IRU informuoja, kad šeštadienį, 2012 m. rugpjūčio 25 dieną, nuo 10.00 iki 23.00 val. bus vykdoma techninė profilaktika, todėl nebus galimybės siųsti išankstines elektronines deklaracijas, naudojantis TIR_EPD moduliu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Čekijos Respublikos Transporto ministerija planuoja šalies automagistralių tinklą per naktį išplėsti 300 kilometrų. Kaip tokį stebuklą ketina įgyvendinti netolimi mūsų kaimynai iš vidurio Europos?

Siekdami įgyvendinti sumanytą planą, Transporto ministerijos pareigūnai Prahoje ketina imtis triuko. Keičiantis metams, pirmos kategorijos keliai jų dokumentuose taps automagistralėmis, o eismo dalyviai pamatys nurodytuose keliuose naujai sumontuotus žaliai paženklintus skydus su užrašais „Dalnice“ („Automagistralė“). Pasak valdininkų, taip siekiama efektyviai reaguoti į šiuolaikines transporto infrastruktūros plėtros tendencijas. Be to, išplėstas automagistralių tinklas prisidės ir prie nacionalinio šalies įvaizdžio kėlimo.

Iki šiol turėdama tik 734 kilometrus automagistralių, Čekija ženkliai atsilieka nuo kaimyninės Austrijos, kurios automagistralių tinklą sudaro 1 719 kilometrų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Visą šią savaitę (rugpjūčio 20-26 d.) Europos kelių policijos tinkle (TISPOL) iniciatyva 27 –iose Europos šalyse pareigūnai tikrins, ar vairuotojai laikosi saugaus greičio.

Šio patikrinimo tikslas – sumažinti nelaimingų eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužeistų žmonių, keliuose skaičių.

TISPOL prezidentas Pasi Kemppainen perspėja: „Per didelis greitis yra pavojingas – potencialiai mirtinas. Tai taikoma tiek viršijant nustatytą greičio ribą arba važiuojant greičiu, kuris gali būti arba žemiau ribos, tačiau netinka aplinkybių. Kuo greičiau jūs vairuojate, tuo labiau rizikuojate tapti atsakingu už eismo įvykį, kuriame nekalti eismo dalyviai gali prarasti savo gyvenimus, ar išlaikyti nuolatinę negalią.“

TISPOL yra įsipareigojusi sumažinti eismo įvykių skaičių Europos keliuose. Jos veikla vykdoma mokslinių tyrimų, operatyviniais duomenimis, informacija ir patirtimi, išmatuojamus rezultatus, kurie padeda sumažinti aukų ir kelių eismo saugumą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Sankt-Peterburge jau parinkti 5 sklypai vilkikų stovėjimo aikštelėms įrengti. Pirma aikštelė Volchonsko plente galės sutalpinti virš 300 krovininių transporto priemonių. Statybas planuojama pradėti 2012 m. III – IV ketvirtyje.

Vilkikai, laukiantys pasikrovimo Sankt-Peterburgo uoste, dažnai sustoja kelių kelkraštyje, sudarydami stichiškus kamščius ir trukdydami normaliam kelių eismui. Oro tarša ir triukšmas kelia nemažai problemų namų gyventojams dienos ir nakties metu.

Jau dabar mieste sulaikomi stovėjimo taisykles pažeidžiantys vilkikai ir perkeliami į specialias aikšteles. Įgyvendinus naujų aikštelių statybos planą užsienio vežėjai galės išvengti nemalonių problemų su kelių policijos pareigūnais. Tačiau kol kas nekalbama, ar šios aikštelės bus mokamos.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainos – skausminga problema šalies vežėjams, tačiau draudikai kainų mažinti neketina. Anot jų, kainos gali mažėti, tuo atveju, jei vairuotojai taps drausmingesni.

2012 m. TPVCAPD brango 5-7 proc.

