Pastaruoju metu kilus audringoms diskusijoms dėl ETMK leidimų, jų išdavimo tvarkos, viešumo stygiaus, nutarėme pasidomėti, ETMK leidimais – kaip ir kiek jų išduodama šiuo metu, nuo ko priklauso gaunamų leidimų skaičius ir t.t.
ETMK leidimas – leidžia įmonėms vežti krovinius tarptautiniais maršrutais tarp ETMK valstybių narių. Leidimą privaloma turėti vykdant bet kokį reisą su kroviniu ar be jo ir užpildyti prieš išvykstant į reisą.
ETMK leidimus išduoda Susisiekimo ministerija. Kai Lietuva tapo Europos transporto ministrų konferencijos nare, kaip ir kitoms valstybėms, jai buvo nustatyta bazinė ETMK leidimų kvota, kuri iki 2011 m. buvo pastovi. Tuomet Lietuvos kvota buvo – 128 vnt. leidimų.
Nuo 2011 m. sistema pasikeitė. Stabilios kvotos nebeliko. Dabar valstybės gaunama ETMK leidimų kvota priklauso nuo to, kokios emisijos klasės transporto priemonėms valstybė pasirenka leidimus („Euro-3 saugiems“, „Euro-4 saugiems“ ar „Euro V5 saugiems“ sunkvežimiams), ir nuo to, kaip efektyviai leidimai buvo panaudoti ankstesniais metais. Leidimų gaunama daugiau, kai jie paskirstomi kuo aukštesnės emisijos klasės automobiliams.
Svarbu paminėti, 2011 m. kad Rusija vienašališkai apribojo ETMK leidimų galiojančių Rusijoje kvotą iki 67 vienetų. Anksčiau visi ETMK leidimai galiojo Rusijoje, tačiau kiekviena šalis gali ETMK leidimų išdavimą apriboti, ir šia galimybe Rusija pasinaudojo. Artimiausiu metu ETMK leidimų, galiojančių Rusijoje, kvota nesikeis. Ji išliks 67 vnt.
ETMK leidimų aritmetika
2011 m. Lietuvos bazinė ETMK leidimų kvota buvo 137 vnt. Efektyviai juos išnaudojus, 2012 m. leidimų kvota išaugo iki 163 vnt. (tarp jų buvo 67 vnt. galiojantys Rusijoje).
Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama ir tardamasi su Lietuvos vežėjais, asociacijos „Linava“ atstovais, viską apsvarstė ir 2012 m. pasirinko tokius ETMK leidimus:
metiniai leidimai:
Euro-3 96 vnt. x 5 = 480 vnt. (negaliojantys Rusijoje)
Euro-4 15 vnt. x 8 = 120 vnt. (galiojantys Rusijoje)
Euro-5 50 vnt. x 10 = 500 vnt. (galiojantys Rusijoje)
trumpalaikiai leidimai (dažniausiai išnaudojami metų pabaigoje arba krizės, pvz. su Rusija, metu):
Euro-4 2 vnt. x 8 x12 mėn. = 192 vnt. (galiojantys Rusijoje)
Neseniai paviešintame rašte, skirtame Konkrencijos tarybai, buvo piktinamasi, kodėl buvo pasirinkti leidimai automobiliams atitinkantiems Euro-5 emisijos klasę. „Jei pasiimtume leidimus tinkančius Euro-3 automobiliams – gautume 335 leidimus galiojančius Rusijoje. Automobilių atitinkančių Euro-3, Euro-4, Euro-5 emisijos klases yra 18500. Tai reiškia, kad vienas leidimas būtų skirstomas net 55 automobiliams ir tokiu atveju jo negautų ne tik smulkūs, bet net ir vidutiniai vežėjai,“ – ETMK leidimų skirstymo aritmetiką dėstė „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius.
Anot jo, kai kurie vis dar galvoja, kad gaunama 1000 leidimų ir Susisiekimo ministerija renkasi, ar Euro -3 1000 leidimų pasiimame, ar Euro-4. „Yra atvirkščiai. Kuo aukštesnės kategorijos automobiliams leidimus imame, tuo daugiau mes jų gauname. Be to, tie, kurie daug ir greitai važinėja – nenaudoja paprastų vienkartinių leidimų, todėl kitiems vežėjams užtenka paprastų vienkartinių leidimų,“– sakė M. Atroškevičius. Vežėjai vežantys temperatūrinio rėžimo reikalaujančius krovinius ETMK leidimus naudoja labai efektyviai, todėl jei jie nevažinėtų su ETMK leidimais, tai tradicinius Baltarusijos leidimus jie išnaudotų iki balandžio mėnesio.
