenimo rūšies nustatymas pagal prekių kilmės šalį pažeidžia net kelias tarptautines teisės normas ir neatitinka CMR konvencijos.
Asociacijų vadovai pristatė elektroninės eilių kontrolės ties pasienio punktais Lietuvoje ir Latvijoje problematiką, pasidalinta patirtimi sprendžiant besiformuojančių eilių pasienyje klausimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kitų metų vasario mėnesį Rusijos muitinė parengs pasiūlymą, pagal kurį leidimą kirsti sieną kroviniams suteiks kompiuterinė programa, o ne muitininkas.
Šiuo metu sprendimą priima muitininkai, atsižvelgdami į daugybę reikalavimų ir taisyklių. Tokios sistemos jau naudojamos kitose pasaulio valstybėse ir rusai žada remtis jų patirtimi. Norint įvesti šią sistemą reikės keisti Muitų sąjungos valstybių susitarimus, dėl to sprendžiant šios sistemos ateitį Rusijai reikės tartis su Baltarusija bei Kazachstanu.
Muitinės pareigūnai tvirtina, kad jau atliko keletą eksperimentų su tokia sistema ir yra patenkinti jos veikimu.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|