Apklausus pagrindinių šalies draudimo kompanijų atstovus („Lietuvos draudimas“, „Ergo Lietuva“, „If draudimas“, „PZU Lietuva“, „BTA Insurance Company” SE), išryškėjo pagrindinės TPVCAPD kainodaros aplinkybės. Šiuo metu Lietuvoje apdrausti vilkiką, galintį dirbti užsienyje, metams kainuoja nuo 4 000 iki 15000 Lt., tačiau kaip sakė „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas, kai kurioms įmonėms vilkiko draudimui, gali prireikti ir 25000 Lt., nes kiekvienu atveju kliento rizika vertinama individualiai. Puspriekabes šiuo metu vidutiniškai galima apdrausti už sumą nuo 300 Lt. iki 5000 Lt.

Draudikams, nustatant draudimo kainą, yra svarbu: kliento nuostolingumo istorija, maršrutų geografija, ankstesnių įvykių žalos dydis, vežamų krovinių pobūdis, vairuotojo patirtis, drausmingumas, kaita ir t.t. Visi kalbinti draudimo kompanijų atstovai akcentavo, kad jų kainodara individualizuota.

Daugelis draudikų konstatavo, kad per 2012 metus TPVCAPD kainos augo 5-7 proc., tačiau drausmingesniems klientams kainos liko stabilios.

TPVCAPD brangimas siejamas su išaugusiomis eksporto apimtimis, dėl kurių augo ir patiriamų įvykių skaičius. Be to, kaip teigė „If draudimo“ Rinkodaros departamento vadovė Orijana Mašalė, atsigaunant krovininių gabenimų rinkai, klientai patys vis dažniau susirūpina platesne draudimo apsauga, kuri brangesnė. Anot draudikų, kainas taip pat pakoregavo ir Vokietijoje susiformavusi teismų praktika dėl avarijų užsienyje nuostolių atlyginimo tvarkos – kai žala, atsitikusi vilkikui, registruojama padalinant ją tiek vilkikui, tiek priekabai.

Eismo įvykių skaičius ir sumos jų žalai atlyginti nemažėja

Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo sunkusis transportas, per praėjusius šių metų mėnesius nemažėjo. Daugiausiai žalų buvo patiriama priekabų ir puspriekabių segmente. Kaip sakė A. Raziūnas, tai susiję su jau minėta Vokietijos teismų praktika.

„Ergo Lietuva“ sausio-liepos mėnesiais jau išmokėjo ir rezervavo 3,3 mln. Lt. už įvykius, kuriuose kaltininkas buvo sunkusis transportas. Skaičiai panašūs buvo ir praėjusiais metais, todėl sumos žaloms atlyginti – nemažėja.

„If draudimo“ atstovė nemažėjantį įvykių skaičių vėl gi sieja su eksporto apimtimis. „Lyginant su krizės metais, tarptautinių vežėjų patiriamų įvykių skaičius išaugo net 1,5 karto,“ – sakė O. Mašalė, pridurdama, kad auga ir didelių įvykių (kai žala viršija 50 tūkst. Lt.) skaičius. Neseniai Vokietijoje sprogo „If draudimo“ kliento vilkiko padanga, o padaryta žala siekė 100 tūkst. Lt, nes nelaimė įvyko greitkelyje, kuriame vilkiko padangos likučiai padarė žalą keliems tuo pačiu keliu važiavusiems prabangiems lengviesiems automobiliams.

Kartelinius susitarimus neigia

Asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius sakė: „Vežėjai atsimena laikus kai vilkiką tarptautiniams reisams apdrausti ir gauti taip vadinamąją „Žaliąją kortelę“ buvo galima už 1300–1500 Lt. Tai buvo tada, kai draudimas dar nebuvo privalomas, todėl draudimo kompanijos taikė kainas, kurios daugiau ar mažiau atitiko realią situaciją rinkoje.“ Praėjus dešimtmečiui nuo to, kai draudimas tapo privalomu, vis dažniau pasigirsta vežėjų svarstymų, kad draudikai sudarę kartelinį susitarimą. Draudikai tokias prielaidas kategoriškai neigia, nors kaip daugelis sakė, girdi jas taip pat ne pirmą kartą. „BTA Insurance Company“ SE direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius, kalbėdamas apie kartelio galimybę sakė: „Nemanau, kad yra pagrindo taip manyti. Mes nesitariame dėl kainų, o turime savo kainodaros principus.“ Šiai nuomonei pritarė ir „Lietuvos draudimo“ atstovas A. Raziūnas: „Nebe pirmą kartą kategoriškai neigiu tokias prielaidas. Nuo to laiko, kai buvo priimtas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymas, net keletą kartų įstatymo leidėjas didino draudimo sumas. 2001 m. Įstatymu numatyta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma buvo vos 30 000 litų asmeniui ir 30 000 litų turtui. Dabar ji yra 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Tokie draudimo sumų didėjimai skirtingai veikdavo skirtingų draudimo segmentų įmokas.“

