Įsigaliojus 2012 m. gegužės 29 d. reglamentui dėl lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių variklių Euro 5 ir Euro 6 bus taikomi nauji transporto priemonių registravimo reikalavimai.
Informuojame, kad nuo 2012 m. gruodžio 31 d. M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento reikalavimų, nebus registruojamos. Variklio išmetamieji teršalai ir variklio išmetamųjų teršalų sertifikatuose nurodyta raidė, žyminti Euro normos įgyvendinimo etapą, turės atitikti Reglamento nuostatas.
Nebepriimtini Euro 5 išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: A, B, C, D, E.
Nebepriimtini Euro 6 išmetamųjų teršalų sertifikatai su raidėmis: N, O, P.
Naujos M1 ir N1 klasių transporto priemonės, neatitinkančios Reglamento nuostatų, po 2013 m. sausio 1 d. bus registruojamos tik su EB atitikties liudijimais, prieš registraciją pažymėtais Inspekcijos žyma apie taikytiną išimtį, pagal iš anksto pateiktą sąrašą. Gamintojai ir įmonės, atstovaujančios gamintojams, transporto priemonių sąrašą dėl anksčiau išvardytų priežasčių Inspekcijai gali pateikti iki 2012 m. gruodžio 14 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1141 pakeitus (papildžius) Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – programa) finansavimo 2012 metų sąmatą, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos parengė susisiekimo ministro įsakymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektus dėl papildomų programos lėšų paskirstymo savivaldybėms, kitoms įmonėms ir įstaigoms.
Programos finansavimo 2012 metų sąmatoje svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių tiksliniam finansavimui numatyta 38 371 200 litų, iš jų 5 658 000 litų 2012 m. spalio 16 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-674 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3-362 „Dėl Svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2012 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ skirta papildomai. Šios papildomos lėšos skiriamos įgyvendinti svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo lėšomis finansuojamus projektus (tarp jų Jonavos rajono Dumsių seniūnijos vietinės reikšmės privažiuojamojo kelio nuo magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis iki Gulbiniškių kaimo rekonstravimas įrengiant bituminę dangą, Radviliškio rajono vietinės reikšmės kelio Nr. RD0215 Dambava–Areiniškiai–Vaižgai rekonstravimas, dviračių tako palei rajoninės reikšmės kelią Nr. 1209 Anykščiai–Niūronys–Stakės Anykščių rajone tiesimas, Gariūnų gatvės Vilniaus mieste rekonstravimas, dviračių ir pėsčiųjų tako šalia Elektrėnų miesto Elektrinės, Šviesos, Pergalės ir Draugystės gatvių tiesimas).
Programos finansavimo 2012 metų sąmatoje valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (programos finansavimo lėšų rezervas) numatyta 47 964 000 litų, iš jų 7 072 500 litų 2012 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė skirti papildomai. Nutarimu paskirstomos papildomos ir perskirstomos savivaldybių, kitų įstaigų ir įmonių kai kuriems objektams finansuoti skirtos 2012 metų programos rezervo lėšos. Savivaldybės, kitos įstaigos ir įmonės raštu informavo Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, kad, užsitęsus objektų projektų parengimui ir darbų viešųjų pirkimų procedūroms, nepanaudota dalis programos rezervo lėšų, skirtų darbams finansuoti (tarp jų Obelių miesto S. Dariaus ir S. Girėno, J. Zaukos gatvėms, kurios sutampa su krašto keliu Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, ir Vytauto gatvei, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 117 Zarasai––Bradesiai–Obeliai, ir šių gatvių sankryžai bei Zarasų miesto Kauno, D. Bukonto ir Vytauto gatvėms, kurios sutampa su magistraliniu keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, rekonstruoti).
Sutaupytos lėšos bus skirtos objektams, kuriuose darbai jau atlikti, finansuoti. Be to, prašoma patikslinti kai kurių objektų pavadinimus. Papildomų programos rezervo lėšų skirta 27 objektams finansuoti, tarp jų Rumšiškių seniūnijos Karčiupio kaimo Miško gatvei rekonstruoti, Garliavos miesto Stadiono gatvės, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 139 Kauno HE–Garliava, šaligatviams įrengti, Šilutės miesto Santaros ir Statybininkų gatvėms rekonstruoti, vietinės reikšmės privažiuojamajam keliui prie Liudvinavo seniūnijos Nartelio kaimo nuo krašto kelio Nr. 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna taisyti (remontuoti), Velžio seniūnijos Liūdynės kaimo Parko gatvei, kuri jungiasi su krašto keliu Nr. 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys, rekonstruoti, viadukui per geležinkelį Tilžės gatvėje rekonstruoti, Pakruojo miesto Vasario 16-osios gatvei, kuri jungiasi su rajoniniu keliu Nr. 2905 Pakruojis–Sosdvaris–Mikniūnai, rekonstruoti, Rietavo miesto Plungės gatvei, kuri yra krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė tęsinys, rekonstruoti, vietinės reikšmės keliui nuo Vilniaus miesto ribos iki krašto kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė toliau rekonstruoti, automobilinėms ašinio svėrimo svarstyklėms, padėsiančioms užtikrinti kelių tinklo funkcionavimą, įsigyti.
LAKD inf.
Kurbevė (Courbevoie), 2012 m. spalio 19 d. Du jauni prancūzai inžinieriai vasario mėnesį pradėję neįtikėtiną kelionę, žinomą kaip „Elektros Odisėja“, pasiekė savo užsibrėžtą tikslą – apkeliauti pasaulį elektra varoma transporto priemone ir užtikrinti jai ateities transporto priemonės vardą. „GEFCO“, vienas iš devynių šio projekto rėmėjų, prisidėjo savo patirtimi kaip logistikos paslaugų teikėjas ir savo kompetencija tvarkyti muitinių ir mokesčių reikalus.
Misija pavyko. Iš Alsatano (Alsatian) miesto vasario mėnesį savo didingą kelionę pradėję Antoninas Gajus (Antonin Guy) ir Ksavieras Degonas (Xavier Degon) į Strasbūrą atvyko praėjus septyniems mėnesiams, spalio 24 d. Šia kelione jie siekė pagerinti visuomenės nuomonę apie elektra varomas mašinas ir pademonstruoti, kad jos yra nebrangios ir patogios ateities transporto priemonės.
Spalio 27 d. ir 28 d. stabtelėję Paryžiaus „Motor show“ renginyje ir su projekto partneriais atšventę sugrįžimą į Prancūziją, praėjusią savaitę Antoniną ir Ksavierą pasveikino Prancūzijos reindustrializacijos ministerija ir ministras Arnaudas Montebourgas.
Savo pirmosios kelionės aplink pasaulį metu inžinieriai susidūrė su nenumatytu iššūkiu: keliaudami per 17 šalių jie turėjo pasikliauti vien žmonių gerumu ir kiekvienąsyk sustoję prašyti elektros jungiklio, kad galėtų pakrauti savo gamybinio modelio elektrinę transporto priemonę „Citroën C-Zéro“. Nuvažiavusi 25 000 kilometrų įgula pergalingai įveikė dar vieną iššūkį, tiesa, ne be „GEFCO“ pagalbos.
Unikali patirtis nepaprasto projekto metu
Kaip šio nuotykio partneris „GEFCO“ ne tik įgijo naujos patirties pervežime ir logistikoje, bet ir pritaikė jau turimą kompetenciją tvarkyti muitinių ir mokesčių reikalus. Turėdama platų tarptautinį tinklą „GEFCO“ koordinavo kelionės veiksmus ir įtraukė savo filialus, atlikusius esminį vaidmenį „Odisėjos“ metu.
„Citroën C-Zéro“ tris kartus buvo suteiktas jūrų transportas: vasario mėnesį per Atlanto vandenyną iš Nyderlandų į Jungtines Valstijas, balandžio mėnesį per Ramųjį vandenyną į Japoniją ir gegužės mėnesį per Kinijos jūrą. Siekdama šio tikslo Grupė bendradarbiavo su „NYKLine“.
Be to, įvairiais atvejais „GEFCO“ tvarkė visus su muitinėmis susijusius formalumus. Būtent todėl keliauninkai baigė kelionę be rūpesčių – jie žinojo, kad visada gali pasikliauti tarptautiniu mastu pripažinta Grupės patirtimi.
Antonino ir Ksaviero nuomone, projekto partneris „GEFCO“ puikiai atliko savo vaidmenį ir suteikė stabilias, patikimas ir aukščiausios kokybės paslaugas. Jų teigimu, buvo itin svarbu turėti šalia tokį savo srities ekspertą kaip „GEFCO“, nes tai leido jiems susitelkti ties pačiu nuotykiu, nesirūpinant administracinėmis procedūromis ar kitomis su transporto priemonės perkėlimu per vandenį susijusiomis prievolėmis. Kai tik automobilį pakraudavo į konteinerį, jie atsipalaiduodavo.
SIA Cohn & Wolfe
Dauguma vežėjų ir logistų yra susidūrę su unikaliais kroviniais, kurių pervežimo metu reikia pademonstruoti savo profesionalumą, ilgametę patirtį ir sėkmingai atlikti užsakymą.
Atliekant tokius pervežimus kartais neužtenka tik sėkmingai suplanuoti maršrutą ir parūpinti transporto priemones, atsiranda ir kitų nenumatytų faktorių į kuriuos reikia atsižvelgti ir įvertinti.
Kompanija „DHL“ pademonstravo logistikos galimybes ir per mažiau nei 24 valandas atgabeno du Sumatros tigrus į Londono zoologijos sodą. Vienas iš jų atgabentas iš JAV Akrono, kitas iš Australijos Perto zoologijos sodų.
