Pirmieji automobilius tikrinantys vartai – penkiose Lietuvos vietose
2012 09 05
- Smulkiau
Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuvoje turėtų pradėti dirbti penki automobilių tikrinimo vartai, kurie skenuos automobilių numerius ir tikrins, ar jie drausti, techniškai tvarkingi, kiek sveria, kokiu greičiu važiuoja ir kitus parametrus.
„Šiandien yra analizuojama 14 vietų, bet prioritetinės būtų: kelias A10 ties Saločių muitine, kelias A6 ties Zarasais, kelias A5 ties Kalvarijos muitine, kelias A12 – Joniškio Kalvių pasienio postas, o penkta vieta apie 110-115 km kelio A1, šiek tiek už Kauno, važiuojant Klaipėdos link“, – DELFI pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.
Anot jo, jeigu paaiškėtų, kad įrengti tokius patikros punktus prioritetinėse vietose yra neefektyvu dėl blogos kelio dangos, toli esančio elektros įvado, naujos vietos būtų pasirenkamos iš sudaryto sąrašo.
Kol kas tikrins kartu su pareigūnais
Planuojama, kad šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje numatytos įrengti penkios pirmosios patikros vietos kol kas veiks kartu su pareigūnų patikrinimais – šiuo metu teisės aktai neleidžia automatiškai bausti pažeidėjų.
„Per pirmąjį etapą, kol vyks (patikros įrenginių) sertifikavimas, šiek tiek toliau nuo patikros punkto stovės Transporto inspekcijos automobilis, kuris realiu metu gaus duomenis apie automobilius, pavyzdžiui, su viršsvoriu, ir juos stabdys bei tikrins. Šiuo metu automobiliai tikrinami atsitiktine tvarka, todėl dažnai pasitaiko, jog tikrinami viršsvorio negabenantys automobiliai ir be reikalo naudojami resursai“, – sakė E. Skrodenis.
Pasak jo, tikėtina, jog apie metus galėtų užtrukti patikros vartų sertifikavimas, kol jie bus metrologiškai įteisinti, kartu bus keičiami ir teisės aktai.
„Lygiagrečiai vyks sertifikavimo procesas ir maždaug po metų, kai patikros postai bus sertifikuoti, kelių Transporto inspekcija galės nebestovėti ir skirtos nuobaudos bus pripažintos, o pažeidėjai privalės susimokėti, – tikisi E. Skrodenis. – O po to, tos penkios vietos įsijungs į bendrą sistemą. Tai yra normali praktika visoje Europoje – negali didelės investicijos padaryti neturėdamas patirties. Vadovaudamiesi įgyta patirtimi įrengtume didžiąją sistemą.“
Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje galėtų būti 60 – 100 automobilių patikros vietų, o didžiosios sistemos diegimas galėtų prasidėti 2014 m.
„Matysime, kaip vyks eiga. Su greičio matuokliais buvo tokia praktika: mes įrengėme, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nepasikeitė ir ta sistema negalėjo normaliai gyvuoti, pavyzdžiui, vairuotojų nebuvo galima nubausti turint vien automobilio numerį, bausti buvo galima tik užfiksavus vairuotojo veidą, o daugelyje nuotraukų veidas buvo prastai matomas. Taigi dabar norime, kad prieš pradedant veikti didžiajai sistemai, būtų ir atitinkama teisės aktų bazė“, – dėstė E. Skrodenis.
Mokesčių kol kas nerinks
Pirmose penkiose vietose galės būti įrengiami tiek vienodi, tiek skirtingi tikrinimo vartai, priklausomai nuo ten esančių klimatinių ir geografinių sąlygų.
„Visa sistema susidaro iš trijų komponentų, tai – mokesčio kontrolė, eismo kontrolė ir eismo stebėjimas. Pirmieji penki patikros punktai būtų eismo stebėjimo, nes mes galbūt galėtume rinkti duomenis apie pravažiuojančius automobilius, pro kurią muitinę jie įvažiavo, pro kurią išvažiavo, galėtume rinkti informaciją ir žmonėms pranešti apie eismo sąlygas, o dar vyktų ir eismo kontrolė. Tuose vietose būtų tikrinamas civilinės atsakomybės, techninės apžiūros, svorio bei gabaritų kontrolė“, – kalbėjo E. Skrodenis.
Įrengti vieną patikros punktą apytiksliai galėtų kainuoti apie 1 mln. Lt, tačiau kaina galėtų keistis priklausomai nuo to, kiek kainuotų iki patikros vartų nutiesti elektros jungtis, kiek kainuotų jų apšvietimas, ar reikėtų remontuoti kelią iki tokio patikros punkto, ar įrenginys stovės lygioje vietoje ir kitų sąlygų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|