Neigdami kartelinius susitarimus, draudikai gerų žinių dėl TPVCAPD kainų vežėjams neturėjo. Draudikų nuomone, kainos glaudžiai susiję su vairuotojų drausmingumu ir prevencija dar neišvažiavus į reisą. Tačiau asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičiaus nuomone, būtina keisti TPVCAPD įstatymo nuostatas taip, kad vežėjai nesusidurtų su itin aukštomis šio draudimo kainomis bei nepatirtų žalos dėl jiems nepalankių sutarčių sąlygų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Olandijos sunkvežimių gamintojas DAF Hanoverio automobilių parodoje IAA pristatys specialius XF, CF ir LF serijų modelius. Šie DAF sunkvežimiai su degalų ekonomijos paketu sudarys galimybę pagerinti transporto efektyvumą, sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai ir eksploatacijos išlaidas.

Specialūs DAF modeliai turi Ate programos paketą su prisitaikančiu važiavimo režimo reguliatoriumi ir AS-Tronic pavarų perdavimo mechanizmą. DAF debiutantų ratus suks 12,9 l PACCAR MX varikliai su patobulinta degalų įpurškimo sistema ir atitinkantys Euro 6 standarto reikalavimus.

Be to, DAF sunkvežimiams pritaikytos lengvos konstrukcijos aerodinamines savybes pagerinančios priemonės, kurioms priklauso šoniniai aptakios formos apdailos skydai ir stogo aptakai. Kaip teigia gamintojas, naujų modelių, ratams sukti naudojamos padangos su sumažintu pasipriešinimu riedėjimui.

Ekonomiškumu pasižyminčiuose DAF sunkvežimiuose papildomai montuojamos sudvigubintos ašys SR 1360 T. Jų svoris net 375 kg mažesnis už anksčiau naudotas planetinės pavaros ašis. Tai, gamintojo duomenimis, leis sutaupyti daugiau nei 5 proc. degalų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo kiek trumpesnė nei įprastai, tačiau buvo nemažai vežėjams svarbių įvykių ir sprendimų.

Politiniai sprendimai

Praėjusį pirmadienį parlamentaras Jurgis Razma įregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą, kuriame siūlo griežtinti leidimų tarptautiniams krovinių vežimams kontrolę ir padidinti baudas už krovinių vežimo taisyklių pažeidimus. Už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu siūloma vairuotojams skirti baudą nuo 3.000 Lt iki 5.000 Lt. Jei pažeidimas būtų pakartotas – J. Razma siūlo baudas didinti nuo 5000 Lt. iki 10000 Lt. Seimui patvirtinus, nauja tvarka įsigaliotų nuo š.m. lapkričio 1 d.

Darbo savaitei baigiantis, penktadienį vežėjai sulaukė puikios žinios iš Rusijos. Buvo patvirtinta, kad nuo liepos 30 d. Rusijos muitinė panaikino papildomas patikras Lietuvos vežėjams ir nepatikimų vežėjų sąrašus. Toks sprendimas labai palengvins Lietuvos vežėjų darbą ir pagreitins Rusijos sienos kirtimo procedūras.

Kriminalai

Kriminalų praėjusią savaitę taip pat netrūko. Ryškiausias jų įvyko rugpjūčio 16 d. naktį. Klaipėdoje buvo padegti krovinių pervežimo įmonei „L" priklausantys du prabangūs „mersedesai“. Automobiliai, stovėję įmonės vadovo privataus namo kieme, buvo padegti naudojant „Molotovo kokteilius“.

