2012-08-09
Vokietijos koncernas MAN su Panevėžio bendrove „Metalistas LT” pasirašė 2 mln. litų vertės sutartį. Mat panevėžiečiai įrodė, kad moka gaminti duslintuvus, slopinančius vadinamąjį rožinį triukšmą, rašo „Lietuvos rytas”.
Prieš kelias savaites į Panevėžio bendrovę atvykę vokiečių auditoriai dirbo tris dienas. Jie vertino bendrovės „Metalistas LT” darbą. Buvo tiriama, kaip panevėžiečių gaminami milžiniški duslintuvai gali slopinti įvairaus dažnio triukšmą.
Paaiškėjo, kad pagal vieno Danijos mokslininko sukurtą ir patentuotą technologiją panevėžiečių gaminami duslintuvai pranoksta konkurentų produkciją savo izoliacijos savybėmis.
Jau dabar aišku, kad bendrovei prireiks daugiau specialistų. Šiuo metu čia dirba 130 darbuotojų, reikės priimti dar 30.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija reaguodama į Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ raštus dėl susidariusios keblios situacijos Kazachstane, kur mūsų šalies vežėjai patiria sunkumų dėl itin griežto „trečiųjų šalių“ leidimų traktavimo, šios šalies ambasadai įteikė notą.
Notoje, adresuotoje Kazachstano Respublikos transporto ir ryšių ministerijai, prašoma artimiausiu metu susitikti su Kazachstano ir Lietuvos kelių transporto bendrai komisijai ir suderinti „trečiųjų šalių“ leidimų naudojimą pagal 1993 m. liepos 21 d. Vilniuje pasirašyto Lietuvos ir Kazachstano Vyriausybių Susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais nuostatas.
Lietuvos ambasada Kazachstane notą taip pat perdavė Kazachstano Respublikos transporto ir ryšių ministerijai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Užsienio reikalų, Finansų, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms skirtame laiške, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius prašo atkreipti dėmesį į milžiniškų eilių problemą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir imtis būtinų priemonių nuolat besiformuojančioms vilkikų eilėms išsklaidyti.
Transporto priemonės eilėse Lietuvos-Baltarusijos pasienyje prastovi iki 20 valandų ir daugiau. Dėl tokių ilgų prastovų patiriami dideli finansiniai nuostoliai, vežėjai negali laiku atlikti sutartinių įsipareigojimų užsakovams.
Pasak A. Kondrusevičiaus, efektyvus problemos sprendimo būdas yra pasienio infrastruktūros plėtra – deramas pasienio postų išplėtimas, važiuojamųjų juostų, muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnų darbo vietų didinimas bei saugių laukimo terminalų transporto priemonėms įrengimas, elektroninių eilių reguliavimo sistemos įdiegimas. Taip pat tuščių transporto priemonių srautui aptarnauti padėtų esamų postų Tverečiuje ir Adutiškyje pritaikymas sunkiojo transporto patikrai.
Medininkų-Kamennyj Log pasienio kontrolės-praleidimo punkto infrastruktūros plėtrai Baltarusija artimiausiu metu ketina investuoti ES lėšas ir gerokai padidinti šio punkto pralaidumą iš Baltarusijos pusės. Norint, kad Medininkų kontrolės punkto pralaidumas didėtų, panašias investicijas į posto plėtrą turėtų atlikti ir Lietuva.
Kadangi veiksminga išorinių ES sienų kontrolė ir priežiūra yra vienas iš svarbiausių klausimų visoms šalims, užtikrinantis sklandų prekių ir krovinių tranzitą, todėl norint sumažinti krovininių transporto priemonių eiles Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, asociacija „Linava“ prašo ministerijas rasti galimybę spręsti pasienio postų infrastruktūros gerinimą bei pagreitinti derybas su Baltarusija dėl pasienio kontrolės punktų, esančių šiaurės rytų Lietuvos pusėje ( Adutiškis ir Tverečius), teisinio statuso pakeitimo į tarptautinius pasienio punktus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pasigirdus kalboms, kad Rusija pagaliau priimta į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO), naudotų automobilių pardavėjai ėmė ploti rankomis. Deja, džiaugsmas yra gerokai per ankstyvas…
Rusija net 18 metų bandė prasimušti į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO). Tai lyg pakliūti į svajonių klubą. Su šveicarų pagalba praėjusių metų gale mūsų didžiajai kaimynei pagaliau pavyko tapti pilnateise PPO nare. Teisiškai Rusija taps pilnateise PPO nare rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, kai įsigalios visos pasirašytos sutartys.
Vos Rusijai įstojus į išsvajotą klubą, mūsų naudotų automobilių prekeiviai apsidžiaugė, kad netrukus ši didžioji kaimynė bus priversta sumažinti importo muitus. Mat dabar rusai atsitvėrė muitų siena nuo Europos, taip skatindama vystytis vietinę gamybą. Visoje Rusijoje pastatyta daugybė automobilių gamyklų, kurios gamina daugumą šioje šalyje parduodamų naujų automobilių.
Kai kurių analitikų skaičiavimu, priėmus PPO reikalaujamus muitus, Rusijos naujų automobilių gamyba gali nukristi beveik dvigubai. Dėl bendros su PPO muitų sistemos Rusijos biudžetas, suvienodinęs muitų dydį kiekvienais metais prarastų po 240 milijardų rublių.
Rusija, įstojusi į šią organizaciją, pasirašė sutartį, pagal kurią per artimiausius septynerius metus automobilių įvežimo muitai sumažės iki 15 procentų. Taigi, automobilių prekeiviams dar kiek per anksti ruošti autovežius – teks pakentėti. Tiesa, žinant Putino politiką, pasirašyta sutartis dar nereiškia įvykdytą sutartį – šis terminas gali būti ir nukeltas.
Pagal šiuo metu galiojančią muitų sistemą į Rusiją per metus įvežama vos po 150 000 naudotų automobilių. Analitikai mano, kad suvienodinus tarifus, į Rusiją būtų įvežama bent po pusė milijono naudotų automobilių. Nemaža jų dalis turėtų patekti ir iš Lietuvos.
Be to, turint omenyje, kad Rusija yra pasirašiusi bendrą muitų sąjungą su Kazachstanu ir Baltarusija, naudotų automobilių prekyba turėtų padidėti dar daugiau. Galima numatyti, kad nemaža dalis šių automobilių į rytus pateks per Lietuvą. Tačiau auksinių naudotų automobilių prekybininkų laikų dar teks palaukti bent septynerius metus.
Automobiliams iki trejų metų muito mokestis pagal variklio tūrį mažės 16 – 24 proc. Muito mokestis pagal automobilio vertę pasikeis nuo 30 iki 25 proc.
Populiariausiems iš Lietuvos į Rusiją importuojamiems 3–5 metų amžiaus automobiliams muito mokesčiai pagal variklio darbinį tūrį rugpjūčio mėnesį sumažės 62 – 76 proc.
Labiausiai sumažėtų muito mokesčiai 5-7 metų amžiaus automobiliams – daugiau negu 80 proc.
Siekdama bent kažkiek apsisaugoti nuo masinio naudotų automobilių importo, Rusija gali įvesti papildomus automobilių importo mokesčius, tokius kaip „žaliasis“ taršos mokestis arba automobilio utilizavimo mokestis. Manoma, kad tokių mokesčių dydis gali svyruoti nuo 1000 iki 3500 eurų kiekvienam automobiliui.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Praėjusią savaitę, liepos 30-rugpjūčio 5 dienomis, policijos pareigūnai šalies keliuose vykdė transporto priemonių važiavimo greičio, pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolę.
