Gamtinių dujų tiekėjai siūlo alternatyvą dyzelinui – naudoti itin mažai aplinką teršiančias suskystintąsias gamtines dujas. Europos Sąjungai priimant vis naujus aplinkosauginius reikalavimus dėl išmetamo anglies dvideginio kiekio, vežėjams darosi sudėtingiau atitikti normas.
Ekspertai pastebi, kad Lietuva, statanti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, turėtų rimtai pagalvoti apie galimybę plėsti šių dujų panaudojimą ir transporte, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“. Lenkiškas autobusas yra vienas iš nedaugelio Europoje, varomas ne benzinu ar dyzelinu, o suskystintomis gamtinėmis dujomis. Šių dujų kaip kuro naudojimas transportui kol kas pasaulyje yra naujovė.
Autobuso bake telpa 130 kilogramų suskystintų gamtinių dujų. Su tokiu kiekiu autobusas mieste gali nuvažiuoti 400 kilometrų. Iš bako iki skysčio užšaldytos dujos teka į specialų įrenginį, kuris jį vėl paverčia dujomis ir siunčia į autobuso variklį.
„Naudojant suskystintas gamtines dujas, galima sutaupyti iki 30 proc., palyginti su dyzelino kaina. Žinoma, tai priklauso ir nuo vietinių kainų. Dar verta paminėti, kad kol kas šiomis dujomis neprekiaujama didmeniniu būdu, o tai irgi didina kainą“, – teigė autobusų gamintojo „Solbus“ atstovas Michalis Slizakas. Suskystintų gamtinių dujų nereikėtų painioti su suskystintomis naftos dujomis, kurių galima rasti beveik visose Lietuvos degalinėse. Šios dujos taip pat skiriasi nuo suslėgtų gamtinių dujų, kurias Lietuvoje naudojau didžiųjų miestų autobusų parkai.
Lenkų gamybos autobusas dabar yra visiškai priklausomas nuo sunkvežimio, kuris iš tiesų yra mobili degalinė. Specialiu raktu žarną sujungus su autobusu, bakas visiškai pripildomas vos per keletą minučių.
„Vežėjai šiuo metu jaučia didelį spaudimą, kad atitiktų Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus. Jie gali rinktis taupesnius dyzelinius sunkvežimius, bet nėra jokių alternatyvų tolimųjų reisų vilkikams. Hibridiniai ar elektriniai varikliai čia ne išeitis. O suskystintos gamtinės dujos yra draugiškos aplinkai, nes jos išmeta 25 proc. mažiau anglies dvideginio nei įprastais degalais varomos priemonės“, – tvirtina „GAZPROM Germania“ atstovas Davidas Graebe.
Ekspertai pastebi, kad suskystintų gamtinių dujų terminalą statančios valstybės, tokios kaip Lietuva, turėtų rimtai pagalvoti ir apie šių dujų plėtrą transporto sektoriuje.
„Jei Lietuva turės didelio pajėgumo suskystintų gamtinių dujų terminalą, kodėl nepanaudojus šių dujų transporto priemonėms, kurios turi tam pritaikytus variklius? O jei tai yra ne sunkiasvorės priemonės, o lengvieji automobiliai, joms tame pačiame terminale būtų labai pravartu įrengti kitos rūšies – suslėgtų gamtinių dujų – kolonėlę“, – siūlo Europos gamtinėmis dujomis varomų automobilių asociacijos vadovas Matthias Maedge.
Šiuo metu Europoje tėra vos 30 degalinių, kuriose sunkiosios transporto priemonės gali įsipilti suskystintų gamtinių dujų. Jų gamintojai pastebi, kad būtina skatinti investicijas į tokių dujų degalinių tinklus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekdami, kad Lietuvos vežėjams, gabenantiems krovinius į Rusiją ir Kazachstaną iš Lietuvos jūrų uosto bei muitinės sandėlių ir terminalų, nekiltų problemų dėl minėtų šalių kontroliuojančių tarnybų pareigūnų veiksmų nustatant vežimo rūšį (dvišalis ar trečių šalių), dar kartą atkreipiame dėmesį į CMR važtaraščių užpildymo tvarką, nustatytą Bendrų kelių transporto komisijų posėdžių protokoluose, kuriuos Lietuvos Susisiekimo ministerija pasirašė su Rusijos ir Kazachstano Transporto ministerijomis.
Rusija:
- važtaraštyje visi įrašai, spaudai ir antspaudai turi būti aiškūs ir įskaitomi;
- važtaraščio punkte “Siuntėjo parašas ir antspaudas” turi būti antspaudas su siuntėjo rekvizitais (pavadinimu, adresu). Šiame punkte turi būti nurodyta siuntėjo telefonas, arba faksas, atsakingo atstovo ir siuntėjo pavardė ir parašas. Ši informacija turi būti pateikta aiškiai įskaitomai.
- duomenys važtaraščio punkte “Siuntėjo parašas ir antspaudas” turi sutapti su duomenimis, nurodytais punkte “Siuntėjas (pavadinimas, adresas, šalis)”;
- tais atvejais, kai prekės siunčiamos pagal siuntėjo įgaliojimus iš Lietuvos Respublikos teritorijos, rekvizitai, nurodyti važtaraščio punkte “siuntėjas” (pavadinimas, adresas, šalis) turi sutapti su duomenimis, nurodytais važtaraščio punkte “Siuntėjo parašas ir antspaudas”. Tais atvejais, kai duomenys nesutampa, t.y. kada siuntėjas iš kitos šalies, tada važtaraščio punkte “Ypatingos suderintos sąlygos ir pastabos” daroma žyma ir patvirtinama antspaudu, kad pervežimas automobilių transportu iš Lietuvos Respublikos teritorijos suderintas su krovinio savininku, nurodomi rekvizitai ir atsakingas siuntėjo atstovas, kuris gali patvirtinti šį faktą.
Vežimai iš Lietuvos terminalų ir uostų į Rusiją bus įvardijami kaip dvišaliai ir bus atliekami su dvišaliais leidimais, jeigu CMR važtaraštis bus užpildytas pagal šiuos reikalavimus.
Kazachstanas:
- jeigu važtaraščio punkte “Siuntėjas” (pavadinimas, adresas, šalis) ir punkte “Krovinio pakrovimo vieta ir data” pateikta informacija sutampa, tai toks vežimas vykdomas su dvišaliu leidimu. Šiuo atveju, informacijoje, pateiktoje punktuose “Atvykimas pakrovimui” ir “Atvykimas iškrovimui”, turi būti nurodyta susitariančių šalių pavadinimai (Lietuva, Kazachstanas);
- jeigu aukščiau paminėta informacija tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR nesutampa, tai tokie vežimai turi būti vykdomi su trečių šalių leidimais.
Rekomenduojame vežėjams reikalauti, kad muitinės sandėlių ir terminalų atstovai pildytų CMR važtaraščius griežtai laikydamiesi paminėtos tvarkos. Priešingu atveju Rusijoje ir Kazachstane iš mūsų vežėjų gali būti pareikalauta pateikti trečių šalių leidimus.
Jeigu terminalų ar sandėlių atstovai atsisakys užpildyti CMR važtaraščius laikantis suderintos su Rusija ir Kazachstanu tvarkos, maloniai prašome apie tokius faktus pranešti asociacijai “Linava” el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
AB „Lietuvos geležinkeliai“ džiugina po krizės sparčiai atsigavusios konteinerių perkrovimo apimtys Klaipėdos uosto konteinerių terminaluose – 2011 metais buvo viršytos iki tol rekordinių 2008 metų apimtys ir perkrauta daugiau nei 382 tūkst. TEU.
Kartu tenka apgailestauti, kad ir taip riboti Klaipėdos uosto ir ten esančių konteinerinių terminalų pajėgumai išvežti krovinius geležinkeliais buvo vystomi ypač vangiai. Šiuo metu vos kiek daugiau nei 20 procentų nuo visų uoste perkrautų konteinerių išvežama geležinkelių transportu. Tuo tarpu puspriekabių, kuriomis atkeliauja dar daugiau krovinių, neišvežama apskritai. Statistika rodo esamos infrastruktūros nepakankamumą – augant perkrovimo apimtims Klaipėdos uosto terminaluose geležinkeliais išvežamų konteinerių dalis turi tendenciją mažėti.
Klaipėdos uostas prognozuoja didelį konteinerių perkrovimo apimčių augimą. Vienas iš Klaipėdoje esančių terminalų „Smeltė“, skelbia iki 2022 m. perkopsiantis 1 mln. TEU perkrovimo apimčių per metus ribą.
Prognuozuojama, kad, neinvestuojant į infrastruktūros plėtrą, geležinkeliais išvežamų konteinerių dalis tik mažės. Didėjant krovinių, išvežamų sunkvežimiais, dar labiau daugės sunkiasvorio transporto Lietuvos keliuose, taip didinant sunkvežimių keliamą neigiamą poveikį aplinkai, t.y. triukšmas, tarša, kamščiai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, avaringumas, kelio dangos gadinimas ir t.t. Prognuozuotina, kad tokia eiga paaštrins jau dabar įtemtą situaciją pasienyje dėl dar labiau išaugsiančių eilių.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ vystydama šį projektą, atsižvelgia ir į Europos Sąjungos „Baltojoje knygoje“ knygoje numatytas normas, kad jau iki 2030 m. 30 proc. daugiau kaip 300 km. keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių – geležinkelių arba vandens – transportu, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc.
Dėl ilgalaikių infrastruktūrinių ir to pasekmės – organizacinių netobulumų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė imtis konteinerinių sausumos terminalų projekto šalia „Draugystės“ geležinkelio stoties. Tokie sausumos terminalai leis įvesti tikrąją šaudyklinių traukinių koncepciją, t.y. kai konteinerinis sąstatas kursuoja iš taško A į tašką B. Tai leis nuo 48 val. iki 8-10 val. sumažinti konteinerių išgabenimo iš uosto laiką. Taip bus taupomas klientų laikas ir kelis kartus efektyviau išnaudojamas turimas vagonų parkas.
Terminalai bus vystomi trimis etapais. Pirmą terminalą įrengs UAB “VPA Logistics” savo teritorijoje, esančioje šalia „Draugystės“ geležinkelio stoties. Dėl bendradarbiavimo įgyvendinant šį projektą šiandien pasirašoma bendradarbiavimo sutartis. Antro etapo metu terminalas bus vystomas pietinėje AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje, vietoj esamų priešgaisrinių tvenkinių. Trečiu etapu – šiaurinėje teritorijoje, parengus detalųjį planą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-01
Praėjusią savaitę buvo daugiausiai transportininkams aktualių naujienų buvo iš Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“. Čia įvykiai vyte vijo vienas kitą pradedant vykusiais posėdžiais ir baigiant aktualijomis Antikorupcijos komisijoje…
„Linavos“ padangėje
Pirmosios naujienos iš „Linavos“ pasiekė dar antradienį. Iš Kazachstano grįžęs asociacijos prezidentas informavo, kad dvišalėse derybose sutarta, kad Lietuvos vežėjai kitąmet gaus 4.500 dvišalių ir 600 trišalių leidimų kelionėms į Kazachstaną. Taip pat Lietuvos vežėjams šiems metams bus skirta papildomai 100 Kazachstano leidimų krovinių vežimui į/iš trečių šalių.
Trečiadienį, po ilgos beveik dviejų mėnesių pertraukos įvyko “Linavos” prezidiumo posėdis. Bene svarbiausiu posėdžio sprendimu tapo mažesnės 4 ir 14 lapų TIR knygelių kainos. Tiesa, pilotinės knygelės kol kas dar nebuvo atpigintos, tačiau prezidiumas galimybes sumažinti TIR kainas toliau svarstys kituose posėdžiuose. Daug įvairių nuomonių posėdyje sulaukė generalinio sekretoriaus Vidmanto Adomaičio atsistatydinimas. Asociacijoje jis planuoja dirbti iki lapkričio vidurio.
Besidomintiems „Linavos“ veikla, ne naujiena, kad asociacijos veiklą tiria Seimo Antikrupcijos komisija, kurios pirmininką, kaip paaiškėjo praėjusią savaitę, gali kamuoti interesų konfliktas. Parlamentaro Ligito Kernagio kolega Algimantas Salamakinas sakė: „Jei L.Kernagis žinojo, kad jo draugė dirba įmonėje, kurios vadovas pasirašė kreipimąsi į Seimo Antikorupcijos komisiją dėl padėties “Linavoje”, o vėliau pats komisijos pirmininkas iš visų jėgų stengėsi, kad būtų pradėtas tyrimas prieš “Linavą”, čia tikrai galima įžvelgti viešųjų ir privačių interesų supainiojimą.” Kokių priemonių imsis Seimo Etikos komisija turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
Kitos naujienos
Praėjusią savaitę Hanoveryje vykstančioje transporto parodoje paaiškėjo, kad “Euro 6″ emisijos standartą atitinkančių vilkikų savininkams jau nuo kitų metų Vokietijoje mažės kelių mokesčiai. Reikia tikėtis, kad Vokietijos pavyzdžiu greitu metu paseks ir kitos šalys palaikančios aplinkai “draugiškesnius” automobilius.
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausias, bet ne itin džiugias naujienas. Išankstiniais duomenimis 2012 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 3,4 procento mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2012 m. II ketv. – 27,7 mln. t, 2011 m. II ketv. – 28,7 mln. t). Kadangi jau įsibėgėjo prieššventinis, vežėjams itin darbingas, periodas, tikėtina, kad trečiojo ketvirčio krovinių vežimo statistiniai duomenys bus geresni.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-01
Nuo š. m. lapkričio 29 d. numatoma iš esmės pertvarkyti Nacionalinių muitinės procedūrų požymių kodų sąrašą.
Pagrindiniai įsigaliosiantys pakeitimai, susiję su pertvarkytu Nacionalinių muitinės procedūrų požymių kodų sąrašu:
– nuo 2012-11-29 Lietuvos muitinės naudojamose Mokesčių apskaičiavimo ir patikros/Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemose mokesčių skaičiavimui bus naudojami ir Nacionalinių muitinės procedūrų požymių kodų sąraše, ir Komisijos reglamento (EEB) Nr.2454/93 38 priede nurodyti kodai;
– Lietuvos muitinėje naudojamoje Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje laukelio „Nacionalinis triženklis procedūros kodas (37.2)“ pildymas tampa nebeprivalomas (nenurodžius jokio nacionalinio muitinės procedūros požymio kodo, mokesčiai bus apskaičiuojami automatiniu būdu naudojantis LITAR sistemos duomenimis pagal teisės aktų nustatytas mokesčių normas, netaikant specialių mokesčių skaičiavimo taisyklių ar specialių nuostatų).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiais metais atlikus rekonstrukciją, Medininkų pasienio punkto projektinis pralaidumas spalį padidės nuo 2900 iki 3200 automobilių per parą. Toliau augant automobilių srautams Medininkų punktą reikės dar labiau plėsti.
Šiemet į Lietuvą įvažiuojantiems krovininiams automobiliams buvo įrengta papildoma eismo juosta, automobilių laukimo aikštelė, atnaujinta punkto asfalto danga, įrengta eismo valdymo ir stacionari rentgeno kontrolės sistema. Šie ir kiti pakeitimai Medininkų pasienio kontrolės punkto pralaidumą padidins maždaug dešimtadaliu.
Spalį Medininkų punkto projektinis pralaidumas pasieks 3200 automobilių per parą. Baltarusijos pusės Kamenyj Log pralaidumas liks nepakitęs – 2100 automobilių per parą. Tačiau realiai sieną kai kuriomis dienomis kerta dar daugiau automobilių.
„Mes prognozuojame, jog automobilių srautas, vykstantis per Medininkus kasmet po truputį augs ir 2020 metais gali pasiekti 5000 automobilių per parą. Norint tam pasiruošti būtina daryti didelę pasienio punkto rekonstrukciją tiek iš Lietuvos, tiek iš Baltarusijos pusės“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Lietuva ir Baltarusija tam reikalingų lėšų tikisi iš Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio paramos fondų. Posto rekonstrukciją ir automobilių laukimo aikštelės įrengimą apsunkins sudėtingos statybos procedūros dėl netolygaus ir kalvoto reljefo.
Norint pagreitinti ir pagerinti punkto darbą Medininkuose planuojama sustiprinti eilių kontrolę. Kitais metais punkte pradės veikti elektroninė eilių valdymo sistema.
„Mes taip pat siūlytume rekonstruoti šiuo metu vietiniam susisiekimui skirtą Šumsko pasienio punktą ir paversti jį tarptautiniu, skirtu asmenims, lengvajam transportui ir autobusams. Bet kokiu atveju, postų rekonstrukcija duos efektą tik tada, jei tą patį darys ir Baltarusijos pusė“, – sakė ministras.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino europinės geležinkelio vėžės “Rail Baltica” nuo Kauno iki Latvijos sienos parengiamųjų darbų planą.
Tokiu būdu Vyriausybė sukūrė teisinį pagrindą , kad Lietuva, Latvija ir Estija galėtų pradėti europinės geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos tiesimo parengiamuosius darbus.
“Lietuvai, Latvijai ir Estijai suderinus europinio standarto geležinkelio linijos parengiamųjų darbų atskirose šalyse veiksmų eigą, bus užtikrintas sėkmingas projekto “Rail Baltica” europinio standarto geležinkelio tiesimas nuo Varšuvos iki Talino”, – nurodyta Susisiekimo ministerijos pateiktame projekte.
Susisiekimo ministerija, “Lietuvos geležinkeliai” bei Transporto investicijų direkcija iki šių metų pabaigos privalės parengti “Rail Baltica” linijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir specialiojo plano finansavimo poreikius, įvertinant lėšų būtinybę kasmet iki 2015 metų pabaigos. Taip pat planuojama kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl TEN-T programos finansinės pagalbos vėžės projekto techninei dokumentacijai parengti.
Iki šių metų pabaigos “Lietuvos geležinkeliams” pavedama parengti “Rail Baltica” linijos nuo Kauno iki Latvijos sienos specialiojo plano darbų programą, įtraukiant ir galimas alternatyvias vėžės linijas.
Europinę geležinkelio vėžę iki Kauno norima nutiesti dar šioje finansinėje perspektyvoje – iki 2014 metų.
“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių. Bendras trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
Lietuvoje geležinkelis yra rusiškos vėžės, kurios plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 milimetrai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šių metų rugsėjo 21 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino priemonės „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ projektų finansavimo sąlygų aprašą.
Artimiausiu metu bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. Asociacija „LINAVA“ jau rengia paraišką asociacijos narių darbuotojų mokymų daliniam finansavimui gauti ir kviečia savo narius jungtis prie bendro projekto.
Pagrindiniai mokymai, kuriems bus prašoma finansavimo yra vairuotojų mokymai pagal 95 kodą.
Taip pat bus galima dalyvauti užsienio kalbų, vadybos ir pardavimų mokymuose. Tikslus mokymų poreikis bus nustatytas atlikus mokymų poreikio vertinimą.
Pagal šią priemonę bus galima gauti tokį finansavimą:
· Įmonėms, turinčioms iki 50 darbuotojų – iki 100 000 Lt, kompensuojama 80% išlaidų;
· Įmonėms, turinčioms nuo 51 iki 250 darbuotojų – iki 200 000 Lt, kompensuojama 70% išlaidų;
· Įmonėms virš 250 darbuotojų – iki 300 000 Lt, kompensuojama 60% išlaidų;
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijos pasienio komitetas informavo, kad laikinai yra uždaromas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktas Lavoriškės – Kotlovka.
Eismas per šį punktą bus draudžiamas iki spalio 4 d. Per tą laiką planuojama atnaujinti pasienio punkto kelio dangą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. rugsėjo 19–26 d. Astanoje (Kazachstano Respublika) Inspekcijos viršininkas Vidmantas Žukauskas dalyvavo mišrios Lietuvos–Kazachstano komisijos posėdyje saugių tarptautinių pervežimų klausimais.
Susitikime taip pat dalyvavo Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Lenkijos, Rusijos, Tadžikistano, Uzbekistano ir Ukrainos kelių transportą kontroliuojančių institucijų atstovai.
Institucijų atstovai pasikeitė informacija apie teisinį tarptautinių pervežimų reguliavimą, sunkiasvorių ir didžiagabiričių transporto priemonių kontrolės metodus, pavojingųjų krovinių vežimą, leidimų išdavimą ir kt.
Šis susitikimas padėjo suderinti pozicijas dėl krovinių vežimo Lietuvai strategiškai svarbiose šalyse, tapo gera proga tęsti sklandų dialogą su kaimyninių šalių kelių transportą kontroliuojančiomis institucijomis, buvo sutarta ieškoti glaudesnių bendradarbiavimo galimybių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA prezidentas Tautginas Sankauskas ir Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uostas direktorius Romas Mikšys pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutarties pasirašymo ceremonijoje, Šiaulių miesto savivaldybėje, dalyvavo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, Šiaulių oro uosto administracija, asociacijos LINEKA ir Šiaulių pramonininkų konfederacijos atstovai.
Pasirašytas susitarimas atvers Šiaulių oro uostui reklamą į pasaulinę rinką bei padės rasti naujų partnerių krovinių vežimo ir aptarnavimo srityse.
Šiaulių oro uosto direktorius R.Mikšys tikisi, kad bendadarbiavimo sutarties pasirašymas bus puikus pavyzdys kitoms ekspedicinėms ir logistinėms įmonėms, vykdančioms veiklą Šiaulių oro uoste, siekti narystės asociacijoje LINEKA bei tokiu būdu pateikti save pasauliui.
Anot asociacijos LINEKA prezidento T.Sankausko, asociacija glaudžiai bendradarbiauja tiek su kaimyninių valstybių giminingomis asociacijomis, tiek ir su kitomis ekspeditorių ir logistų organizacijomis visame pasaulyje. Turkijos ekspeditorių asociacijai Šiaulių oro uostas buvo pristatytas šių metų pavasarį ir gali tapti pirmu Turkijos krovinių paskirstymo tašku į Skandinavijos valstybes.
Asociacija LINEKA atveria rimtas galimybes plėsti žinomumą Europoje ir Vidurinės Azijos bei Tolimųjų rytų valstybėse.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-28
Absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų staigiai sumažina greitį, pastebėję policiją, beveik pusė signalizuodami įspėja kolegas, pastebėję policijos vykdomą greičio kontrolę. Tai rodo Lietuvos gyventojų vairavimo įpročių tyrimas, kurį didžiausios šalies ne gyvybės draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ užsakymu 2012 m. rugsėjo mėn. atliko „Spinter tyrimai“.
Prieš specialiai įrengtas paaukštintas perėjas ar greičio mažinimo kalnelius visada pristabdo 90 proc. apklaustų Lietuvos vairuotojų, dar 9 proc. kartais sumažina greitį. Visada ar beveik visada prieš pakeltas perėjas dažniau pristabdo vyrai, vidutinio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnes vidutines pajamas turintys respondentai. Sužinoję, kad priekyje laukia policija, greitį visuomet sumažina 70 proc. šalies vairuotojų. Kartais taip elgiasi beveik ketvirtadalis – 25 proc. vairuotojų, ir tik 5 proc. vairuotojų toliau tęsia kelionę tokiu pat greičiu.
Įdomu tai, kad greitį dėl policijos kontrolės mažinančios dažniau pripažino vairuotojos moterys, taip pat mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai. Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai yra linkę „solidarizuotis“ vienas kitam pranešdami apie kelyje laukiančią policijos greičio kontrolę – taip visada ar beveik visada elgiasi 43 proc. šalies vairuotojų, o kartais „pamirksi“ dar 39 proc. eismo dalyvių. Niekada nesignalizuojantys apie policiją sakėsi vos kas šeštas (17 proc.) vairuojančių respondentų.
„Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas sako, kad šis tyrimas patvirtino, jog daugelis Lietuvos gyventojų yra linkę vairuoti rizikingai ir sumažina greitį tik tada, kai priekyje yra policijos kontrolė ar specialiai įrengta perėja. „Toks vairavimo stilius yra nesaugus ir didina avarijų tikimybę, ypač rajoniniuose keliuose. Vairuotojai yra įpratę įspėti vieni kitus apie greičio kontrolę, tačiau tai jokiu būdu neapsaugo nuo incidentų kelyje, kuriuose ne tik sudaužomi automobiliai, bet ir nukenčia žmonės. Šiemet per pirmąjį pusmetį „Lietuvos draudimas“ jau atlygino nuostolių dėl savo draudėjų avarijų už 69 milijonus litų“, – sako „Lietuvos draudimo“
Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2012 m. pirmąjį pusmetį mūsų šalyje užregistruoti 1432 eismo įvykiai. Palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, eismo įvykių skaičius padidėjo 7,9 proc. Reprezentatyviame šalies gyventojų tyrime, kurį užsakė „Lietuvos draudimas“, siekdamas išsiaiškinti šalies vairuotojų vairavimo įpročius dalyvavo 1008 respondentai, iš kurių 60 proc. arba 601 respondentas teigė nuolat vairuojantys automobilį. „Lietuvos draudimas“ yra didžiausia šalies ne gyvybės draudimo rinkos bendrovė, įkurta prieš 90 metų. Jos paslaugomis kasmet naudojasi daugiau nei pusė milijono šalies privačių ir verslo draudėjų. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 140 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo kitų metų liepos 1 d. Baltarusijos pasienyje automobilių kontrolės funkcijas turėtų perimti muitinės pareigūnai.
Muitinės komitetas bei transporto ir komunikacijų ministerija pasirašė planą, pagal kurį nauja tvarka įsigalios jau ateinančią vasarą. Šiuo metu rengiami reikalingi teisės aktai, apmokomas personalas, daromi bandymai.
Kito tipo kontrolės, tokios kaip veterinarinė, sanitarinė ir kitos taip pat laikui bėgant gali būti perduotos muitininkams. Tiesa, šiais klausimais kol kas ryškesnių susitarimų nepasiekta. Šias kontroles muitininkai galėtų perimti 2015 m. Tuomet muitininkai tvarkytų su šia kontrole susijusius dokumentus, o postuose liktų keletas šios srities specialistų, kurie atliktų specifines patikros procedūras, kurios reikalauja specialių žinių.
Rusija taip pat yra užsiminus, kad ateityje pasienio postuose liks tik muitininkai ir pasieniečiai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Įsibėgėjus Seimo Antikorupcijos komisjos tyrimui dėl vežėjų asociacijos “Linava” veiklos, aiškėja įdomūs dalykai: ar tik Antikorupcijos komisija vykdydama savo funkcijas neviršija Seimo statutu ir Antikorupcijos komisijos įstatymu jai nustatytų įgaliojimų?
Vakar (rugsėjo 25 d.) generalinis prokuroras Darius Valys, atsakydamas į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą pateikti detalią informaciją apie konkrečius ikiteisminius tyrimus, nurodė, kad tokios informacijos neteiks. Be to, generalinis prokuroras apie tokius Antikorupcijos komisijos veiksmus pranešė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Svarbu paminėti, kad 13 parlamentarų (daugelis iš Antikorupcijos komisijos) yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl vežėjų asociacijos “Linava” veiklos.
Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nurodoma, kad Antikorupcijos komisija reikalaudama detalių duomenų apie konkrečius ikiteisminius tyrimus bei išsakydama nuomonę dėl kai kurių asmenų procesinės padėties ir konkrečių ikiteisminių tyrimų baigties, viršija Seimo statutu ir Antikorupcijos komisijos įstatymu jai nustatytus įgaliojimus. D. Valio teigimu, Antikorupcijos komisija pažeidžia LR Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintą prokurorų nešališkumo, nepriklausomumo ir ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principus. „Prokuratūra visada buvo ir yra atvira diskusijoms apie galimybes tobulinti jai pavestų funkcijų vykdymą, pasitikėjimo institucija didinimą ir kitus sisteminio pobūdžio klausimus, tačiau besiklostanti situacija, kai Seimo nariai siekia sužinoti konkrečių ikiteisminių tyrimų duomenis ir mėgina perimti prokurorų proceso veiklos kontrolės funkcijas yra netoleruotina. Pažymėtina, kad toks politikų elgesys kelią grėsmę atskirų tyrimų sėkmei, kadangi vėlesniuose teismo procesuose tai gali būti traktuojama kaip prokurorų nešališkumo ir nepriklausomumo principų pažeidimas“, – pabrėžia šalies generalinis prokuroras D. Valys.
Svarbu paminėti, kad Antikorupcijos komisijos įstatyme nurodyta, kad Komisija nesikiša į teisėsaugos institucijų ir teismų veiklą, susijusią su jų tiesioginėmis funkcijomis.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Ligito Kernagio nuomone: „Toks precedentas, kada institucijos ignoruoja Seimą, tikrai negalimas, nes mes negalime vykdyti parlamentinės kontrolės. Tai mums visiškas suriša rankas. Tokia situacija yra negalima. (…) Mes neklausėme smulkmenų, mes klausėme, kodėl kai kurie ikiteisminiai tyrimai yra vilkinami, kada baigiasi terminai, gal sueis senatis. Dabar mes neturime visiškai jokio atsakymo”, – apgailestavo L. Kernagis.
Šiandien L. Kernagio vadovaujama Seimo Antikorupcijos komisija, nesulaukusi generalinio prokuroro informacijos apie vykdomus ikiteisminius tyrimus, nutarė kreiptis į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę. Parlamento vadovės bus prašoma pakviesti generalinį prokurorą D.Valį į Seimą, kuris tokią ataskaitą pateiktų iš plenarinių posėdžių tribūnos.
Artimiausiu metu turėtų paaiškėti šios istorijos atomazga, ar Seimo Etikos ir procedūrų komisija atliks tyrimą dėl Antikorupcijos komisjos veiksmų, ir, ar generalinis prokuroras viešai iš tribūnos Seime sakys tai, ko jam neleidžia atskleisti LR Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinti prokurorų ir ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-09-27
Krovinių pervežimo versle šiuo metu didžiąją rinkos dalį apglėbę stambios krovinių pervežimo įmonės ir mažiesiems vežėjams lieka rinkos „trupiniai“. Domimės, ar gana gausiai užpildytoje Lietuvos krovinių pervežimo rinkoje dar yra galimybių ir perspektyvų smulkių vežėjų plėtrai.
Mažųjų rinkos dalis sparčiai mažėja
Pradėkime nuo to, ką vadiname smulkiomis įmonėmis. Šiuo atveju vieningos griežtos formuluotės nėra, bet apibendrinant skirtingų šaltinių duomenis galima būtų teigti, kad Lietuvoje smulki krovinių pervežimo įmonė yra ta, kuri valdo iki 10 vilkikų autoparką, joje dirba iki 20 darbuotojų, o metinės pajamos – neviršija 5 mln. litų.
Ekonominio sunkmečio periodu vidutinio dydžio įmonės buvo stabilesnės nei stambiosios, nes pastarosios savo plėtrą finansuodavo skolintais pinigais. Šiuo metu vidutinės įmonės neretai pereina į stambesniųjų kategoriją, o mažos (1-5 mln. Lt) – į vidutinių kategoriją. Įmonių riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ ekspertas Romualdas Trumpa pastebi, kad šiuo metu transporto įmonių koncentracija stiprėja ir mažoms įmonėms lieka mažesnė rinkos pyrago dalis. Be to, ženkliai sumažėjo rinkos naujokų, kurie iš smulkių įmonių tapo vidutinėmis. Vis daugiau naujų įmonių taip ir lieka smulkiųjų gretose.
Kelių transporte didžiausias įmonių steigimo bumas buvo 2006-2007 m., o 2010- 2011 m. steigimas lėtėjo. Sausumos transporte absoliuti dauguma didžiųjų ir vidutinių įmonių veikia 10 ir daugiau metų, todėl naujokams įsibrauti į šią profesionalių senbuvių rinką gana sudėtinga. Tai patvirtina ir ilgametę patirtį transporto versle dirbantis „Ekosig“ vadovas Sigitas Česnavičius. Anot jo, su pirmais-antrais metais įsikūrusiomis įmonėmis visi dirba labai atsargiai ir neskuba pasitikėti.
Nors transportas dar ilgai išliks tokia šaka, kurioje duonai gali užsidirbti ne tik stambios, bet ir vidutinės bei smulkios įmonės, pastarojo meto tendencijos rodo, kad smulkios krovinių pervežimo įmonės vis dažniau apsiriboja turimu statusu ir augimą vysto mažai. Dauguma „jaunų” įmonių, kurios turi didelę apyvartą (virš 25 mln. Lt) ir įsteigtos per paskutinius dvejus metus (2010-2011) iš tiesų yra atsiradusios dėl reorganizacijų. „Credit reform Lietuva“ duomenimis, kelių transporte per pastaruosius dvejus nežymiai pasikeitė naujokų dalis tarp tų įmonių, kurios turi apyvartą iki 1 mln. Lt., tačiau smarkiai išaugo tarp smulkių įmonių, kurios siekė 0,5 -1,0 mln. Lt. apyvartą ir ypač nesiekiančių 0,5 mln. Lt. apyvartos. Per 2009 – 2011 m. tarp tų įmonių, kurios įsteigtos per pastaruosius 5 metus, proporcijos beveik nepasikeitė.
„Transportas – tai ne vaistinės, degalinės, ar maisto prekyba. Ten vyksta kitokia koncentracija – naujų įmonių steigiasi mažai, o esamas iš rinkos išstumia didžiosios įmonės. Transporte (ypač kelių transporte ir ekspedijavime) įmonių steigimas, augimas ar bankrotai vyko ir vyks. Didžiąją rinkos augimo dalį pasiima stambios ar vidutinės įmonės. Dalis vidutinių tampa stambiomis įmonėmis, ko kituose sektoriuose beveik nevyksta,“ – konstatavo R, Trumpa. Eksperto nuomone, sulėtėjusį smulkių įmonių augimą įtakojo keturios pagrindinės priežastys:
Įėjimo į rinką barjerai išaugo. Seniai praėjo tie laikai, kai kiekvienas norintis, neturėdamas savo kapitalo, galėjo išsipirkti vilkikus.
Užsakovo komfortabilumas. Užsakovams dažnai patogiau dirbti su stambesnėmis įmonėmis.
Vidaus rinka. Naujokai dažnai pradeda veiklą vystyti vidaus rinkoje, kuri ganėtinai siaura. Krovinių srautai užsienyje augo (tranzitas, eksportas iš Lietuvos) ar bent pradėjo atsistatyti (importas į Lietuvą). O vidaus rinkoje pervežimų samdomu autotransportu labai sumažėjo. Per kelerius metus Lietuvos viduje padidėjo nuosavu transportu pervežamų krovinių dalis, o sumažėjo samdomo transporto dalis ir apimtys.
Patirtis. Per krizę stambios ir vidutinės įmonės įgijo daug vertingos patirties. Prieš krizę nemažai stambių įmonių bankrutavo, nes plėtra vyko skolintais pinigais. Šiuo metu stambių įmonių plėtra, nors kiek lėtesnė, bet tvaresnė.
Kiekvieną dieną turi kovoti dėl būvio
Pakalbinome smulkiuosius Lietuvos vežėjus, kaip jiems sekasi įgyvendinti savo įmonių plėtrą. S. Česnavičius, per šiuos metus įmonės parką išplėtęs dviem automobiliais, CargoNews teigė, kad šiuo metu visiems vežėjams plėtrą vykdyti nelengva dėl vis naujai sudaromų biurokratinių trikdžių, vis naujų reikalavimų, kurie apsunkina įmonių augimo galimybes. Jo teigimu, dar 2002 m. Lietuvoje veikė 25 verslą kontroliuojančios institucijos, o šiandien jų 6 kartus daugiau – net 150. „Kiekvieną dieną turi kovoti dėl būvio,“ – kalbėdamas apie padėtį transporto versle sakė S. Česnavičius. Jis pridūrė, kad norėdamas, jog įmonė išliktų rinkoje ir augtų privalai išsaugoti gerą reputaciją ir dirbti profesionaliai, tuomet vertins ir partneriai ir konkurentai.
Kalbinti smulkieji vežėjai, kaip didžiausias kliūtis jų verslo plėtrai įvardino neseniai VKTI keltą reikalavimą, kad transporto įmonės buveinės adresas sutaptų su veiklos vykdymo vieta, dideles TIR knygelių kainas, ETMK leidimų išdavimo tvarką, brangius privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisus.
Nepaisant transporto versle kylančių sunkumų, šio verslo perspektyvas ekspertai vertina palankiai. Smulkiosios įmonės, turės išmokti prisitaikyti prie kylančių iššūkių – svyruojančių kuro kainų, augančių draudimo tarifų, naujai apmokestinamų kelių… Lietuvos importas ir eksportas ir toliau didėja, sudarydamas palankias terpes krovinių pervežimo verslo plėtrai. Dėl naujų susitarimų dėl tarptautinių gabenimų leidimų, palengvės eksportas į Rusiją kai kurioms krovinių grupėms, kas gali tapti puikia terpia smulkiųjų vežėjų augimui.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|