Kol Klaipėdos policija ieško padegėjų, Kauno pareigūnai vienoje Kauno degalinėje surado liepos 21 dieną Austrijoje pavogtą baltos spalvos vilkiką „Volvo FHA 3C“ su baltos spalvos puspriekabe „Krone“. Sulaikyti penki įtariamieji jau buvo pasirengę realizuoti vogtą vilkiką.

Daugelį nustebino savaitės pabaigoje išaiškėjusi daugiamilijoninė Rusijos muitininkų afera. Trys Možaisko muitinės punkto pareigūnai įformindavo verslininkų dokumentus už neva įvežtus į Rusiją krovinius. Taip į užsienio įmonių sąskaitas buvo pervesta apie 427 mln. JAV dolerių.

Didesnių sunkiojo transporto avarijų praėjusią savaitę išvengti pavyko, tad ir toliau linkime išlikti budriems kelyje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas


Rugsėjo 12-13 dienomis, Kaliningrade, jau ketvirtą kartą organizuojamas tradicinis Baltijos transporto forumas. IV-ojo tarptautinio Baltijos transporto forumo tikslas – aptarti opiausias šios verslo šakos problemas, stiprinti ir plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą tarp Baltijos regiono transporto ir logistikos verslo atstovų.

Forumo data: 2012 m. rugsėjo mėn. 12-13 d.d.

Forumo tipas: Konferencija

Forumo vieta: Verslo centras “Рыбная биржа”- HELIOPARK Kaiserhof (Kaliningradas, Rusijos Federacija)

IV-asis Tarptautinis Baltijos Transporto forumas siūlo:

- 2 dienas specializuotų konferencijų bei apvalaus stalo diskusijų tarp daugiau nei 150 delegatų;

- viena iš didžiausių tarptautinių transporto sferos renginių Baltijos jūros regione;

- transporto ir logistikos verslo ekspertų ir profesionalų pranešimai;

- aktualūs projektai, patirtis ir analizė;

- aukščiausio aktualumo darbotvarkė, parengta bendradarbiaujant su transporto verslo ekspertais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Penktadienio rytą Joniškio rajone vagys iš vilkiko išnešė daugiau kaip 30 nešiojamųjų kompiuterių ir apie 10 skystųjų kristalų televizorių.

Kaip informuoja Policijos departamentas, rugpjūčio 17 d., apie 6 val. 50 min., Joniškio r., Radikių k., degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, vilkiko vairuotojas R. A. pastebėjo, kad apiplėštas jo vilkikas „SCANIA R420“.

Vilkikas vežė krovinį iš Latvijos į Klaipėdą.

Iš vilkiko puspriekabės-šaldytuvo, nuplėšus durų plombą ir sulaužius apsauginę spyną, pavogti apie 34 nešiojami kompiuteriai, apie 10 skystųjų kristalų televizorių ir apie 5 krepšiai nešiojamiems kompiuteriams. Tikslus pavogtų prekių kiekis ir nuostolis, nustatinėjami.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Nuo liepos 30 d. Rusijos muitinė panaikino papildomas patikras Lietuvos vežėjams ir nepatikimų vežėjų sąrašus. Toks sprendimas labai palengvins Lietuvos vežėjų darbą ir pagreitins Rusijos sienos kirtimo procedūras.

Šis Rusijos muitinės sprendimas didžiausią poveikį turės naujoms tarptautinių pervežimų įmonėms, kurioms Rusija taikydavo papildomų patikrų procedūras. Dėl šių prastovų pasienyje vilkikų vairuotojai užtrukdavo iki kelių parų, kas jiems reikšdavo didžiulius nuostolius.

2010 m. atsirado „Linavos“ sudaromi patikimų įmonių sąrašai, kurių Rusija turėdavo netikrinti. Tačiau praktikoje – tai ne visuomet pasiteisindavo – Rusija sąrašus sutrumpindavo. Nuo liepos 30 d. patikimų įmonių sąrašų nebeliko. Rusijos sieną lengviau kirsti gali ne tik naujos krovinių pervežimo kompanijos, bet ir tos, kurios turi administracinių nuobaudų ir pažeidimų kaimyninėje Rusijoje.

Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ tokį kaimyninės šalies žingsnį vertina labai palankiai ir tai vadina ilgai trukusių derybų sėkme. Šiose derybose ypatingą vaidmenį atliko Lietuvos muitinė, radusi abiems pusėms priimtinus sprendimus. „Dar 2009 m. prasidėjo derybos su Rusijos muitine, dėl sąlygų palengvinimo mūsų vežėjams. Dabar Rusijos muitinė panaikino papildomas patikras Lietuvos vežėjams, o kartu ir patikimų bei nepatikimų vežėjų sąrašus. Noriu padėkoti Lietuvos muitinės departamento vadovams, nes jie padėjo rasti racionalius sprendimus sunkioje situacijoje“, – sako Algimantas Kondrusevičius.

Pagrindiniai derybų etapai buvo keli, o susitikimų su Rusijos muitinės vadovybė Maskvoje ir Vilniuje rezultatai leido kiek sumažinti įtampą, kilusią 2009 m. rugpjūtį. Pradžioje Rusija buvo paskelbusi 29 nepatikimų Lietuvos vežėjų įmonių sąrašą, vėliau jis buvo sumažintas iki 22 įmonių. Tik po intensyvių derybų 2010 m. buvo patvirtintas daugiau kaip 600 transporto įmonių patikimų vežėjų sąrašas, tačiau į jį nepateko naujai įkurtos bendrovės.

Heliodoras Giedrys, asociacijos „Linava“ TIR departamento vadovas pažymi, jog sunkumų iki šiol patirdavo apie 40 naujai įsteigtų Lietuvos vežėjų įmonių, kurios nebuvo patekę į patikimų vežėjų sąrašą. Daugiausia tai buvo po 2009 m. darbą pradėję transporto bendrovės.

Įsigaliojus naujajai patikros tvarkai, vežėjai informuoja, jog jie sugaišta mažiau laiko kirsdami Rytų muitų sąjungos sieną ir nuo rugpjūčio pradžios papildoma patikra jiems nebėra taikoma.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Po liepos 17 d. susitikimo su asociacijos „Linava“ prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi ir viceprezidentu Mečislovu Atroškevičiumi Seimo narys Jurgis Razma – ėmėsi veiksmų. Rugpjūčio 13 d. J. Razma įregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą, kuriame siūlo griežtinti leidimų tarptautiniams krovinių vežimams kontrolę ir padidinti baudas už krovinių vežimo taisyklių pažeidimus.

Šiuo įstatymo pakeitimu, J. Razma siekia užtikrinti tinkamą leidimų skirtų krovinių gabenimams į/iš trečiųjų šalių, naudojimo kontrolę, sumažinti piktnaudžiavimų galimybes, pagerinti leidimų panaudojimo apskaitą bei sudaryti sąlygas analizuoti kiekvienos valstybės vežėjų įvykdytus krovinių vežimus.

Kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pirminis tokių pakeitimų siūlytojas buvo asociacija „Linava“. Rašte J. Razma teigia: „Pastaruoju metu kaimyninės šalys (ypač Rusija ir Lenkija) ėmėsi aktyvių veiksmų griežtinant transporto priemonių kontrolę ir didinant baudas už leidimų neturėjimą ar netinkamą jų naudojimą. Lietuvoje šiuo metu skiriamos baudos už kelionės leidimų naudojimo tvarkos pažeidimus yra net keletą kartų mažesnės nei minėtose valstybėse. Leidimų kontrolė Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra nepakankama ir užsienio šalių vežėjams išlieka galimybės pažeidinėti leidimų naudojimo tvarką. Didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas tinkamam leidimų, skirtų krovinių gabenimams į/iš trečiųjų šalių, naudojimo kontrolės užtikrinimui.“

Už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu siūloma vairuotojams skirti baudą nuo 3.000 Lt iki 5.000 Lt. Jei pažeidimas būtų pakartotas – J. Razma siūlo baudas didinti nuo 5000 Lt. iki 10000 Lt.

Šiuo metu už krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais skiriamos baudos nuo 2000 Lt. iki 3000 Lt., nepriklausomai nuo to, kelintą kartą padaromas pažeidimas.

Vadovaudamasis sėkminga Estijos ir Latvijos patirtimi, J. Razma siūlo įpareigoti policijos pareigūnus keliuose tikrinti, ar užsienio valstybių krovininių transporto priemonių vairuotojai turi reikiamus leidimus bei skirtų baudas už jų neturėjimą ar netinkamą naudojimą.

Seimui pritarus, nauji Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai įsigaliotų šių metų lapkričio 1 d.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvoje vis populiaresni grupinio apsipirkimo portalai, tačiau juose mažai specializuotų, vežėjų poreikius atitinkančių pasiūlymų. Neseniai rašėme apie vežėjų asociacijos „Linava“ iniciatyvą bendradarbiauti su kuro pardavėjais ir kalbinome asociacijos atstovą, tačiau ar šiame projekte dalyvaujančių vežėjų lūkesčiai buvo patenkinti?

Balandžio mėnesį asociacija „Linava“ pradėjo bendradarbiavimą su degalinių tinklu „Statoil“, kuriame asociacijos nariai ir kandidatai gali piltis kurą už specialias kainas. Projektas sulaukė didelio vežėjų dėmesio, tačiau susisiekėme su keletu vežėjų, kurie dalyvauja asociacijos ir „Statoil“ projekte, pasidomėti, kaip jie vertina vykdomą tokio pobūdžio projektą.

Daugelis iš jų palaiko tokią asociacijos iniciatyvą ir pageidauja daugiau panašių projektų geromis sąlygomis. UAB „Vilniaus dobilas“ vadovas Remigijus Žitkevičius kalbėdamas apie projektą, įvertino jį labai gerai. „Kuro kainos visada gali būti geresnės, tačiau lyginant su tomis, kurios yra aplinkui, siūlomos kainos – žemesnės,“ – sakė įmonės vadovas. Kitas pašnekovas Tomas Kirmonas, vadovaujantis Utenos kompanijai UAB „Šiekštys“ taip pat projektą vertino palankiai, tačiau kalbėdamas apie kuro kainas paatviravo, kad projekto pradžioje kuro kainos buvo žemesnės, tačiau jos keičiasi pagal situaciją rinkoje. Mantas Stankevičius, vadovaujantis Jurbarko automobilių logistikos kompanijai „Manvesta“ projekte dalyvauja nuo pat jo pradžios (š.m. balandžio) ir patvirtino, kad kuru prekiaujantys „Statoil” konkurentai nesnaudė. „Prieš tai turėjome panašias kuro kainas iš mažesnio degalinių tinklo, bet perėjome į „Statoil“, nes jų degalinių tinklo išsidėstymas mums patogesnis. Dabartinės jų siūlomos kainos mus tenkina, bet po šio projekto pradžios sulaukėme ir kitų degalinių tinklų pasiūlymų su geresnėmis kainomis nei siūlo „Statoil“. Tai reiškia, kad kuro kaina „Statoil“ degalinėse, ateityje vežėjams galėtų būti dar geresnė,“ – sakė M. Stankevičius.

Pasiteiravus, kokių sričių nuolaidų projektų vežėjai pageidautų ateityje visi vežėjai vienbalsiai paminėjo draudimo kainas. A.Vitkausko personalinės įmonės savininkas Albertas Vitkauskas sakė, kad draudimo kainos šiuo metu labai skausmingai „kandžiojasi”, todėl projektas suteikiantis žemesnes draudimo kainas vežėjams būtų tikrai naudingas. Taip pat vežėjai tikisi gerų kainų kurui užsienio degalinėse, padangoms, serviso paslaugoms, atsarginėms detalėms, transportui įsigyti.

Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius neseniai patikino, kad su draudimo kompanijomis deramasi, kad susivieniję vežėjai galėtų draudimo polisus įsigyti pigiau, tačiau kol kas viskas procese. Taip pat dirbama dėl bendrų nuolaidų vežėjams kitose jų verslui svarbiose srityse.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos uosto vadovai jau pripažįsta, kad pakartoti pernai pasiekto visų laikų krovos rekordo šiemet nebepavyks. Tačiau teigia, kad nuo liepos krovinių daugėja, todėl tikimasi, kad atsilikimas nebus labai didelis.

Pernai metai Klaipėdos uoste buvo rekordiniai – perkrauta 36,5 milijono tonų krovinių. Per septynis šių metų mėnesius – 7 procentais mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kritusiai naftos produktų krovai didelės įtakos turėjo remontas naftos perdirbimo įmonėje „Orlean Lietuva“. Mažiau krauta ir trąšų. Pastarosiomis savaitėmis krova atsigauna ir baigia pasivyti pernykštes rekordines apimtis.

„Auga treilerių, auto vilkikų perkrovimai. Pasiekta rekordinė uosto istorijoje jų apyvarta – daugiau kaip 25 tūkst. vienetų perkrauta šių metų liepos mėnesį. Taipogi auga ir konteinerių apyvarta. Jau aišku, kad nepasieksim praeitų metų rezultato, bet apie 36 mln. tonų Klaipėdos uoste bus perkrauta“, – sako Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Aplinkiniai regiono uostai ypač gerais rezultatais taip pat negali girtis. Krovinių apyvarta visame regione augo 9 milijonais tonų, tačiau 8 milijonai iš jų atiteko Rusijos uostams. „Aišku, nukenčia tie uostai, kurie dirbo su rusiškais kroviniais. Klaipėdos uostas mažiausiai iš regione esančių uostų dirbo su Rusija, tai mes ir nukenčiam mažiausiai. Aišku, Talino apyvarta smuktelėjo labiausiai. Rygos ir Ventspilio apyvarta auga dėl anglių [perkrovos], o kitų krovinių apyvartos yra nukreipiamos į naujus uostus Rusijoje“, – teigia A. Drungilas.

Klaipėdos uoste vyrauja lietuviški ir baltarusiški kroviniai. pastarieji sudaro apie trečdalį, Rusijos – pernai siekė apie dešimtadalį bendro krovinių kiekio.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Informuojame, kad leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. gruodžio 1 d. įsigaliosiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2B-313 patvirtintas Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, mokymo ir egzaminavimo tvarkos aprašas .

Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, mokymo ir egzaminavimo tvarkos apraše praplėstas dokumentų, patvirtinančių vairuotojo tapatybę, sąrašas. Pateikiant prašymą laikyti vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, egzaminą ir (arba) išduoti ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą, asmuo identifikuojamas pagal vieną iš šių jo turimų asmens dokumentų: Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės išduotą pasą, asmens tapatybės kortelę, Lietuvoje arba Europos Sąjungoje ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar skaitmeniniuose tachografuose naudojamą vairuotojo identifikavimo kortelę.

Įgyvendinant Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) techninių priedų 2011 m. redakcijoje nustatytus reikalavimus, vėliausiai nuo 2013 m. turi būti išduodamas ID kortelės tipo ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas, todėl vairuotojai kartu su prašymu laikyti egzaminą ir (arba) išduoti ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą ir kitais reikalingais dokumentais turės pateikti savo nuotrauką, kuri bus nuskaitoma ir vaizduojama ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjime.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Iš Baltarusijos pasigirdus pareiškimų, kad prieš Lietuvą gali būti imamasi ekonominių sankcijų, Klaipėdos uostininkai sunerimo, bet daugelis jų visgi nemano, kad kaimyninė šalis ryšis tokiems veiksmams, kurie būtų nenaudingi ir jos pačios ekonomikai.

“Ir Lietuvoje tegu nesėdi kaip pelės po šluota. Jie privalo mums atsakyti, kodėl leido naudotis savo teritorija, kad būtų pažeista siena. Kam jau kam, o Lietuvai maža nepasirodys”, – praėjusią savaitę pareiškė incidento, kurį sukėlė iš Lietuvos atskridęs Švedijoje registruotas lėktuvas, numetęs Minske pliušinius meškiukus su atsišaukimais už žodžio laisvę, įpykintas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Manoma, kad jis gali prieš Lietuvą imtis įvairių ekonominių sankcijų. Pavyzdžiui, didelė baltarusiškų krovinių dalis iš Klaipėdos gali būti nukreipta į Latvijos, Rusijos ir Ukrainos uostus. Žinia, vieną trečdalį visų Klaipėdos uosto krovinių sudaro būtent Baltarusijos produkcija.