Konkursai dėl ETMK
Kad ir kokios emisijos klasės automobiliams Susisiekimo ministerija paskirtų ETMK leidimus, dėl riboto jų skaičiaus, vežėjai patiria didelę konkurenciją. Žinoma, didžiausia konkurencija – dėl leidimų į Rusiją. Gauti leidimus galiojančius Rusijoje, pretendavo apie 5300 transporto priemonių, t.y. apie 8,5 transporto priemonių vienam leidimui.
Iš viso 2012 m. ETMK leidimams gauti paraiškas buvo pateikę apie 240 vežėjų. Paraiškose nurodytas transporto priemonių skaičius: Euro-3 – apie 1900, Euro-4 – apie 1000 Euro-5 – apie 4300. Matydami koeficientus (lentelėje), galime pastebėti, kad konkurencija dėl leidimų – didelė, tačiau kaip CargoNews pasakojo M. Atroškevičius, dar šiandien yra apie 100 nepaskirstytų leidimų (be Rusijos), todėl vežėjai, kurie važinėja į Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją, kitas šalis, dar gali jų gauti.
Jau rugsėjo mėnesį planuojamas Krovininio transporto tarybos posėdis, į kurio darbotvarkę greičiausiai bus įtrauktas ir klausimas dėl ETMK leidimų. Įprastai rugsėjį tariamasi su Susisiekimo ministerijos atstovais dėl ETMK leidimų paskirstymo, aptariama ankstesnių metų statistika. Po susitikimų, rugsėjį gaunama kvota, Susisiekimo ministerija pateikia paraišką, kiek ir kokios emisijos klasės automobiliams leidimų reikės Lietuvai. Įprastai iki lapkričio vidurio vežėjai gali teikti paraiškas Valstybinei kelių transporto inspekcijai dėl leidimų gavimo, o gruodį vyksta jų paskirstymas.
Šiais metais ketinama Susisiekimo ministerijai pasiūlyti keletą naujovių dėl ETMK leidimų išdavimo tvarkos. Planuojama siūlyti, kad 80 – 90 proc. ETMK leidimų būtų dalinami pagal įmonės turimą automobilių kiekį, o likusioji dalis skirstoma pagal rezultatus. Pavyzdžiui, jei vienas vežėjas padarė 25-30 vežimų į Rusiją, tai jam galima pridėti 1-3 leidimus, o kitas, kuris padarė 10 vežimų – jam galima sumažinti, dėl neefektyvaus naudojimo. Pagal tokią tvarką, gauti ETMK leidimus galėtų daugiau smulkiųjų įmonių, kurios galėtų įrodyti, kad praėjusiais metais efektyviai naudojo vienkartinius leidimus.
Kaip teigė M. Atroškevičius, šiandien, kol naujovės dar nepriimtos, svarbiausia yra visų vežėjų interesai, o ne atskiros įmonės, todėl reikia leidimus duoti tiems, kurie naudoja efektyviau.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Daugiausiai traumų darbo vietoje gauna profesionalūs vairuotojai. Pagal mirtingumą darbo metu jie užima 8 vietą.
Pagal JAV darbo ir darbo priežiūros bei saugumo ministerijos pateiktus duomenis 2010 m. 100 tūkst. vairuotojų tekdavo 683 traumų atvejai. Palyginimui, antroje vietoje esančių fermerių šis statistinis rodiklis siekia 300.
Žvejo darbas yra pavojingiausias galintis pasibaigti mirtimi. 100 tūkst. žvejų tenka 116 mirčių per metus. Profesionalių vairuotojų rodiklis – 21,8.
Iš visų darbo metu žuvusių darbuotojų, net 39 proc. buvo susiję su transportu. 21 proc. jų žuvo eismo įvykiuose.
Transporto sektoriuje įvyksta 24 proc. visų nelaimingų atsitikimų darbe, kuomet vienu metu žūsta du ar daugiau darbuotojų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Kitais metais Europoje kelionės geležinkeliu vidutiniškai brangs 4,3 proc., avialinijomis – 2,5 proc., apgyvendinimo paslaugos – 1,3 proc., automobilių nuoma – 1,2 proc.
Šias kelionių kainų prognozes 2013 metams parengusi verslo kelionių organizatorė „Carlson Wagonlit Travel“ jas grindžia sunkia Europos ekonomine situacija, neleidžiančia rinkos dalyviams drastiškai kelti kainų, bet tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog trapi ekonomika bet kuriuo metu gali lemti ženklius pasikeitimus kelionių rinkoje.
„Prognozuojant ateinančių metų kelionių kainas Europoje, galima išskirti du scenarijus. Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija ir Prancūzija, kurioms prognozuojamas ekonomikos augimas, numatomas ir verslo kelionių paslaugų kainų didėjimas. Tuo tarpu Pietų Europoje pesimistiškos nuotaikos muš šias kainas žemyn ir tuo pačiu neleis kelionių organizatoriams jų ženkliai didinti kitose šalyse. Lietuvos verslo kelionių rinka, remiantis ekonomistų prognozėmis, turėtų plėtotis pagal pirmąjį scenarijų – paslaugų poreikis augs, tačiau kainas tai turėtų keisti visai nežymiai“, – sako „Carlson Wagonlit Travel“ agentūros Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Barisienė.
Pasak jos, didžiausios įtakos verslo kelionių paslaugų poreikiui Lietuvoje turės eksportas. „Šiuo atžvilgiu verslo kelionių organizatoriams ir šių paslaugų vartotojams svarbu numatyti, kas vyks aktualiausiose Lietuvos eksporto rinkose. Vieną jų – Rusiją, dėl didelio investuotojų susidomėjimo, 2014-aisiais joje vyksiančių žiemos olimpinių ir 2018-aisiais – FIFA pasaulio taurės varžybų, mūsų ekspertai išskiria kaip artimiausiais metais visai Europos verslo kelionių rinkai svarbiausią šalį“, – sako R. Barisienė.
Ruošiantis šiems įvykiams, Rusijoje statomi nauji viešbučiai, kurie, išaugus konkurencijai, kol kas negalės ženkliai didinti kainų – čia ateinančiais metais prognozuojamas iki 2,9 proc. apgyvendinimo paslaugų kainų augimas. Labiausiai, iki 6,3 proc., šios paslaugos brangs Švedijoje. Nors avialinijų kainos Rusijoje ateinančiais metais didės tik iki 3,5 proc., tai, prognozuojama, bus didžiausias augimas Europoje.
Taip pat labiausiai tarp Europos šalių Rusijoje brangs kelionės geležinkeliu – iki 8,7 proc. Automobilių nuomos kaina šioje šalyje didės iki 3,9 proc., tuo tarpu pirma vieta pagal šį pokytį Europoje atiteks Švedijai, kur numatomas iki 5,6 proc. nuomos kainos augimas.
Į šalių penketuką pagal Lietuvos eksporto apimtis patenkančioje Vokietijoje apgyvendinimo paslaugos kitais metais brangs iki 2,6 proc., oro kelionių – iki 2,7 proc.: nors įgyvendintos verslo optimizavimo priemonės bei konsolidacija užtikrina didelį lėktuvų užimtumą, labiau didinti kainų avialinijoms neleis stipri konkurencija. „Carlson Wagonlit Travel“ taip pat prognozuoja, jog kelionės geležinkeliais Vokietijoje brangs iki 6,6 proc., automobilių nuoma – iki 3,1 proc.
Lietuvos eksporto šalių penketuką užbaigiančioje Jungtinėje Karalystėje1 kelionių kainų korekcijoms 2013-aisiais įtakos turės ne tik ekonominė situacija, bet ir neseniai pasibaigusios vasaros olimpinės žaidynės. Apgyvendinimo paslaugos čia pigs iki 1,5 proc. (didesnis pigimas numatomas tik Ispanijoje ir Italijoje – iki 2,5 proc.), tačiau kitos kelionių paslaugos šiek tiek brangs: skrydžiai – iki 3,1 proc., kelionės geležinkeliu – iki 2,8 proc., automobilio nuoma – iki 4,7 proc.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šių metų pabaigoje Maskvoje turėtų atsirasti apie 20 naujų stovėjimo aikštelių skirtų vilkikams. Iš viso planuojama sukurti daugiau nei 3 tūkst. stovėjimo vietų.
Aikštelėse bus įrengti dušai, taip pat vairuotojai galės pasinaudoti skalbimo mašinomis ar poilsio kambariais. Nemokamas internetas taip pat yra numatytas įrenginėjant šias aikšteles.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-28
Keliaujantys Rusijos teritorijoje galės pasirinkti, ar važiuoti mokamais keliais, ar šalia esančiais nemokamais. Tokią ateitį piešia Rusijos kelius tiesiančios įmonės „Avtodor“ atstovai.
Jų teigimu nebus nei vieno kilometro mokamos atkarpos, kuri neturėtų nemokamos alternatyvos. Šie nemokami keliai bus šalia pagrindinių mokamų kelių.
„Avtodor“ atstovai pripažįsta, kad keliaujant nemokamais keliais vairuotojai kelyje užtruks ilgiau, dėl prastesnės šių kelių infrastruktūros.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Paskelbus statistiką, kad pažeidėjai policijai sumokėjo tik apie 60 proc. pernai paskirtų baudų, vidaus reikalų ministras Artūras Melianas sako, jog vienas iš būdų kovoti su šia problema – baudas skirti ne tik vairuotojams, bet ir transporto priemonės savininkams.
„Be jokios abejonės, problema egzistuoja, būtent dėl to Policijos departamentas jau metus vykdo projektą, kurio tikslas yra gerokai pagerinti baudų išieškojimą, mes netrukus pristatysime tą projektą ir jo vykdymą, nes jis jau veikia, – sako ministras. – O kitas dalykas, mes teikiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurios numato atsakomybę ne tik tų, kurie vairavo automobilį ir padarė kažkokį nusižengimą, bet ir savininkų, nes tikrai kitų valstybių patirtis rodo, kad tai leidžia gerokai padidinti baudų išieškojimą.“
Skelbta, kad policininkai pernai paskyrė baudų už 89 mln. litų, tačiau surinkta 52 mln.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vilniaus degalinėse benzino kaina jau gerokai perkopė per penkių litų už litrą ribą ir beveik nepriklauso nuo to, kaip rinkoje svyruoja naftos kaina. Kodėl?
I. Mažeikiai – Puntukas po kaklu Lietuvai
Lietuva turi savo naftos perdirbimo gamyklą. Atrodo, džiaukis – galim patys pasigaminti savo benzino ir dyzelino. Normali paprasto žmogaus logika sako, kad taip turėtų būti gerokai pigiau, negu pirkti degalus iš užsienio. Deja, tik ne Lietuvoje…
Didelį monstrą paveldėjome iš rublių sąjungos laikų, kurį dabar tenka kažkokiu būdu išlaikyti, nes Mažeikiuose be šios gamyklos darbo turėtų nebent kioskininkės Zitos kolegos.
Teko priimti specialius įstatymus, užkertant kelią importuojantiems degalus iš užsienio. Nesileisiu į smulkmenas, tačiau Lietuvoje leidžiama prekiauti tik specifinės sudėties benzinu ir dyzelinu, todėl jo niekas nenori importuoti, nes tokius degalus reikia maišyti specialiai Lietuvai. Tai brangu, o kiekiai palyginus maži, todėl niekas nekiša rankų į „š“.
Tuo puikiai naudojasi dabar jau lenkams priklausanti gamykla – vietoj to, kad džiaugtumėmės pirkdami vietinės gamybos pigius degalus, juos perkam gerokai brangiau negu visos kitos šalys. Degalai latviams parduodami gerokai pigiau, negu juos gali nusipirkti Lietuvos įmonės, nors „Orlen Lietuva“ gamykla orą gadina Mažeikiuose, o ne kur nors Latvijoje. Neoficialiais duomenimis, latviai benziną iš „Mažeikių naftos“ perka daugiau kaip 10 ct./l pigiau.
Taigi, berods ankstesnioji konservatorių vyriausybė norėjo padaryti kaip geriau, įvedė degalų importą ribojančius įstatymus. Deja, gavosi kaip visada…
II. Lietuva – ES padlaižių kraštas
Lietuvos vyriausybė viena pirmųjų Europoje įsivedė privalomai tiek į benziną tiek ir į dyzeliną maišyti po 5 proc. biopriedų, nors biopriedams jokių nuolaidų netaikoma, o gaminti jį kasdien darosi vis brangiau. Taigi vietoj to, kad tokie degalai taptų pigesni, jie darosi netgi brangesni už paprastą be priemaišų benziną ar dyzeliną.
Begaliniuose valdžios koridoriuose atsirado gudručių, kurie bandė prastumti idėją „būkim pažangiausi Europoje“ stiliumi ir maišyti į degalus po daugiau kaip 7 proc. biopriedų.
Ačiū Dievui, kažkokia šviesa apšvietė mūsų kanceliarinių graužikų makaules ir jie neįvedė tokio apribojimo.
7 proc. yra ta riba, po kurios kai kurių naujų automobilių varikliai labai greitai išleidžia paskutinį kvapą. Be to, naudojant tokius degalus negaliotų kai kurių automobilių gamintojų garantija. Drąsi, vienok, mūsų šalies valdžia, o gal tiesiog reiktų vartoti kitą žodį iš „D“ raidės?
Šimonytės ministerija gręžia benzino vartotojus
Kiekviena šalis ES narė privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Vienas tokių, nustatyti akcizai kurui. Už kiekvieną 1000 litrų dyzelino ES yra numačiusi ne mažesnį kaip 1046 Lt akcizą. Tokį taiko ir Lietuva.
Už kiekvieną 1000 litrų benzino ES yra numačiusi 1240 Lt akcizo mokestį. Kokį taiko Lietuva? 1500 Lt. Tai reiškia, kad gerbiama ministrė su kompanija už kiekvieną benzino litrą iš vairuotojų lupa papildomus 26 ct. Ar kas nors jūsų klausė, ar norėtumėt savanoriškai paaukoti savo gimtajai šaliai tokią sumą? Ne?
Žinot kodėl didesnis akcizas galioja tik benzinui, o dyzelinui ne? Ogi todėl, kad dyzeliną naudoja mūsų valstybės maitintojai vežėjai, žemdirbiai, statybininkai ir pan. O štai benzinu važinėja tik eilinis vairuotojas, dar ir glušas, nes nepersidarė automobilio, kad galėtų vartoti dujas. Tai kodėl gi glušiaus nenuskalpuoti dar vieną kartą? Kažkodėl praėjusią savaitę Prancūzija savavališkai sumažino akcizą degalams, nes jai rūpi tautos gerbūvis. Nesvarbu, kad tai buvo vienas naujo prezidento rinkiminių pažadų, tačiau jis įvykdytas ir žmonės laimingi.
Tokios pat kalbos apie akcizo mažinimą pasigirdo ir Vokietijoje, nes net 78 proc. vokiečių pasisako už akcizo mažinimą ir vyriausybė rimtai svarsto tokią galimybę. Ir tai valstybės, ant kurių laikosi visa Europos Sąjunga. Tačiau joms svarbesnė šalies gyventojų būsena, o ne ES subinlaižyba. Europa palauks, reikia gaivinti vietinę ekonomiką.
Deja, Lietuvai tai negalioja. Nesutinkat, kad Lietuva sulindus iki pažastų į Europos Sąjungos „ten kur nesueina“ organą? Tai tik mano nuomonė.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-28
Navigacijos prietaisų gamintojas „Garmin“ nuo šių metų spalio mėnesio rinkai ketina pateikti naują prietaisą 760 LMT, kuris jo naudotojus nustebins neįprasto dydžio – 7 colių monitoriumi.
Šis 479 eurus kainuojantis prietaisas padės sunkvežimių vairuotojams lengvai surasti reikiamą kelio kryptį sudėtingose sankryžose ar automagistralių susikirtimuose. Prietaisas taps geru vairuotojo pagalbininku norint iš anksto sužinoti maršruto ilgį, informuos apie kelių būklę ir pavojus juose, sujungtas su galinio vaizdo kamera padės atbuline eiga privažiuoti prie krovinių pakrovimo/iškrovimo rampos, realiu laiku ir realioje vietovėje galės informuoti apie degalų kainas ir orų sąlygas bei atliks kitas krovinių vežėjams reikalingas funkcijas.
Įranga su didelių matmenų monitoriumi padės užtikrinti itin geros kokybės panoraminį vaizdą ir turės platesnio diapazono garsiakalbį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rugpjūčio 27 d. (pirmadienį) vykusiame susitikime su žiniasklaidos atstovais, kalbėdamas apie Europos Sąjungos struktūrinės paramos paskirstymą transporto sektoriui, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikino, kad eismo saugumas yra vienas iš gyvybiškai svarbių prioritetų.
Siekiant žengti toliau šiose srityje, anot ministro, dėmesį reikia nukreipti į miestų gatves ir rajonų savivaldybėms priklausančius kelius.
Kaip pažymėjo E. Masiulis, gerų rezultatų leido pasiekti sutelktos įvairių institucijų pastangos. Per pastaruosius penkerius metus žuvusiųjų skaičius kelyje sumažėjo dvigubai – labai svarbi priemonė, anot ministro, yra nuolatinis situacijos magistraliniuose ir krašto keliuose stebėjimas.
„Turėdami vadinamųjų juodųjų dėmių, tai yra vietų, kuriose avarijos įvyksta dažniausiai, skiriame lėšas iš saugaus eismo programų stengdamiesi rekonstruoti kelius ir diegti kuo daugiau inžinerinių saugumo priemonių būtent tuose taškuose“, ‒ komentavo ministras.
Nors eismo saugumo pažanga šiais metais šiek tiek „stabtelėjo“ – žuvusiųjų skaičius, palyginti su praėjusiais, išliko beveik nepakitęs. Antra vertus, magistraliniuose ir krašto keliuose situacija ir toliau gerėja ‒ pirmą šių metų pusmetį, aplyginti su tuo pačiu praėjusių metu laikotarpiu, žuvusių yra 17 mažiau. Anot E. Masiulio pastaruoju metu pastebima problema – savivaldybių teritorijose esančių kelių infrastruktūra yra kiek atsilikusi, labiausiai joje trūksta saugaus eismo inžinerinių priemonių.
„To labai trūksta tam, kad ir vietinės reikšmės keliuose mažėtų žuvusiųjų skaičius. Panaudojant tą gerąją praktiką, kurią jau esame atlikę kartu su savivaldybių atstovais reikia spręsti problemas miestuose ir rajonų savivaldybėse“, ‒ kalbėjo ministras.
Eismo įvykių statistikos duomenimis, šiemet nuo metų pradžios Lietuvos keliuose žuvo 163 žmonės, pernai atitinkamu laikotarpiu – 164. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvo 17 žmonių mažiau, tuo tarpu miestų gatvėse ir vietiniuose savivaldybių keliuose žuvusiųjų skaičius padidėjo 16.
Iš visų savivaldybių daugiausia žmonių žuvo Vilniaus mieste (14), Anykščių ir Kauno rajonuose (po 7). Eismo įvykių labiausiai padaugėjo Vilniaus apskrityje.
Saugaus eismo inžinerinėms priemonėms priemonėms, tokioms kaip žiedinės sankryžos, atitvarai, asfalto dangos kokybės gerinimui skirta daugiau nei 100 mln. litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo rugpjūčio 18 d. Baltarusijoje įsigaliojo nauja negabaritinių ir sunkių krovinių gabenimo tvarka.
Transporto priemonėms gabenančioms minėtus krovinius draudžiama:
• Judėti be specialaus leidimo arba pažeisti leidime nurodytas sąlygas, nukrypti nuo maršruto ar daryti neleistinus leidimo pakeitimus.
• Viršyti leidime nurodytą maksimalų greitį.
• Vykdyti pervežimus intensyviai krentant sniegui, formuojantis plikledžiui ar esant matomumui mažesniam nei 100 m.
• Vykdyti pervežimus tamsiu paros metu, kuomet krovinio gabaritai viršija numatytą maksimalų plotį ar kitus gabaritus, kuriuos viršijus reikalinga palyda. Išimtis taikoma, jei leidime leidžiama judėti tamsiu paros metu.
• Sustoti specialiai tam nepritaikytose aikštelėse esančiose ne kelyje.
• Tęsti pervežimą, jei atsiranda techninių problemų, kurios kenkia bendram eismo saugumui.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-24
Automobilių gamintojas KamAZ kreipėsi į Federalinę muitinės tarnybą reikalaudamas sugriežtinti sunkvežimių importo iš Kinijos kontrolę. Kompanijos atstovas pareiškė, jog „KamAZ“ vadovybė atliko savo tyrimą, kaip organizuojamas kiniškų sunkvežimių importas į Tolimuosiuos Rytus.
Tyrimas atskleidė, kad importininkai dažnai sumažina sunkvežimių muitinę vertę ir įformina naudotus automobilius kaip naujus. Tokiu būdu pardavėjai „numuša“ galutinę automobilių kainą. Be to, „KamAZ“o duomenimis, kiniškų sunkvežimių dokumentuose dažnai nurodytas ekologinis standartas EURO-3, nors legaliai jie galėtų gauti tik EURO-2 sertifikatus. Tokios klasės automobilius draudžiama eksportuoti į Rusiją. Jie taip pat kainuoja 150-200 tūkst. rublių pigiau nei rusiški analogai.
„KamAZ’o” atstovas pabrėžė, kad daugiausia pažeidimų pastebėta 14-40 tonų krovumo automobilių segmente, kuriame specializuojasi Rusijos koncernas. 2012 m. pirmą pusmetį technikos importas iš Kinijos į Rusija padidėjo 2,8 kartais ir viršijo 4129 automobilius. Bendras sunkvežimių importas į šalį sudarė 55 200 sunkiasvorių automobilių per šių metų pirmus 6 mėnesius.
Anksčiau „KamAZ“ teigė, kad nelegalus sunkvežimių importas iš Kinijos lėmė kompanijos dalies sumažėjimą Rusijos sunkvežimių rinkoje: 2012 m. pirmą pusmetį ji sudarė 35,6 proc. lyginant su 39,1 proc. 2011 m. tą patį laikotarpį.
Kinijoje gaminami beveik visų klasių sunkvežimiai. Žinomiausi iš jų – Fo¬ton, САМС, Dong¬feng ir Ha¬nia.
Rusijos valdžia aktyviai palaiko šalies automobilių gamintojus jų kovoje su užsienio kompanijomis. Pavyzdžiui, 2008 m. buvo padidinti naudotų automobilių muitai. Rusijai įstojus į PPO importo ribojančių muitų teko atsisakyti. Vietoje jų nuo rudens Rusija įveda utilizacijos mokestį. Užsienietiškų lengvųjų automobilių utilizacijos mokestis sudarys 20-45 tūkst. rublių priklausomai nuo variklio tūrio. Sunkvežimių – 150-400 tūkst. rublių priklausomai nuo automobilio svorio.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Matant kaip desperatiškai bandoma inicijuoti asociacijos „Linava“ atžvilgiu įvairius tyrimus, kaip intensyviai ji skundžiama įvairioms institucijoms, netgi bandoma atvirai jas spausti bei įtakoti priimti kažkam naudingus sprendimus, susidaro įspūdis, kad trečiosioms jėgoms labai parūpo sėkmingos Lietuvos vežėjų verslo pozicijos.
Esame stipri ūkio šaka, generuojanti apie dešimtadalį šalies BVP, tad norinčiųjų lemti jos sėkmingą ar mažiau sėkmingą darbą, ypač tarptautinėse rinkose, netrūksta. Bandymų diskredituoti Lietuvos vežėjus ir noro sumenkinti jų įvaizdį buvo visuomet, tačiau savo geru darbu įrodėme, kad esame kietas riešutėlis įvairaus plauko lobistams ir užsienio šalių konkurentams.
Mus stebina verslininkų vardu pasisakančiųjų kai kurių asocijuotų struktūrų bandymas tiesiogiai kištis į valstybinių kontroliuojančiųjų institucijų darbą. Šiuo atveju apskundus Lietuvos Konkurencijos tarybą Seimo kontrolieriui, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) akivaizdžiai peržengė etikos normas, jau nekalbant apie tai, kad rimtai organizacijai, tokiai kaip LVDK, vertėtų atsakyti į jai Konkurencijos tarybos užduotus klausimus ir ramiai sulaukti tyrimo pabaigos. Kodėl nenori ar negali LVDK atsakyti į kontroliuojančiosios institucijos paklausimus galima tik spėlioti, tačiau iš to kaip buvo keliamas klausimas dėl tyrimo objekto – TIR sistemos veikimo Lietuvoje, matyti, kad komeptencijos šioje srityje LVDK generaliniam direktoriui D. Arlauskui trūksta. Galbūt asociacija „Linava“ padėtų suteikti reikiamų žinių šioje srityje, turime kvalifikuotų lektorių TIR sistemos tema dėstančių mūsų mokymo centre.
LVDK generalinio direktoriaus iniciatyva skųsti valstybinėms institucijoms vežėjų asociaciją „Linava“ nustebino ir Lietuvos pramonininkų konfederaciją, kurios vadovas Gediminas Rainys teigė nesuprantantis, „ką D. Arlauskas pametė, ir ką tikisi rasti „Linavoje“. Kelių transportą reglamentuojančių teisės aktų ir tarptautinių konvencijų taikymas vežėjų darbe yra specifinė, gilių žinių ir ilgametės patirties reikalaujanti sritis. Norint suprasti kaip veikia ir kuo grindžiama ši sistema, kiekvienam transporto įmonės vadovui būtina išmokti TIR konvencijos pagrindus, ir išlaikyti atitinkamą egzaminą. Šie klausimai neturėtų būti politizuojami ar paverčiami mėgėjiško lygio diskusijomis, nes nuo sėkmingo TIR sistemos veikimo šalyje, kurį užtikrina asociacija „Linava“, priklauso nemažos dalies vežėjų darbo sėkmė. Norinčius daugiau sužinoti kaip veikia TIR sistema ir kuo grindžiamas vežėjų darbas kviesčiau dalykinei diskusijai, nesisvaidant skundais ir kaltinimais.
Asociacija jau pateikė visus atsakymus dėl TIR sistemos veikimo Lietuvos Konkurencijos tarybai ir kitoms institucijoms ir laukia jų išvadų.
Mečislavas Atroškevičius, Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rugpjūčio 23 Susisiekimo ministerijoje surengtame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje konstatuota, kad avaringumo situacija šalies keliuose šiemet išliko panaši kaip ir praėjusiais metais. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atkreipė dėmesį, kad pažangą eismo saugos srityje stabdo prasta padėtis miestų gatvėse.
„Bendra eismo saugos situacija Lietuvoje šiemet nėra blogesnė nei pernai, bet matome akivaizdžią tendenciją, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo 17, tačiau auga didžiuosiuose miestuose. Tai prioritetų klausimas; prastėjanti padėtis miestų gatvėse rodo nepakankamą savivaldybių dėmesį eismo saugai“, – sakė ministras E. Masiulis.
Ministro teigimu, eismo saugai pagerinti būtinas planingas, sistemingas požiūris. Todėl vakar posėdyje kartu su Vilniaus ir Kauno miestų vadovais ir saugaus eismo specialistais buvo analizuojamos eismo įvykių priežastys, svarbiausios problemos ir tendencijos. Kaip vienos iš svarbiausių priežasčių, miestuose lemiančių didėjantį avaringumą ir žuvusiųjų skaičių, posėdyje įvardinta netinkamai įrengtos pėsčiųjų perėjos bei nepakankamas savivaldybių dėmesys eismo saugai.
„Su savivaldybėmis sutarėme dirbti kartu. Prašome, kad jos pateiktų ministerijai savo gatvių ir kelių „juodųjų dėmių“ žemėlapius, saugaus eismo priemonių planus. Taip pat raginame miestų vadovus gatvėms skiriamas valstybės lėšas panaudoti eismo saugai gerinti“, – sakė susisiekimo ministras.
Eismo įvykių statistikos duomenimis, šiemet nuo metų pradžios Lietuvos keliuose žuvo 163 žmonės, pernai atitinkamu laikotarpiu – 164. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvo 17 žmonių mažiau, tuo tarpu miestų gatvėse ir vietiniuose savivaldybių keliuose žuvusiųjų skaičius padidėjo 16.
Iš visų savivaldybių daugiausia žmonių žuvo Vilniaus mieste (14), Anykščių ir Kauno rajonuose (po 7). Eismo įvykių labiausiai padaugėjo Vilniaus apskrityje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-24
Asociacija UNTRR (Rumunija) pranešė, kad dėl aukštos oro temperatūros Rumunijoje 2012 m. rugpjūčio 24, 25 ir 26 d., nuo 11:00 val. iki 20:00 val. laikinai ribojamas eismas transporto priemonėms nuo 7,5 t ir daugiau.
Apribojimas bus taikomas šiose apygardose: Bihor, Arad, Alba, Hunedoara, Timiş, Caraş Severin, Gorj, Mehedinţi, Vâlcea, Dolj, Olt, Argeş, Teleorman, Dâmboviţa, Prahova, Ilfov, Giurgiu, Călăraşi, Ialomiţa, Buzău, Brăila (žr. http://www.untrr.ro/en/).
Išimtys, kam apribojimai nebus taikomi:
- keleivinis transportas;
- gyvų gyvūnų ir greitai gendančių gyvūninės ar augalinės kilmės produktų;
- avarinių tarnybų transportas;
- laidojimo transportas;
- pašto transportas;
- kuro paskirstymo transportas;
- avarinės transporto priemonės;
- vandens ir maisto tiekimas į riboto patekimo zoną;
- reguliuojamos temperatūros prekių transportas;
- specializuotos sanitarinės transporto priemonės.
Eismo ribojimas Mont Blanc tuneliu
Mont Blanc tunelio administracija pranešė, kad tunelis bus uždarytas transporto eismui nuo rugpjūčio 27 d. 23:45 val. iki rugpjūčio 28 d. 04:00 val.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pirmąjį šių metų pusmetį gavo 67,68 mln. litų grynojo pelno – 32,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laiku, kai jis siekė 99,959 mln. litų.
“Lietuvos geležinkelių” ikimokestinis pelnas šiemet smuko 31,9 proc. iki 80,989 mln. litų, o pardavimo pajamos padidėjo 5 proc. iki 849,84 mln. litų, rašoma “Lietuvos geležinkelių” pirmojo pusmečio veiklos ataskaitoje.
Įmonės pardavimo savikaina padidėjo 11,4 proc. iki 692,34 mln. litų, veiklos sąnaudos – 14,1 proc. iki 81,283 mln. litų.
Bendrovė per pirmąjį pusmetį gavo 79,763 mln. litų valstybės dotacijų ir subsidijų (per visus 2011 metus – 249,813 mln. litų). Įmonės paskolos birželio pabaigoje siekė 433,21 mln. litų, (2011 metų pabaigoje – 456,885 mln. litų).
Šių metų birželio pabaigoje bendrovėje dirbo 10 668 darbuotojai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|