Klaipėdos uosto direkcijos vadovai, neseniai išaiškinę degalų vagystes iš uostui priklausančių laivų, dabar ėmė įtarinėti darbininkus vogus metalą.
Atskleidus, kad iš locmanų katerių galėjo būti pavogta tonos dyzelino, nuspręsta atidžiau paanalizuoti, ar išsaugotos visos likusios medžiagos, kaip nuardyti bėgiai, iešmai, kitas metalo laužas. Šios medžiagos sandėliuojamos penkiose uosto vietose.
Uosto direkcijos vadovams pradėjus inventorizaciją, išsyk pareiškimą išeiti iš darbo parašė vienas darbininkas. Inventorizacijos duomenys dar nesuvesti, tačiau jau matoma, kad trūksta keliolikos tonų metalo. Viena tona metalo supirkimo punkte gali kainuoti ir 1000 Lt. Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mučeckienės, tokios vagystės turėjo būti gerai apgalvotos, nes stambius metalo gabalus neišsineši iš teritorijos taip paprastai. Turėjo būti suorganizuota visa tvarka, kaip metalą išgabenti.
Dar vienas darbuotojas, kuris galėjo būti susijęs su metalo dingimu, šiuo metu gydosi. Sugrįžęs iš reabilitacijos įstaigos turės rašyti pasiaiškinimą.
Išaiškinus degalų grobstymo atvejį uosto direkcijoje, ima aiškėti ir vagystės mastai. Pradėjus tyrima uoste pastebimai sumažėjo dyzelino suvartojimas. Anksčiau per mėnesį buvo suvartojama apie 32-42 tonas degalų, pradėjus tyrimą liepą suvartota 22,7 t, rugpjūtį 20,95 t.
„Tyrimas ne tik davė finansinės naudos, tačiau atskleidė, kad uoste galėjo veikti visas mechanizmas, panašu, kad kai kurie darbuotojai dirbo savotiškais kurjeriais“, – aiškino uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Paaiškėjo, kad degalų suvartota mažiau ir bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltuose, tai tik dar labiau sustiprino įtarimus, kad degalų vagysčių tinkas buvo gerokai išplitęs.
Šiuo metu rengiamasi reorganizuoti Uosto kapitono tarnybą. Ketinama atleisti 15 darbuotojų, kurių dauguma dirbo locmanais. Tarnyboje liks tik du padaliniai – Laivų eismo ir Uosto priežiūros.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-10
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai rugsėjo mėnesį vykdys transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolę. Pareigūnai patruliuos specialiomis spalvomis nepažymėtu policijos automobiliu, kuriame įrengta moderni vaizdo ir greičio fiksavimo įranga, fotografuojanti ir nuvažiuojančius, ir atvažiuojančius automobilius.
Per 2012 m. 8 mėn. Švenčionių rajone policijos pareigūnai išaiškino 1 982 leistino važiavimo viršijimo atvejus. Švenčionių rajone nustatytą greitį nuo 11 iki 20 km/val. viršijo 690 vairuotojų, nuo 20 iki 30 km/val. – 428, nuo 30 iki 40 km/val. – 130, nuo 40 iki 50 km/val. – 26, per 50 km/val. – 8. Dažniausiai viršijamas greitis nuo 11 iki 20 km/val. (690 atvejų) ir nuo 20 iki 30 km/val. (428 atvejai).
Policija prašo paisyti Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatų, vairuoti saugiai ir primena atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. (Nustatyto greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą – užtraukia įspėjimą vairuotojams). Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki vieno šimto litų. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-10
Vežėjams sugrįžusiems iš atostogų, pirmoji rudens savaitė buvo karšta. Nors orai už lango labai nelepino, kraują kaitino naujienos iš transporto verslo gyvenimo.
Viena iš pagrindinių savaitės aktualijų buvo atskleista straipsnyje „Dėl skolos numojo į verslo etiką“, atskleidžianti kaip „Transekspedicija” sulaikė savo klientų krovinį už skolas. Pasirodo, kad sulaikyti krovinius vis dar populiaru. Krovinių vežimo įmonės advokatas G. Daučiūnas patvirtino, kad sulaikydama krovinį “Transekspedicija” bando atsiimti skolas iš “Uktrados”.Jo tvirtinimu, Ukmergės baldininkai “Transekspedicijai” skolingi apie 20 tūkst. litų. “Jei skola būtų padengta, mes nedelsdami įvykdytume sutartį ir krovinį pristatytume į paskirties vietą. Tačiau dabar sukasi teismų karuselė, kurioje galutinis taškas dar toli gražu nepradėtas.
Avarijos ir kontrabanda
Ruduo jau nuo pirmųjų dienų parodė, kad kelyje reikia būti kaip niekad atsargiems. Šis metų laikas avaringumą išaugina 15-20 proc. Praėjusią savaitę Lietuvoje vilkikų avarijos buvo fiksuojamos vos ne kiekvieną dieną, o kartais net po kelias. Antradienio rytą kelyje „VIA Baltica, nuo Marijampolės link Kauno, susidūrė vilkikas „Renault“ ir lengvasis automobilis „Chrysler Stratus LX“. Marijampolietis „Chrysler Stratus LX“ žuvo. Avarijų ypač padaugėjo penktadienį. Pirmiausiai, sunkvežimis apvirto Geležinio vilko gatvėje, kurioje buvo sutrikdytas eismas. Tuo metu Klaipėdos rajone, apvirtus sunkvežimiui, jo vairuotojas ir su juo vykęs keleivis atsakomybės prisiimti neskubėjo ir iš įvykio vietos tiesiog pabėgo.
Taip pat nemažai užfiksuota kontrabandos atvejų. Populiariausia kontrabandinė prekė – cigaretės. Jos buvo slepiamos ne tik puspriekabių grindyse, lubose, bet ir preciziškai užmaskuotos po pašvinkusiomis odomis. Rugsėjo 4-ąją, Medininkų kelio poste muitininkai sulaikė iš Baltarusijos įvažiavusį rusišką krovininį vilkiką. Automobilyje „Renualt“ užmaskuotos 283 tūkst. Lt. vertės cigarečių kontrabandos, pareigūnams rasti nebuvo lengva. Gabenamas krovinys, anot pareigūnų, buvo jau gerokai pašvinkęs – dvokė, buvo apniktas musių, jame knibždėjo kirmėlės.
Augančius kontrabandos mastus greitu metu turėtų pažaboti naujos mobilios rentgeno kontrolės sistemos, kurios bus įsigijamos už ES paramos lėšas. Ši įranga bus įdiegta Panemunės ir Kybartų pasienio kontrolės punktuose.
Pasaulis išvydo naują „Volvo FH”
Avaringumo prevencijoje labai svarbu ne tik vairuotojo gebėjimai, bet ir vilkiko techninės savybės, todėl kompanija „Volvo“ iškilmingo renginio metu rugsėjo 5 d. pasauliui pristatė naująjį „Volvo FH“ sunkvežimį. Dėl visiškai naujos kabinos konstrukcijos naujieji „Volvo FH” sunkvežimiai bus dar saugesni. Pirmą kartą gamintojai atliko tiek daug išsamių susidūrimo bandymų ir su sunkvežimiu, ir su kabina. Geresnis matomumas, kurį pagerina ir siauresni galinio vaizdo veidrodžiai, taip pat užtikrina didesnį darbo aplinkos saugumą.
Varžėsi sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai
Savaitė baigėsi vyraujant geresnėms nuotaikoms. Šeštadienį, rugsėjo 8 d., šalia Kėdainių esančiame Daukšių aerodrome vyko penkioliktasis tolimųjų reisų krovininių automobilių bei tarpmiestinių autobusų vairuotojų konkursas-varžybos. Šį kartą ant aukščiausiojo nugalėtojų pakylos laiptelio kopė Kauno UAB „Vičiūnai“ komandos tolimųjų reisų vairuotojai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Europinės vežės geležinkelio projektas “Rail Baltic” Latvijai nėra vienintelis svarbus geležinkelio projektas, pareiškė Latvijos transporto ministras Aivis Ronis.
“Be abejo, esame už “Rail Baltic” projekto įgyvendinimą, tačiau, mūsų manymu, taip pat svarbu plėtoti susisiekimą geležinkeliais su Rytais – Rusija, Kazachstanu, Kinija”, – sakė Latvijos ministras.
Jo žodžiais, prekyba su Rytais nėra pakankamai išvystyta dėl nepakankamos infrastruktūros.
“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. ES transporto komisaras Siimas Kallas šių metų pradžioje sausį teigė, jog 85 proc. išlaidų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio ” Rail Baltica” projektui įgyvendinti gali būti finansuojama pagal Europos Sąjungos programą “Connecting Europe Facility”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. rugpjūčio mėn. jau antrą mėnesį iš eilės užfiksuota teigiama uosto krova. Š. m. rugpjūčio mėn. pasiektas antras geriausias ro–ro krovinių (vnt.) mėnesio rezultatas uosto istorijoje, kai buvo perkrauta 24 770 vnt., t. y. 8,4 arba 1 909 vnt. daugiau, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2011 m.
Taip pat šį rugpjūtį Klaipėdą nudžiugino kruizinių laivų keleivių gausa, kurių į Klaipėdos uostą atvyko 10 893, t. y. net 119,4 proc. arba 5 929 kruizinių laivų keleiviais daugiau. Daugiau kruizinių laivų keleivių per mėnesį į Klaipėdos uostą buvo atvykę tik 2007 m. rugpjūčio mėn. (11 745 keleiviai).
Š. m. rugpjūtį Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 3,84 mln. t, tai 0,1 proc. arba 2,0 tūkst. t daugiau nei 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Klaipėdos uosto krovos apyvarta 2012 m. rugpjūčio mėn. siekė 3 035,0 tūkst. t (+0,1 proc. arba +2,6 tūkst. t, palyginti su 2011 m. rugpjūčio mėn.), o per Būtingės terminalą š. m. rugpjūčio mėn. importuota 801,0 tūkst. t žalios naftos (-0,1 proc. arba -0,6 tūkst. t).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Svarstant Susisiekimo ministerijos siūlymą Klaipėdos jūrų uostą trejus metus atleisti nuo dividendų valstybei, Vyriausybė trečiadienį nusprendė padaryti dviejų savaičių pertrauką. Neoficialiomis žiniomis, Finansų ministerija ir toliau nepritaria, kad uostas nesumokėtų dalies pelno į valstybės biudžetą.
“Šiandien buvo sutarta, kad dar dvi savaites darome pauzę. Per šį laiką paprašyta Ūkio ir Finansų ministerijų susipažinti su uosto direkcijos pateiktais būsimais investicijų projektais, jų grafikais. Po dviejų savaičių grįšime prie šio klausimo. Manau, kad išspręsime tą klausimą”, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo teigimu, Klaipėdos jūrų uosto direkcija “labai ženkliai” prisideda prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūros statybos, todėl direkcija turi teisę būti atleista nuo pelno įmokos.
“Tas lėšas ne savo noru, o uostui priskirtomis funkcijoms turi išleisti finansuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą”, – sakė ministras. Susisiekimo ministerijos teigimu, tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje įmonės pelno apmokestinimas ir pelno pervedimas į biudžetą turės neigiamos įtakos tolesniam Klaipėdos uosto vystymuisi, konkurencingimui bei biudžetui. Ministerijos rašte teigiama, jog atsiperkančių investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą poreikis yra 1,026 mlrd. litų. Tuo metu 2012-2014 metais uosto direkcijaa investicijoms gali skirti 658,5 mln. litų.
Nurodoma, jog investicijų projektams numatoma skirti 246,608 mln. litų nuosavų lėšų, 231,217 mln. litų tektų skolintis, o ES lėšos siektų 180,737 mln. litų. Teigiama, jog uosto direkcijai investavus trūkstamus 367 mln. litų, uostas taps krovinių paskirstymo centru (angl. – Hub), privačių kompanijų papildomos investicijos sieks 763 mln. litų, o metų krovos apimtys išaugs 12 mln. tonų. Be to, nurodoma, jog uosto direkcija 2012-2014 metų investicijų projektams užbaigti planuoja imti 230 mln. litų paskolą.
Beveik 130 mln. litų į (SGD) terminalą investuosiantis Klaipėdos uostas yra vienintelė valstybės įmonė, kuri prašo atleisti ją nuo dividendų.
Ūkio ministerija anksčiau teigė, kad uosto investicijų į infrastruktūrą programa nėra pagrįsta, be to, nepateikta investicijų atsiperkamumo analizė. Finansų ministerijos teigimu, uosto pelno įmoka yra įtraukta į 2012 metų valstybės biudžetą. Jos nuomone, ši įmoka – apie 34 mln. litų – nepaveiktų įmonės šių metų skolinimosi galimybių, kurios siektų 420 mln. litų.
