Naujienos

2012-09-20

Vyriausybė patikslino šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programą ir keliams skyrė dar 141,5 mln. litų.

„Toks sprendimas padarytas atsižvelgiant į akcizo už parduotus degalus surinkimo rezultatus. Šių metų pradžioje, tvirtinant Kelių priežiūros ir plėtros programą, 15 proc. lėšų buvo rezervuota nežinant, kaip seksis rinkti valstybės biudžetą. Šiandien nuspręsta šias lėšas paskirstyti keliams“, – aiškino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Valstybinės reikšmės keliams tiesti, modernizuoti ir taisyti papildomai skiriama 48,4 mln. litų, žvyrkelių asfaltavimui – 31 mln. litų, investiciniams projektams – 15 mln. litų, kelių priežiūros darbams ir saugaus eismo programoms – 15 mln. litų. Dar 35 mln. litų bus paskirstyta savivaldybių gatvėms ir keliams remontuoti.

Šių metų pradžioje Vyriausybės patvirtinta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2012 metų sąmata siekė beveik 916 mln. litų. Šiandien ji buvo padidinta iki 1,057 mlrd. litų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-20

Kilus ažiotažui po Susisiekimo ministerijos ir „Linavos“ atstovų derybų Rusijoje, CargoNews organizuoja tiesioginę video konferenciją, kurioje bus atsakyti visi svarbiausi klausimai dėl leidimų su Rusija kiekių, traktavimo, CMR važtaraščių pildymo ir kt.

Video konferencijoje dalyvaus asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius.

Tiesioginė video konferencija vyks rugsėjo 21 d. (penktadienį), 11.00 val.

Savo klausimus video konferencijos tema siųskite el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba pasakykite tel. 868508240 iki ketvirtadienio 20.00 val.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-20

Šiuo metu automobiliuose išvedžiojama galybė elektros instaliacijos laidų, kuriais valdomos elektroninės sistemos. Bet mokslininkai teigia, kad netrukus viskas pasikeis.

Mokslininkai iš „Warwick“ universiteto teigia, kad netolimoje ateityje galybes automobilyje išvedžiotų laidų pakeis bevielės technologijos, kurios bus ne tik lengviau aptarnaujamos, tačiau užtikrins patikimumą ir efektyvumą. Varinius laidus pakeis optinės bevielės technologijos, kurios leis informacijai judėti greičiau. Atsisakius laidų, bus galima pasiekti geresnį sistemų darbo efektyvumą, taip pat sutaupyti gamybos kaštus.

Profesorius Rogeris Greenas sako: „Optinis bevielis ryšys šiuo metu yra palyginti nežinomas. Bet nesunku įsivaizduoti tą dieną, kai keleiviai galės žiūrėti televizorių, kuris bus transliuojamas naudojant šviesos pluoštą, arba kai variklio detalės galės „kalbėtis“ viena su kita be laidų“. Taip pat teigiama, kad tokios technologijos geriau apsaugo automobilio sistemas nuo pašalinių veiksnių, todėl turėtų išaugti ir patikimumas.

Tokios technologijos dar nėra visiškai išvystytos, tačiau einama tuo keliu. Tikimasi, kad šių technologijų pagrindu gali tapti LED diodai, kurie šiuo metu gaminami masiškai ir jų kaina mažėja. Tokios technologijos turėtų padėti gamintojams sutaupyti automobilio svorį, kuris yra vienas iš būdų gerinti automobilių ekonomiją.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-20

Kompanija „DAF“ neatsilieka nuo konkurentų ir rinkai pristatė savo naują vilkiką „XF“ su „Euro 6“ emisijos klasę atitinkančiu varikliu.

Šis vilkikas bus pradėtas gaminti kitų metų pavasarį. Nuo ankstesnio modelio jis skirsis naujais komponentais: varikliu, pakaba, aerodinaminiu paketu ir vidaus dizainu.

Variklis ir greičių dėžė

Naujieji „Paccar MX-13“ varikliai atitiks „Euro 6“ emisijos standartus. Jų darbinis tūris yra 12,9 l., o galia galės būti 410, 460 arba 510 A. j. Sukimo momentas svyruos nuo 2 000 iki 2 500 Nm. esant 1 000 – 1 425 variklio sūkiams per minutę. Variklis aprūpintas kintamos geometrijos turbina. Kuriant šį variklį „DAF“ inžinieriai siekė, kad jo kuro sąnaudos būtų ne didesnės nei „Euro 5“ variklio. Gamintojas teigia, kad jiems tai pavyko.