Užfiksuota 1 817 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų. Daugiausia šių pažeidimų išaiškinta Vilniaus apskrityje – 419, Šiaulių – 318, Klaipėdos – 166, Kauno – 162, Telšių – 149, Utenos – 128, Alytaus – 117 ir Panevėžio apskrityje – 110.
Leistiną važiavimo greitį vairuotojai daugiausia viršijo nuo 20 iki 30 km/val. – nustatyti 842 tokie atvejai, ir nuo 10 iki 20 km/val. – 593 atvejai. Nuo 40 iki 50 km/val. greitį viršijo 71 vairuotojas, daugiau kaip 50 km/val. greitį – 20 vairuotojų.
Per savaitę išaiškinti 8 pavojingo ir 4 chuliganiško vairavimo atvejai. Be to, per savaitę nustatyti ir 7 235 kiti eismo dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Liepos 30-rugpjūčio 2 dienomis Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės apskrityse išaiškinti 163 vairuotojų ir 24 keleivių saugos diržų nenaudojimo atvejai, 4 vaikų vežimo automobiliuose taisyklių pažeidimai, 3 motociklų vairuotojų saugos šalmų nenaudojimo atvejai ir 2 dviračių vairuotojų padaryti pažeidimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija informavo, kad įvertinusi asociacijos “LINAVA” išdėstytas kylančias grėsmes tolimesniam kelių transporto įmonių funkcionavimui ir atsižvelgusi į pateiktus asociacijos pasiūlymus, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susiekimo ministerijos viršininko įsakymu sušvelnino pažeidimų sarašą, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją.
Naujajame sąraše numatyta, kad vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas, padarę pažeidimus, numatytus LR ATPK kai kuriuose straipsniuose, nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją tik kai jie yra bausti administracine nuobauda už tuose straipsniuose numatytus pažeidimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., darbo dienomis, nuo 9 val. iki 15 val. dėl Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžos rekonstrukcijos bus ribojamas transporto eismas Geležinio Vilko gatvėje.
Važiuojant Geležinio Vilko gatve nuo Vingio parko link miesto centro, prieš Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžą eismas vyks tik antra eismo juosta, nes bus susiaurinta važiuojamoji dalis. Darbų zoną rekomenduojama apvažiuoti Savanorių ir Laisvės prospektais, T. Narbuto gatve.
Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Panašu, kad artimiausiu metu išvengti didelių eilių Lietuvos – Baltarusijos pasienyje vežėjams nepavyks. Artimiausiomis dienomis bus stabdomas eismas Raigardo – Privalkos pasienio poste.
Baltarusijos muitinės atstovai pranešė, kad dėl posto remonto darbų rugpjūčio 6-7 ir 13-14 d. Raigardo – Privalkos poste bus sustabdytas išvykstančių vilkikų eismas. Baltarusiai rekomenduoja rinktis kitus pasienio kirtimo postus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-07
Klaipėdos prieigose ties Jakų žiedo sankryža eismo sąlygos pagerėjo – atidaryta nauja į Palangą vedanti estakada, rašo „Lietuvos rytas”.
Nuo šiol automagistrale Vilnius–Klaipėda riedantys automobiliai, priartėję prie Jakų žiedo, į Palangą gali važiuoti nesustodami 317 metrų ilgio estakada su kelio juostomis.
Palangos link vedančią estakadą, kuri kainavo 48,6 mln. litų, sumontavo Jakų žiedo sankryžą rekonstruojanti statybų bendrovė „Kauno tiltai”.
Kai tokios estakados nebuvo, ties Jakų žiedu susitvenkdavo didžiulės autotransporto spūstys: iš aplinkinių vietovių į Klaipėdą skubantys vairuotojai buvo priversti gaišti laiką eilėse.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žingsnis po žingsnio einame link autonominių automobilių. Viena tokiuose automobiliuose naudojama technologija jau nuo kitų metų taps privaloma visuose Europos Sąjungoje parduodamuose automobiliuose.
ES patvirtino, kad nuo kitų metų liepos mėnesio visi nauji komerciniai automobiliai, taikantys į penkių žvaigždučių „EuroNCAP“ įvertinimą, turės turėti automatinio stabdymo sistemas. Toks pats likimas laukia ir asmeninės paskirties automobilių – jiems ši sistema taps privaloma nuo 2014-ųjų sausio pirmosios.
Akcentuojame, kad pati sistema privaloma netaps, tačiau be jos automobiliai neturės galimybės gauti penkių žvaigždučių įvertinimo „EuroNCAP“ saugumo testuose. Taigi, kiekvienam automobilių įmonės rinkodaros specialistui tai reiškia, kad kito pasirinkimo nėra. Sistema bus diegiama visuose automobiliuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kompanija „Yokohama“ Italijoje pristatė naujas padangas „106ZS“ skirtas valdančiajai vilkikų ašiai atliekantiems tolimus krovinių pervežimus.
Šios naujos padangos, kaip ir dauguma kitų buvo kuriamos, kad kuo mažiau priešintųsi riedėjimui ir būtų ilgaamžės. Tai leis vežėjams sumažinti sąnaudas skirtas padangoms ir kurui įsigyti. Šias padangas bus galima restauruoti.
Kol kas jos siūlomos dviejų dydžių: 385/55 R22.5 ir 385/65 R22.5.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Tarptautiniais pervežimais užsiimančioms Latvijos bendrovėms trūksta apie penkių tūkstančių vairuotojų. Tai duodamas interviu „Baltic Business Service“ pareiškė Latvijos Tarptautinių pervežimų asociacijos „Latvijas auto“ valdybos pirmininkas Valdis Trizinšas, skelbia DELFI.lv.
Anot V. Trizinšo, šiuo metu šiame sektoriuje dirba 13-15 tūkstančių vairuotojų, o prie jų pridėjus autobusų vairuotojus, gausis apie 20 tūkstančių. „Vairuotojų trūksta, be to, jie sensta. Jauni vairuotojai sudaro vos 30 procentų, dauguma perkopę penkiasdešimt metų“, – sakė „Latvijas auto“ vadovas.
Pagrindinė problema – vairuotojų mokymai. „Kažkada sunkiųjų mašinų vairuotojus apmokė valstybė, dabar sistema tapo sudėtingesne ir žmogus negali iškart gauti kategorijos, leidžiančios vairuoti sunkvežimius. Be to, mokytis jam tenka už savus pinigus arba įmonės sąskaita. Kitaip tariant, pirma reikia gauti C kategoriją, kažkiek laiko pavažinėti ir tik tada laikyti D ar E kategorijos egzaminus. Ne visi jauni žmonės pasiruošę įveikti šį procesą“, – pažymėjo V. Trizinšas. Jis mano, kad valstybei derėtų įtraukti šią specialybę į profesinių mokyklų mokymo programas.
„Latvijas auto“ vadovas tikina, kad ši problema darosi vis aktualesnė ir dauguma pervežėjų dairosi vairuotojų kitose šalyse. „Pas kai kuriuos jau darbuojasi vairuotojai iš Rusijos, Baltarusijos, Bulgarijos“, – pažymėjo V. Trizinšas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-07
Lietuvos pramoninkų konfederacija kviečia vežėjus rugsėjo 17-21 dienomis prisijungti prie Lietuvos – Rusijos verslo tarybos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamos verslo misijos į Čeliabinską (Rusija).
Vizito metu ketinama dalyvauti parodoje ir konferencijoje “Business in motion”. Šia paroda-konferencija vietinė valdžia žada atskleisti milžinišką regiono transporto – logistikos potencialą ir pristatyti investavimo galimybes. Taip pat bus sudaryta puiki galimybė užmegsti naudingus verslo kontaktus, kadangi parodoje dalyvaus daugiau kaip 30 įmonių iš įvairių Rusijos regionų.
Taip pat verlo misijos metu ketinama organizuoti ir Lietuvos – Rusijos verslo tarybų konferenciją.
Pageidaujančius, maloniai prašome iki rugpjūčio 16 d. registruotis el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Savaitė, kurios metu buvo įžengta į paskutinį vasaros mėnesį, transporto pasaulyje buvo pakankamai rami. Tik paskutinėmis jos dienomis sulaukta svarbesnių žinių iš “Linavos”, o šalies keliuose įvyko skaudi avarija, į kurią pateko du vilkikai.
Vežėjai planuodami savo maršrutus Europoje, turėtų nepamiršti, kad nuo rugpjūčio prie mokamų kelių tinklo Vokieijoje prisideda dar maždaug 1000 km. mokamų kelių, kuriuose visoms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t., reiks mokėti už važiavimą jais.
Lietuvoje kraupi avarija įvyko kelyje “Via Baltica”. Ketvirtadienio popietę susidūrė du vilkikai, mikroautobusas ir trys lengvieji automobiliai. Pirminiais duomenimis, per avariją žuvo mažiausiai du žmonės, dar dėl keturių gyvybių kovoja šalies medikai.
Anglijos keliuose panašių incidentų išvengta, nes kelių inspekcija sustabdė rumuno vairuojamą vilkiką tempusį puspriekabę, kurioje trūko vieno rato. Puspriekabė buvo maksimaliai pakrauta gėrimų pramonėje naudojamo koncentrato, kuris būdamas tokios formos yra pavojingas žmonėms ir aplinkai.
Ketvirtadienį vykusiame “Linavos” prezidiumo posėdyje priimta nemažai svarbių sprendimų. Jo metu pavyko priimti labai svarbų nutarimą – išieškoti asociacijos skolas. Prezidiumo nariai nutarė įpareigoti asociacijos generalinį sekretorių Vidmantą Adomaitį kreiptis į teismą dėl prieš tai generalinio sekretoriaus pareigas ėjusio Valdo Gilio padarytos žalos atlyginimo bei išieškoti skolas iš asociacijos darbuotojų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didžiuliai transporto priemonių junginiai siekiantys iki 25,25 m. ilgį kurių bendroji masė iki 60 t. nėra naujiena Europos keliuose. Tiesa, jų naudojimas yra stipriai apribotas. Panašu, kad ateityje ribojimų gali tik daugėti, o galbūt net išvis bus uždraustos tokios transporto priemonės, tokia yra piliečių nuomonė, tačiau viską spręs ES biurokratai.
Mega vilkikai, gigalaineriai ar kaip kitaip juos bevadintumėme, visiems puikiai pažįstami. Jie gali važinėti kai kuriuose regionuose Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Belgijoje, Skandinavijoje ir kitose šalyse. Kai kur maksimali transporto junginio masė apribota iki 40t. Šios transporto priemonės negali įvažiuoti į gyvenvietes ir kursuoja tik gerais keliais ir greitkeliais, dažniausiai tarp stambių logistikos objektų.
Šio transporto junginio ilgis turi būti iki 25,25 m., plotis iki 2,6 m., o aukštis nuo važiuojamosios dalies paviršiaus iki 4 m. Standartinio vilkiko maksimalūs išmatavimai yra 18 m. ilgis, 2,55 m. plotis ir 4 m. aukštis. Autovežiai gali būti 20,75 m. ilgio, šaldytuvinės puspriekabės 2,6 m. pločio, o transporto priemonių vežančių konteinerius aukštis gali būti 4,15 m.
Bendros nuomonės dėl šių transporto priemonių naudojimo kol kas neranda nei Briuselio biurokratai, nei vežėjai, nei paprasti piliečiai. Vieniems tai transporto ateitis, padėsiantis taupyti kurą ir padarysianti pervežimus efektyvesnius, kitiems – kelių monstras, kuris padidina avarijų skaičių keliuose. Vieni spaudžia valstybines institucijas, kad šios leistų plačiau naudoti šias transporto priemonės, kiti pirštu baksnoja į didelį potencialą turinčius geležinkelius.
Įvairios visuomenės nuomonės tyrimo įmonės atliko gyventojų apklausas 6 Europos šalyse. Paprastų piliečių nuomonė šiuo klausimu yra pakankamai aiški. Po atliktų apklausų galima drąsiai sakyti, kad Europiečiai nenori savo keliuose matyti gigalainerių.
Kodėl „ne“?
Apklaustieji kaip didžiausią problemą įvardijo šių transporto priemonių keliamą pavojų keliuose ir jiems reikalingos infrastruktūros trūkumą. Dauguma apklaustųjų nesutiko, kad už mokesčių mokėtojų pinigus būtų rekonstruojamos sankryžos, tuneliai, tiltai ir kiti kelio ruožai, kurie nepritaikyti gigalaineriams.
Ekspertai priduria dar keletą svarbių aspektų ,apie kuriuos paprasti piliečiai nesusimąsto. Dauguma traukinių pervažų nėra pritaikytos tokioms transporto priemonėms. Reta stovėjimo aikštelė gali pasiūlyti vietą tokiai transporto priemonei. Tačiau šias problemas galima spręsti. Yra keletas ir žymiai sudėtingesnių. Visų pirma tai vairuotojų nuovargis. Tokios transporto priemonės vairavimas ne greitkelyje žymiai labiau vargina vairuotoją. Sankryžas, remontuojamus kelio ruožus ar siauras atkarpas įveikti yra sudėtingiau, o tai reikalauja daugiau dėmesio. Dar vienas kritinis momentas – kelio apsauginiai barjerai. Oficialiai nei vienoje ES šalyje jie nepritaikyti, kad sulaikytų 60 t. svorio transporto priemonę.
Politika
Konservatyviojoje Danijoje 2008 m. buvo leista pradėti naudoti 1 tūkst. gigalainerių iki 2011 m. Tiesa 2010 m. netikėtai šis leidimas buvo pratęstas iki 2017 m. Ar tai reiškia, kad danai patenkinti rezultatais? Nereikia pamiršti, kad Danijoje yra puiki kelių infrastruktūra ir galbūt būtent dėl šios priežasties yra leidžiama gigalainerius naudoti ilgiau.
Tačiau net ir turint stiprią infrastruktūrą negalima iš karto uždegti žalios šviesos šioms transporto priemonėms. Vokietijos pavyzdys tai geriausiai atspindi. Vienos federacinės žemės leidžia gigalainerių naudojimą, kitos jas draudžia. Tačiau kas bus rytoj, o tiksliau po kiekvienų rinkimų sunku nuspėti. Dabartinė valdžia lyg ir norėtų išleisti šias transporto priemones į Vokietijos kelius, bet tam priešinasi didžioji dalis regionų. Pridėjus tai, kokia stipri Vokietijoje yra „žaliųjų“ partija, kuria šiuo klausimu remtų dauguma regionų, gauname išties stiprią dilemą, kurią Vokietijai teks išspręsti.
ES įtaka
Jungtinė karalystė ir Austrija yra aiškiai nusiteikusios prieš gigalainerių naudojimą. Olandija ir Danija panašu, kad per balsavimą palaikytų šias sunkesnes ir ilgesnes transporto priemones. Iš esmės ES sprendimas ir nulems jų tolimesnį naudojimą. Jei gigalaineriams bus duota žalia šviesa Europiniu lygmeniu, tuomet jokie vietiniai šalių sprendimai negalės uždrausti šioms transporto priemonėms judėti po visą ES.
Tiesa, gigalainerių nenorinčios įsileisti šalys galės bent jau riboti jų masę, nes infrastruktūra ne visur yra pakankamai gera 60 t. masės junginiams. Imant Lietuvos pavyzdį, ateityje galbūt autostradose ir išvysim šias transporto priemones, tačiau jų masė gali būti apribota iki 40 t.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|