Klaipėdos uostas pernai uždirbo 68 mln. litų audituoto pelno – pagal įstatymą jis turėtų sumokėti 50 proc., arba apie 34 mln. litų dividendų. Vyriausybė 2012 metų biudžete planavo iš Klaipėdos uosto gauti 51,8 mln. litų dividendų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-07
Įsisiūbavus rinkiminei karštinei, politikai eilinį kartą švaistosi pažadais į visas puses. CargoNews pasidomėjo, kaip išsamiai Lietuvos partijų atstovai susipažinę su tarptautinių pervežimų verslo aktualijomis, problematika.
CargoNews pakalbino keleto šalies partijų atstovus. Prašėme jų įvardinti po tris aktualiausias problemas, su kuriomis šiandien susiduria Lietuvos vežėjai. Taip pat, buvo įdomu sužinoti, kokius problemų sprendimus jie įžvelgia. Taigi, žiūrime, ką turime…
Dailis Alfonsas Barakauskas („Tvarka ir teisingumas“)
1. Neturi būti restruktūrizuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“.
2. Negalima leisti Dabartinei valdančiajai daugumai išdraskyti regioninių kelių įmonių.
3. Turi būti sureguliuotos visos draudimo paslaugos kelių vežėjų verslui. Jos neturi būti tokios neadekvačiai didelės kaip šiuo metu.
4. Būtina ženkliai gerinti Lietuvos kelių tiesimo ir priežiūros finansavimą.
Jurgis Razma („Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“)
1. Eilės pasienio postuose su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.
Sprendimai: Elektroninės eilės sistema; suderintos su kaimyninėmis šalimis investicijos į pasienio postų plėtrą didinant projektinį pajėgumą; greitas kai kurių pasienio postų pritaikymas tuštiems krovininiams automobiliams praleisti.
2. Didelės automobilių draudimo įmokos
Sprendimas: įstatymų pataisos, kurias pažadėjo parengti “Linavos” atstovai.
3. Pervežimų sudėtingumai Rusijoje (leidimų stygius, įvairūs diskriminaciniai sugriežtinimai Lietuvos vežėjams ir t.t.)
Sprendimas: Vyriausybinis susitarimas su Rusija dėl paritetinių reikalavimų ir leidimų skaičiaus neribojimo.
Kęstutis Daukšys (“Lietuvos darbo partija”)
1. Leidimai dirbti ir vežti krovinius į Rytų rinkas (Rusiją ir Kazachstaną). Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija ir visa Vyriausybė turėtų suvienyti jėgas, ir aktyviai dirbtų reikia susitarimų, kad tokių leidimų išdavimas Lietuvos vežėjams būtų kuo paprastesnis ir jų būtų išduodama daugiau. Šiuo klausimu turi dirbti visa Vyriausybė, nes nuo tokių leidimų priklauso daugelio Lietuvos vežimo kompanijų ateitis.
2. Vairuotojų ruošimas. Kasmet tūkstančiai sunkvežimių vairuotojų yra samdomi iš užsienio, nes Lietuvoje nėra pakankamai vairuotojų. Didesnį dėmesį šiai problemai turėtų skirti Švietimo ministerija, stiprindama ir plėsdama sunkvežimių vairuotojų ruošimo programas bei skirdama didesnį finansavimą šioms specialybėms.
3. Kuro kainos. Šiuo metu kuro kainos Lietuvoje yra vienos aukščiausių regione, jos yra neprognozuojamos, o toks nepastovumas atneša didelių nuostolių tarptautinių krovinių vežimo įmonėms. Be to įtariama, kad degalinių tinklus valdančios kompanijos vykdo kartelinius susitarimus, kai vienu metu be jokios priežasties padidėja kuro kainos. Tokius atvejus turi griežtai tikrinti ir kontroliuoti Konkurencijos taryba, be to galima svarstyti ir akcizų mažinimo klausimą.
4. Privalomas vairuotojų ir automobilių draudimas. Privalomas draudimas Lietuvoje dažnai yra brangesnis nei kitose ES šalyse. Be to nėra vieningos apmokestinimo sistemos, kai mažesnės pervežimo įmonės su tokiais pačiais automobiliais nepadariusios avarijų moka didesnę sumą, negu didelės įmonės. Draudimo sąlygos visoms įmonėms turi būti vienodos ir aiškios, todėl tai turi užtikrinti valstybė.
Kai kurie politikai įvardino ir po keturias problemas, tačiau, transporto verslo kasdienybėje jų yra žymiai daugiau. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos vežėjų verslui pagalius į ratus labiausiai kaišo: aukštos kuro kainos, kompetentingų darbuotojų trūkumas, dideli mokesčiai ir sunki administracinė našta. Reikia, tikėtis, kad problemos bus sprendžiamos ir greitu metu barjerų transporto verslui bus mažiau.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-06
Rugpjučio 7 d.buvo pasirašytas įsakymas dėl sunkiojo transporto eismo apribojimų Suvalkų mieste Lenkijoje. Įsakymas įsigaliojo jo pasirašymo dieną.
Dabar kiekvienas komercinis sunkvežimis, kurio bendra masė virš 14 ir 18 t, turės gauti specialų leidimą važiuoti per miestą. Leidimus išduoda atsakinga Suvalkų miesto valdyba.
Dokumentai išduodami nemokamai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vakar pasauliui buvo pristatyta naujoji „Volvo FH“ sunkvežimių serija, praplečianti aukščiausios klasės sunkvežimių sampratą. Degalų taupymas, patikimumas, ergonomika, nepriekaištingas valdymas, aktyvioji ir pasyvioji sauga, laiką taupančios funkcijos. „Volvo FH“ – tai sunkvežimis, sukurtas galvojant apie vairuotoją ir stengiantis padidinti krovinių gabenimo įmonės pelningumą.
Abejonių nekelia tai, kad šiandien vienas didžiausių krovinių gabenimo įmonių prioritetų yra ekonomiškas degalų naudojimas. Todėl natūralu, kad tam buvo skiriamas didžiulis dėmesys kuriant naująją „Volvo FH” seriją. „Euro 5″ jėgos agregatai, kurie ir iki šiol taupiai naudojo degalus, tapo dar ekonomiškesni. Be to, dienos šviesą išvydo ir pirmieji „Volvo” varikliai, atitinkantys griežtą „Euro 6″ emisijos standartą. Degalų sąnaudas mažina ir naujoji „I-See” sistema – papildomai sutaupoma iki 5 proc. degalų. 2013 m. rudenį rinkoje pasirodys naujieji „Volvo I-Torque” jėgos agregatai. Neabejojama, jog „Volvo I-Torque” taps naujuoju technologiniu etalonu, užtikrinančiu dar mažesnes degalų sąnaudas ir daug geresnes valdomumo savybes, naudingas ir krovinių gabenimo įmonei, ir vairuotojui.
Kad „Volvo” daug dėmesio skiria vairuotojui, parodo jo darbo vieta. Dėl patobulintos vairuotojo sėdynės, didesnių langų ir naujos formos galinio vaizdo veidrodžių vairuotojas geriau matys kelią. Valdymo svirtys ir kiti valdymo prietaisai yra išdėstyti tam tikra tvarka – svarbiausieji yra arčiausiai vairuotojo. Dėl visų šių patobulinimų vairuotojo matomumo laukas pastebimai padidėjo.
Dėl visiškai naujos kabinos konstrukcijos naujieji „Volvo FH” sunkvežimiai bus dar saugesni. Pirmą kartą „Volvo” atliko tiek daug išsamių susidūrimo bandymų ir su sunkvežimiu, ir su kabina. Geresnis matomumas, kurį pagerina ir siauresni galinio vaizdo veidrodžiai, taip pat užtikrina didesnį darbo aplinkos saugumą.
Vertikalesni statramsčiai kabinai suteikia dar vieną kubinį metrą vidinės erdvės. Tai reiškia, kad atsirado dar 300 litrų vietos daiktams laikyti, o sunkvežimis tapo dar komfortiškesnis. „Kabina buvo optimizuota ir darbui, ir laisvalaikiui. Geresnis gultas, integruotas autonominis kabinos vėsintuvas, mažesnis triukšmingumas ir kitos savybės padės geriau atsipalaiduoti ir išsimiegoti, todėl vairuotojai ne taip pavargs ir bus budresni,” – sakė C. Nilssonas.
Geri vairuotojai, kuriems suteiktos galimybės dirbti taip efektyviai, kaip tik įmanoma, didina transporto bendrovės pelningumą, o pagal vairuotojų poreikius sukurtas sunkvežimis krovinių gabenimo įmonėms padės pritraukti pačius geriausius vairuotojus.
„Europoje jau dabar dėl gerų vairuotojų verda arši konkurencija, kuri ateityje taps tik dar nuožmesnė. Esu tikras, kad vairuotojų mėgstami sunkvežimiai paskatins juos ieškoti darbo krovinių gabenimo įmonėse, kurios eksploatuos būtent tuos sunkvežimių modelius. Todėl ateityje naujieji „Volvo FH” sunkvežimiai didins krovinių gabenimo įmonių pelningumą įvairiais aspektais,” – sakė C. Nilssonas.
Europos rinkai skirti naujieji „Volvo FH” sunkvežimiai bus pradėti gaminti 2013 m. pavasarį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Lenkijos regionų plėtros ministerija ir Klaipėdos teritorinė muitinė pasirašė projekto „Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybinės sienos prieinamumo gerinimas didinant Panemunės ir Kybartų pasienio kontrolės punktų pralaidumą“ paramos sutartį.
Parama bus finansuojama iš Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos 2007–2013 m. Bendra projekto vertė – 4 mln. eurų. Projekto trukmė – 18 mėn.
Projekto metu planuojama įsigyti dvi mobiliąsias rentgeno kontrolės sistemas. Šį įranga bus įdiegta Panemunės ir Kybartų pasienio kontrolės punktuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Asociacija „Linava“ siūlo apriboti draudikų pelną iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, kad draudikai negalėtų siūlyti apdrausti šią atsakomybę už itin dideles įmokas, o draudimo brokeriai siūlo transporto bendrovėms visų pirma imtis rizikos mažinimo priemonių.
Vežėjų asociacija „Linava“ tikisi, kad parlamentarai dar šį rudenį imsis svarstyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, kurios sumažintų draudimo kainas, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.
Vežėjai norėtų apriboti draudikų pelningumą iki 4 proc.Draudimo brokerio „Balto Link“ vadovas Robertas Šaltis nemano, kad įstatymu numatytos pelnų ar sąnaudų ribos sumažintų draudimo įkainius vežėjams.
Jo nuomone, reikėtų, kad Seimo nariai galėtų įpareigoti draudikus turėti tam tikrą dalį vežėjų segmento, proporcingą transporto civilinės atsakomybės draudimo rinkos daliai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. tarptautiniai pervežimai automobilių transportu Uzbekistano teritorija bus atliekami tik pasirašytų su Uzbekistanu tarptautinių (dvišalių) susitarimų dėl krovinių pervežimų automobilių transportu pagrindu.
Tuo atveju, jei su Uzbekistanu nebus pasikeista leidimais, tarptautiniai krovinių gabenimai Uzbekistano teritorija, išimties tvarka tik iki 2013 m. sausio 1 d. gali būti atliekami sumokėjus nustatytas rinkliavas už įvažiavimą ir tranzitą.
Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais 5 straipsnį nustatyta, kad krovinių vežiojimai autotransporto priemonėmis tarp Susitariančių šalių atliekami be leidimų. Krovinių vežiojimai autotransporto priemonėmis tranzitu per Susitariančių šalių teritorijas arba į/iš trečiąsias šalis atliekami su leidimais, kuriuos išduoda Susitariančių šalių kompetentingos įstaigos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-05
Susisiekimo ministerija siūlo bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ perduoti 8 valstybinės žemės sklypus Telšiuose bei Telšių rajone. Sklypai reikalingi, geležinkeliams modernizuojant liniją Šiauliai–Klaipėda.
Šiuo metu sklypai priklauso valstybei – juos patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba. Jų perdavimui reikalingas Vyriausybės pritarimas.
„Lietuvos geležinkeliai“ ketina tiesti antruosius kelius ruožuose Telšiai–Lieplaukė, Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai. Telšių rajono savivaldybė dar pernai balandį patvirtino antrojo kelio ruože Telšiai–Lieplaukė specialųjį planą, tačiau jam įgyvendinti neužtenka šiuo metu geležinkeliui priklausančios žemės.
Šiame ruože bus tiesinamas kelias ir pertvarkoma rajoninio kelio pervaža. Po rekonstrukcijos padidinus traukinių greitį, pervaža neatitiks techninių reikalavimų, todėl ji turi būti pertvarkyta į dviejų lygių sankryžą – įrengtas viadukas ir žiedinė sankryža, rašoma dokumente.
Bendrovė „Kelprojektas“ jau paėmė visuomenės poreikiams žemės sklypus ir juose esančius gyventojų statinius, kurie trukdė projektui.
Į 0,5 mlrd. litų vertės „Lietuvos geležinkelių“ užsakymą tiesti antruosius kelius keturiuose geležinkelio ruožuose pretenduoja didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų tiesimo bendrovė “Kauno tiltai” kartu su koncerno “MG Baltic” valdoma Kauno statybų bendrove “Mitnija” – įmonių konsorciumas konkursui pateikė bendros 504,1 mln. litų vertės pasiūlymus.
Nutiesus antruosius kelius, keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 160 kilometrų, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Projektus numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuvoje turėtų pradėti dirbti penki automobilių tikrinimo vartai, kurie skenuos automobilių numerius ir tikrins, ar jie drausti, techniškai tvarkingi, kiek sveria, kokiu greičiu važiuoja ir kitus parametrus.
„Šiandien yra analizuojama 14 vietų, bet prioritetinės būtų: kelias A10 ties Saločių muitine, kelias A6 ties Zarasais, kelias A5 ties Kalvarijos muitine, kelias A12 – Joniškio Kalvių pasienio postas, o penkta vieta apie 110-115 km kelio A1, šiek tiek už Kauno, važiuojant Klaipėdos link“, – DELFI pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.
Anot jo, jeigu paaiškėtų, kad įrengti tokius patikros punktus prioritetinėse vietose yra neefektyvu dėl blogos kelio dangos, toli esančio elektros įvado, naujos vietos būtų pasirenkamos iš sudaryto sąrašo.
Kol kas tikrins kartu su pareigūnais
Planuojama, kad šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje numatytos įrengti penkios pirmosios patikros vietos kol kas veiks kartu su pareigūnų patikrinimais – šiuo metu teisės aktai neleidžia automatiškai bausti pažeidėjų.
„Per pirmąjį etapą, kol vyks (patikros įrenginių) sertifikavimas, šiek tiek toliau nuo patikros punkto stovės Transporto inspekcijos automobilis, kuris realiu metu gaus duomenis apie automobilius, pavyzdžiui, su viršsvoriu, ir juos stabdys bei tikrins. Šiuo metu automobiliai tikrinami atsitiktine tvarka, todėl dažnai pasitaiko, jog tikrinami viršsvorio negabenantys automobiliai ir be reikalo naudojami resursai“, – sakė E. Skrodenis.
Pasak jo, tikėtina, jog apie metus galėtų užtrukti patikros vartų sertifikavimas, kol jie bus metrologiškai įteisinti, kartu bus keičiami ir teisės aktai.
„Lygiagrečiai vyks sertifikavimo procesas ir maždaug po metų, kai patikros postai bus sertifikuoti, kelių Transporto inspekcija galės nebestovėti ir skirtos nuobaudos bus pripažintos, o pažeidėjai privalės susimokėti, – tikisi E. Skrodenis. – O po to, tos penkios vietos įsijungs į bendrą sistemą. Tai yra normali praktika visoje Europoje – negali didelės investicijos padaryti neturėdamas patirties. Vadovaudamiesi įgyta patirtimi įrengtume didžiąją sistemą.“
Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje galėtų būti 60 – 100 automobilių patikros vietų, o didžiosios sistemos diegimas galėtų prasidėti 2014 m.
„Matysime, kaip vyks eiga. Su greičio matuokliais buvo tokia praktika: mes įrengėme, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nepasikeitė ir ta sistema negalėjo normaliai gyvuoti, pavyzdžiui, vairuotojų nebuvo galima nubausti turint vien automobilio numerį, bausti buvo galima tik užfiksavus vairuotojo veidą, o daugelyje nuotraukų veidas buvo prastai matomas. Taigi dabar norime, kad prieš pradedant veikti didžiajai sistemai, būtų ir atitinkama teisės aktų bazė“, – dėstė E. Skrodenis.
Mokesčių kol kas nerinks
Pirmose penkiose vietose galės būti įrengiami tiek vienodi, tiek skirtingi tikrinimo vartai, priklausomai nuo ten esančių klimatinių ir geografinių sąlygų.
„Visa sistema susidaro iš trijų komponentų, tai – mokesčio kontrolė, eismo kontrolė ir eismo stebėjimas. Pirmieji penki patikros punktai būtų eismo stebėjimo, nes mes galbūt galėtume rinkti duomenis apie pravažiuojančius automobilius, pro kurią muitinę jie įvažiavo, pro kurią išvažiavo, galėtume rinkti informaciją ir žmonėms pranešti apie eismo sąlygas, o dar vyktų ir eismo kontrolė. Tuose vietose būtų tikrinamas civilinės atsakomybės, techninės apžiūros, svorio bei gabaritų kontrolė“, – kalbėjo E. Skrodenis.
Įrengti vieną patikros punktą apytiksliai galėtų kainuoti apie 1 mln. Lt, tačiau kaina galėtų keistis priklausomai nuo to, kiek kainuotų iki patikros vartų nutiesti elektros jungtis, kiek kainuotų jų apšvietimas, ar reikėtų remontuoti kelią iki tokio patikros punkto, ar įrenginys stovės lygioje vietoje ir kitų sąlygų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Estiško dyzelinio kuro ateičiai iškilo grėsmė dėl griežtų anglies dvideginio normų, kurias yra nustatęs Europos klimato direktoratas, skelbia DELFI.ee.
Automobilių dyzeliniu kuru, kurį gamina įmonės „Viru Keemia Grupp“ (VKG) ir „Eesti Energia“, nebus galima prekiauti netgi pačioje Estijoje, jeigu Klimato politikos generaliniam direktoratui pavyks patvirtinti „iš piršto laužtus“ apribojimus, rašo „Eesti Päevaleht“.
Tokiu atveju Estijos cheminių medžiagų įmonėms, mėginančioms tapti šalies „degalų karalienėmis“, vietoje konkuravimo atviroje rinkoje tektų susitaikyti su stambių tarptautinių įmonių pranašumu.
„Gamyba iš mūsų pusės vyksta, bet mes prarasime labai daug pinigų, jeigu su savo dyzeliniu kuru nesugebėsime prasibrauti į atvirą rinką. Pardavimų schemoje smarkiai išaugs sąnaudos“, – sakė VKG valdybos pirmininkas Priitas Rohumaa.
„Kivioli Keemiatoostus“ ir degalinių tinklo „Alexela“ savininkas Heiti Haale buvo dar pesimistiškesnis. „Atsižvelgus į skalūnų alyvos vystymo projektų fazę, niekas neketina statyti gamyklos, kurios produkcijos pardavimai būtų sudėtingi ar ekonomiškai neefektyvūs“, – sakė jis.
Estijos aplinkos ministerijos vicekancleris Meelis Muntas Briuselyje kaip liūtas kovoja už tai, kad išgelbėtų estišką dyzelinį kurą nuo numatomų apribojimų. „Komisijai pateikti vieno kanadiečių mokslininko skaičiai, kurie rodo, kad iš skalūnų gaminamas dyzelinis kuras išskiria beveik dvigubai daugiau anglies dvideginio, negu kuras, gaminamas iš naftos. Tačiau šie skaičiai neįrodyti jokiomis analizėmis ar tyrimais“, – aiškino M. Muntas.
Estijos degalų gamintojams pasisektų išvengti kracho, jeigu M. Muntui pavyktų į nutarimą dėl direktyvos taikymo įtraukti atskirą punktą, pripažįstantį skalūnus netradiciniu energijos šaltiniu.
DELFI anksčiau skelbė, kad Lietuvoje ruošiamasi įdiegti naują sistemą, kuri nuskanavusi automobilio numerį patikrintų, ar lengvieji automobiliai yra drausti ir perėję techninę apžiūrą, o vilkikus dar ir pasvertų, įvertintų jų gabaritus ir patikrintų, ar vairuotojai sumokėjo už naudojimąsi keliais. Vyriausybė yra pritarusi Administracinių teisės pažeidimo kodekso pakeitimams, kurie buvo būtini, norint sutvarkyti baudų skyrimo mechanizmą. Nustatyta, kad užfiksavus pažeidimą, pažeidėjas gali būti nubaustas „už akių“, jei kviečiamas neatvyksta į įvykio nagrinėjimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|