Vilkikai naudos ir naujas „AS Tronic“ automatines pavarų dėžes su „EcoRoll“ (riedėjimas minimaliomis kuro sąnaudomis) ir „FastShift“(specialus pavarų dėžės darbas perjungiant iš 11 į 12 pavarą) sistemas. Naujasis intarderis yra galingesnis už prieš tai buvusį.

Dizainas

Kuriant kabiną buvo atsižvelgta į keletą reikalavimų. Kabina turi būti patogi ir komfortiška, o lygiagrečiai šiems reikalavimams, ji dar turi būti ir aerodinamiška. Atnaujintas vilkiko priekis, siekiant sumažinti oro pasipriešinimą ir tobulinant oro padavimą į aušinimo kanalus.

Kabinos viduje „DAF“ ir toliau tęsė savo tradicijas ir siekė maksimalaus komforto vairuotojui. Kabinos tūris gali siekti iki 12,6 kubinio metro. Tokia yra naujoji „DAF XF Super Space“ kabina. Šiuo metu ji yra didžiausia rinkoje.

Gamintojas vadovavosi logika, kad šiuo metu yra įprasta dirbti iš namų, dėl to vidaus dizainas buvo atnaujintas kardinaliai ir pasak jų, dabar vilkiko vidus yra ne darbo, o gyvenamasis kambarys. Naujos lovos vilkike siekia 2,2 m. ilgį, o kabinos aukštis iki 2,25 m. Kabinoje yra atnaujintos kėdės, prietaisų skydelis ir vairas.

Pakaba

Šioje techninėje dalyje gamintojai siekė dviejų tikslų – sumažinti vilkiko svorį ir pagerinti jo valdymą. Vilkike naudojamos visiškai naujos ašys, jų pakabos ir vairavimo sistemos, kurios yra lengvesnės ir tobulesnės.

Standi ir kieta priekinė važiuoklė suteikia galimybę vairuoti labai tiksliai. Naujoji „Stabilink“ galinės ašies pakaba yra lengvesnė už pirmtakę ir ne tik sumažino pakabos svorį, bet ir pagerino vairavimo charakteristikas.

Kiti aspektai

Degalų bakų talpa gali siekti iki 1 500 l. Apsilankymo servisuose intervalai siekia iki 150 tūkst. km., o variklio resursai gamintojo teigimu yra apie 1,6 mln. km. Norint atitikti „Euro 6“ emisijos standartą vilkike montuojama papildoma įranga, tačiau vilkiko masė smarkiai nepakito ir yra apie 90 kg. didesnė už „Euro 5“ vilkiko analogą.

Rinkoje pasirodė dar vienas „Euro 6“ standartą atitinkantis vilkikas. Nereikia net abejoti, kad ateityje visi didžiojo septyneto gamintojai siūlys naujus vilkikų modelius su naujausią emisijos standartą atitinkančiais varikliais ir pasirinkimas bus tikrai platus. Jau dabar norintieji nusipirkti „Euro 6“ vilkikus turi iš ko rinktis ir galbūt jų pasirinkimas bus naujasis „DAF“. Kodėl gi ne?

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-17

Ukraina, nesugebėjusi įtikinti Rusiją atsisakyti vadinamojo utilizacijos mokesčio iš Ukrainos įvežamiems automobiliams, analogišką mokestį įvedė iš Rusijos importuojamiems automobiliams.

Rusija nuo šio mėnesio pradėjo taikyti naują mokestį importuojamiems automobiliams – utilizacijos mokestį, kuris skirtas kompensuoti valstybės praradimus dėl prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos sumažėjus muitams, Ukrainos vyriausybės nutarimu, utilizacijos mokestis įvedamas tik iš Rusijos įvežamiems automobiliams.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-17

Finansinių sprendimų bendrovė “Union Tank” (UTA) plečia paslaugų teikimo tinklą. Nuo šiol vykstantys į Bosniją ir Hercegoviną, UTA kortelės paslaugomis galės naudotis dar 72 degalinėse.