900 mln. litų

“Santykių su kaimynais gadinimas yra blogas dalykas. Man net sunku tai komentuoti. Elgiamasi tiesiog negražiai. Manau, Klaipėdos uostininkams reikia dirbti toliau ir kaip iki šiol, taip ir toliau sudaryti puikias sąlygas baltarusiškiems kroviniams, o politinius dalykus tegu sprendžia politikai. Manau, sveikas protas bet kuriuo atveju nugalės”, – sako AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), kurios krovinių apyvartoje baltarusiški kroviniai sudaro mažiausiai penktadalį, generalinis direktorius Audrius Pauža.

Jeigu Baltarusija imtųsi sankcijų prieš Lietuvą, pastaroji patirtų, pasak A. Paužos, nemenkų finansinių nuostolių. Vienas trečdalis krovinių Klaipėdos uoste – apie 12 mln. tonų. Viena perkrauta tona įvairioms Lietuvos verslo struktūroms duoda 75 Lt pajamų, tad finansiniai nuostoliai gali sudaryti apie 900 mln. litų.

“Man atrodo, kad A. Lukašenka nori dirbtinai įtraukti Lietuvą į tą konfliktą. Nemanau, kad šis incidentas galėtų tapti pretekstu nukreipti krovinius kur nors kitur. Tai būtų nenaudinga pačiai Baltarusijai. Nemanau, kad kas nors turėtų atsitikti dėl kažkokių numestų meškiukų. Didesnių problemų galėtų kilti, jeigu Švedijos reakcija būtų labai stipri ir ji apeliuotų į Briuselį. Tokiu atveju jis vėl gali pradėti kalbėti apie ekonomines sankcijas Baltarusijai”, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Greitai nepajustume

“Tai būtų gana rimtas smūgis Klaipėdos uostui ir Klaipėdos konteinerių terminalui, kuris netektų apie 30 procentų krovinių”, – teigė UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.  Jo vadovaujamame terminale kraunama ne vien tik baltarusiška ratinė technika, bet ir konteineriai, įrengimai, gabenami į Baltarusiją. Tiesa, šiandien terminale ratinės technikos kraunama tik dešimtoji dalis, lyginant su tuo, kas vyko 2009-2010 m. Tuo metu konteinerių srautai gerokai pasikoreguotų.

“Kol kas tam tikra dalis krovinių dar tik plaukia į Lietuvą ir į Baltarusiją. Nemanau, kad būtų galima vieną dieną mostelėti lazdele ir pakreipti krovinių srautus ar į vieną, ar į kitą pusę. Tokias sankcijas pajustume tik po tam tikro laiko”, – sakė jis. Terminalo vadovo manymu, daugiau problemų gali kilti su valstybiniais užsakymais. Turint omenyje privačius asmenis ar kompanijas, ko gero, nebus taip smulkmeniškai kontroliuojama, kad nė vienas konteineris neitų per Klaipėdą. V. Šileika pabrėžia, kad yra susiformavusios logistinės grandinės, pavyzdžiui, įrengimų gabenimas per Klaipėdos uostą į Baltarusijos gamyklas. Joms greitai surasti alternatyvą esą būtų sunku.

“Manyčiau, kad vis dėlto turėtų nugalėti sveikas protas. Turėtų būti vertinama ekonominiu požiūriu, kur yra geriau krauti krovinius. Tačiau, ko gero, reikėtų po truputį ruoštis. Grasinimai Klaipėdos uostui iš Baltarusijos politikų pusės kartkartėmis vis pasigirsta, tačiau iki šiol dar nebuvo ženklų, kad dėl vienokių ar kitokių politikos vingių būtų kas nors daroma”, – sakė V. Šileika. Pasak jo, toms įmonėms, kurios krauna 80-90 proc. baltarusiškų krovinių arba daugiau nei pusę, grasinimų įgyvendinimas labai pablogintų situaciją, o kitos sugebėtų kaip nors persiorientuoti ir nė viena nebankrutuotų.

Apie ketvirtadalį krovos baltarusiški Novopolocko ir Mozyrio naftos perdirbimo įmonės produktai sudaro ir AB “Klaipėdos nafta”. Ji per metus perkrauna daugiau nei 2 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt