Reputacijos institutas, veikiantis 30-yje šalių, trečią kartą sudarė aukščiausios reputacijos bendrovių reitingą. Reitinguotų įmonių 100-uke atsirado sunkiojo transporto priemonių ir padangų gamintojai.
Garbingoje ketvirtoje vietoje puikuojasi Vokietijos koncernas „Daimler“ (Mercedes-Benz). Septynioliktoje vietoje randame padangų gamintoją „Michelin“ (Prancūzija), 27-oje – „Goodyear“ (JAV), 34-oje – „Bridgestone“ (Japonija), o 41-oje – „Pirelli“ (Italija).
Pirmosios pozicijos pagal geriausią reputaciją atiteko Vokietijos automobilių gamintojui BMW, Japonijos technologijų gamintoju „Sony“ ir JAV kino ir korporacijai „Walt Disney Company“.
Reputacijos institutas apklausė daugiau nei 100.000 žmonių iš 15 šalių, kad išsiaiškintų, kurios bendrovės turi geriausią reputaciją pasaulyje, kokią įtaką vartotojams daro įmonės reputacija renkantis produktus ar paslaugas. Tyrimas parodė, kad 89 iš 100 aukščiausią reputaciją turinčių bendrovių įvaizdis gimtojoje šalyje yra geresnis nei užsienio rinkose. Tačiau reitinge esančios bendrovės 95% pajamų gauna būtent iš užsienio rinkų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Lietuva – patraukli šalis Švedijos verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Iš Švedijos ambasados atlikto tyrimo matyti, kad švediško kapitalo įmonės Lietuvoje labiausiai giria kvalifikuotus darbuotojus, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sąlyginai mažas veiklos sąnaudas ir patogią geografinę padėtį. Tarp Lietuvos trūkumų tyrimo respondentai įvardijo uždelstus mokėjimus, susisiekimą oro keliais ir nepasitikėjimą vietos žiniasklaida.
Uždelsti mokėjimai ir prastas susisiekimas oru
Didžiausiais Lietuvos trūkumais Švedijos investuotojai įvardijo mokėjimo terminų nesilaikymą, daug laiko atimančias biurokratines procedūras ir sudėtingą susisiekimą oro keliais. „Neramina atsiskaitymų moralė, tiek valstybinės, tiek privačios įmonės atsiskaito su labai dideliu užlaikymu. Kritikuojama biurokratija, stipriai kritikuojamas oro transportas, Švedija, kuri yra viena pagrindinių Lietuvos investuotojų, yra nepasiekiama oro transportu“, – teigė Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius.
Patrauklesnę verslui Lietuvą, anot atlikto tyrimo dalyvių, padarytų mokesčių sistemos supaprastinimas ir stabilizavimas, darbo santykių liberalizavimas, tolesnis skaidrumo viešajame sektoriuje stiprinimas.
Korupcija mažesnė nei suvokimas apie ją
„Vienas plačiai tyrime diskutuotas faktas – korupcija. Įdomu, kad dauguma mato korupciją kaip problemą, tačiau patys teigia su tuo tiesiogiai nesusidūrę“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė C. Ruthström-Ruin. Švedijos ambasados atliktame tyrime 67 proc. respondentų teigė, kad korupcija Lietuvoje daro įtaką jų verslui, tačiau tik 15 proc. iš jų pripažino tiesiogiai su ja susidūrę. Pasak Švedijos prekybos tarybos vadovo Baltijos šalims, tai rodo, kad korupcijos suvokimas Lietuvoje yra didesnis nei pats faktas.
„Su korupcija niekada nesusidūriau tiesiogiai, bet žinau, kad viešuosius pirkimus pralaimėjau būtent dėl jos. Kai įmonė pralaimi viešuosius pirkimus, ji turi kažkaip paaiškinti, kodėl pralaimėjo. Korupcija dažniausiai tampa geriausiu paaiškinimu“, – respondentų nuomonę apie korupciją citavo M. Zalatorius.
Nepasitiki žiniasklaida ir ginčų sprendimo problema
Tyrime dalyvavę Švedijos verslininkai išreiškė susirūpinimą ir vietos žiniasklaida, didžioji dalis jų (84 proc.) teigė ją vertinantys kaip mažai patikimą arba tik iš dalies patikimą informacijos šaltinį. „Buvo išsakyta nuomonė, kad kartais konkurentai naudojasi jiems priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis siekdami konkurencinio pranašumo“, – kalbėjo M. Zalatorius.
Anot Švedijos prekybos tarybos vadovo Baltijos šalims, tyrime dalyvavę respondentai pasisakė abejojantys ir mūsų šalyje veikiančia ginčų sprendimo sistema. Vieno iš respondentų žodžiais, „Lietuvoje bet kas gali paduoti į teismą bet ką – be jokių pasekmių“. 50 proc. apklaustųjų teigė tik iš dalies pasitikintys šia sistema, 5 proc. mūsų šalyje veikiančią įstatymų bazę įvertino kaip nepalankią savo veiklai.
Džiaugiasi darbuotojais, tačiau įžvelgia ir jų trūkumų
M. Zalatorius pabrėžė, kad Lietuvos politinė situacija pastaraisiais metais yra stabili, tuo džiaugiasi Švedijos investuotojai. Taip pat yra gana lengva įeiti į Lietuvos rinką, o rinkos pelningumas yra geras. 61 proc. apklaustųjų teigė, kad į Lietuvos rinką ateiti labai lengva, 59 proc. respondetų teigė tikintys, kad santykis tarp darbo produktyvumo ir mokamo atlyginimo darbuotojams yra geras. Likusieji 41 proc. išreiškė nuomonę, kad atlyginimai Lietuvoje yra per maži.
Vertindami Lietuvos darbuotojus, apklausoje dalyvavę švediško kapitalo įmonių vadovai teigė, kad lietuviai yra labai sunkiai dirbantys darbuotojai, tačiau didžioji dalis apklaustųjų pasisakė manantys, kad darbe jie labiausiai stokoja iniciatyvumo ir kūrybiškumo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, birželį ir liepą eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, skaičius pasiekė šių metų rekordą. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vasarą daugiausiai eismo įvykių įvyksta dėl viršyto greičio.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų birželio ir liepos mėnesį vidutiniškai buvo registruota po 300 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, – 30 proc. daugiau nei šių metų žiemą ar pavasarį. Statistiškai daugiausiai skaudžių eismo įvykių šiemet teko Marijampolės, mažiausiai – Utenos apskrities gyventojams.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis pasakoja, kad rudenį, žiemą ir pavasarį dažniausiai eismo įvykių priežastimi tampa sudėtingos vairavimo sąlygos, tuo tarpu vasarą nelaimes iššaukia greičio viršijimas. „Dėl viršijamo saugaus greičio vairuotojai dažniausiai nesuvaldę automobilio nuvažiuoja nuo kelio, apsiverčia, taip pat dažnai nespėja sustabdyti ir atsitrenkia į priešais važiuojančius automobilius, šalikelėje augančius medžius ir stovinčius stulpus“, – teigia N. Giedraitis.
Draudimo eksperto teigimu, šiemet vidutinė vairuotojų eismo įvykio metu patiriama žala kasko ir privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime sudaro panašiai kaip ir tuo pačiu laikotarpiu pernai – apie 2,3 tūkst. litų. „Dėl greičio viršijimo kilę eismo įvykiai išsiskiria savo žalos dydžiu. Po tokių avarijų didžioji dalis automobilių apskritai apgadinami nebepataisomai, jų remontas tampa ekonomiškai netikslingas. Dėl lėkimo žalos ženkliai lenkia vidutinį žalos dydį, jos gali siekti ir keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių litų, nepamatuojamo masto nelaimė tampa, kai sužeidžiami ar žūsta žmonės“, – pasakoja draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas.
N. Giedraitis atkreipia dėmesį, kad viršijant greitį laiko sutaupoma minimaliai, tuo tarpu rizika patirti eismo įvykį, susižeisti bei sužeisti kitus eismo dalyvius ar net žūti ženkliai išauga. Vairuotojai raginami laikytis ne tik leidžiamo, bet saugaus greičio, kuris esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms, gali net nesiekti kelio ženkluose nurodytų skaičių.
Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ sausio-liepos mėnesiais jau išmokėjo ir rezervavo 3,3 mln. Lt. už įvykius, kuriuose kaltininkas buvo sunkusis transportas. Skaičiai panašūs buvo ir praėjusiais metais, todėl sumos žaloms atlyginti – nemažėja.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-23
Praėjus pirmam šių metų pusmečiui, paaiškėjo, kad dalis iš didžiojo septyneto vilkikų gamintojų pirmąją metų dalį vertina neigiamai ir yra pakankamai nusivylę rezultatais. Labiausiai tai paveikė „MAN”, „Scania” ir „Daimler“ koncernus.
Šių vilkikų gamintojų finansiniai rodikliai nėra geri, tuo metu „Volvo“ ir „DAF“ valdanti „Paccar“ šiuo metu skųstis negali.
Prasčiausioje situacijoje koncernas „MAN“, kurio pirmojo pusmečio pelnas sumažėjo 95 proc. jei lygintume su analogišku periodu praėjusiais metais. Šiais metais uždirbta 40 mln. Eur., o praėjusiais – 854 mln. Eur.
„Scania“ pardavimai krito 10 proc. ir iš viso sudarė 4,6 mlrd. Eur. Antrajame pusmetyje kompanija tikisi šiuos rodiklius pagerinti.
Kompanija „Daimler“ pateikė labai įdomius skaičius. Nors jų vilkikų pardavimai padidėjo 34 proc., tačiau visos kompanijos pelnas mažėjo 11 proc. Vokiečiai tikisi, kad ir toliau jų vilkikų pardavimai augs, o tai turėtų stabilizuoti ir pačią kompaniją.
„Paccar“ pajamos padidėjo 24 proc. jei lygintume su analogišku periodu praėjusiais metais. „Volvo“ nors turėjo nežymų kritimą, tačiau antrajame ketvirtyje fiksavo 6 proc. pakilimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Asociacija “Linava” iš neoficialių šaltinių gavo informaciją, kad šiomis dienomis Rusijos Federacijos Smolensko valstybinės autotransporto priežiūros valdybos pareigūnai griežtai kontroliuoja krovinius, gabenamus iš Lietuvos terminalų ir muitinės sandėlių, reikalaudami tokiems vežimams trečių šalių leidimų.
Todėl vežėjams rekomenduojame atkreipti dėmesį atliekant prekių lydinčiųjų ir transporto dokumentų įforminimą Lietuvos terminaluose bei muitinės sandėliuose ir teikti vairuotojams atitinkamas instrukcijas. Ypatingai būtina atkreipti dėmesį į CMR važtaraščio 1, 4 ir 22 grafų pildymą, nes, jeigu pareigūnui kyla įtarimų, kad krovinys gabenamas ne iš Lietuvos terminalo ar muitinės sandėlio, tikrinami kiti dokumentai.
Taip pat primename, kad Asociacija “Linava”, siekdama operatyviai spręsti vežėjų problemas Rusijos Federacijoje, yra pasirašiusi sutartį su Rusijos teisinių paslaugų firma Eurazijos transporto operatorių susivienijimas “Evrazoto”. Sutartyje yra numatyta, jog teisinė pagalba teikiama asociacijos nariams, jei sulaikomos transporto priemonės pasienio postuose ar kelyje. Šios firmos teisininkai reaguoja į nepagrįstus Rusijos kontroliuojančių institucijų pareigūnų reikalavimus dėl trečių šalių leidimų taip pat pareigūnams delsiant išduoti reikiamus dokumentus ar trukdant baigti krovinio pristatymo procedūrą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Tikėtina, kad Klaipėdos uoste veikė gerai organizuotas kuro grobstymo tinklas, nors liepos 5-ąją buvo sulaikyti tik 4 locmanų katerių įgulų nariai. Devynių Uosto direkcijos turimų laivų, kurą grobstyti galimybę turėjo tik trijų locmanų katerių, kurie dirba ir naktimis, įgulų nariai, skelbia “Vakarų Ekspresas”.
Trijų locmanų katerių darbui užtikrinti per mėnesį užtenka apie 20 t kuro, o buvo sunaudojama gerokai daugiau – per 40 t. Kilus triukšmui, jau liepą Uosto direkcijos laivų kuro sunaudojimas sumažėjo 45 proc. Tačiau teisėsaugos institucijos pareigūnai paėmė ne tik žymėtą neakcizinį dyzeliną, kuris naudojamas Uosto direkcijos kateriuose, bet ir apmokestintą akcizu, kurį naudoja kiti laivai.
Todėl ir atsirado versija, kad uoste egzistavo labai gerai organizuotas kuro grobstymo tinklas, kuriame dalyvavo ir Uosto direkcijos darbuotojai.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, “norėtųsi, kad uždarius vartelius kuro vagystėms pas mus, tai reikštų, kad nutraukiamos vagystės visame uoste”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rugsėjį asociacijos „Linava“ vadovai kartu su valstybinių institucijų atstovais dalyvaus bendrų kelių transporto komisijų posėdžiuose su Rusija ir Kazachstanu. Šių posėdžių metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas aktualiausiai Lietuvos vežėjams, vykdantiems krovinių vežimus į minėtas valstybes, problemai, kylančiai dėl skirtingų vežimų rūšies nustatymo kriterijų ir trečiųjų šalių leidimų naudojimo tvarkos taikymo ypatumų. Taip pat bus deramasi dėl palankių Lietuvos vežėjams leidimų kvotų nustatymo.
Asociacija „Linava“ pateiks šių šalių kompetentingų institucijų atstovams Lietuvos vežėjų problemas kertant sienas ar vidaus muitinėse, bei parengtus pasiūlymus dėl jų sprendimo.
Šiuo metu asociacijos specialistai, kartu su valstybinėmis institucijomis, rengia Lietuvos derybinę poziciją minėtiems posėdžiams. Todėl kviečiame asociacijos narius, kurie turi papildomų pasiūlymų ar faktinės medžiagos, kurią būtų tikslinga nagrinėti sutikimuose su Rusijos ir Kazachstano pareigūnais, iki rugsėjo 5 d. pateikti asociacijos Transporto politikos departamentui el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie įsakymas Nr. 2B-323 „Dėl Bandymo stočių ir tikrinimo įmonių reikalavimų patvirtinimo.“
Bandymo stočių ir tikrinimo įmonių reikalavimai nustato tikrinimo įmonių, bandymo stočių bei jų ekspertų reikalavimus ir teisės užsiimti specialių transporto priemonių bandymais ir (ar) tikrinimu, vadovaujantis Susitarimu dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP), suteikimą, sustabdymą, atnaujinimą ar panaikinimą.
Inspekcija, siekdama gerinti teikiamas administracines paslaugas, patikrinimo ataskaitas apie atliktus specialių transporto priemonių bandymus ir tikrinimą gaus tiesiogiai iš ūkio subjektų, užsiimančių šia veikla. Atlikus specialių transporto priemonių patikras bandymo stotyse ar tikrinimo įmonėse, vežėjams, norintiems gauti izoliuotų transporto priemonių, transporto priemonių-šaldytuvų, mechaninių transporto priemonių-refrižeratorių ir apšildomų transporto priemonių, naudojamų greitai gendančių maisto produktų tarptautiniams gabenimams sausumos keliais, sertifikatus, patikrinimo ataskaitų nebereikės pateikti.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pasaulio ekonominė krizė negalėjo neįtakoti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastarąsias 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota virš 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2010 m. ir atitinka 1998 m. pardavimų lygį.
Neigiamos prognozės šiems metams kol kas irgi nepasitvirtina. Šiame straipsnyje pabandysime atsakyti į klausimą, dėl ko vilkikų sektorius išliko toks aktyvus net gi krizės sąlygomis.
Naujos srovės
Statistika yra bene vienintelis dalykas, leidžiantis daryti objektyvius stebėjimus ir išvadas. Šį kartą ji parodo, jog besivystančios šalys vis labiau užkariauja Vakarų rinkas, išstumdamos iš pirmaujančių pozicijų Šiaurės Ameriką ir Japoniją. Vakarų Europos gamintojai kompensuoja savo nuostolius Europoje ekspansija į kitų žemynų rinkas.
Šį teiginį geriausiai iliustruoja Kinija. Ypač kompanija „Dongfeng“, kuri užėmė pirmą vietą pasaulyje pagal komplektinės įrangos krovininiams komerciniams automobiliams pardavimus. Jei Šiaurės Amerikos dalis visų registruotų pasaulyje komercinių automobilių rinkoje sumažėjo nuo 50 proc. 2006 m. iki 32 proc. 2010 m., Kinijos vaidmuo staigiai užaugo – iki 30 proc. 2010 m. Per 2006-2011 m. laikotarpį Kinija padidino sunkvežimių gamybą 2,6 mln. vienetų, o JAV – sumažino 1,7 mln.
Pažymėtina, Kinijos ir Indijos automobilių pramonės realizuoja savo produkciją daugiausiai vietinėje Azijos rinkoje, kur kas antras parduodamas sunkvežimis – Kinijos gamybos.
Vis dėl to besivystančių šalių rinkos (išskyrus Kiniją, kurioje užsienio komercinių automobilių gamintojams vis dar sunku konkuruoti) po truputį atsiveria užsienio kapitalui. Pavyzdžiui, Indija atsisakė protekcionizmo politikos. O į Kinijos rinką europiečiai bando prasibrauti netiesiogiai – steigdami bendras kompanijas ir bendradarbiaudami pramonės srityje.
Europos ekspansija į naujas rinkas paprastai vyksta dviem būdais: perkeliant ten savo priemonę arba plečiant atstovų tinklus. Geriausias to pavyzdys – naujo 28 tūkst. kv. m pločio DAF surinkimo gamyklos steigimas Brazilijoje, Ponta Grosa mieste. Jau 2013 m. čia planuojama gaminti naujausius ir kokybiškiausius koncerno modelius: DAF XF, CF ir LF Brazilijos ir visos Lotynų Amerikos rinkoms. Praeitais metais DAF padvigubino savo markės vilkikų pardavimus už ES ribų.
„Renault Trucks“ puikiai iliustruoja antrą plėtros būdą – tik per kelius pastaruosius mėnesius kompanija atidarė virš 20 naujų atstovų ir serviso centrų Europoje (Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje). Gamintojas ketina plėsti savo dalyvavimą Afrikoje (Alžyre, Angoloje, Libijoje), Artimuosiuose Rytuose (Irake), Azijoje (Libane) ir Lotynų Amerikoje (Peru). Praeitų metų gruodį „Renault Trucks“ susitarė su Libano importininku „Rymco“ dėl ekskliuzyvinių savo automobilių pardavimo. Rusijoje „Renault Trucks“ atstovybės labiausiai sukoncentruotos Maskvoje ir Sankt-Peterburge, tačiau jau šių metų pabaigoje bus atidarytos dar 2 serviso stotys Sibire.
Strategija „Global Excellence“
Tokios pačios strategijos laikosi ir koncernas „Daimler Trucks“, 2011 m. padidinęs savo pardavimų ir pelno rodiklius 20 proc.
„2012 m. mes vėl įrodysime, kad mūsų strategija „Global Excellence“ (pasaulinis pranašumas) veikia sėkmingai. Mes atstovaujami visame pasaulyje ir turėdami penkias žinomas sunkvežimių markes, galime pasiūlyti tinkamus produktus visiems regionams. Dabar mes ypatingai susikaupę ties besivystančiomis Indijos ir Kinijos rinkomis“, – teigia Andreas Renschler, atsakingas už „Daimler Trucks“ komercinių automobilių pardavimus. Kompanija investavo 700 mln. dolerių vien į sunkvežimių gamybą Čenajuje (Indijoje) pagal prekinį ženklą „BharatBenz“.
Artimiausioje perspektyvoje Indijoje planuojama pagaminti 70 000 visų rūšių automobilių – nuo lengvukų iki sunkiųjų. Tuo metu dukterinė įmonė „Daimler India Commercial Vehicles“ (DICV) jau kuria pardavimų tinklą, kurį sudarys apie 70 atstovų.
Be to, 2011 m. pabaigoje Kinijos vyriausybė galutinai leido vietiniam sunkvežimių gamintojui „Foton“ ir koncernui „Daimler“ įsteigti bendrą įmonę „Beijing Foton Daimler Automotive Co., Ltd.“ Jos gamybinis pajėgumas –160 000 sunkvežimių per metus, pirmas iš kurių išvys šviesą jau šių metų III ketvirtį.
„Daimler“ taip pat spėjo įsikurti ir Rusijoje, kur 2010 m. buvo pradėta „Mercedes-Benz“ ir „Fuso Canter“ modelių surinkimas gamykloje Tatarstane. Tai leido ženkliai padidinti šių modelių pardavimus Rusijos rinkoje: iki 2011 m. čia buvo parduota atitinkamai 2800 ir 1200 automobilių daugiau. Praeitą rudenį Maskvoje buvo pristatytas pirmas KAMAZ sunkvežimis su „Daimler“ detalėmis. Šis atitinkantis Euro-4 standartus sunkvežimis Rusijos rinkoje atsiras 2014 m.
2013 m. „Daimler“ planuoja parduoti apie 500 000 sunkvežimių visame pasaulyje, o iki dešimtmečio pabaigos šis skaičius turi būti 700 000 vienetų per metus.
„Modern domestic“ segmentas
Aprašytas gamybos segmentas vadinasi „Modern domestic“ (šiuolaikinės prekės vietinės gamybos). Tai yra tokie bendros gamybos produktai, kaip „BharatBenz“ ir „Auman“, taip pat Rusijoje surenkami automobiliai su užsienio gamintojų detalėmis. Specialistai mano, jog iki 2020 m. beveik pusė pasaulinio sunkvežimių rinkos bus gaminama vietose.
Tokia technika turi savo ypatumus. Pirmiausiai, šių automobilių kokybė pralenkia pigius sunkvežimius ir atitinka besivystančių šalių turtingų visuomenės sluoksnių poreikiams. Šie automobiliai užima vidurinę poziciją tarp europiečių ir šiaurės amerikiečių eksploatuojamų sunkvežimių, bet yra daug patikimesni, nei žemų kainų atstovai.
Antra, jie yra iš karto adaptuoti prie vietinių gamtinių, kultūrinių ir ekonominių sąlygų. Kitaip tariant, jie pritaikyti prie tam tikro klimato, žemės reljefo, kelių kokybės, pervežimų atstumo ir vietinių gyventojų vartojimo įpročių. Pavyzdžiui, besivystančiose rinkose komerciniai automobiliai paprastai būna perkrauti, todėl gamintojai turi atsižvelgti į tai, jog šių automobilių naudinga apkrova turi būti didesnė. Tokiame sunkvežimyje svarbiausias ne apsukų skaičius per minutę, o sukimo momentas.
Tipinis adaptacijos pavyzdys – automobilių ekologinis standartas. Besivystančiose rinkose paprastai reikalaujamas žemesnis Euro standartas, nei Vakaruose.
Pirkėjui iš Vakarų svarbu inovacijos, kurios daro automobilį patvariu, ir jis pasiruošęs už tai mokėti. Tačiau besivystančių rinkų vartotojus domina remonto paprastumas ir galimybė suremontuoti sunkvežimį savo rankomis. Šiose šalyse gana mažai stambių transporto kompanijų, todėl automobilių parkų valdymo sistemos čia nėra ypač aktualios.
Kyla retoriškas klausimas, ar Vakarai priims tokį iššūkį? Atsakymas teigiamas. Pažymėtina, jog Europa, JAV, Japonija organizuoja savo gamybos procesus skirtingai nei BRIC valstybės. Pavyzdžiui, Kinijai būdinga fragmentavimo tendencija: vienos įmonės specializuojasi mažo svorio vilkikų gamyboje, kitos – didelio svorio, trečios gamina produkcija abiems rinkos segmentams. Vakarų automobilių pramonė išnaudojo beveik visas konsolidavimo galimybes ir pasiekė aukštą kapitalų ir gamybos koncentracijos lygį, kai platus produkcijos asortimentas gaminamas pagal skirtingus prekės ženklus. Šie „monstrai“ taip išsiplėtė, kad sugeba aptarnauti pačias įvairiausias rinkas.
Automobilių pramonė akivaizdžiai įrodė, kad visi pasaulio reiškiniai, net gi ekonominė krizė, negali būti tik neigiami. Teigimas krizės poveikis pasireiškė per alternatyvių plėtros kelių paiešką, gilius struktūrinius, techninius bei organizacinius pertvarkymus. Kaip sakoma, nėra to blogo, kur į gerą neišeitų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-22
Rugpjūčio 16 d. Lietuvos vyriausias administracinis teismas paskelbė nutartį, pagal kurią Teisėjų kolegija (Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė – Maculevičienė ir Virgilijus Valančius) atmetė dar vieną „Linavos” prezidiumo nario Erlando Mikėno skundą. Bet apie viską nuo pradžių.
Visų skundų pretekstu tapo straipsnis ,,Nuodėmklausių palikimas slegia ,,Linavą“, 2011 m. birželį publikuotas dienraščiuose ,,Vilniaus diena“ ir „Kauno diena“. Perskaitęs straipsnį, E. Mikėnas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir prašė ištirti, kokiu teisiniu pagrindu asociacija „Linava“ ir/ar jos prezidentas A. Kondrusevičius tvarko jo asmens duomenis, ar jie turėjo teisinį pagrindą perduoti jo duomenis ir duomenis apie jo tariamą skolą žurnalistei.
2011 m. spalio 3 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad straipsnyje „Nuodėmklausių palikimas slegia Linavą“ E. Mikėno asmens duomenų atskleista nebuvo. Anot inspekcijos, straipsnyje jis minimas tik kaip UAB „Vedauta“ ir UAB „Vedautos autotransportas“ vadovas.
Kadangi E. Mikėno tokios inspekcijos išvados netenkino, UAB „Vedautos autotransportas“ vadovas nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdamas, kad Teismas panaikintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą ir įpareigotų ją iš naujo išnagrinėti jo skundą. Pareiškėjas E. Mikėnas skunde Teismui teigia, kad inspekcija nesiaiškino, ar teisėtai asociacija „Linava“ ir/ar jos prezidentas valdo jo asmens duomenis, kokiu pagrindu A. Kondrusevičius tvarko jo, kaip fizinio asmens ir kaip UAB „Vedautos autotransportas“ vadovo, duomenis, ar jis, kaip fizinis asmuo, yra davęs asociacijai „Linava“ ir/ar jos prezidentui sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis ir t.t. Taip pat teigiama, kad inspekcija netyrė ir nenagrinėjo, ar šioje konkrečioje situacijoje buvo aplinkybės, leidžiančios asociacijai „Linava“ ir/ar jos prezidentui perduoti jo asmens duomenis žurnalistams.
Su tokiu E. Mikėno skundu nesutiko tiek atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo A. Kondrusevičius, kurie prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas išanalizavęs E. Mikėno skundą 2012 m. sausio 23 d. nustatė, skundas yra nepagrįstas ir jį atmetė.
Tačiau tuo istorija nesibaigė. E. Mikėnas rankų nenuleido ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pateikdamas apeliacinį skundą ankstesnio Teismo sprendimo atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegijos nutarimu mažiau nei prieš savaitę – apeliacinis skundas buvo atmestas ir pirmos instancijos Teismo sprendimas nekeičiamas. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Japonijos transporto priemonių gamintojas „Fuso“ per pirmąjį šių metų pusmetį pardavė 92 944 sunkvežimius. Dukterinė „Daimler“ įmonė produkcijos realizavimo apyvartą padidino 65 proc.
Markės realizavimo vadovo Albert’o Krichmann’o duomenimis, „Fuso“ pirmąjį šių metų pusmetį beveik pasiekė rekordinį 2008 metų lygį. Tais metais iš viso buvo parduota 197 799 „Fuso“ sunkvežimiai, per pusmetį tuomet jų realizuota 96 000. Dėl žemės drebėjimo katastrofos padarinių Japonijoje pernai parduota tik 147 700 šios markės sunkvežimių.
Šiemet pasak A. Krichmann’o, antrojo pusmečio rezultatai taip pat turėtų būti optimistiniai. Daugiausia sunkvežimių šiemet parduota Vidurio Europoje ir Afrikoje. Realizavimo apimtis šiek tiek sumažėjo JAV. Kai kuriose Rytų ir Vakarų Europos šalyse dar jaučiami ekonomikos krizės padariniai, todėl pardavimo rezultatai labai skirtingi, tačiau apskritai sunkvežimių, tarp jų ir „Fuso“, poreikis auga.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Neseniai geras žinias paskelbė Italija ir Ispanija apie didesnę grąžinamą akcizo dalį už dyzelinį kurą. Prancūzija taip pat pateikė gerų žinių: šalies premjeras Jean-Marcas Ayrault trečiadienį pažadėjo laikinai šiek tiek sumažinti akcizus benzinui ir dyzelinui, kad sumažėtų degalų kainos vartotojams.
Interviu BFMTV ir RMC radijo stočiai jis teigė, kad mokesčiai bus sumažinti prieš įvedant pastovesnius mechanizmus kuro kainoms reguliuoti. Degalų kainų mažinimas, kurios pastaruoju metu pakilo iki rekordinių aukštumų, buvo pagrindinis socialistų rinkiminis pažadas per prezidento ir parlamento rinkimus, kiek anksčiau šiais metais atvedusius juos į valdžią, praneša naujienų agentūra AFP.
Pasaulinėje naftos rinkoje įsivyravus ramybei, šis klausimas trumpam dingo iš politinės darbotvarkės, tačiau pastarosiomis savaitėmis naftos kainos šoktelėjo, aukštyn patraukė ir kainos degalinėse. Tą pajuto vartotojai, kuriuos ir taip spaudžia stagnuojanti Prancūzijos ekonomika.
Kuru prekiaujančios kompanijos įspėjo vyriausybę nemažinti kainų, teigdamos, kai tai paprasčiausiai sukels degalų trūkumą.
Be to, degalų akcizo, kuris pagal Europos Sąjungos taisykles turi būti ne mažesnis nei nustatytos ribos, sumažins įplaukas į biudžetą ir apsunkins vyriausybės planus deficitą šiemet sumažinti iki 4,5 proc. BVP.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-22
Šiemet nelegalaus darbo atvejų užfiksuota tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Stipriname kovą su nelegaliu darbu, tris kartus daugiau suradome nelegalaus darbo atvejų“, – trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras Audrius Bitinas.
Pasak A. Bitino, 2012 metais Darbo inspekcija perdavė 195 bylas, paskirta per 415 tūkst. litų baudų, o tai yra pusantro karto daugiau nei pernai. Tuo tarpu pačių patikrinimų skaičius išaugo tris kartus. Viceministras pabrėžė, kad kova su nelegaliu darbu turėtų remtis ne baudžiamosiomis sankcijomis, o prevencinėmis priemonėmis.
Nelegalus darbas dažniausiai naudojamas šiltuoju metų laiku. Be to, pasitaiko atvejų, kai nelegaliai dirba ir į Lietuvą atvykę užsieniečiai iš trečiųjų šalių, tačiau, pasak viceministro, tai tikrai nėra masinis reiškinys. Į Lietuvą daugiausiai nelegaliai dirbti atvyksta tolimųjų reisų vairuotojai iš Baltarusijos ir Rusijos, pasitaiko suvirintojų, kitų Lietuvoje nelabai paklausių profesijų atstovų iš trečiųjų šalių.
Birželio pabaigoje Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis sugriežtino sankcijas už nelegalų darbą. Nustatyta, kad nelegalų darbą kontroliuos Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra kodekse nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant kodekse nustatytų reikalavimų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-08-21
Viena didžiausių ir ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių – Vokietija – gali pasigirti puikiai išvystytų kelių tinklu. Šie keliai stipriai prisidėjo prie šalies ekonominės stiprybės. Trumpai apžvelkime kaip viskas prasidėjo ir vystėsi.
Pirmoji mintis nutiesti gerus kelius motorinėms transporto priemonėms buvo kilusi dar Veimaro respublikos gyvavimo laikais. Tiesa, tuomet darbai gana ilgai strigo ir didesnio progreso nebuvo. Tą lėmė silpnos ekonominės galimybės ir valdžios paramos trūkumas.
Pirmasis toks kelias turėjo sujungti Hamburgą su Bazeliu Šveicarijoje. Kelios šio kelio atkarpos buvo nutiestos 20 a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje. Pirmasis pilnai nutiestas autobano tipo kelias sujungė Kolognę ir Boną. Jis buvo atidarytas 1932 m. rugpjūčio 6 d. Tuomet kelias nesivadino autobanu. Vokiškai jo pavadinimas buvo Kraftfahrstraße (motorinių transporto priemonių kelias).
Jau po metų Vokietijoje į valdžią atėjo nacistinės jėgos. Adolfas Hitleris buvo tiesiog sužavėtas autobanų idėjomis ir liepė atsakingiems valstybės pareigūnams plėtoti jų tinklą. 1936 m. autobanus jau tiesė 130 tūkst. darbininkų. Dar 270 tūkst. darbininkų buvo priklausomi nuo jų tiesimo. Jie tiekė medžiagas, įrangą ar kitaip prisidėjo prie kelių tiesimo.
Panašu, kad A. Hitleriui autobanai išties patiko dėl ekonominių priežasčių, nes jokios karinės reikšmės jie neturėjo. Didžioji dalis stiprėjančios Vokietijos karinės įrangos transportavimo buvo susieta su geležinkeliais.
Dėka nacistinės spaudos aktyvumo autobanų tiesimo darbai buvo paversti tarptautinio dėmesio centru. Laikas parodė, kad neveltui.
Kai kurios šių kelių atkarpos buvo tiesios ir tokios geros kokybės, kad jose netgi buvo rengiamos greičio fiksavimo varžybos. Nuo Frankfurto prie Maino iki Darmstadto buvo ypatingai tiesi atkarpa ir čia dažnai automobiliai lėkdavo didžiuliais greičiais. 1938 m. Rudolfas Caracciola šiame kelyje išvystė 432 km/h. greitį. Iki šiol tai yra vienas didžiausių greičiu, kuris buvo pasiektas viešojo naudojimo keliuose.
Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, dalis autobanų buvo paversti nusileidimo takais lėktuvams, kurie stovėdavo tuneliuose arba buvo paslėpti miškuose. Tačiau vis tik didžioji naujojo kelių tinklo dalis nebuvo naudojama kariniams tikslams.
Pasibaigus karui Vokietijos kelių tinklas buvo stipriai sugadintas po sąjungininkų bombardavimų. Be to liko daugybė nebaigtų tiesti kelių, kurių tiesimas buvo nutrauktas 1943 m., kuomet padidėjo kariniai poreikiai.
Vakarų Vokietijoje po karo gana greitai dauguma kelių buvo suremontuoti ar pabaigti tiesti. Kai kurios autobanų atkarpos po Vokietijos padalijimo liko Rytų Vokietijoje ir nutiestos iki galo buvo tik po Vokietijos suvienijo praeito amžiaus pabaigoje. Po karo Rytų Vokietijoje autobanams nebuvo skiriamas didelis dėmesys. Jų finansavimas buvo minimalus. Dauguma tų kelių buvo naudojami karinės ir žemės ūkio technikos transportavimui. Net ir greičio limitas čia buvo 100 km/h. per valandą. Įvertinus tų kelių būklę, galima teigti, kad tai netgi buvo šiek tiek per didelis leistinas greitis. 20 a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Vakarų Vokietija finansavo autobano tiesimą į vakarų Berlyną, kuris driekėsi Rytų Vokietijos teritorijoje.
Šiomis dienomis Vokietijos keliai yra vieni geriausių pasaulyje ir A. Hitlerio pradėtas masiškai plėtoti kelių tinklas yra viena svarbiausių Vokietijos ekonomikos arterijų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Didmeninėje rinkoje nuo liepos po 0,5 Lt/l šoktelėjusios benzino ir dyzelino kainos mažmenininkus ir vartotojus vėl gali priversti pirkti degalus po daugiau nei 5 Lt/l. Pardavėjai 5 litų jau nebenori vadinti reikšminga psichologine kainos riba.
Lietuvos didmeninėje degalų rinkoje dominuojančios „Orlen Lietuva“ duomenimis, tiek dyzelino, tiek benzino kainos, iki tol bent po keletą savaičių nuosekliai ir sparčiai mažėjusios, kilti ėmė baigiantis birželiui, skelbia vz.lt.
Paprastai didmeninių kainų pokyčiai degalinėse nuaidi vėluodami. Anot Luko Vosyliaus, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento, dėl pastaruoju metu pakilusių didmeninių kainų mažmeninėje rinkoje “neišvengiamai didėjimo tendencija bus – bet ar analogiška dydžiu, sunku pasakyti”.
Dujų kaina pastaruoju metu keitėsi kukliau – per pusantro mėnesio didmeninėje rinkoje pakilo 0,12 Lt, iki 1,9 Lt/l.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|