2012-07-20
Kompanija „Fliegl“ rinkai pristatė naują 4 ašių kietašonę puspriekabę skirtą pagrinde Skandinavijos rinkai. Daugumoje šalių maksimalus transporto priemonių junginio svoris siekia 40 t., tuo metu Skandinavijoje leidus naudoti 54 t. junginius „Fliegl“ iš karto pasiūlė naują gaminį.
Pagaminus šią puspriekabę jos konstrukcija buvo pritaikyta, kad vežėjai galėtų vežti sunkesnius krovinius. Puspriekabės šoninės sienos sutvirtintos ir yra 6 cm. storio. Taip pat sutvirtintos ir pagrindinės puspriekabės konstrukcijos. Joje yra ir tvirtinimo kabliai skirti maksimaliai numatytai krovinio masei.
Tokias puspriekabes turėtų traukti trijų ašių vilkikai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. liepos 16 d. Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veiklos.
Be pagrindinių korupcinio pobūdžio klausimų, posėdyje dalyvavę Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovai išsakė problemą dėl asmenims, užsiimantiems vežimo paslaugomis, keliamo reikalavimo registruoti vežėjo buveinę ten, kur ji vykdo savo veiklą. Tuo tarpu kitų įmonių ir įstaigų registracijos ir veiklos adresai neprivalo būti tapatūs. Pasak smulkiųjų vežėjų, tai labai apsunkina jų verslą, kadangi stambios įmonės dažniausiai turi nuosavas patalpas ar aikšteles savo transportui, o smulkieji vežėjai jas nuomojasi, todėl išsinuomojus kitą patalpą ar aikštelę, tenka keisti veiklos dokumentus. Be to, pagal vežėjų darbo specifiką, asmenys, teikiantys vežimo paslaugas, neretai turi ne vieną, o kelias patalpas ar aikšteles, kuriose vykdo savo veiklą.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, reaguodamas į šią smulkiųjų vežėjų išsakytą problemą, liepos 17 d. kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kuris vežėjų skundą įvertino kaip pagrįstą ir pažadėjo šią problemą spręsti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai” šiemet pirmąjį pusmetį pervežė 23,531 mln. tonų krovinių – 10,3 proc. mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pervežta 26,238 mln. tonų.
Vien birželį, palyginti su pernykščiu birželiu, krovinių vežimo apimtys sumažėjo 9,4 proc. iki 4,017 mln. tonų, pranešė “Lietuvos geležinkeliai”.
Pasak įmonės, šiemet pirmąjį pusmetį, palyginti su sausiu-birželiu pernai, vidaus maršrutais krovinių pervežta 17,1 proc. mažiau – 5,818 mln. tonų, o tarptautiniais – 7,8 proc. mažiau iki 17,713 mln. tonų.
Šiemet padidėjo maisto produktų, pašarų, juodųjų metalų ir kitų krovinių vežimai geležinkeliais, tačiau smuko naftos produktų, trąšų, medienos, popieriaus pervežimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Sudarant vadinamąjį „Spūsčių indeksą“ (angl. Congestion Index) tirti 31 Europos miestai, kuriuose gyvena per 800 tūkst. miestiečių. Indekso dešimtuko sudarytojai suskaičiavo ne tik kiek vidutiniškai per dieną ar metus miestiečiai sugaišta spūstyse, tačiau ir išskyrė palankiausias ir prasčiausias kelionės automobiliu dienas šiuose miestuose.
Didžiųjų Europos miestų eismo intensyvumo tyrimas, kuri atliko „Tom Tom“ kompanija, leido tyrėjams sudaryti labiausiai perpildytų Europos miestų dešimtuką.
10. Hamburgas
Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 27 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 71 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir antradienio vakaras.
9. Stokholmas
Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 38 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 89 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
8. Londonas
Eismo intensyvumas: 27 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 29 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 74 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
7. Bradfordas-Lidsas
Eismo intensyvumas: 28 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 36 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 86 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
6. Dublinas
Eismo intensyvumas: 30 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 39 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 90 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
5. Paryžius
Eismo intensyvumas: 32 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 40 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 92 val.
Prasčiausias metas keliauti: ketvirtadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
4. Briuselis
Eismo intensyvumas: 34 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 50 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 104 val.
Prasčiausias metas keliauti: ketvirtadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
3. Roma
Eismo intensyvumas: 34 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 42 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 94 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir ketvirtadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
2. Marselis
Eismo intensyvumas: 41 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 47 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 101 val.
Prasčiausias metas keliauti: antradienio rytas ir penktadienio vakaras
Palankiausias metas keliauti: trečiadienio rytas ir pirmadienio vakaras
1. Varšuva
Eismo intensyvumas: 42 proc.
Per valandą spūstyje sugaištama: 52 min.
Spūstyse 30 minučių kelionei į darbą ir atgal per metus sugaištama: 106 val.
Prasčiausias metas keliauti: pirmadienio rytas ir penktadienio vakaras.
Palankiausias metas keliauti: penktadienio rytas ir pirmadienio vakaras.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rudenį Hanoveryje vyksiančioje parodoje „Renault Trucks“ žada pristatyti technologijas, kuriomis remdamiesi prancūzai kurią „Euro 6“ variklį.
Pastaruoju metu „Renault“ labai daug dėmesio skyrė alternatyviais energijos šaltiniais varomų sunkvežimių gamybai ir pateikdavo mažai naujienų susijusių su tradiciniais dyzeliniais vilkikais. Šią savaitę prancūzų koncernas prakalbo apie savo kuriamą „Euro 6“ emisijos standartą atitinkantį variklį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) parengė Inspekcijos viršininko įsakymo „Dėl kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“ projektą.
Siekiant padėti ūkio subjektams geriau suprasti ir tinkamai laikytis jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei mažinti jiems tenkančią administracinę naštą, parengti Keleivius ir (ar) krovinius vežančios ir (ar) su pavojingųjų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu bei laikinu sandėliavimu susijusios įmonės, Vairuotojų mokymo įstaigos, Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą organizuojančios mokymo įstaigos, Įmonės, atliekančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, Įmonės, įgyvendinančios Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatas ir teikiančios ataskaitą (-as) dėl negautų pajamų kompensavimo, tikrinimo aktų-klausimynų projektai, kurie bus tvirtinami Inspekcijos viršininko įsakymu „Dėl kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“.
Inspekcija prašo visuomenės ir jai atstovaujančių organizacijų atstovų pasiūlymus ir pastabas dėl šio teisės akto projekto teikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų projektų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemio (TAPIS) srityje „Pateikite pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės akto projektų“ iki 2012 m. liepos 24 d.
Su šiuo teisės akto projektu galite susipažinti Inspekcijos svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srityje „Teisės aktų projektai“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien oro bendrovė „airBaltic“ iš Londono parskraidino Olimpinius deglus ir jų nešėjus į Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.
Olimpinę ugnį Londono žaidynėms nešė Modestas Paulauskas, Kazimieras Budrys, Birutė Statkevičienė ir Antanas Zabulis iš Lietuvos, Martiņš Rītiņš, Ieva Liepiņa ir Linda Kļaviņa iš Latvijos bei Renna Jarvalt ir Kala Jaanus iš Estijos.
Iš viso 8 000 nusipelnusių žmonių neš Olimpinę ugnį beveik 13 tūkst. kilometrų per visą Jungtinę Karalystę. Simbolinis ugnies nešimas primena Olimpinį devizą „Citius. Altius. Fortius“, kuris įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Vienas iš nešusių Olimpinį deglą, Martins Ritins yra garsus virtuvės šefas iš Latvijos. Jis sukūrė daugumą „airBaltic“ lėktuvuose siūlomų organinių patiekalų, kurie yra gaminami iš vietos ūkininkų išaugintų produktų.
A/S Air Baltic Corporation
Šį rugsėjį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) keleiviams duris atvers nuolat veiksianti paroda verslui – „Lietuvos įmonių EXPO centras“, kurį bus galima aplankyti kiekvienam išvykstančiam keleiviui perėjus aviacijos saugumo patikros procedūras.
„EXPO centre“, įsikursiančiame prie Vilniaus oro uosto „Verslo klubo“, Lietuvos įmonės turės galimybę pristatyti savo veiklą, ir tokiu būdu padidinti savo žinomumą Lietuvoje bei prisistatyti svečiams iš užsienio. Profesionalūs konsultantai dirbsiantys „EXPO centre“, išsamiai susipažinę su eksponuojama preke ar pristatoma paslauga, ieškos potencialių partnerių ir naudingų kontaktų prisistatančioms įmonėms. Tai - pirmoji šalyje tokio tipo paslauga verslui.
„Lietuvos verslininkai, norėdami susirasti užsienio partnerių, neretai renkasi tradicinį būdą – vykti į parodas užsienyje. Mūsų idėja – parodą atidaryti namuose, Vilniaus oro uoste, kur atvyksta ir išvyksta daugybė Lietuvos ir užsienio verslininkų. Be to, užsieniečiai, jau apsilankę Lietuvoje, susipažinę su šalimi ir kultūra, yra labiau linkę vystyti verslo santykius su šalies verslo atstovais. „EXPO centras“ padės Lietuvos įmonėms aktyviau skverbtis į naujas eksporto rinkas, užtikrins naudingą verslui kontaktų sklaidą“ - sako „EXPO centro“ direktorius Martynas Čepelis.
Keleivių srautas Vilniaus oro uoste nuolatos auga, šiais metais planuojama aptarnauti 2,15 mln. keleivių, 2013 m. – 2,5 mln. Oro uosto duomenimis, verslo tikslais skrenda net 46 proc. keleivių.
„Manome, kad „EXPO centras“ bus naudingas ir įdomus ne tik verslininkams, bet ir visiems oro uosto keleiviams. Paroda pristatys Lietuvą kaip kokybiškus produktus ir aukštos pridėtinės vertės paslaugas teikiančią šalį, suteiks galimybes užsienio verslininkams atrasti naujų verslo idėjų ir užmegzti naudingų kontaktų“, - sako TVOU Komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus.
„EXPO centro“ ekspozicijoje savo prekes ir paslaugas vienu metu galės pristatyti apie 70 kompanijų iš skirtingų Lietuvos verslų bei pramonės šakų. Skaičiuojama, jog per mėnesį joje galėtų apsilankyti 10 – 15 tūkstančių žmonių.
Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Lietuvos keliuose rengiamasi įdiegti eismo stebėjimo sistemas, kurios fiksuos transporto priemonių daromus pažeidimus, nustatys, ar laikomasi leistino svorio, matmenų ir ašių apkrovos apribojimų, taip pat ar transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros pažymą bei privalomąjį draudimą.
Šiandien Vyriausybė pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimams, leisiantiems administracinėn atsakomybėn patraukti asmenis, kurių pažeidimai bus užfiksuoti šalies keliuose įrengta elektronine eismo stebėjimo sistema.
Numatoma, kad kelio dangoje įrengti elektroniniai jutikliai matuos transporto priemonių svorį, matmenis ir ašių apkrovą, o vaizdo stebėjimo kameros fiksuos transporto priemonių valstybinius registracijos numerius. Informacinėse sistemose pagal registracijos numerius bus tikrinama, ar atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, ar turimas privalomas draudimas.
„Naujoji sistema turėtų didinti saugumą keliuose, drausminti vairuotojus bei paskatinti juos labiau rūpintis automobilių technine būkle. Šios priemonės turėtų dar labiau sumažinti keliuose žūstančių ir sužeistų žmonių skaičių“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Jei bus nustatyta, kad transporto priemonė viršijo svorio ar kitų parametrų apribojimus, arba paaiškės, kad ji neturi galiojančios techninės apžiūros pažymos arba nėra apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, šių transporto priemonių vairuotojams bus formuojami administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Eismo stebėjimo sistemas numatoma integruoti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą ir susieti su Administracinių teisės pažeidimų bei eismo įvykių registru. Prognozuojama, jog naujoji sistema Lietuvos keliuose galėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Klaipėdos jūrų uoste šiandien oficialiai pradedamas statyti naujas keleivių ir krovinių terminalas. Planuojama, jog statybos truks apie metus ir terminalas veikti pradės kitą vasarą.
„Tai didelis įvykis Lietuvai ir Klaipėdos uostui. Tikimės, jog atidarius naują šiuolaikišką terminalą iš Klaipėdos turėsime daugiau keltų linijų į kaimynines valstybes. Taip gerinsime susisiekimą Lietuvos gyventojams, Vakarų Lietuvos regionas taps patrauklesnis turizmui“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Naujas terminalas bus pajėgus per metus aptarnauti 1 mln. keleivių, pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.
Terminalas statomas iš Europos Sąjungos paramos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Achemos grupės“ lėšų. Iki 2013 m. vasaros reikės pastatyti ne tik antžeminę terminalo dalį, bet ir įrengti krantines, prieplauką, rekonstruoti privažiuojamuosius kelius.
Antžeminė terminalo dalis kainuos apie 73 mln. litų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-07-19
CargoNews tęsia transporto istorijos straipsnių ciklą. Šį kartą prisiminsime koks, dabar jau įprastas prietaisas buvo pirmą kartą panaudotas 1935 m. liepos 19d.
20 a. pradžioje populiarėjant automobiliams pradėjo atsirasti ir pirmosios problemos susijusios su jų gausa ir tam nepritaikyta infrastruktūra. Oklahomos mieste daugybė gyventojų į darbą miesto centre vykdavo automobiliais, kuriuos parkuodavo šalia savo darbo vietų ir palikdavo juos ten visai dienai. Dienos metu į centrą atvykę kiti žmonės sunkiai rasdavo vietą savo automobiliams.
1935 liepos 19 d. šiame mieste buvo įrengtas pirmasis pasaulyje parkavimosi automatas. Jis veikė žadintuvo principu, praėjus laikui už kurį buvo sumokėta šis pradėdavo skambėti, perspėdamas apie pasibaigusį stovėjimo laiką.
Šiuo metu vien JAV yra apie 20 mln. parkavimosi automatų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Birželio 20 d. pakartotiniame Kongrese buvo priimti asociacijos „Linava“ įstatų pakeitimai. Balsavimo dėl įstatų pakeitimų rezultatus patvirtino visi (21) Balsų skaičiavimo komisijos nariai, tačiau liepos 9 d. paaiškėjo, kad nauji įstatų pakeitimai patvirtinti nebus. Notarė Dainora Jievaitytė nustatė, kad naujos redakcijos įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų.
Trys lemiamos klaidos
Notarė D. Jievaitytė, kuriai liepos 3 d. buvo pristatyti „Linavos“ įstatų pakeitimai, atsisakydama patvirtinti pakeitimus, pateikė tris atsisakymo priežastis.
1. Nenumatyta asociacijos buveinės adreso keitimo tvarka
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ įstatuose yra numatytas asociacijos buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 45, Vilniuje. Naujos redakcijos įstatuose nenumatyta asociacijos buveinės keitimo tvarka. Dėl šios aplinkybės naujos redakcijos įstatai neatitinka LR Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. reikalavimų.
2. Neteisingai apskaičiuoti ir patvirtinti balsavimo rezultatai.
Iš balsų skaičiavimo komisijos 2012-06-20 protokolo Nr.1, matyti, kad asociacijos „LINAVA“ XXIV pakartotiniame kongrese dalyvavo 278 asociacijos nariai. Priimant naujos redakcijos įstatų 4.4.7, 4.4.9, 7.10 pakeitimus balsavo 185 nariai, tačiau tai nesudaro 2/3 balsų, nes 2/3 yra 186. Tokiu atveju, sprendimas dėl minėtų punktų pakeitimo yra neteisėtas, nes priimtas nesant Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme numatytos balsų daugumos (8 str. 7 d.).
3. Nenumatyta įstatų keitimo tvarka.
Pažymėtina, kad įstatuose privalo būti numatyta asociacijos įstatų keitimo tvarka (LR Asociacijų įstatymo 2 d. 15 p.), tačiau jūsų pateiktuose įstatuose ši tvarka nenumatyta.
Dvi iš šių klaidų faktinės, viena – neteisingų balsavimo rezultatų patvirtinimas. Klaidos padarytos įstatų pakeitimuose – įstatų pakeitimus rengusio Teisės ir organizacinių reikalų komiteto prerogatyva. Pats E. Mikėnas vadovavo Teisės ir organizacinių reikalų komitetui, todėl buvo atsakingas už teisingą įstatų įforminimą. Komiteto pirmininkas minėjo, kad dar prieš pristatydamas įstatų pakeitimus Kongresui, komitetas rekomendavo asociacijos advokatams pirmiausiai suderinti pakeitimus su notarais, kurie registruos, tačiau tai buvo rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas. Jei rekomendacija būtų įvykdyta, galbūt būtų pavykę išvengti klaidų, nes rekomendacijos šiuo atveju nepakako.
Kongreso metu UAB „Gepala“ vadovas Genius Mikalčius sakė, kad balsų skaičiavimas dėl įstatų pakeitimų yra neteisingas, nes už pakeitimus balsavę 185 nariai nesudaro 2/3 balsų. G. Mikalčius tokius rezultatus, jei jie būtų buvę patvirtinti, ketino skųsti. „Gyvename ne bananų valstybėje. Jeigu yra įstatymai, tai reikia jų laikytis. Neteisingai įvertinti balsavimo rezultatai negalėjo būti patvirtinti Kongrese,“ – pasakojo G. Mikalčius, nors Kongresas rezultatus patvirtino.
Komiteto pirmininkas mano kitaip ir yra įsitikinęs, kad Balsų skaičiavimo komisija priėmė sprendimą vadovaudamiesi matematine logika bei teisingumo bei protingumo principais. Anot E. Mikėno, jokie įstatymai nereglamentuoja, kaip spręsti klausimą, kai 2/3 gaunamas nelyginis skaičius. Šį klausimą išsprendė pats Kongresas priimdamas nutarimą.
„Raganų medžioklė“ prasideda
Kai nutinka nepalankūs, nemalonūs įvykiai, visuomet prasideda „raganų medžioklė“. Kas gi kaltas šioje situacijoje: tie kurie rengė įstatų pakeitimų projektą, tie, kurie jį nešė notarei, ar…
Teisės ir organizacinių reikalų komiteto pirmininkas Erlandas Mikėnas, rengęs asociacijos įstatų pakeitimus, kol dar nebuvo susipažinęs su notarės dokumentu, situaciją komentavo kaltindamas asociacijos „Prezidento aplinką“. „Eilinį kartą „Prezidento aplinkos“ esame pastatyti į tokią padėtį. Svarbiausia, kad trypiamas kojomis Kongreso sprendimas. „Prezidento aplinka“ nenori registruoti tų įstatų, nenori, kad jie būtų patvirtinti. Jeigu sekretoriatas būtų davęs įgaliojimą įstatus užregistruoti Teisės ir organizacinių reikalų komitetui, tai tuos įstatus komitetas ir būtų užregistravęs. Kiek žinau Adolfas Darginavičius davė įgaliojimą šiuos įstatus užregistruoti ir pasakė, pas kokį notarą nueiti. Kodėl A. Darginavičius, komentuoti negaliu, nes sekretoriatui vadovauja p. Adomaitis. Komitetui įgaliojimo niekas nedavė. Prezidentas yra atsakingas už įstatų įregistravimą, todėl jo patarėjai politikos klausimais pataria neprotingai . Tai dar viena „juoda dėmė“ Prezidentui,” – pasakojo E. Mikėnas. Kaip savo galutinę išvadą Komiteto pirmininkas pateikė tai, kad: „Galimai pas notarę buvo kreiptasi ne dėl įstatų užregistravimo, o dėl to, kad būtų pateikti argumentai, kaip jų neregistruoti.“
Ne paslaptis, kad dokumentų perdavimas notarui tėra formalus veiksmas. Įgaliotas asmuo tiesiog perduoda jau parengtus dokumentus, tačiau jų keisti negali.
Susisiekėme su asociacijos viceprezidentu Mečislovu Atroškevičiumi, kuris nebuvo patenkintas susiklosčiusia situacija. Paklausus, kas kaltas, dėl klaidų, kurios tapo pretekstu nepatvirtinti įstatų pakeitimų, viceprezidentas sakė: „Kai kurios klaidos padarytos mūsų teisininkų, kita labai didelė klaida dėl balsų skaičiavimo – įvyko dėl Balsų skaičiavimo komisijos klaidos arba nekompetencijos.“
„Linava“ viceprezidentas taip visko palikti neketina. M. Atroškevičius nusiteikęs ryžtingai ir žada reikalauti, kad teisininkai iš komiteto aiškintųsi dėl notarės sprendimo, ar jis teisingas. „Jei mano, kad notarė neteisi, tegu skundžia notarės sprendimą, tai tegu teisininkai, kurie gavo už savo darbą atlyginimą, eina ir už savo lėšas atstovauja teismuose ir įrodo savo teisumą.“ Su komiteto teisininkėmis CargoNews redakcijai susisiekti nepavyko.
