Rumunijos vežėjų asociacija ARTRI informavo, kad vadovaujantis Rumunijos Vyriausybės potvarkiu, eismo taisyklių laikymosi ir tarptautinio kelių transporto Rumunijos teritorijoje priežiūros veikla, nuo 2011-12-04 iš Nacionalinės greitkelių ir valstybinių kelių Rumunijoje įmonės (CNADNR) perduota Valstybinei kelių transporto kontrolės inspekcijai (ISCTR).
Nacionalinė greitkelių ir valstybinių kelių Rumunijoje įmonė atliks tikrinimus tik valstybės sienos kirtimo vietose. CNADNR praneša, kad Valstybinė kelių transporto kontrolės inspekcija pripažins iki 2011-12-04 CNADNR išduotas svėrimo pažymas, siekiant užtikrinti eismo srautą ir išvengti bet kokio pakartotino tos pačios transporto priemonės svėrimo.
Atkreipkite dėmesį, kad ISCTR ir CNADNR tarpusavyje pripažins jų išduotas svėrimo pažymas tik šiomis sąlygomis:
• Transporto priemonė nebuvo pakrauta/iškrauta tarp dviejų iš eilės patikrinimų;
• Svėrimo pažymose nurodytos masės, tenkančios kiekvienai ašiai, yra įrašytos kiekvienai ašiai atskirai, įskaitant tas, kurios gali būti pakeliamos;
• Svėrimo pažymose nurodytas bendras svoris;
• Svėrimo pažyma yra tinkamai antspauduota ir pasirašyta.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Bulgarijos vežėjų asociacija AEBTRI informavo, kad Bulgarijoje visoms transporto priemonėms privaloma dienos metu visus metus naudotis įjungtomis dienos šviesomis arba artimų šviesų žibintais.
Šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-13
Tarptautinius pervežimus vykdančios kompanijos susiduria su begale problemų, tačiau kas labiausiai stabdo produktyvų Lietuvos vežėjų darbą užsienio rinkose ir plėtrą Lietuvoje?
Faktoriai trukdantys vežėjų verslo plėtrai Lietuvoje
VšĮ “Edukacijos ir tyrimų centro” užsakymu buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 300 respondentų iš Lietuvoje įregistruotų įmonių. Apklausos tikslas – išanalizuoti Lietuvos vežėjų verslo ypatumus, išsiaiškinti, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria šalies vežėjai. Tyrimo rezultatai atskleidė, problemų šio sektoriaus atstovai turi išties nemažai. Paaiškėjo, kad vežėjų verslo plėtrai labiausiai trukdo brangus kuras (99 respondentai), kurio kainos šiandien svyruoja kaip amerikietiški kalneliai. Niekam ne paslaptis, kad kuro kainą sudaro valstybės mokestinė sistema ir pasaulinės naftos produktų kainos, todėl kad artimiausiu metu kainos gali ženkliai kristi – tikėtis neverta.
Kita vežėjų „opa“ – darbuotojų trūkumas, nekompetencija, dažna kaita (69 respondentai). Darbdaviai skundžiasi, kad šiuo metu didžiausias kompetentingų vairuotojų trūkumas, tačiau CargoNews redakcija neseniai sulaukė vieno vairuotojo skambučio, kurispatikino, kad vairuotojų trūkumo „burbulas“ pučiamas dirbtinai. Anot jo, šiuo metu rinkoje vairuotojų netrūksta, tiesiog jie nesutinka dirbti už tokias sąlygas, kurias šiandien siūlo darbdaviai. Tuo metu patys darbdaviai konstatuoja, kad rasti patikimą, atsakingą vairuotoją be žalingų įpročių – sudėtinga. Vairuotojų trūksta ne tik Lietuvoje. Kaimyninėje Latvijoje šiuo metu trūksta 5000 vairuotojų. „Jauni vairuotojai sudaro vos 30 procentų, dauguma perkopę penkiasdešimt metų“, – sakė „Latvijas auto“ vadovas Valdis Trizinšas, kaip problemos priežastį įvardindamas netobulą vairuotojų rengimo sistemą.
Trečia pagal populiarumą vežėjų problema – dideli mokesčiai, kurie šiandien „smaugia“ vežėjus. Pažymėdami šį atsakymą kaip vieną populiariausių, vežėjai neišskyrė, kokie būtent mokesčiai juos „smaugia“, tačiau pagal pastarojo meto sujudimą, galima spręsti, kad juos labiausiai neramina kainos už TIR Carnet knygeles. Dėl TIR knygelių kainų vežėjai kreipiasi į įvairias institucijas (pvz. LR Antikorupcijos komisiją ir pan.), tačiau birželį vykusio „Linava“ Kongreso metu, asociacijos generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis suteikė vilčių, kad TIR gali pigti jau rudenį. Taip pat vežėjus neramina pernai gruodį vos ne dvigubai brangę kelių mokesčiai, ir nuolat augančios privalomojo vilkikų draudimo kainos.
Problemos užsienio rinkose
Bendradarbiaujant su užsienio rinkomis problemų taip pat netrūksta. Kaip matome pagal lentelės (pav. 2) duomenis, didžiausias problemas efektyviai dirbti užsienio rinkose vežėjams sudaro teisiniai apribojimai, leidimų gavimo sistema, užsienio kalbų barjeras, problemos su pareigūnais.
Kalbėdami apie skirtingas teisines valstybių sistemas, vežėjai minėjo, kad kliūčių sudaro ne skirtingi įstatymai, biurokratiniai aparatai, kurie apsunkina jų vykdomą veiklą.
Kita svari problema užsienio rinkose – leidimų gavimo tvarka. Daugiausiai problemų kelia leidimų tvarka Rusijoje. Nemažai smulkiųjų vežėjų apribojo reisus į Vakarų Europą, nes negauna trišalių leidimų. Kaip Cargonews redakcijai yra sakęs Sigitas Česnavičius, trišalių leidimų negaunančios smulkios kompanijos yra pasmerktos. Jo nuomone, reikia, kad Susisiekimo ministerija intensyviau ir atkakliau dirbtų su Rusijos atitinkamomis instancijomis, dėl pakankamo vežėjų leidimais aprūpinimo.
Kalbėdami apie verslo problemas vežėjai paminėjo ir užsienio kalbų nemokėjimą, kas šiame versle, kai tiesiogiai dirbama su užsienio rinkomis, yra aktualu. Ne ką mažiau opi pasirodė ir bendravimo su kelių transporto inspekcija bei kelių policija problema. Vežėjai nepatenkinti dažnomis kontrolėmis bei griežtomis sankcijomis. Kalbėdami apie šią problemą, vežėjai taip pat įvardino ir pareigūnų korupciją, kuri šiandien vis dar dažnas reiškinys.
Tyrimas taip pat atskleidė diskriminacijos problemą. Nors šį atsakymą apklausoje paminėjo mažiau respondentų (10), jie sakė, kad vairuotojai iškraudami prekes patiria diskriminaciją, į lietuvius žiūrima nepatikliai, jie laikomi žemesnio statuso už vakarų valstybių vežėjus.
Sprendimai
Jei yra problemos – jas reikia spręsti. Analitikai, atlikę šį tyrimą pateikė rekomendacijas valstybinėms institucijoms, nacionalinei vežėjų asociaciajai „Linava“ patiems vežėjams, kurios galėtų palengvinti vežėjų verslą.
Ekspertai rekomenduoja, kad Lietuvoje daugiau dėmesio būtų skiriama kvalifikuotų darbuotojų parengimui. Vežėjams reikia organizuoti mokymus, kurių metu jie būtų supažindinami su jiems aktualiais įstatymų pakeitimais, teisiniu krovinių vežimo reguliavimu užsienio valstybėse, kita informacija. Vairuotojams ir vadybininkams praverstų nuotoliniai užsienio kalbų mokymo kursai.
Rekomendacijos buvo pateikiamos ir asociacijai „Linava“. Jai ekspertai pataria nuolat skatinti Susisiekimo ministeriją atkakliau dirbti dėl pakankamo vežėjų aprūpinimo leidimais. Taip pat asociacija turėtų aktyviau vesti derybas su atsakingomis užsienio šalių institucijomis, dėl Lietuvos vežėjų problemų su tų šalių inspekcijomis problemų. Eilių pasienyje problemą ekspertai rekomenduoja kontroliuoti „Linava“ atstovams išduodant stebėtojų leidimus, su kuriais bet kada galėtų nuvykti ir įvertinti situaciją pasienyje, bei apie tai informuoti vežėjus bei atsakingas institucijas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiausias Rusijoje sunkiasvorių transporto priemonių gamintojas KAMAZ pranešė pirmąjį pusmetį uždirbęs 2,186 mlrd. rublių grynojo pelno pagal vietinius finansinės apskaitos standartus, pardavimų pajamos augus 16,9 proc. iki 54,723 mlrd. rublių.
Pernai sausį-birželį suskaičiuotas 285,3 mln. rublių grynasis nuostolis. 2011-aisiais KAMAZ suskaičiavo 66,6 mln. rublių grynąjį pelną, po 2010 metais patirto 1,815 mlrd. rublių grynojo nuostolio. Pajamos pernai augo 43,7 proc. iki 105,3 mlrd. rublių.
49,9 proc. KAMAZ akcijų valdo valstybės korporacija „Rostechnologii“, 15 proc. – Vokietijos automobilių koncernas „Daimler“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, likusias – Rusijos investicinio banko „Trojka Dialog“ vadovaujamas akcininkų konsorciumas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-13
Praėjusi savaitė visiems priminė, kad vasara, priešingai nei vežėjus spaudžiančios didžiausios problemos, jau artėja į pabaigą. Atvėsus orams belieka tikėtis, kad paromis pasienyje stovintiems vilkikų vairuotojams tai palengvins laukimą norint kirsti sieną.
Pasienio problemos
Spręsdama šią eilių problemą, asociacija „Linava“ kreipėsi į ministerijas. Užsienio reikalų, Finansų, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms skirtame laiške, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius prašo atkreipti dėmesį į milžiniškų eilių problemą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir imtis būtinų priemonių nuolat besiformuojančioms vilkikų eilėms išsklaidyti.
Prie situacijos pasienyje gerinimo neprisidėjo rugpjūčio 6 – 7 d. taikyti sunkiojo transporto eismo apribojimai Raigardo – Privalkos pasienio poste. Primename, kad šiandien ir rytoj, rugpjūčio 13 – 14 d., šiame poste taip pat yra apribotas vilkikų eismas.
Geresnių žinių apie pasienio kirtimą sulaukta tik iš Rusijos. Šios šalies ir Estijos pasienyje iš Rusijos pusės jau daugiau nei tris savaites veikia elektroninė eilių rezervavimo sistema. Rusai jau dabar kalba, kad ši sistema pasiteisino ir ji bus plėtojama ir kituose postuose. Belieka tikėtis, akd ateityje ji sėkmingai veiks ir pasienyje su Latvija, o laikui bėgant galbūt atkeliaus ir į Lietuvos – Baltarusijos pasienį.
Taip pat vežėjai turėtų būti patenkinti žiniomis iš VKTI, kurie informavo, kad įvertinusi asociacijos “Linava” išdėstytas kylančias grėsmes tolimesniam kelių transporto įmonių funkcionavimui ir atsižvelgusi į pateiktus asociacijos pasiūlymus, VKTI viršininko įsakymu sušvelnino pažeidimų sarašą, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją.
Naujos transporto priemonės
Praėjusią savaitę visus nustebino baltarusiai. Kompanija „MAZ“ kartu su inžinerijos institutu sukūrė 47 m. ilgio autotraukinį. Jo maksimali masė beveik 100 t. Negana to, baltarusiai teigia, kad ateityje tokios transporto priemonės nieko nestebins ir jie bus pirmieji po australų, turintys tokio ilgio auto traukinius viešuosiuose keliuose.
Kitos naujovės taip pat gana įdomios. Vokiečių koncernas „MAN“ rugsėjo mėnesį Hanoveryje vyksiančioje komercinio transporto parodoje pristatys vieną iš savo pagrindinių naujovių – sunkvežimį „Metropolis“. Jo išskirtinumas – sunkvežimyje sumontuotas 3 l. darbinio tūrio „Volkswagen“ variklis, kuris dirbs kaip jėgainė ir aprūpins sunkvežimį reikiama energija. Vietoj standartinio variklio ir pavarų dėžės sumontuotos energijos kaupimo baterijos. „MAN“ inžinieriai pripažįsta, kad tai yra labai svarbus modelis nes tai yra bandymas kurti ateities vilkiką, kuris atitiktų būsimus taršos reikalavimus ir visos panaudotos technologijos ateityje gali persikelti į vidutinių ir tolimųjų reisų vilkikus.
Taip pat į Europos rinką po truputį beldžiasi didžiajam vilkikų gamintojui nepriklausantys vilkikai. Vienas tokių bandymų – „Ford Cargo 1846T“. Gamintojas tikisi, kad šis modelis ras savo vietą rinkoje ir sudarys rimtą konkurenciją kitiems vilkikų gamintojams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Sugriežtinusi į Kuršių neriją persikelti norinčių automobilių vairuotojų kontrolę, bendrovė „Smiltynės perkėla“ šiemet padėjo sutaupyti 0,4 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų.
Per pirmąjį 2012 m. pusmetį „Smiltynės perkėla“ aptarnavo 2 proc. daugiau keleivių ir dviratininkų nei per tą patį 2011 m. laikotarpį. Tuo tarpu perkeltų transporto priemonių skaičius sumažėjo 2 proc.
Sugriežtinus kontrolę į Kuršių neriją šiemet kėlėsi mažiau Kuršių nerijoje registruotų gyventojų automobilių, už kurių perkėlimą bendrovei kompensuojama iš valstybės biudžeto. Dėl to sutaupyta net 403 tūkst. Lt valstybės lėšų.
Dar 2010 m. buvo pastebėta, kad pastebimai padaugėjo žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą Kuršių nerijoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nemaža dalis tai daro vien dėl to, kad galėtų neatlygintinai keltis keltais ir važiuoti į Kaliningrado sritį parsivežti pigesnių degalų. Neringos gyventojo statusą įgijusiems asmenims suteikta teisė naudotis bendrovės „Smiltynės perkėla“ teikiamomis lengvatomis ir nemokėti vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą.
Siekiant sugriežtinti automobilių kontrolę, nuo 2012 metų pradžios kasose buvo modernizuota bendrovės kompiuterinė sistema. Tai leido ne tik pagreitinti klientų aptarnavimą bet ir įdiegti naujovę – leidimus neatlygintinai naudotis keltų paslaugomis atsiimantys asmenys yra nufotografuojami, šie duomenys patalpinami į sistemą. Pateikus leidimą, kasininkas mato ne tik asmens, kuriam išduotas leidimas, duomenis, tačiau ir jo nuotrauką. Taip gerokai apsunkinama galimybė pasinaudoti svetimu leidimu, siekiant nemokėti už persikėlimą keltu.
Sugriežtinta kontrolė ir pasikeitusi kuro deklaravimo tvarka kertant valstybės sieną gerokai sumažino norinčiųjų pasipelnyti valstybės sąskaita gretas – per pusmetį neatlygintinai besikeliančių transporto priemonių skaičius sumažėjo net 20 tūkst. arba 17 proc. lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.
Pagrindiniai veiklos rodikliai:
2012 m. I pusmetį iš viso atlikti 10838 reisai. Palyginus su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 5 proc. Papildomi reisai organizuoti norint išvengti didelių eilių piko metu.
Iš viso per I pusmetį keltų paslaugomis pasinaudojo apie 692 tūkst. keleivių ir dviratininkų. Tai 2 proc. (14 tūkst.) daugiau nei per 2011 m. tą patį laikotarpį. Keleivių skaičiaus išaugimas siejamas su gerais I ketvirčio rezultatais, kai žmonės masiškai kėlėsi į Kuršių neriją žūklauti. Neatlygintinai besikeliančių keleivių per tą patį laikotarpį (6 mėn.) sumažėjo apie 3 proc. (4 tūkst.)
Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija
Nuovargis ilgai vairuojant gali būti beveik taip pat pavojingas, kaip ir alkoholis. Abiem atvejais ženkliai sumažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos ir reakcijos galimybės. Tokias išvadas, pasitelkę saugaus eismo ekspertų analizės duomenis, paskelbė Vokietijos automobilių klubo ADAC specialistai.
Per didelį nuovargį patyrę vairuotojai, kaip ir alkoholio vartoję žmonės per daug gerai vertina savo galimybes. Deja, vairuotojo pajėgumas po 17 valandų be miego prilygsta 0,5 promilės alkoholio kraujyje, vairuojant be pertraukos 24 valandas – net 1 promilei alkoholio. Šias išvadas po tyrimų ADAC užsakymu pateikė Regensburgo (Vokietija) miego klinikos specialistai.
Todėl vairuotojams patariama nesėsti prie vairo anksti ryte dar gerai neišsimiegojus. ADAC ekspertų analizės duomenimis, važiuojant apie 100km/h greičiu ir praradus dėmesį tik dviem sekundėms, nekontroliuojama transporto priemonė nuvažiuoja beveik 60 metrų.
Pirmieji požymiai apie tai, jog vairuotojui gresia momentinis užmigimas, yra akių perštėjimas, apsunkę akių vokai, padažnėjęs žiovulys, sapnams prilygstančios fantazijos ir apatiška nuotaika. Be to, per didelį nuovargį patyrusiam vairuotojui dažnai pasirodo, jog kelias ima siaurėti, jis dažnai nebepastebi kelio ženklų ir išvažiavimų arba įvažiavimų į automagistrales. Toks nuovargio kamuojamas vairuotojas nedelsdamas privalo užsukti į artimiausią stovėjimo aikštelę ir šiek tiek pamiegoti arba perduoti transporto priemonės vairą savo porininkui.
Išgėrus kavos ar kito kofeino turinčio gėrimo, taip pat nepatartina tuoj pat sėsti prie vairo, kadangi organizmo būseną žvalinantis tokių gėrimų poveikis labai trumpalaikis. Kofeinas gali sužadinti pavargusio vairuotojo žvalumą tik pusvalandžiui, tad kavos poveikis dažnai pervertinamas. Jeigu vairuojama be porininko, išgėrus kavos ar kito gaivinančio gėrimo, rekomenduojama šiek tiek pamiegoti, kadangi kofeino ar kito organizmą raminančio gėrimo poveikis ir miegas užtikrins nors ir trumpalaikį, bet pilnavertį poilsį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, atstovaujantys Hamburgo parodų bendrovę, kviečia Lietuvos įmones ir organizacijas aplankyti tarptautinę laivų statybos, mašinų bei jūrinių technologijų parodą SMM 2012, kuri įvyks 2012 metų rugsėjo 4 – 7 dienomis Hamburge.
Paroda SMM yra viena svarbiausių laivų statybos bei laivų statybos technikos parodų pasaulyje. Parodoje, kuri rengiama kas dveji metai, pristatomos naujausios technikos tendencijos bei vystymosi kryptys.
SMM 2012 dalyvaus beveik 2000 dalyvių iš 56 pasaulio šalių. Tikimasi, kad parodą aplankys 60.00 specialistų iš viso pasaulio. Parodoje pristatoma:
• Laivų statybos pramonė
• Laivų įranga
• Varikliai, pavarų mechanizmai
• Pavarų mechanizmų pagalbinės sistemos
• Elektronika, elektrotechnika
• Jūros technika
• Uostai ir uostų technika
• Jūrinės paslaugos
• Laivų maklerių paslaugos
• Laivininkystės bendrovės
Išsamesnę informacija apie renginius parodos metu rasite internetinėje svetainėje: http://smm-hamburg.de/en/visitors/programme/.
Pasaulinis jūrų aplinkos kongresas gmec (rugsėjo 3-4 dienomis). Detalesnę informaciją galite rasti internetinėje svetainėje: http://gmec-smm.com/.
Parodos atstovybėje Lietuvoje, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmuose, galite įsigyti išankstinius bilietus į parodą. Bilieto kaina lankytis parodoje vieną dieną – 27,20 € (kasoje Hamburge – 32 €), dvi dienas – 35,70 € (kasoje Hamburge – 42€), visas dienas – 42,50 € (kasoje Hamburge – 50 €).
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje
Baltarusijoje nusižengę užsienio vairuotojai baudas galės apmokėti banko kortelėmis. Tokia naujovė bus taikoma visiems tiems, kurių pažeidimai bus užfiksuoti vaizdinėmis priemonėmis.
Šiuo metu fotoradarais užfiksuoti su kitose šalyse registruotomis mašinomis važinėjantys vairuotojai iš esmės nėra baudžiami. Metų bėgyje tikimasis sukurti sistemą, kurios pagalba užsienio šalių piliečiai už padarytus nusižengimus privalėtų sumokėti baudas vietine valiuta arba banko kortele. Tikslesnė tvarka turėtų paaiškėti metų pabaigoje.
Baltarusiai neseniai įsirengė fotoradarus, tačiau jau dabar yra patenkinti jų veikimu. Avaringumas fotoradarų veikimo zonose sumažėjo beveik tris kartus, tai pat tuose ruožuose smarkiai pakilo vairavimo kultūra.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-09
VKTI pareigūnai, VKTI pareigūnai, liepą kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ar ašių grupės apkrova ir matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 544 transporto priemones.
Pareigūnai nustatė, kad 33 Lietuvoje ir 25 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų, iš kurių:
6 transporto priemonės viršijo leidžiamą bendrąją masę;
21 transporto priemonė viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
13 transporto priemonių viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
17 transporto priemonių viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
1 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą ašies apkrovą, ir maksimalius leidžiamus matmenis.
Per šį laikotarpį didžiausia bendroji masė nustatyta patikrinus: Lietuvoje registruotą vilkiką „Scania“, kurios bendroji masė siekė 67,46 t, bei Lenkijoje registruotą vilkiką „Scania“, kurios bendroji masė siekė 47,25 t, taip pat ši transporto priemonė viršijo ašių grupės apkrovą.
Didžiausia ašies ir (ar) ašių apkrova nustatyta patikrinus Lietuvoje registruotą vilkiką „Volvo“, kurios ašių grupės apkrova siekė 25,1 t (leidžiama – 19,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę; bei Lenkijoje registruotą transporto priemonę „Scania“, kurios ašių grupės apkrova siekė 30,16 t (leidžiama – 24,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę.
Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 20 transporto priemonių vairuotojų, tarp kurių 19 važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą ir 1 – be leidimo viršijant leidžiamus matmenis, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kompanija „MAZ“ kartu su inžinerijos institutu sukūrė 47 m. ilgio autotraukinį. Jo maksimali masė beveik 100 t. Negana to, baltarusiai teigia, kad ateityje tokios transporto priemonės nieko nestebins ir jie bus pirmieji po australų, turintys tokio ilgio auto traukinius.
Šis auto traukinys skirtas važinėti tik aukščiausios kategorijos keliais. Iš viso yra trys priekabos. Pirmąją traukia vilkikas, o kitos dvi yra autonominės ir turi variklius, kurios jas varo ir padeda šiam auto traukiniui judėti. Be to, priekabos gali būti valdomos nuotoliniu būdu, o tai turėtų būti didelis palengvinimas jas parkuojant prie sandėlių.
Taip pat kiekvienoje priekaboje yra galinio vaizdo stebėjimo kameros, padedančios vairuotojui. Nors tokios transporto priemonės dėl ilgio apribojimų yra uždraustos tiek Europoje tiek ir Rusijoje bei Baltarusijoje, gamintojai net neabejoja, kad neužilgo šis modelis taps serijinės gamybos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kas dieną visam pasaulyje keliais rieda milijonai vilkikų. Visus mes juos daugiau ar mažiau pažįstame. Šį kartą žvilgtelėkime į retai aptariamus, tačiau išties labai įspūdingus lenktyninius sunkvežimius, kurių neišvysime bendro naudojimo keliuose ar statybų aikštelėse.
Istorija
Vilkikų lenktynės atsirado pakankamai neseniai. Pirmąkart žiūrovai jas pamatė praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje JAV. Tuomet lenktyniaudavo nuolatos įprastiems darbams naudojami sunkvežimiai su standartinėmis padangomis. Pirmųjų Doningtone, Jungtinė karalystė, vykusių lenktynių nugalėtoju tapo italas, kuris atvyko į lenktynes su pilna puspriekabe, ją atkabino, sudalyvavo lenktynėse, o kitą dieną toliau gabeno savo krovinį į numatytą vietą.
Laikui bėgant šių lenktynių populiarumas augo, buvo naudojamos vis tobulesnės technologijos, kurių nesutiksime kituose vilkikuose. Dabar sunkvežimių lenktynes organizuoja tarptautinė automobilių federacija (FIA), o dalyvaujantiems sunkvežimiams keliami griežti techniniai reikalavimai.
Reikalavimai
Greitis yra griežtai apribotas iki 160 km./h. Tai lenktynes daro labai įtemptas, nes nei vienas sportininkas neturi greičio pranašumo, o daug ką lemia vairuotojo sugebėjimai. Transporto priemonė turi sverti ne mažiau 5 500 kg., o priekinė ašis ne mažiau 3 300 kg. Šis apribojimas numatytas tam, kad komandos variklį montuotų sunkvežimio priekyje. Lenktyniaujantys sunkvežimiai iš esmės naudoja standartinius variklius, tačiau jie yra smarkiai patobulinti ir skiriasi nuo montuojamų į kasdieninius sunkvežimius. Variklio darbinis tūris negali viršyti 12 l., o jo galia paprastai būna šiek tiek didesnė nei 1000 A. j.
Lenktynėse naudojamos mechaninės pavarų dėžės, tačiau daugybė elektroninių prietaisų padeda vairuotojui, kad lenktynėse sunkvežimis įsibėgėtų kuo greičiau.
Kėbulas yra sutvirtintas metaliniais lankais, salone yra gaisro gesinimo sistema. Diskiniai stabdžiai, kurie gauna didžiules apkrovas yra aušinami vandeniu.
Visi sunkvežimiai savo išvaizda privalo būti panašūs į standartinius. Jų minimalus aukštis ir plotis yra 2,5 m. Ilgio apribojimų nėra.
Dalyviai
Lenktynėse dalyvauja specialiai paruošti įvairių gamintojų sunkvežimiai. Nuvažiavę į lenktynių trasą, joje galite išvysti Mercedes, Renault, MAN, Ford, Foden, ERF, DAF, Volvo, Scania, SISU ar Seddon Atkinson markės sunkvežimius. Paprastai važiuojama 8 – 12 ratų. Kartais prie starto linijos išsirikiuoja iki 30 vilkikų. Tiesa, čia nėra starto iš fiksuotos padėties. Vilkikai juda kolona paskui lengvąjį automobilį, o šiam pasitraukus ir būna duodamas leidimas pradėti lenktyniauti. Iš eigos įsibėgėdamas sportinis sunkvežimis aplenktų ir standartinį Porsche 911 automobilį.
Lenktynės vyksta šiltuoju metų sezonu, o jų pabaigoje, geriausiai pasirodęs ir daugiausiai taškų surinkęs sportininkas skelbiamas nugalėtoju.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Visi Vokietijos automobilių gamintojai susitarė dėl naujausios ir iki šiol tobuliausios saugumo sistemos bandymų ir standartizavimo. Prognozuojama, kad ši sistema leis sumažinti nukentėjusių kelyje skaičių iki 80 procentų.
Naujoji sistema kol kas vadinama C2X ir ji yra tobuliausia, ką pavyko sukurti inžinieriams. Ši sistema leis išvengti nelaimingų atsitikimų, nes seks ne tik kitų automobilių, tačiau ir pėsčiųjų judėjimą. Tai reiškia, kad automobilis galės pats įvertinti galimas kliūtis kelyje ir perspėti vairuotoją arba pats imtis tam tikrų veiksmų.
Prie šios sistemos tobulinimo ir bandymų prisideda visi Vokietijos automobilių gamintojai – „Volkswagen“, „Opel“, „Mercedes-Benz“, „Ford“, „Audi“ ir „BMW“. Visi gamintojai bandymams skyrė po 20 automobilių, kuriuose somontuotas ši sistema. Gamintojai susitarė ne tik dėl bandymų, tačiau ir dėl sistemos standartizavimo. Taip pat prie šių bandymų prisideda ir Vokietijos valdžia.
Plačios šios sistemos galimybės leis ne tik sumažinti avarijų skaičių, tačiau ir padės kitais atvejais. Sistema stebės kelio ženklus, perspės apie kliūtis kelyje, jei reikės, sumokės kelių mokestį, taip pat galės stebėti eismą ir prognozuoti, kur gali būti spūstys. Visa tai veiks bevielio ryšio pagalba.
Pavyzdžiui, apie žmonių ar dviratininkų judėjimą sistema spręs pagal signalus, gaunamus iš išmaniųjų telefonų. Kitų automobilių judėjimas bus sekamas jiems komunikuojant tarpusavyje.
Kol kas ši sistema tik bandoma ir prireiks peržvelgti duomenis, surinktus automobiliams nuvažiavus tūkstančius kilometrų. Sistemos kūrėjai nori, kad ji veiktų nepriekaištingai, todėl jos bandymams skirs ypač daug laiko. Tokios sistemos bandymai jau anksčiau prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ten yra sėkmingai tęsiami.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Google“ automobiliai robotai įveikė 300 tūkst. mylių be jokių avarijų. Ar greit nebereikės teisių? Tie, kas šiomis dienomis sugalvojo gauti teises, (arba pasidaryti naujas, nes senosios nebegalioja) gali būti beveik tikri, kad šios teisės – paskutinės jų gyvenime.
Būtent dešimties metų anot ekspertų prisireiks, kad visi automobiliai pasidarytų robotai. O šiandienai įprastus automobilius išvysime tik uždarose trasose, kur rinksis senamadiškų pažiūrų gerbėjai. Kai kada dabar tokie žmonės renkasi arkliais pajodinėti. Tiesa, neaišku kas su arkliais po dešimties metų bus. Nereiktų atmesti galimybės, kad bus ir robotų jodinėjami arkliai.
„Google“ pranešė, kad jos robotų automobilių armija nuvažiavo 300 tūkst. mylių be jokių eismo įvykių. Visi automobiliai tvarkingai sustodavo praleisti senutes per perėją, nesukdavo be posūkių ir tikrai nelenktyniavo su kelių ereliais.
Ar tai reiškia, kad mašinų gamintojai puls diegti šias sistemas? Bent jau artimiausius du metus tikrai ne, kadangi „Google“ automobiliai dar turi išmokti važiuoti, kai yra slidu ar gausiai sninga. Taip pat jie kol kas turi problemų su kelio ženklais sakančiais „Apylanka“, kadangi vienas kitas automobilis vis įvažiuoja į begalinį ciklą, kai vedamas apylankos ženklu automobilis suka ratus, kol baigiasi kuras.
Papildomai „Google“ pranešė, kad automobiliai robotai nebevažinės su dviejų žmonių komanda. Pakaks vieno instruktoriaus, stebinčio kelią ir vertinančio automobilio elgesį jame. Beje, įdomi detalė. Visos avarijos, kurias padarė „Google“ automobiliai seniau, įvykdavo būtent tada, kai instruktorius pagalvojęs, kad žino geriau nei kompiuteris perimdavo mašinos kontrolę ir po kiek laiko prisivažinėdavo.
Reziumuojanti išvada? Keliai po dešimties metų tikrai bus saugesni, nes nemokšiškos homo sapiens niekas nebeleis prie vairo. Šlovė progresui?
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Geležinkelių transportas socialine ir ekologine prasme yra saugesnis nei automobiliai. Vežant krovinį geležinkeliu aplinkos tarša yra 8–12 kartų mažesnė nei tą patį krovinį gabenant automobiliais. Intensyvus automobilių eismas teršia aplinką, blogina kelių kokybę, be to, patiriama nuostolių dėl transporto grūsčių ir avarijų.
Apklausus geležinkelio paslaugomis besinaudojančius keleivius paaiškėjo, jog dažnai keliaujančiųjų netenkina traukinio greitis. Atsižvelgdami į šį pastebėjimą, 2010 metais “Lietuvos geležinkeliai” su “Baltarusijos geležinkeliais” pradėjo vykdyti nauja bendrą projektą – elektrifikuoja Maladečinos–Kenos–Naujosios Vilnios ruožą.
Įgyvendinus projektą bus elektrifikuota visa geležinkelio atkarpa nuo Vilniaus iki Minsko. Tai padidins krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais Lietuvos kryptimi patrauklumą bei paskatins krovinių vežėjus ar siuntėjus rinktis laiko ir sąnaudų atžvilgiu patrauklesnį krovinių gabenimą į Klaipėdą, Kaliningradą ir Latvijos uostus per Lietuvos teritoriją.
Diegiamos naujausios technologijos
Artimiausiais metais planuojama krovinių ir keleivių aptarnavimo plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Vien šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ investiciniams projektams planuoja skirti 350 mln. litų. Vienas svarbiausių šalies geležinkelių infrastruktūros elementų yra traukinių eismo valdymas ir organizavimas. Dabar naudojamos eismo valdymo sistemos yra sukurtos ir pagamintos skirtingų gamintojų, jose pritaikytos skirtingos technologijos, todėl būna ribojama sąveika tarp jų.
Modernizuojant pagrindinius tarptautinius geležinkelių transporto koridorius bei didinant jų pralaidumą, Vilniuje kuriamas Eismo valdymo centras, atitinkantis reikalavimus, kuriuos geležinkeliams kelia Europos Sąjunga.
Įsteigtame centre bus organizuojamas, valdomas ir kontroliuojamas traukinių eismas, sudaromi ir koreguojami visos Lietuvos traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams, atliekami kiti organizavimo ir stebėjimo darbai.
Šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ baigs modernizuoti ir infrastruktūros diagnostikos sistemą. Įsigyjama akredituota metrologijos laboratorija bei diagnostinės įrangos. Įdiegti pakeitimai leis išmatuoti geležinkelio geometrinius parametrus, juos analizuoti ir priimti skubius sprendimus dėl kelio būklės priežiūros. Tokios programos leis modeliuoti, kaip laikui bėgant keisis kelio būklė.
Apsaugos miestus
Siekiant išplėtoti esamas geležinkelių transporto infrastruktūros jungtis su kitomis ES valstybėmis ir trečiųjų šalių transporto tinklais bei pritaikyti šalies geležinkelio tinklus intensyvesniam eismui, pasirašyta sutartis dėl Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio tiesimo darbų.
Esama Vilniaus geležinkelio aplinkkelio vienkelio linija jau dabar riboja prekinių traukinių eismą. Dėl šios priežasties didelė prekinių traukinių dalis praleidžiama per Vilniaus miestą.
Įgyvendinus šį projektą per Vilnių kroviniai nebebus gabenami. Taip gerokai pagerėtų sostinės aplinkosauga – sumažėtų tarša, triukšmas, vibracija ir būtų užtikrintas geležinkelio linijos pralaidumas intensyviai augančiam geležinkeliu transportuojamų krovinių srautui Vakarų ir Rytų kryptimi.
Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio tiesimo projektas bus brangiausias iš bendrovės įgyvendinamų investicinių infrastruktūros projektų per visą šalies nepriklausomybės istoriją. Didžioji dalis tam reikalingų lėšų – 190 mln. litų – skirta iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų.
Rekonstruojant šį kelio ruožą bus pastatytas pėsčiųjų viadukas, o siekiant sumažinti traukinių keliamą triukšmą šalia geležinkelio atsiras beveik penkių kilometrų ilgio triukšmo slopinimo sienelė ir pasodinta želdinių. Šiuo geležinkelio ruožu traukiniai galės važiuoti didesniu kaip 80 km/val. greičiu.
Jau keleri metai kaip plečiamas ir Klaipėdos geležinkelio mazgas. „Lietuvos geležinkeliai“ siekdami užtikrinti sklandžią Klaipėdos krovos kompanijų veiklą ir norėdami apsaugoti miestą nuo didėjančio krovinių srauto pasekmių iki 2015 metų ketina investuoti daugiau nei 460 mln. litų Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai.
Kad būtų geriau aptarnautos uostamiestyje veikiančios įmonės, jau rekonstruotas geležinkelio viadukas per Varnėnų gatvę, pastatytas naujas pėsčiųjų tiltas per Klaipėdos geležinkelio stoties kelyną, kuris jungia centrinę miesto dalį su šiaurinėje dalyje esančiais gyvenamaisiais rajonais bei universiteto teritorija, taip pat rekonstruoti Anglinės ir Uosto geležinkelio kelynai šiaurinėje miesto dalyje bei dalis jungiamųjų geležinkelių kelių pietinėje miesto dalyje.
Numatoma rekonstruoti ir Klaipėdos geležinkelio stotį. Neplečiant stoties ribų ją bus siekiama pertvarkyti taip, kad būtų galima patenkinti visų krovos kompanijų krovinių pervežimo poreikius. Pauosčio kelyne numatoma įrengti ilgabėgius ir garsą slopinančias sienutes.
Ryšys su Europa
Strategiškai itin svarbus yra ir europinės vėžės plėtros projektas „Rail Baltica“. Įgyvendindama „Rail Baltica“ projektą bendrovė numato įdiegti būtinas eismo dalyvių saugumo užtikrinimo ir vietos gyventojų apsaugos nuo triukšmo priemones, kurios numatytos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitose ir išvadose.
Šiuo metu bendrovė vykdo visą kompleksą su „Rail Baltica“ tiesimu susijusių projektų: esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukciją, geležinkelio linijos Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – Marijampolė–Kazlų Rūda – signalizacijos, ryšių, elektros tiekimo, eismo valdymo sistemų ir geležinkelio stočių rekonstrukciją. Modernizuoja signalizaciją ruože Kazlų Rūda–Kaunas.
Taip pat tvarkomas esamas geležinkelio ruožas Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena, projektuojamas antrųjų geležinkelio kelių tiesimas ruožuose Žeimiai–Lukšiai, Gimbogala–Linkaičiai, Gaižiūnai–Jonava ir Šilianiai–Kėdainiai. Rekonstruojama geležinkelio linija, esanti tarpvalstybiniame ruože Šiauliai–Joniškis.
Vien tik parengtame geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos techniniame projekte numatyta įrengti apie 100 triukšmą mažinančių užtvarų, kurių bendras ilgis siektų apie 20 km.
Planuojama statyti arba išplėsti terminalus, viešuosius logistikos centrus, laisvąsias ekonomines zonas Mockavoje, Šeštokuose, Marijampolėje ir Kaune.
Priklausomai nuo krovinių srauto, papildomi terminalai gali būti įrengti ir Kazlų Rūdos, Mauručių ar kitose mažesnėse traukinių stotyse. Tikima, kad šio projekto plėtra turės didelę įtaką regionų vystymuisi ne tik ekonomine, bet ir socialine prasme.
Bus kuriamos naujo darbo vietos, todėl padidės mokesčių surinkimas, o „Rail Baltica“ keleiviai turės galimybę trumpiausiu keliu, patogiai, saugiai ir laiku pasiekti Baltijos valstybių bei Vakarų Europos kultūros objektus, pramonės, verslo ir turizmo centrus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|