Šiems nestandartiniams „kroviniams“ gabenti buvo sukurti specialūs narvai, kuriose sumontuota speciali technika galėjo sekti tigrų būklę kelionės metu. Abi laukinės katės per mažiau nei parą iš vieno zoologijos sodo atsidūrė kitame.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jei manote, kad mūsų didžiuosiuose miestuose eismo spūstys yra labai didelės, apsilankykite Stambule, Varšuvoje arba Marselyje. Naujas tyrimas rodo, kad būtent šių miestų gatvės yra labiausiai „užkimštos“ transporto. Navigacijos prietaisų gamintojas „Tom Tom“ renka informaciją apie milijonus automobilių kelionių, lygindamas atskirų gatvių pralaidumą tam tikru paros metu.
Tai parodė, kad didžiausio Turkijos miesto Stambulo gatvės spūsčių metu yra 57 procentais labiau perkrautos nei „laisvomis“ valandomis. Antroje vietoje liko Lenkijos sostinė, kur gatvių apkrova piko metu padidėja 45 procentais, trečioje vietoje – Pietų Prancūzijos miestas Marselis, nedaug aplenkęs Sicilijos miestą Palermą.
Labiausiai transportu apkrautų miestų dešimtuke yra Paryžius, Roma, Hamburgas ir Štutgartas. Labiausiai transportu apkrautų Europos miestų dešimtukas: įvertinimas procentais, kiek padidėja gatvių apkrova piko metu.
1. Stambulas (Turkija), 57 proc.
2. Varšuva (Lenkija), 45 proc.
3. Marselis (Prancūzija), 40 proc.
4. Palermo (Italija), 40 proc.
5. Roma (Italija), 34 proc.
6. Paryžius (Prancūzija), 34 proc.
7. Štutgartas (Vokietija), 33 proc.
8. Briuselis (Belgija), 32 proc.
9. Hamburgas (Vokietija), 32 proc.
10. Stokholmas (Švedija), 30 proc.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-21
140 milijonų litų atsiėjęs Jakų žiedo rekonstrukcijos antrasis etapas sulaukė kasdien šia sankryža važiuojančių vairuotojų priekaištų. Mokslininkai teoretikai tai vadina jų prognozių išsipildymu, o praktikai įrodinėja, kad viskas suprojektuota teisingai. Esą reikia tik sulaukti Joniškės gatvės rekonstrukcijos pabaigos. O kada vyks trečiojo rekonstrukcijos etapo darbai – estakadų Palanga-Klaipėda ir Palanga-Šilutė statyba – visiškai neaišku.
Statė pagal projektą
Nemažai klaipėdiečių jau senokai piktinosi, kad užuot stačius estakadą, leisiančią “Vilniaus ponams” vasaros metu patogiai nuvažiuoti į Palangą, verčiau jau būtų buvusi rekonstruota Baltijos ir Vilniaus prospektų bei Šilutės plento sankryža, ties kuria po pirmojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo persikėlė automobilių spūstys.Negana to, kad šie pasipiktinusiųjų balsai nebuvo išgirsti, antrojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo metu klaipėdiečiams buvo sukurta dar viena problema. Iki 140 mln. litų kainavusios estakados Palanga-Kaunas ir Kaunas-Palanga statybų pabaigos įvažiuoti į žiedą buvo skirtos dvi eismo juostos, o dabar liko tik viena. Tai tapo piko metu susidarančių spūsčių priežastimi.
Statybos darbus atlikusios bendrovės “Kauno tiltai” atstovė Rimantė Jablonskytė teisinosi, esą tai ne statybininkų išradimas. Iki šiol eismą gerinusios dvi įvažos juostos buvo tik laikinas sprendimas. Projektuotojai nė nemanė jas palikti visam laikui. O pagal techninį Klaipėdos Jakų žiedo rekonstrukcijos projektą, įvažiavimui į Jakų žiedą iš Palangos pusės yra suprojektuota viena transporto juosta. Taip esą pasielgta todėl, kad trečiajame žiedo rekonstrukcijos etape turėtų iškilti dar dvi estakados, kurios sujungtų Klaipėdos ir Palangos bei Palangos ir Šilutės kelius.
Beje, būtent šiems būsimiesiems darbams paliktos neužbaigtos geležbetoninės konstrukcijos irgi kelia klausimų vairuotojams – žmonės įžvelgia grėsmę, jog ypač atvažiuojantieji nuo Kauno gali nulėkti nuo estakados. ”Pirmojo statybų etapo metu buvo atlikta dalis darbų, reikalingų antrajam – virš estakados Klaipėda-Kaunas buvo iškelta dalis dabar jau funkcionuojančios estakados Palanga-Kaunas. Dabar pagal projektą buvo atlikta dalis darbų trečiajam etapui. Yra įrengti nukreipiamieji ženklai, pastatyti gelžbetoniniai užtvarai, viskas atlikta pagal saugos reikalavimus”, – aiškino pokalbininkė.
Tiesa, kada vyks trečiojo rekonstrukcijos etapo darbai – nėra aišku. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius patvirtino, kad kol kas bus apsiribota tais darbais, kurie jau atlikti. ”Apie trečiąjį etapą kol kas net nemąstome”, – užtikrino R. Lipkevičius.
Kalta kita rekonstrukcija?
Jakų žiedinę sankryžą projektavo Kauno bendrovės “Kelprojektas” specialistai. Klaipėdiečiai piktinasi, esą kauniečiai neįvertino mūsų miesto specifikos ir privėlė klaidų. Tačiau jie tvirtina, kad viskas čia padaryta gerai. ”Nors rekonstrukcijų darbai yra baigti, pilnai projekto privalumus vairuotojai pajaus tik baigus Klaipėdoje esančios Joniškės gatvės rekonstrukciją. Rugsėjo viduryje uždarius šią gatvę, ženkliai padidėjo eismo intensyvumas nuo Palangos iki Jakų žiedo. Apmaudu, tačiau vairuotojai šioje atkarpoje kurį laiką dar užtruks spūstyse”, – vakar išplatintame pranešime spaudai cituojamas UAB “Kelprojektas” Kelių skyriaus projektų vadovas Giedrius Sarapinas.
Tos pačios bendrovės Klaipėdos filialo direktorius Edmundas Kolakauskas gina kolegas ir tvirtina, kad sankryža suprojektuota pagal visus eismo saugumo reikalavimus. Projektuotojas irgi mano, kad spūstys ties žiedu susidaro tik todėl, kad rekonstruojama Joniškės gatvė.
“Klaipėda dabar turi tik du šoninius įvažiavimus į miestą. O vienas panaikintas. Todėl kelio atkarpa ties žiedu ir užkemšama. Aišku, iš Palangos pusės būtų galima įvažiuoti ir Liepojos gatve pro ligonines. Be to, yra dar vienas naujas įvažiavimas pro Tauralaukį. Kodėl juo nepasinaudojus
Tikrai nėra taip, kad mes, projektuotojai, vieni kitus dengiame, tačiau Jakų sankryžoje viskas suprojektuota teisingai. Tikrai nėra didelės tragedijos, kad tenka kelias minutes palaukti. Piko valandomis taip visuomet būna. Aš kasdien važiuoja šia sankryža, todėl galiu ją įvertinti ir kaip vairuotojas. Man svarbiausia yra ne kuo greičiau, o kuo saugiau įvažiuoti į žiedą ir pasiekti tikslą. O į žiedą įvažiuoti saugiausia yra būtent viena eismo juosta. Pažvelkite į Vilniaus plentą ties Baltijos prospektu. Juk čia automobiliai išsirikiavę net trijose eismo juostose, tačiau spūstyse sugaišta kur kas ilgiau nei ties Jakų žiedu. Problema išsispręs, kai bus rekonstruota Joniškės gatvė. Iki šiol šia gatve važiavusieji renkasi kitus kelius. Dažniausiai – pro Jakų sankryžą. Todėl čia piko valandomis ir susidaro spūstys”, – išeitį siūlo E. Kolakauskas. Rugsėjį prasidėjusi Joniškės gatvės rekonstrukcija užtruks metus. Dėl nenumatytų aplinkybių darbus vykdanti įmonė terminą galės pratęsti dar trimis mėnesiais.
Pigesnė buvo atmesta
Inžinierius Stanislovas Buteliauskas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros lektorius, matydamas ties rekonstruotu Jakų žiedu susidarančias automobilių eiles, aiškina, kad išsipildė jo prognozės.
“Dar prieš šios sankryžos rekonstrukciją sakiau, kad po 5-10 metų čia susidarys tokios pat spūstis, kaip ir iki tol. Visa bėda, kad buvo pasirinktas būtent toks variantas, o ne toks, kokį sukūriau ir siūliau aš”, – “Vakarų ekspresui” aiškino S. Buteliauskas.
Inžinieriaus teigimu, jo užpatentuota sankryža “Pinavia” būtų buvusi ir pigesnė, ir efektyvesnė. ”Mano apskaičiavimais, sankryžą būtų buvę galima rekonstruoti už 100 milijonų litų. Be to, už tą pačią sumą žiedo viduryje būtų buvę galima pastatyti ir kelių aukštų automobilių saugojimo aikštelę, kurioje būtų tilpę nuo 500 iki 1 000 automobilių. Iki žiedo atvažiavusieji čia galėtų palikti savo mašinas, o į miestą važiuoti maršrutiniais autobusais. Dėl to neliktų spūsčių ir ties Baltijos prospekto sankryža”, – savo pasiūlymą priminė S. Buteliauskas. Šis inžinierius dar 2006-aisiais siūlė Jakuose panaikinti žiedą ir vietoje jo įrengti keturių lygių sankryžą, kurią automobiliai pravažiuotų nesustoję.
Informacija
Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai pradėti 2008 m. ir truko 4 metus. Pirmame etape suprojektuota ilgiausia Lietuvoje 610 m keturių eismo juostų estakada kryptims Kaunas-Klaipėda, Klaipėda-Kaunas, privažiavimo prie jos keliai bei rekonstruotas tunelis A1 kelyje. Ši rekonstrukcijos dalis atsiėjo apie 101 mln. litų.
Antrajame darbų etape suprojektuotos ir įrengtos dvi estakados – 317 m ilgio Kaunas-Palanga ir 552 m ilgio Palanga-Kaunas kryptimis bei privažiavimo keliai su atraminėmis sienutėmis, kurie sujungia estakadas su A13 keliu. Taip pat rekonstruota esama Jakų žiedinė sankryža, joje įrengiant naują asfaltbetonio dangą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasirodžius įvairioms nuomonėms apie kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, daugiau gyventojų atsiliepimų apie juos sulaukia ir jų išdavimo paslaugas teikianti valstybės įmonė „Regitra“.
„Nors valstybinis numeris transporto priemonei suteikiamas turint vienintelį tikslą – ją identifikuoti, kad, kilus poreikiui, būtų galima nustatyti jos savininką ir atitikimą šalyje galiojančioms administracinėms nuostatoms, visgi neretai pasitaiko tokių atvejų, kai gyventojai ne tik vardinių, bet net ir serijinių valstybinių numerių užrašų deriniuose siekia įžvelgti tam tikrą prasmę“, – sakė „Regitros“ generalinis direktorius Dalius Prevelis.
Planuojamų gaminti serijinių valstybinių numerių raidžių derinius „Regitra“ iš anksto viešai skelbia savo interneto svetainėje regitra.lt jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau iki šiol domėjimasis jais buvo nuosaikus.
Atsižvelgdama į pastaruoju metu padidėjusį visuomenės susidomėjimą šiais deriniais, „Regitra“ kviečia gyventojus aktyviai išsakyti savo nuomonę apie juos interneto svetainės regitra.lt skyriuje „Jūsų nuomonė“,komentarų formoje skyriuje „Valstybinio numerio ženklai“ arba nuomonę atsiųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Daug nepalankių atsiliepimų sulaukę planuotų gaminti valstybinių numerių užrašų deriniai, įmonės specialistams nusprendus, gali būti negaminami. Įmonė primena, kad valstybinis numeris sudaromas iš raidžių ir skaičių derinio. Lotyniškos didžiosios raidės derinyje naudojamos abėcėlės tvarka, o skaičiai – jų didėjimo tvarka.
Valstybinio numerio ženklus „Regitra“ išduoda nuo 2000 m., kai įmonei buvo pavesta atlikti kelių transporto priemonių registravimo funkcijas, jas perėmus iš policijos. „Regitra“ ne tik kompiuterizavo transporto priemonių registravimo procesą, bet ir žymiai sutrumpino paslaugos suteikimo laiką.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Muitnės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencijos) 9 priedo II dalyje išdėstytos būtinos sąlygos ir reikalavimai, kurių reikia laikytis asmenims, norintiems naudotis TIR procedūromis.
Vadovaujantis Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidiumo 2003 m. balandžio mėn. 30 d. patvirtintų priėmimo ir dalyvavimo TIR garantinėje sistemoje bei šalinimo iš jos taisyklių 18 punkto nuostatomis, įmonės – TIR garantinės sistemos narės kasmet iki gruodžio 20d. asociacijos LINAVA TIR departamentui (Jankiškių g. 41) arba visuose regioniniuose skyriuose privalo pateikti:
Akcinės (uždarosios akcinės ) bendrovės:
- raštą iš įmonės apie visus akcininkus, nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus bei turimų akcijų kiekį (% arba skaičius);
- raštą, patvirtintą įmonės vadovo parašu ir apvaliu antspaudu, kuriame nurodomi ne daugiau kaip 3 įmonės darbuotojai, įgalioti pirkti TIR knygeles (nurodomi šių darbuotojų vardai, pavardės, parašų pavyzdžiai ir asmens kodai). Asmuo, įgaliojamas pirmą kartą, privalo išlaikyti mokomąjį kursą “TIR konvencijos reikalavimai ir muitinio tranzito sistema”.
Individualios įmonės:
- raštą, patvirtintą įmonės vadovo parašu ir apvaliu antspaudu, kuriame nurodomi ne daugiau kaip 3 įmonės darbuotojai, įgalioti pirkti TIR knygeles (nurodomi šių darbuotojų vardai, pavardės, parašų pavyzdžiai ir asmens kodai). Asmuo, įgaliojamas pirmą kartą, privalo išlaikyti mokomąjį kursą “TIR konvencijos reikalavimai ir muitinio tranzito sistema”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, kaip buvo žadėjusi, šių metų rugsėjo 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą „Dėl V. Gylio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo, dėl kurio asociacija patyrė didelę žalą“.
Rugsėjo 25 d. pareiškėjai gavo atsakymą iš prokuratūros, kuriame teigiama, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dėl minėto kreipimosi pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo) ir 228 str. 1 d (dėl turto iššvaistymo).
Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities VKP NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūnams.
Tik po šio asociacijos kreipimosi, į prokuratūrą rugsėjo 12 d. nutarė kreiptis ir LR Seimo Antikorupcijos nariai, prašydami ištirti galimą „Linava“ vadovybės piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimą bei viešojo intereso pažeidimą.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Jau rašėme apie tai, kad kompanija „GoodYear“ išleis aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančias padangas. Kompanija „Pirelli“ taip pat nusprendė neatsilikti.
Naujosios padangos pagal naująją padangų žymėjimo tvarką gaus aukščiausius įvertinimus vertinant padangų taupumą ir važiavimą šlapia danga. Padangos rinkoje turėtų pasirodyti jau šių metų pabaigoje.
Naujosios padangos vadinsis „Pirelli ST:01 Neverending Energy“. Šios padangos skirtos puspriekabėms ir priekaboms.
Pradžioje rinkoje pasirodys 385/65R22.5, o sausio mėnesį ir 385/55R22.5 dydžio padangos.
Gamintojai akcentuoja, kad naujosios padangos savo gerąsias savybes išlaiko tik tinkamai jas eksploatuojant ir palaikant reikiamą slėgį jose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) 2012 m. spalio 8–14 d. kartu su kitomis Europos kelių transportą kontroliuojančias institucijas vienijančios organizacijos Euro Contrôle Route (ECR) valstybėmis narėmis vykdys prevencinę priemonę – tikrins krovinines ir keleivines transporto priemones.
Bendros kontrolės metu, tikrinant Lietuvoje ir užsienio valstybėse įregistruotas krovinines ir keleivines transporto priemones, ypatingas dėmesys bus skiriamas vairavimo ir poilsio režimo apskaitos vedimo apgaulės būdu bei transporto priemonėse įrengtų įrenginių ir (ar) prietaisų, atjungiančių nors vieną iš tachografo funkcijų arba galinčių turėti įtakos tachografo veikimui, paieškai ir transporto priemonėse įrengtų greičio ribojimo prietaisų naudojimo pažeidimams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vadovaujantis Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) techninių priedų nuostatomis, ADR susitariančiosios šalys ne vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. vairuotojams, vežantiems pavojinguosius krovinius, turi išduoti naujos formos pažymėjimus – ID-1 tipo (pagal ISO 7810:2003 dydis – 85,60 mm x 53,98 mm) plastikines korteles. Keičiamas ir dokumento pavadinimas, naujasis – ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) naujos formos pažymėjimus planuoja pradėti išduoti nuo 2012 m. gruodžio 1 d. ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimai pakeis šiuo metu išduodamus kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius, pažymėjimus. Pažymėjimai, išduoti iki 2012 m. gruodžio 1 d., galios iki juose nurodyto galiojimo termino pabaigos.
ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas nuo ankstesniojo skirsis ne tik savo forma, pavadinimu, bet turės ir daugiau duomenų, jame bus vairuotojo veido atvaizdas ir parašas. Siekdama sumažinti administracinę naštą vairuotojams, kuri kiltų dėl papildomų duomenų pateikimo, Inspekcija greitu metu planuoja pasirašyti atitinkamų duomenų gavimo sutartį su valstybės įmone „Regitra“, todėl, vairuotojui pageidaujant, ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjime galės būti naudojami tokie patys duomenys (nuotrauka ir parašas), kaip galiojančiame vairuotojo pažymėjime, jeigu tinkami duomenis yra VĮ „Regitra“.
Atkreipiame vežėjų ir vairuotojų dėmesį, kad dėl šio dokumento personalizavimo ypatybių ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas nebebus išduodamas tą pačią dieną, kai vairuotojas išlaiko atitinkamą (-us) egzaminą (-us). Vadovaujantis Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, mokymo ir egzaminavimo tvarkos aprašu, egzaminuojamajam, išlaikiusiam egzaminą ir sumokėjusiam valstybės rinkliavą, pažymėjimas bus išduodamas per 10 darbo dienų. Inspekcija stengsis, kad dokumentai būtų išduodami kiek įmanoma greičiau. Inspekcija siūlo taupyti laiką ir ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą atsiimti ne vykstant į Inspekciją, o gaunant jį nurodytu adresu Lietuvoje. Mokestis (5–6 Lt) už pažymėjimo pristatymą sumokamas grynaisiais kurjeriui, atsiimant pažymėjimą.
Platesnę informaciją dėl pažymėjimo išdavimo tvarkos ir sąlygų galite rasti Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojinguosius krovinius, mokymo ir egzaminavimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2B-313 (Žin., 2012, 93-4839), kuris įsigalios 2012 m. gruodžio 1 d.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pareiškė nesuprantantis, kodėl vieno didžiausių Lietuvoje koncernų “Achemos grupė” valdoma bendrovė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas toliau vangiai investuoja į terminalo projektą.
Tuo metu terminalo vadovas atkerta, jog darbai vyksta pagal numatytą grafiką.
“Klaipėdos ir keleivių krovinių terminalas iki šiol nėra pasirašęs sutarties dėl paskolos iš komercinių bankų. Negauna ar nenori imti, darbus vykdo tik nuosavų akcinio kapitalo lėšų, labai nedidelėmis apimtimis. Uosto direkcijos investicijos į objektą jau pasiekė apie 80 mln. litų. Terminalo operatoriai kol kas yra atlikę darbų, mano skaičiavimu, už maždaug 2 mln. litų”, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos uosto vadovas.
E.Gentvilo teigimu, kol Klaipėdos ir keleivių krovinių terminalas neįrodys savo finansinių pajėgumų, uosto direkcija negali pasirašyti dvišalės sutarties.
“Terminalo savininkai iki šiol nėra prisiėmę jokios atsakomybės ir jokių įsipareigojimų prieš uosto direkciją. Mes investuojame, mes didinsime jų akcijų vertę, jie kol kas laisvi paukščiai”, – sakė E.Gentvilas.
Anot jo, tokie atvejai neabejotinai vers uosto direkciją peržiūrėti modelį, kuris numato uosto ir bendrovių investicijas.
Tuo metu Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas sakė, jog projektas yra įgyvendinamas pagal bendrovės patvirtintą grafiką.
“Pastaruosius du-tris mėnesius mes investavome į griovimo darbus ir naujų pastatų pamatus bei konstrukcijas. Šiuo metu nėra jokios problemos dėl finansavimo užtikrinimo – darbus finansuojame iš nuosavų lėšų, tuo pačiu lygiagrečiai vedame derybas su bankais dėl paskolos suteikimo. Sutartis gali būti pasirašyta artimiausiu metu. Tai tikrai neturėtų jaudinti uosto direkcijos”, – sakė B.Petrauskas.
Anot jo, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas į projektą jau investavo 5,5 mln. litų. Be to, su Lietuvos komerciniais bankais deramasi dėl 10-12 mln. eurų (34,5 mln. litų – 41,4 mln. litų) paskolos – pasak B.Petrausko, dvišalė sutartis su uosto direkcija būtų pasirašoma po to, kai įmonė pasirašys sutartį su banku.
“Achema” investuos į keleivių ir krovinių terminalo įrangą ir pastatus, o jo infrastruktūrą uosto užsakymu už 112,465 mln. litų stato viena didžiausių Latvijos kelių ir tiltų statybos bendrovių “Latvijas tilti”, kuri darbus planuoja baigti iki 2013 metų vasaros.
Šių metų liepą skelbta, jog “Achemos” investicijos į terminalą iki 2013 metų vidurio sieks apie 72,5 mln. litų.
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas šiuo metu taip pat derasi dėl naujų keltų linijų iš būsimo terminalo. Neoficialiais duomenimis, gali būti deramasi su Švedijos keltų operatore “Stena Line”, šių metų pavasarį įsigijusia penkis trumpus Baltijos jūros maršrutus iš Vokietijos “Scandline”.
Numatoma, kad naujas terminalas, kuris statomas tarp naujosios Smiltynės perkėlos ir vienos didžiausių uosto krovos bendrovių “Klaipėdos Smeltė, per metus galės aptarnauti 1 mln. keleivių, pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.
Šiuo metu keltais iš Klaipėdos veža Danijos laivybos ir logistikos bendrovė DFDS, kuri plukdo į Kylį, Zasnicą (Vokietija) bei Karlshamną (Švedija).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
1960-aisiais Italijos pietuose pradėtas tiesti ir iki šiol nepabaigtas beveik 1000 kilometrų greitkelis – populizmo ir organizuoto nusikalstamo pasaulio vaisius. Kaip rašo „The New York Times“, šie dalykai po truputį korumpavo Pietų Italijos valdžią, nuvylė piliečius, kurie pradėjo migruoti iš ekonomiškai izoliuoto Kalabrijos regiono.
Šis greitkelis turėjo sujungti Neapolio ir Reggio Calabria miestų priemiesčius, tačiau iki šiol važiuojant šiuo keliu (A3) pasitaiko kliūčių ir statybinio broko: apleistų statybviečių, pavojingų 2 juostų tiltų, neapšviestų tunelių, nuo kurių lubų laša lietaus vanduo ir nuo kurių kartais ant pravažiuojančių mašinų nukrenta trupančio betono gabalai.
„The New York Times“ rašo, kad šis nevykęs greitkelis simbolizuoja ir tai, ką Šiaurinės Europos valstybės galvoja apie pietinę euro zoną: tai regionai, kurių transformavimąsi į gerovės valstybę jos remia, tačiau matyti, kaip jų dotacijos ir subsidijos pranyksta dėl korupcijos, o vietinė valdžia negali – arba nebenori – tam užkirsti kelio.
Nuo statybų pradžios, rašo „The New York Times“, iš šio greitkelio pelnėsi net trys subrangovų kartos. Šiuos subrangovus rinko ir skyrė taip pat ir trys Italijos politikų kartos. Nuo 2000-ųjų Italijos prokurorai jau suėmė šimtus prie šio greitkelio dirbusių žmonių: daugumai buvo pareikšti įtarimai dėl korupcijos ir turto prievartavimo.
„Italijai europinių lėšų netinkamas panaudojimas padarė milžinišką žalą, nes pinigai ne tik buvo naudojami netinkamai, tačiau net ir išmaitino organizuotą nusikalstamumą“, – situaciją Niujorko dienraščiui komentavo Sergio Rizzo, populiarių knygų apie politinę korupciją bendraautorius. „Pietiniai regionai neturėjo resursų planuoti, o jų remti projektai nedavė rezultatų. Tai yra problema“, – priduria S. Rizzo.
Nuo 2000 iki 2011-ųjų Italija iš Europos Sąjungos fondų gavo maždaug 100 mlrd. eurų įvairioms programoms (jos svyravo nuo žemės ūkio iki infrastruktūros) vystyti. Dauguma lėšų nukeliavo į Pietinę Italiją, tačiau jos atstovai šiuo metu gali „pasigirti“ tik pusiau pabaigtu greitkeliu. Kiek mažiau nei 100 mlrd. eurų gavusi Ispanija gali bent pasigirti pabaigusi pasaulinio lygio greitųjų traukinių tinklą. Atitinkamu laikotarpiu Graikijai skirta 50 mlrd. eurų, tačiau šių investicijų efektas taip pat nėra aiškus.
2001 metais Italija pasiryžo vietoje nepabaigto A3 greitkelio statyti naują – senajame nebuvo tinkamos pagalbinėmis tarnyboms skirtos juostos. Nuo to laiko greitkeli statybai atseikėta 10 mlrd. eurų. Tiesa, kai šalies teismuose įrodyta, jog nemaža dalis šių pinigų naudoti netinkamai, Europos Sąjungos atstovai pareikalavo, kad šiam projektui numatyti 500 mlrd. eurų būtų nukreipti į kitus projektus.
Kaip rašo „The New York Times“, važiuoti A3 greitkeliu – pagrindine regiono, kuriame nėra greitųjų traukinių, kuriame nedarbas siekia 20 proc. (jaunimo nedarbas – net 40 procentų) arterija – panašu į tamsiosios naujausių laikų Italijos istorijos stebėjimą. Tai mišinys korupcijos ir politinės protekcijos, dėl kurio regiono skola yra antra pagal dydį (po Graikijos) Europoje.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-10-09
„Mercedes-Benz“ netrukus pradės serijinę naujo trijų ašių sunkvežimio „Unimog U 5000“ su ratų formule 6×6 gamybą. Šį universalų bekelės virtuozą labai palankiai Hanoverio IAA parodoje įvertino kelininkai, miškininkai, statybininkai ir komunalinio ūkio bei specialiosios paskirties tarnybų specialistai. Atnaujintas ir papildomai trečią ašį gavęs „Unimog“ net bekele galės gabenti iki 10 tonų krovinius arba pripildytas net 7 000 litrų talpos cisternas.
Naujojo triašio sunkvežimio svoris – 7,24 tonos. „Unimog U 5000“ su ratų formule 6×6 platforma specialiai pritaikyta sunkiasvoriams kroviniams gabenti esant ypatingai sudėtingo reljefo vietovės sąlygoms, kur nėra įprastos kelių dangos. Po sunkvežimio variklio gaubtu gaudžia serijinė viena eile išdėstytų cilindrų dyzelinė jėgainė OM 924 LA, pasiekianti 218 AG. Maksimalus sukimo momentas – 810 Nm. Variklis su „Blue Tec“ atitinka Euro 5 reikalavimus, kaip alternatyvų variantą klientas gali pasirinkti ir versiją su Euro 3 reikalavimus atitinkančia jėgaine.
Rinkos naujokas sukurtas remiantis pirmtako U 5000 4×4 bazine versija. Naujasis triašis turi sustiprintą ir atsparų persikreipimui rėmą, perjungiamą diferencialo blokavimo įtaisą, sraigtines linges ir aštuonias priekines bei šešias atbulinės eigos pavaras. Bekelės virtuozo prošvaisa 480 mm, įkalnės/nuokalnės įveikimo kampas – 50 laipsnių. Apsisukimo skersmuo su visomis trimis varančiosiomis ašimis – 19,5 metro.
Pagal pageidavimą klientas gali užsisakyti ir padangų slėgio kontrolės įrangą „tirecontrol“. Manevringumui palengvinti bekelės sąlygomis galima įsigyti ir papildomos modifikacijos variantą su aštuoniomis priekinės ir atbulinės eigos pavaromis. Bendras rėmo ilgis – 7 400 mm, ratų bazė papildomai pailgėjo 1 400 mm, tad sunkvežimio platformą pagal poreikį galima pailginti po 1 050 mm į priekį arba atgal.
Gamintojo teigimu, naujasis U 5000 6×6 bus nepakeičiamas ne tik kelininkų ir statybininkų pagalbininkas sudėtingomis kelių sąlygomis gabenant itin sunkius mechanizmus ar kitus krovinius, bet ir efektyvi miškų gaisrų gesinimo transporto priemonė, kurios speciali versija gali turėti 7 000 litrų talpos cisterną.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|