Asociacija dirbs pagal senus įstatus
Kol nauji įstatų pakeitimai nepatvirtinti, asociacija dirbs pagal senus įstatus. Nauji įstatai gali būti keičiami tik artimiausio „Linavos“ kongreso metu arba inicijuojant neeilinį Kongresą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-07-19
Koncernas „Schwarzmüller“ kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet sukvietė savo esamus ar būsimus klientus bei visus, kurie neabejingi tranasporto naujovėms, į mugę, vykusią pačios gamyklos teritorijoje Hanzingo mieste, Austrijoje.
Didelis dėmesys buvo skirtas ne tik užuolaidinėms puspriekabėms, tačiau akis paganyti buvo galima ir į cisternas, didžiatūres ar žemagrindes, o smalsiausieji galėjo sudalyvauti eksursijoje po gamyklos patalpas.
Lankytojus koncernas „Schwarzmüller“ supažindino su priekabų rėmo gamybos ypatybėmis, tačiau svarbiausių paslapčių neišdavė. Didelį susidomėjimą sukėlė modernios ir labai efektyvios gamybos priemonės, kurios leidžia pasiekti kuo geresnį tikslą – tai ir suvirinimo bei paviršiaus apdorojimo aparatai ir rėmo tiesinimo staklės ar kita įranga.
Koncernas „Schwarzmüller“ taip pat oficialiai pristatė jau rudenį pasirodžiusį naują produktą – užuolaidinę puspriekabę, atitinkančią TIR konvencijos reikalavimus su tai patvirtinančiu sertifikatu. Šis produktas buvo bene daugiausiai apžiūrinėjamas ir aptarinėjamas dėl daugybės privalumų – atskirai stumdomo stogo, prie išorinio rėmo prisukto aliumininio apsauginio profilio, kuris apsaugo rėmą ir nuo smūgių, ir nuo slaptaviečių kroviniams slėpti bei grindų, kurios sutvirtintos plieniniais omega profiliais.
Komentuodami savo surengtą tradiciškai jų pačių vadinamą „namų mugę“, Austrijos koncerno vadovai neslepė džiaugsmo ir pažadėjo nenutraukti šios tradicijos ir mugę rengti toliau kiekvienais metais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per pastarasias tris savaites Vokietijos automagistralėse ženkliai padidėjo rekonstruojamų ruožų su susiaurintomis eismo juostomis.
Pagal “Auto Club Europa” (ACE) duomenis, dabar rekonstruojamų ruožų skaičius Vokietijoje išaugo iki 544, kurių bendras ilgis sudaro apie 2000 kilometrų arba daugiau nei 8 proc. bendro šalies automagistralių tinklo. Vairuotojams reikėtų atkreipti dėmesį, jog daugelyje šių rekonstruojamų ruožų gali susidaryti transporto priemonių spūstys.
Daugiausia darbų kelininkai dabar atlieka A30 automagistralėje, kurioje vairuotojams tenka įveikti net 75 rekonstruojamus ruožus. Čia bendras rekonstruojamų atkarpų ilgis su susiaurintomis eismo juostomis sudaro 258 km.
Ilgiausias ištisinis kelio ruožas, kuriame dabar darbuojasi kelininkai, – 26,2 km automagistralėje A9 tarp Weissensfelso ir Hermsdorfer žiedo. Antras pagal ilgį laikinai susiaurintų eismo juostų ruožas – automagistralėje A4 tarp Wilsdruffo ir Berbersdorfo tęsiasi 25,6 km.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Naujosios technologijos sparčiai tobulėja, todėl viskas, kas anksčiau buvo kaip stebuklas, šiandien yra kasdienybė. Būtent taip nutiko ir su navigacijos sistemomis.
Pingant technologijoms, jos tampa vis prieinamesnės masinei produkcijai. Todėl į šią rinką nori įžengti ir tokie grandai kaip „Apple“ arba „Microsoft“. Jie žada pristatyti naujas technologijos, kurias bus lengva naudoti. Tačiau tai kelia nerimą tokiems navigacijų gamintojams kaip „TomTom“ arba „Garmin“.
Pastebimas ir ženklus navigacijos sistemų pardavimų šuolis. Didžiausias šuolis pastebėtas Kinijoje.
Šioje šalyje, per dešimtmetį, pardavimai šoktelėjo nuo 355 tūkst. iki 11,8 mln. vienetų. Tuo tarpu tikimasi, kad pasauliniai pardavimai pasieks 56 mln. iki 2019-ųjų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|