UTA kortelių plėtros sistema Bosnijoje ir Hercegovinoje bus baigta diegti iki šių metų rugsėjo 24 dienos. Iki šiol šioje Balkanų šalyje kompanijos kortelių paslaugomis buvo galima naudotis 37 degalinėse. Iš viso su UTA kortele galima atsiskaityti 32 tūkst. degalinių, 37 Europos šalyse. Lietuvoje šias korteles priima visose “Lukoil”, “Statoil”, “Neste” bei kitose degalinėse.

Svarbu paminėti, kad naudodami kuro kortelis galite ne tik atsiskaityti už kurą, paslaugas, bet ir susigrąžinti dalį akcizo už dyzelinį kurą. Šiuo metu 5 ES valstybės suteikia galimybę transporto įmonėms susigrąžinti dalį akcizo – Ispanija, Italija, Prancūzija, Belgija ir Slovėnija. Dabar didžiausią dalį atiduoda italai – beveik 0,21 EUR/l, o mažiausiai ispanai – 0,01 EUR/l.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-17

Per šių metų aštuonis mėnesius įmonių Lietuvoje bankrutuojančios statusą iš viso įgijo 884 įmonės – 5% mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (895).

Nors lyginant su ankstesniais metais transporto sektoriuje bankrotų mažiau, ši sritis lyginant su kitomis verslo sritimis vis dar išlieka ta, kurioje užfiksuojama daugiausiai bankroto atvejų. Transporte (bankrotų per metus sumažėjo nuo 100 iki 83.

• Sausumos transporte bankrotų sumažėjo nuo 84 iki 56 (krovininio kelių transporto – nuo 76 iki 53).

• Sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veikloje – šoktelėjo nuo 14 iki 24 (ekspeditoriai – nuo 11 iki 22).

Rugpjūčio mėnesį iš viso veiklą vykdė 639 transporto įmonės, iš kurių 4743 užsiima sausumos transporto veikla, 1353 – ekspedijavimu ir sandėliavimu.

Pastebimas įmonių bankrotų pagausėjimas yra tose šakose, kur yra žemi įėjimo į rinką barjerai ir pastaraisiais metais buvo steigiama daug naujų įmonių. Šiai kategorijai priklauso ekspedijavimo veiklą vystančios bendrovės, kurių bankrutavo dvigubai daugiau, nei pernai tuo pačiu metu. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro duomenų analizę.

Ekspeditorių bankrotų skaičių didina ir tai, kad neturėdamos didelio turto, bankroto atveju, jos neša pakankamai mažą atsakomybę. Bankrutuojančios ekspedijavimo įmonės atsako tiesiog biuro patalpomis ir turima biuro technika. Kaip Cargonews sakė ekspedijavimo įmonės „Saveksta“ vadovas Skirmantas Valiukas šiame sektoriuje yra nemažai sumaišties: „Vienos įmonės steigiasi kitos užsidaro, susiduriama ir su tyčiniu bankrotu, įstatymai per švelnūs, reguliavimo priemonių nėra. Bankrutuojanti ekspedicinė įmonė pridaro daug žalos kitiems, kadangi nuosavybės-turto santykis iš tiesų labai žemas. Manau, bet kokios papildomos priemonės tikrai galėtų užkirsti kelią ekspeditoriams „iš gatvės“, nors kita vertus, rinka negailestingai viską pati sudėlioja į savo vietas.“

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-17

Geležinio Vilko gatvė ir daugybė kitų gatvių Vilniuje, kelias Kaunas–Panevėžys, keliai Zarasų rajone išvagoti gilių provėžų. Kodėl provėžų nėra Vokietijoje, o Lietuvoje praėjus po kelio remonto vos keleriems metams provėžos vėl trikdo eismą?

„Geležinio Vilko gatvė sostinėje turi būti kapitališkai suremontuota – vien paviršinis lopymas čia nepadės“, – bando teisinti kelininkus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros docentas dr. Audrius Vaitkus. Ne tik Geležinio Vilko gatvei, bet ir didžiajai daugumai Lietuvos kelių reikia kapitalinio remonto. „Kelią kapitališkai remontuoti reikia po 16–20 metų eksploatacijos. Dauguma mūsų šalies kelių yra tiesti prieš 30–50 metų“, – aiškina AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Be to, dauguma kelių tiesti dar sovietmečiu, kai eismo intensyvumas buvo du tris kartus mažesnis nei dabar. Kelių dangą niokoja ir sunkiasvoris transportas. Anot V.Puidoko, anksčiau tiesti keliai pritaikyti 8 tonų vienos ašies apkrovai, o dabartiniai keliai projektuojami daug didesnei – 11,5 tonos – apkrovai.

Nėra iš ko tvarkyti

Sovietmečiu nutiesti keliai buvo daug paprastesnės konstrukcijos. Silpnesnis kelio pagrindas, paprastesnės technologijos ir, svarbiausia, atsparumas nedidelėms apkrovoms. Lietuvai tapus tranzito šalimi, keliams tenka atlaikyti vis didesnius sunkiojo transporto srautus.

Kelią kapitališkai remontuoti reikia po 16–20 metų eksploatacijos. Dauguma mūsų šalies kelių yra nutiesti prieš 30–50 metų ir tokio remonto dar nėra matę „Šiuo metu Lietuvoje tiesiama labai mažai naujų kelių. Ekonominio pakilimo laikotarpiu, 2007–2008 metais, kelių būklės priežiūros finansavimas buvo geras, tačiau nuo 2009-ųjų sumažėjo perpus“, – tikina V.Puidokas. Kapitalinės kelių rekonstrukcijos tapo retenybe, pagerinti jų būklę bandoma tik laikinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, atnaujinant paviršių, bet nestiprinant konstrukcijos.

Vilniaus aplinkkelis – geras pavyzdys?

Vienas didžiausių pastarojo meto Lietuvos kelininkų darbų – pietinis Vilniaus aplinkkelis. Jis bent kelias dešimtis metų neturėtų sulaukti Geležinio Vilko gatvės likimo. „Jis statomas naudojant naujausias technologijas, yra pritaikytas sunkiojo transporto eismui. Galime pagrįstai teigti, kad pietinis Vilniaus aplinkkelis tinkamai prižiūrint liks puikios būklės ne vieną dešimtmetį“, – tikina docentas A.Vaitkus. 2008-aisiais atnaujintas kelias Panevėžys–Rokiškis–Daugpilis taip pat gali būti pavyzdžiu, koks yra modernus asfaltas.

„Karštas ant karšto“ – taip vadinama vokiška technologija, kai viršutinis kelio dangos paviršius užpilamas ant pamatinio šiam dar neatvėsus. Taip sluoksniai suliejami be specialių rišamųjų medžiagų, o pats procesas trunka gerokai trumpiau. „Lietuva – tinkama šalis tokiai technologijai“, – teigia šį kelią tiesusios bendrovės direktorius V.Puidokas. „Karštas ant karšto“ naudojamas lygumose, kur nėra kalnų ir didelių vingių. Tačiau miestuose dėl kanalizacijos šulinių ir kitų kliūčių toks kelio tiesimo būdas sunkiai įgyvendinamas.

Vokiečiai keliams netaupo

Kiekvienas, važiavęs automobiliu Vokietijoje, iš ten parsiveža ir įspūdžių apie stiklo lygumo kelius. Už nemažos dalies jų nutiesimą reikia dėkoti Adolfui Hitleriui – būtent jis ruošdamasis karui pradėjo „autobanų“ statybą. „Kiekvieną kelią kapitališkai remontuoti reikia praėjus maždaug 20 metų po jo pastatymo – Vokietijoje būtent taip ir daroma. Tačiau dėl sudėtingos ekonominės situacijos sudėtinga lyginti mūsų ir šios šalies galimybes investuoti į kelių priežiūrą“, – teisina provėžotus Lietuvos kelius docentas A.Vaitkus.

Lietuvoje keliai kapitalinio remonto sulaukia vidutiniškai tik po 30 metų. Miestuose – dar blogiau: nemažai kelių remontuojami lopant juose atsivėrusias duobes, todėl pinigai keliams tiesti ir išlaikyti išmetami kaip į balą.

Važiuoti pavojinga

Važiavimas provėžotu keliu ypač komplikuotas per lietų ar pasnigus – tuomet kelyje esantys grioveliai prisipildo vandens. Tokiu atveju pataikius į provėžas, gerokai padidėja akvaplaningo tikimybė. Kadangi provėžos yra „sukurtos“ pagal sunkiasvorio transporto tarpvėžę (atstumą tarp vienos ašies ratų), ne kiekvienam lengvajam automobiliui įmanoma į jas pataikyti. Jei taip nutinka, vienos pusės ratai sukimba su asfaltu, o kitos – plaukia vandeniu. Sningant važiuoti provėžomis dar pavojingiau: sniegas suplakamas į provėžas ir tampa tankiu bei slidžiu. Pagelbėti gali tik žiemą barstoma druska – sniegas kaipmat tampa vandeniu ir ištirpsta.

Kaip išvengti nelaimės?

Važiuojant provėžotu keliu, reikia stengtis nepataikyti į griovelius, išlaikyti automobilį kelio „viršūnėse“. Nors rikiuojantis iš vienos juostos į kitą ar atliekant lenkimą nepatekti į provėžas neįmanoma, trumpas jų kirtimas yra daug mažiau pavojingas nei pastovus važiavimas jomis.

Kirsti provėžas reikia tiesioje kelio atkarpoje ir geriausia tai daryti, kai priešais nevažiuoja automobiliai. Keliuose su plačiu kelkraščiu patogiau automobiliu „apgaubti“ provėžas iš dešinės pusės, nes darydami tą patį veiksmą iš kairės, rizikuojate išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-17

Praėjusią savaitę Rusijoje įvyko derybos, kurias galima drąsiai tituluoti metų įvykiu. Jų rezultatai pranoko ne tik Lietuvos delegacijos lūkesčius, bet ir patys Rusijos delegacijos atstovai, anot derybų dalyvių, apibūdindami rezultatus sakė, kad tai istorinė revoliucija krovinių pervežimų sektoriuje.

Dvišalėse Lietuvos ir Rusijos bendros kelių transporto komisijos derybose dėl tarptautinių gabenimo leidimų sutarta, jog dvišalių leidimų kvota išliks nepakitusi ir sieks 147 000, o trišalių leidimų kiekis padidės iki 4000. Praėjusiais metais Lietuva gabenti krovinius į Rusiją buvo gavusi 115 tūkst. dvišalių leidimų ir 2 tūkst. trišalių. Tačiau iki 2011 m. rugsėjo pradžios Lietuvos vežėjai jau buvo panaudoję 93,7 tūkst. dvišalių leidimų bei visus trišalius leidimus.

Anot derybose dalyvavusio asociacijos „Linava“ viceprezidento Mečislovo Atroškevičiaus, pasiektas stulbinantis rezultatas. „Šiandien mes išsprendėme klausimą dėl leidimų kiekio. Turėsime leidimų visiems 2013, 2014, 2015 metams. Derybų metu sutarta, kad gausime po 170 000 dvišalių leidimų metų pradžioje, tačiau, jeigu vėliau jų poreikis išaugs, viena iš šalių gali prašyti papildomų leidimų, kurių kiekis neribojamas. Galima būtų sakyti, kad šiuo metu turime leidimų kiekį be apribojimų,“ – pasakojo M. Atroškevičius. Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas informavo, kad viceministras iš derybų grįžo geros nuotaikos, nes pavyko pasiekti gerų rezultatų. Anot jo, Lietuvos vežėjai jau seniai neturėjo tokių gerų sąlygų krovinių vežimui į Rusiją.

Dar vienas labai svarbus derybų pasiekimas leidimų traktavimas. Iki šiol buvo tikrinama, ar kroviniai, kurie vežami per Baltarusiją į Rusiją yra gabenami turint dvišalius arba trišalius leidimus. Esminis kriterijus vertinant kokio leidimo reikia gabenimui buvo krovinio kilmės šalis. Jei ji nesutapdavo su vežėjo šalimi, Rusijos pusė traktuodavo, kad tokiam vežimui būtinas trečiųjų šalių leidimas. Tokių leidimų skaičius buvo labai nedidelis, todėl Lietuvos vežėjams patekti į Rusiją buvo gana keblu. Dar anksčiau „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius buvo minėjęs, kad trišalio leidimo reikalaujama net tada, jei prekė pagaminta Australijoje, Kinijoje ar JAV. „Tokių prekių sausuma ar vienu vilkiku atgabenti neįmanoma, jos turi būti sandėliuojamos uostuose, terminaluose, perkraunamos“, – stebėjosi prezidentas.

Į Rusiją krovinius veža daugiau nei 600 apie asociacijai „Linava“ priklausančių vežėjų ir apie 13 tūkst. vilkikų, tad iki šiol taikytas leidimų traktavimas kėlė realią grėsmę Lietuvos vežėjams patekti į Rusijos rinką ir galėjo sutrikdyti Lietuvos pervežimų verslą.

Vis tik praėjusią savaitę ši situacija buvo išspręsta. Po ilgai trukusių derybų Rusijoje sutarta, kad Lietuva gaus fiksuotą trišalių leidimų skaičių 4000. Taip pat, galiausiai, suderintas ir jų traktavimas. Kaip CargoNews sakė M. Atroškevičius, visi nelietuviškos kilmės kroviniai, vežami iš terminalo ir iš uosto, bus traktuojami kaip dvišaliai, ir vežami į Rusiją su dvišaliais leidimais. Anot jo, dabar Lietuvos vežėjų darbui sudarytos visos sąlygos – tereikia turėti sveikatos ir krovinių.

Nauja leidimų traktavimo sistema ir kiekiai oficialiai įsigalios nuo 2012 m. spalio 1 d.

Be leidimų kiekio ir traktavimo klausimo, dviejų šalių kelių transporto komisijų derybose taip pat aptartas klausimas dėl teisingo CMR važtaraščių pildymo, kuris užtikrins Lietuvos vežėjams sklandų krovinių gabenimą su dvišaliais leidimais iš mūsų šalies terminalų. Greitu metu vežėjams bus pateikiama informacija, kaip teisingai pildyti CMR važtaraščius. CMR važtaraštis bus pagrindinis dokumentas patvirtinantis pervežimo rūšį.

Kadangi naujienos dėl išaugusio leidimų kiekio paaiškėjo tik rugsėjo 12 d., daugelis vežėjų penktadienį apie naują trišalių leidimų kiekį ir traktavimo situaciją dar nebuvo girdėję. Vienos Kauno įmonės, vykdančios krovinių pervežimą į Rusiją, vadovas naują informaciją žinojo, tačiau ja džiaugtis neskubėjo. Sakoma, kai gauni gerai, tai nori dar geriau, todėl ir vežėjai, sulaukę trišalių leidimų kiekio, kokio lig šiol Lietuva dar niekada nebuvo turėjusi, staiga ima lyginti juos su kaimyninės Lenkijos pasiekimais (Lenkija trišalių leidimų gauna ženkliai daugiau, tačiau pervežimų sreautai taip pat ženkliai didesni nei Lietuvos). „Galima būtų džiaugtis 4000 leidimų tada, kaip panašius pervežimų srautus turintys kaimynai lenkai, turėtų panašų leidimų skaičių. Dabar po fantastiškų derybų, turime tik 4000. Be to, toks leidimų kiekis nustatytas trims metams į priekį, tai reiškia, kad kitais metais galimybių leidimų turėtų daugiau – nėra. Toks susitarimas uždėjo barjerus gauti daugiau trišalių leidimų artimiausius tris
metus,“ – CargoNews sakė Kauno vežėjas, kuris susilaikė nuo vertinimo, ar tikrai nuo spalio 1 d. nauja leidimų traktavimo sistema veiks sklandžiai. Laukti liko tikrai nedaug. Nauja leidimų traktavimo sistema įsigalios vos po keletos savaičių. Tada ir paaiškės, ar derybų rezultatai pateisino Lietuvos vežėjų lūkesčius.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-17

2012 m. rugsėjo 12 d. Inspekcijos Kauno regiono departamento ir Lenkijos kelių transporto inspekcijos Balstogės vaivadijos pareigūnai, Kalvarijos–Budzisko pasienio ruože vykdė suderintą kelių transporto priemonių patikrinimą.

Bendros kontrolės metu Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai iš viso patikrino 21 transporto priemonę, iš kurių po 5 – Lenkijos ir Lietuvos, 4 – Latvijos, 2 – Rusijos ir po 1 – Estijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kroatijos, Suomijos. Inspekcijos pareigūnai už nustatytus vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus trims Lenkijos, Estijos, Kroatijos vairuotojams taikė administracines sankcijas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-16

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, šiandien paskelbė apie naują skrydžių maršrutą Trondheimas–Vilnius, kuriuo bendrovė pradės vykdyti skrydžius du kartus per savaitę nuo 2013 m. balandžio. Šis naujas maršrutas bus antrasis „Wizz Air“ siūlomas pigių skrydžių maršrutas iš Trondheimo – anksčiau bendrovė sėkmingai pradėjo skraidinti maršrutu Trondheimas–Gdanskas. Šiuo metu „Wizz Air“ siūlo tikrai pigius skrydžius iš šešių Norvegijos oro uostų (Bergeno, Haugesundo, Oslo Torp, Stavanger, Trondheimo ir Ålesund – šis oro uostas yra naujausias į bendrovės vykdomų skrydžių maršrutus įtrauktas oro uostas). Tiesioginiai tarptautinai skrydžiai vykdomi iš šių oro uostų siūlo puikų kokybės ir kainos santykį ir leidžia Norvegijos keliautojams sutaupyti laiko ir išleisti mažiau vykstant į tolimus kraštus. Galėdama pasiūlyti iš viso 19 skrydžių maršrutų iš Norvegijos ir į Norvegiją „Wizz Air“ bendrovė šiuo metu yra didžiausia vežėja, vykdanti skrydžius Vidurio ir Rytų Europoje.

Bilietus į skrydžius naujuoju „Wizz Air“ maršrutu iš Trondheimo į Lietuvos sostinę Vilnių ir atgal jau po kelių dienų galėsite įsigyti interneto svetainėje wizzair.com ir siūlomos bilietų kainos bus nuo 161 Norvegijos kronos*.

Gyorgy Abran, „Wizz Air“ komercijos vadovas, teigė: „Su džiaugsmu pranešame apie naują „Wizz Air“ skrydžių maršrutą Trondheimas–Vilnius. Manome, kad šis maršrutas per pirmuosius metus sulauks daugiau nei 30 000 keleivių. Mūsų siūlomos žemos kainos yra vos nuo 161 Norvegijos kronos ir mes tikimės, kad šie pigūs skrydžiai padės Norvegijos verslininkams samdytis profesionalius darbuotojus kaimyninėse šalyse bei skatins asmeninius ir verslo santykius tarp valstybių. Taip pat tai yra puiki galimybė vietos turizmo pramonei pristatyti Vilnių kaip patrauklų miestą vis didėjančiam į Lietuvą atvykstančių turistų skaičiui“.

* bilieto kaina į vieną pusę, įskaitant mokesčius ir didžiausią rezervacijos mokestį

Vilniaus oro uostas

2012-09-14

Iš beveik pusantro šimto valstybės valdomų įmonių investuotojams patraukliausi “Lietuvos geležinkeliai”, rodo finansų maklerio įmonės “Orion Securities” atlikto valstybinių įmonių investicinio patrauklumo tyrimo rezultatai.

“Verslo žinios” rašo, kad „Orion Securities” skaičiavimu, bendrovės vertė siekia apie 2,18 mlrd. litų, o “stabilios bendrovės pardavimo pajamos ir aukštas pelningumas daro šią bendrovę išskirtinai patrauklią investuotojams”.

Aukščiausius kokybinius vertinimus geležinkelių bendrovė gavo vertinant veiklą pramonės sektoriuje, nes ji veikia kaip natūrali monopolija, tad jos pelningumo ir grąžos rodikliai buvo aukštesni už bendrus pramonės sektoriaus rodiklius, o skolos ir likvidumo rodikliai neviršijo šio sektoriaus bendrovių vidurkio.

Prasčiausio įvertinimo bendrovė sulaukė už veiklos skaidrumą. Tačiau pripažinta, kad bendrovės plėtros ir veiklos efektyvumo potencialas dar nėra visiškai išnaudotas, todėl tikimasi pelno augimo ateityje.

“Orion Securities” atliktame valstybės valdomų įmonių investicinio patrauklumo tyrime iš 149 bendrovių buvo pasirinktos 27 bendrovės, kurių apskaičiuota vertė atitiko “Nasdaq OMX” biržos keliamus reikalavimus, norint bendrovę kotiruoti biržoje – tai yra įmonės apskaiauota vertė viršijo 14 mln. litų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-14

Pastaruoju metu padažnėjo skaudžių eismo įvykių skaičius kelyje ,,Via Baltica”. Šiais metais, iki rugsėjo 5 d., kelyje “Via Baltica” iš viso įvyko 217 eismo įvykių, iš kurių 39-iuose nukentėjo žmonės. Jų metu žuvo 15 ir buvo sužeistas 51 žmogus.

Šiais keliais vyksta gana nemažas tranzitinis eismas, ypatingai keliuose Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ir Panevėžys-Pasvalys-Ryga, todėl ir eismo intensyvumas yra pakankamai didelis. Pagrindinės šių eismo įvykių priežastys – transporto priemonių lenkimas, neįsitikinus, kad tai yra saugu, nuvažiavimas nuo kelio, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, leistino greičio viršijimas.

Atsižvelgiant į esamą nepatenkinamą avaringumo situaciją minėtame kelyje, nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. spalio 17 d. organizuojama akcija ,,Via Baltica 2012″.

Šios akcijos metu eismo saugumas bus užtikrinamas pasitelkus maksimalias kelių policijos pareigūnų pajėgas. Bus vykdomos tikslinės, iš anksto suplanuotos priemonės, kurių metu Kelių eismo taisyklių pažeidimams išaiškinti policijos pareigūnams bus leidžiama neribotą laiką naudotis visomis būtinomis techninėmis priemonėmis. Akcijos metu bus aktyviai bendradarbiaujama su Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teritoriniais padaliniais ir inicijuojami bendrų priemonių vykdymas.

Kelią “Via Baltica” sudaro magistraliniai keliai: A5 – Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, A8 – Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, A10 – Panevėžys-Pasvalys-Ryga, A17 – Panevėžio aplinkkelis ir A1 – Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio atkarpa nuo 102,04 iki 114,54 km.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-14

JAV mokslininkai nustatė, kad automobiliuose pradedamas naudoti autopilotas yra gera priemonė sumažinti kamščius ir padidinti kelių pralaidumą nekeičiant jų infrastruktūros.

Pirmiausiai, reikėtų patikslinti, kad autopilotu mokslininkai vadina naujausias kompiuterines technologijas, kurios valdo automobilį ir komunikuoja su aplink esančiais automobiliais bei nuotoliniu būdu turi informaciją apie šių greitį, judėjimo kryptį ir kitus niuansus.

Mokslininkų teigimu, jei visose transporto priemonėse ateityje bus tokios technologijos, kurios leis jungtis į autotraukinius, tuomet greitkelių pralaidumas gali padidėti iki 273 proc. Atlikus tyrimus nustatyta, kad judant 120 km/h. greičiu kompiuterinės programos gali laikytis 6 m. atstumo tarp transporto priemonių. Judant tokiu intensyvumu per valanda viena eismo juosta gali pravažiuoti 12 tūkst. transporto priemonių.

Jei automobilį valdo žmogus, paprastai judant analogišku greičiu minimalus atstumas tarp transporto priemonių yra apie 40-50 m. ir tokiu atveju per valandą viena juosta pravažiuoja apie 2-3 tūkst. automobilių. Išnaudojami tik 5 proc. kelio.

Mokslininkai išskiria ir kitus kompiuteriais valdomų automobilių pranašumus. Šie niekada nepavargsta, greičiau nei žmogus reaguoja į besikeičiančią situaciją kelyje, važiuoja visada vienodu greičiu ir taupo kurą.

Šiuo metu aktyviausiai autopilotus tobulina kompanijos „Volvo“, „Google“, „Caddilac“, „BMW“, „Volkswagen“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-09-14

Kompanija „Kögel“ siūlo savo klientams serviso aptarnavimą jų gaminamoms puspriekabėms. Puspriekabės nemokamą priežiūrą galima tęsti iki 5 metų nuo jos įsigijimo, mokant kas mėnesį sutartas sumas, o remonto atveju nemokėti nė lito.

Beveik visose Europos šalyse savo atstovybes turinti „Kogel“ nuo šiol savo klientams siūlo naudotis jų teikiamo serviso paslaugomis pavadinimu „Full service“. Vežėjai gali sudaryti atskirus susitarimus su „Kogel“ ir mokėti numatytas mėnesines įmokas. Už šį mokestį jie galės nemokamai naudotis daugiau nei 700 „Kogel“ ar kitų servisų paslaugomis su kuriais puspriekabių gamintojas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis. Šiuose servisuose yra garantuojami gamintojo keliami kokybės reikalavimai atliekant remonto darbus.

„Kögel Full Service“ bazinis paketas

Įsigiję šį paketą vežėjai visada gali atvykti į nurodytus servisus, kur jiems bus nemokamai atliktos visos „Kogel“ kompanijos rekomenduojamos procedūros, įskaitant ir susidėvėjusių dalių ar eksploatacinių medžiagų pakeitimą. Šie darbai atliekami su sąlyga, kad puspriekabė buvo eksploatuota pagal keliamus reikalavimus.

Papildomai galima susitarti dėl padangų pakeitimo ar šaldymo sistemų priežiūros, tento ar puspriekabės sienų, durų priežiūros.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas