2012-06-12
Praėjusią savaitę, birželio 4-7 dienomis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnais pavojingose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių pervažose vykdė prevencinę akciją „Elkis saugiai geležinkelio pervažose!”. Jos metu vairuotojai ir pėstieji buvo skatinami laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų kertant geležinkelio pervažas bei įspėjami apie gresiančius pavojus.
Vairuotojams ir pėstiesiems dalinti informaciniai saugaus elgesio pervažose bukletai, atšvaitai bei kepuraitės. „Tai prevencinė akcija, kuria vairuotojus ir pėsčiuosius siekėme perspėti apie pavojus kylančius kertant pervažas, skatinti juos būti atsargius bei atsakingus už savo ir aplinkinių gyvybes, - teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiasis saugos inspektorius Andrius Janušauskas. – Tačiau neapsieita ir be griežtesnių sankcijų.“
Akcijos metu nustatyta 112 pažeidėjų, 13 iš jų buvo nubausti piniginėmis baudomis, visi kiti – įspėti. Nubausti keli vairuotojai neturėję arba turėję pasibaigusius techninės apžiūros dokumentus, pėstieji bei dviratininkai, kirtę pervažą degant raudonam šviesoforo signalui ar esant nuleistam užtvarui. Du neblaivūs vairuotojai, kuriems nustatytas 1,8 ir 2,2 prom. girtumas, atsakys įstatymų numatyta tvarka.
„Vykdėme akciją pervažose, mūsų darbuotojai dėvėjo specialias ryškias liemenes, šalia budėjo Kelių policijos pareigūnai, buvo matomas jų automobilis, tačiau kai kuriems vairuotojams ir pėstiesiems netgi tai nerūpėjo – jie prasižengdavo net matydami, kad kažkas vyksta pervažoje. O kiek pažeidimų jose vyksta, kai nebudi niekas?“, - svarstė A. Janušauskas.
Traukiniai yra viena saugiausių transporto rūšių, tačiau dėl vairuotojų ir pėsčiųjų aplaidumo bei Kelių eismo taisyklių nepaisymo pervažose įvyksta skaudžių nelaimių. Kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse dėl eismo įvykių jose miršta keli šimtai žmonių. Lietuvoje praėjusiais metais geležinkelio pervažose žuvo 6 žmonės. Šiais – 1 žmogus.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ daug dėmesio skiria geležinkelių transporto eismo įvykių prevencijai, žmonių gyvybių ir sveikatos išsaugojimui. Tam pasitelkiamos techninės ir edukacinės priemonės. Šalia pavojingų pervažų pastatyti specialūs informaciniai stendai, įspėjantys pėsčiuosius ir vairuotojus apie pervažos kirtimo pavojus. Geležinkelių muziejuje moksleiviams nuolat vedamos saugaus elgesio geležinkelyje pamokėlės. 29 pervažos stebimos vaizdo kameromis, o jomis užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pagrindas nubausti automobilio savininką, kadangi tokio tipo medžiaga yra pateikiama policijai.
Akcija baigėsi, tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo vairuotojų ir pėsčiųjų būti ypatingai atsargiems geležinkelio pervažose. Jūsų atidumas bei atsakingumas gali išsaugoti Jūsų paties arba kito žmogaus gyvybę.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 32,7 mln. Lt. šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) tikslinio finansavimo lėšų. Šios lėšos bus naudojamos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūrai gerinti.
Didelė dalis šių lėšų teko vietinės reikšmės kelių asfaltavimo darbams finansuoti. Kadangi per pastaruosius kelerius metus daug investuota į pagrindinius šalies kelius, todėl šiais metais apie 18 mln. Lt skirta asfaltuoti vietinės reikšmės žvyrkelių ruožams, tankiai gyvenamose vietovėse.
Finansuojami ir toliau tęsiami projektai – Gariūnų tilto ir Gariūnų gatvės rekonstrukcijai Vilniuje skirta apie 5 mln. Lt.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, numatyta rekonstruoti geležinkelio ruožą Šeštokai–Marijampolė. Siekiama pagerinti Marijampolės susisiekimo infrastruktūrą – tam iš KPPP rezervo skirta 3,4 mln. litų. Už šias lėšas savivaldybė planuoja parengti tilto per Šešupę Kalvarijos miesto Vilniaus gatvėje rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti rekonstrukciją, dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros ir Gedimino gatvėse rekonstrukcijos techninius projektus.
Taip pat iš rezervo lėšų bus apmokėti Druskininkuose pastatyto tilto per Nemuną ir pravažiuojamojo kelio (3 mln. Lt), rekonstruoto viaduko per geležinkelį Tilžės gatvėje Šiauliuose (2 mln. Lt) darbai. Kauno miesto savivaldybei Panemunės per Nemuną tiltui, jungiančiam A. Juozapavičiaus ir Tilto gatves, rekonstruoti skirta 4,7 mln. Lt.
Šiuo metu iš viso Lietuvos savivaldybės prižiūri 60863 km kelių ir gatvių. Tik 16,4 proc. jų yra su kieta danga. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 19 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, o 1000 km2 Lietuvos teritorijos – 933,5 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-12
Šiuo metu Seimas svarsto, ar leisti policijos pareigūnams panaikinti techninės apžiūros (TA) pažymėjimą techniškai nesutvarkytiems automobiliams, rašo „Vakarų ekspresas“. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas teigia, jog tokie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai užkirstų kelią ar bent jau sumažintų tikimybę eismo nelaimėms įvykti.
„Kelių policijai bus suteikta galimybė tikrinti automobilių techninę būklę iškart jį sustabdžius, – teigė R. Vaštakas, besitikintis, kad Seimas įstatymo pataisas priims jau šiemet. “Jeigu bus matyti, kad automobilis tikrai neatitinka techninės būklės reikalavimų, jie turės teisę panaikinti TA – nuimti lipduką nuo numerio ir į informacinę sistemą įvesti duomenis, kad automobilis TA neperėjęs, tokiu būdu priversdami savininką pasirūpinti savo paties automobiliu“.
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Dainiaus Šalomsko, tokių automobilių pažeidimus įforminti reikės daugiau laiko sąnaudų, tačiau tai esą turėtų duoti teigiamą efektą, kadangi iš eismo bus eliminuotos techniškai nesutvarkytos transporto priemonės.
„Šiuo metu įstatymai numato policijai pareigą kontroliuoti transporto priemonių techninę būklę, tačiau ši kontrolė neduoda reikiamų rezultatų. Pareigūnai vairuotojams dabar gali skirti, priklausomai nuo gedimų, tik administracinę nuobaudą – įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 150 litų. Vairuotojas, susimokėjęs šias baudas, dažniausiai netvarko savo transporto priemonių, o toliau jas eksploatuoja. Įgyvendinus pateiktą projektą, manome, situacija turėtų gerėti“, – viliasi D. Šalomskas. Jo teigimu, policininkai nustatinės tik akivaizdžius transporto priemonės gedimus, kurie turi įtakos saugiam eismui (padangos, vairo laisvumas, stabdžiai, šviesos prietaisai ir pan.), ir kurie konkrečiai bus įvardinti atskirame teisės akte tam, kad nebūtų skirtingų interpretavimų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-12
Gegužės pradžioje skelbėme UAB „Setransa“ vadovės Sidonijos Caron viešą laišką raginantį Lietuvos vežėjus susivienyti ir patiems pradėti keisti padėtį sunkinančią pervežimų verslą. Domimės, ar praėjus mėnesiui, vežėjams pavyko susivienyti ir įgyvendinti savo pirminius planus – prašyti audiencijos pas Prezidentę, Seimo pirmininkę, Susisiekimo ministrą, Muitinės departamento viršininką ir įtakoti situaciją.
Po viešo laiško publikavimo, S. Caron aktyvaus vežėjų palaikymo nesulaukė. Nors vežėjai aktyviai diskutavo cargo.lt forume, tačiau veiksmų imtis nesiryžo. Kaip sakė UAB “Setransa” vadovė, į raginimą vienytis atsiliepė tik “Ekosig” vadovas Sigitas Česnavičius. Kiti šalies vežėjai patikėjo klausimus spręsti atitinkamoms institucijoms ir į jų veiklą nesikišo. Kalbinta S. Caron sakė, pati kol kas dėl Rusijos leidimų problemų neturėjo.
Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius, paskatintas S. Caron raginimo vienytis, parengė kreipimąsi „Kodėl asociacijos „Linava“ mažiejivežėjai palikti likimo valiai?“ adresuotą Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, Verslo darbdavių konfederacijai, Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijai, Lietuvos pramonininkų konfederacijai.
Kreipimesi rašoma: „Šiandien vežėjų situacija yra nepavydėtina, nes Susisiekimo ministerija, galima sakyti, vienašališkai pakėlė kelių mokesčius ir pabrangino licencijų kortelių kainas; nuolat brangsta draudimo bei degalų kainos, didžiulės transporto priemonių prastovos, kertant Lietuvos-Baltarusijos muitinių pasienio postus; prie visko dar prisidėjo neprognozuojama situacija Rusijoje.“ Taip pat aprašomas susitikimas su Susisiekimo viceministru Rimvydu Vaštaku, kuris susidariusias problemas su Rusija pasiūlė spręsti pakeičiant pervežimų kryptis iš rytų į vakarus. Visą kreipimąsi galite rasti čia.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija persiuntė kreipimąsi Ministro Pirmininko tarybai su prašymu, ieškoti sprendimų, kuriais remiantis administracinė našta nedidėtų, būtų stabili, prognozuojama. Vėliau raštas keliavęs biurokratiniais mechanizmais sulaukė Susisiekimo ministerijos atsakymo „Dėl krovinių vežimo į Rusijos Federaciją.“ Jame pateikiama, kad „Rusijos Federacija patikino, kad jei produkcija buvo pagaminta ar pakrauta Lietuvos Respublikos logistikos centruose, tokius kroviniu galime vežti su dvišaliais leidimais. Jeigu krovinys nebuvo pakrautas logistikos centre, tai tokiam vežimui reikia leidimo vežti krovinius į / iš trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių).“ Visą Susisiekimo ministerijos atsakymą galite rasti čia.
Nepaisant dinamiškame transporto versle kylančių nuolatinių problemų, antrasis 2012 m. pusmetis transporto versle prognozuojamas stabilus, be didelių permainų, nors ekspertai neslepia, kad pastaruoju metu smulkios ir vidutinės įmonės gyvena sunkiau.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-11
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija pasiūlė valdžios institucijoms iš Rusijos ir Baltarusijos įvažiuojančių vilkikų bakuose apriboti įvežamų degalų kiekį. Vežėjai tokiam siūlymui nepritaria, rašo „Verslo žinios”.
Asociacijos laiške pažymima, kad vis daugiau sunkiojo transporto be jokio krovinio ar prekių vyksta į kaimynines valstybes tik tam, kad atsivežtų degalų automobilių stacionariuose bakuose į Lietuvą.
„Atsigabenti degalai labai retai yra naudojami savoms reikmėms, didžioji dalis įvežtų bakuose degalų yra parduodama“, – motyvus dėsto asociacija.
Siūloma apriboti sunkiųjų transporto priemonių bakuose įvežamų dyzelinių degalų kiekį iki 600 l. Tiek degalų leidžiama turėti į Lenkiją įvažiuojantiem autobusams, o krovinius gabenančiuose vilkikuose kiekis dar mažesnis – 200 l.
Pasak vežėjų asociacijos „Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, „tokiu sprendimu apribotume judėjimą, tai gal užsidarom sienas ir gyvenam kaip viduramžių kunigaikštystė, apkraunam visus mokesčiais. Nemanau, kad tai būtų naudinga Lietuvai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-11
Europos Komisija sutinka prie Baltijos šalyse tiesiamo “Rail Baltica” geležinkelio ašies prijungti jungtį su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu. ES transporto komisaras Siimo Kallo (Simo Kalo) sutikimas gautas derantis dėl naujo 50 mlrd. eurų (172,64 mlrd. litų) Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo steigimo, pranešė Susisiekimo ministerija.
Ministerijos teigimu, jungtis, kuri būtų finansuojama naujojo fondo lėšomis, sustiprintų Baltijos–Adrijos koridoriaus galimybes ir leistų tolygiau paskirstyti transporto ir logistikos paslaugas pagrindinėse transeuropinio transporto tinklo TEN-T arterijose.
Numatoma, kad “Rail Baltica” geležinkelio linija priklausys dviem tarptautiniams transporto koridoriams: Baltijos šalys-Adrijos jūros regionas bei Kaunas-Roterdamas.
Anot Susisiekimo ministerijos, derybose į naujojo fondo projektų sąrašą pavyko įtraukti visą Rytų-Vakarų geležinkelių transporto koridoriaus infrastruktūrą – Klaipėdos uostą, svarbiausias pasienio kelių infrastruktūros sekcijas, ypač “Via Baltica” koridoriuje.
“Rail Baltica” yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, pagal naujausius planus tikimasi, kad europinė vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno turės būti nutiesta iki 2013 metų pabaigos.
Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-11
Pirmoji vasaros savaitė buvo pakankamai rami ir ypatingai vežėjų verslo nejaukė. Neįprastai tylu buvo Rusijoje, tačiau iš Europos skriejo nemažai žinių. Dauguma jų ateityje vežėjams lengvesnio gyvenimo nežada.
Vakarų Europos šalys prakalbo apie galimybę didinti kelių mokesčius. Dėl sumažėjusio transporto srauto kelių operatoriai gali priimti nepopuliarius sprendimus, siekdami išlaikyti pastovias gaunamas pajamas iš kelių naudotojų. Vokietija kol kas kainų nekelia, bet Vokietijos federalinis parlamentas Bundestagas patvirtino sprendimą padidinti mokamų kelių tinklą. Prie mokamų kelių tinklo prisideda dar maždaug 1000 km. mokamų kelių, kuriuose nuo šių metų rugpjūčio visoms transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 12 t. reiks mokėti už važiavimą jais.
Kaimyninėje Lenkijoje šį mėnesį taip pat reikėtų būti atidiems. Europos futbolo čempionato metu bus ribojamas vilkikų eismas šalia miestų kuriuose vyks rungtynės.
Iš Baltarusijos praėjusią savaitę du kartus atėjo nelinksmos žinios. Pirmiausiai, sužinojome, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketina su į Minską atvykstančiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti galimybę Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srautus perorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Taip būtų nutrauktas korvinių tranzitas per Lietuvą. Tai būtų didelis smūgis Lietuvos ekonomikai, Klaipėdos uostui, „Lietuvos geležinkeliams“ ir šalies vežėjams.
Savaitės pabaigoje pranešta apie vėl padidėjusias kuro kainas Baltarusijoje. Jos vidutiniškai pakilo 5 proc. o dyzelinas pabrango 6 euro centais.
Taip pat vežėjai birželio mėnesį gali tikėtis sulaukti darbo inspekcijos patikrinimų. Inspekcijos pareigūnai visą birželį aktyviai tikrins, kaip statybvietėse bei transporto ir sandėliavimo įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimų. Numatyta patikrinti daugiau nei 140 įmonių visoje Lietuvoje.
Asociacija „Linava“ paskelbė pakartotinio kongreso datą. Jis vyks birželio 20 d. 11 val. „Karolina” viešbučio konferencijų centre Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje.
Europos Parlamento Transporto komiteto nariai gegužės 31 d. patvirtino naują tachografų Europos Sąjungoje naudojimo taisyklių dokumentą, kuriuo siekiama užkirsti kelią sukčiavimui ir sumažinti administracinę naštą vežėjams. Atnaujintos taisyklė parengs dirvą „išmaniųjų tachografų“ diegimui panaudojant naujas technologijas. Tiesa, artimiausiu metu tikėtis naujos kartos tachografų nevertėtų, tačiau laikui bėgant net neabejojama, kad jie taps privalomi naujuose vilkikuose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Techninėje apžiūroje aptiktų defektų skirtumai pastarųjų dviejų mėnesių statistikoje byloja, kad nuo kovo pradžios, kai naujais reikalavimais pradėtas matuoti dyzelinių variklių dūmingumas, pasikeitė nustatomų trūkumų pobūdis.
Palyginti su kovu, balandį sumažėjo atvejų, kai techninės apžiūros (TA) metu dėl taip vadinamojo 704 kodo neatitikimo nutraukiama patikra ir neatliekami dūmingumo matavimai. Tuo pačiu patikros byloje užfiksuojami trūkumai, kurių nepašalinus pažyma apie techninės apžiūros galiojimą neišduodama. 704 kodas – tai TA reglamento punktas, bylojantis apie dūmingumo matavimą. Jame apibūdinta pasirengimo matavimui dalis ir pats dūmingumo matavimo procesas.
Jis įpareigoja nepradėti dūmingumo matavimų, jeigu variklis neįšyla iki reikiamos temperatūros, neveikia sūkių ribotuvas, pastebimi besiskverbiantys skysčiai ar jų trūkumas, konstrukciniai pakeitimai, pašaliniai garsai ar kiti variklio mechaninės būklės ir techninių reikalavimų neatitikimai. Priešpatikrinamoji dalis kartu leidžia santykinai apsaugoti variklį nuo sugadinimų matuojant dūmingumą.
„Vykdami į TA automobilininkai bent jau pasitikrina ar netrūksta skysčių, nėra papildomų garsų ir išoriškai dirsteli į variklio skyrių. Dėl to nustatomi trūkumai kovo mėn. nuo 4,5 proc. sumažėjo iki balandžio 4,2 proc.“, – teigė techninę apžiūrą vykdančių įmonių asociacijos „Transeksta” direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
Kovą – pirmąjį naujų reikalavimų dyzelinių variklių dūmingumo matavimų laikotarpį – iš 34032 patikrintų automobilių techninės apžiūros reikalavimų neatitiko 8,7 proc. automobilių.
Pasak A.Glėbaus, skirtumus dviejų mėnesių statistikoje nulėmė kelios priežastys. Dūmingumo reikalavimų netenkinančios ribinės reikšmės balandį sudarė 5,5 proc. tikrintų automobilių. Tuo tarpu kovą siekė 4,8 proc. Šie skirtumai galėjo atsirasti ir dėl to, kad vairuotojai, išgirdę apie laukiančius reikalavimų pokyčius, mėnesiu anksčiau suskubo į techninę apžiūrą. Todėl kovą atvyko mažiau „netvarkingų“ automobilių. Antra priežastis – pereinamuoju laikotarpiu buvo kažkiek liberalesni ir TA kontrolieriai“, – sakė A.Glėbus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pastaruoju metu „Linavos“ atstovai skelbia, kad Lietuvos vežėjai atsitiesė po krizės ir įmonių situacija gerėja. Po krizės, rinkoje liko tik stipriausios įmonės, kurių daugumos situacija stabili. Kaip situaciją vertina ekspertai ir patys transporto sektoriaus atstovai?
Dar 2012 metų pradžioje „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romuldas Trumpa, analizuojantis transporto sektoriaus ypatumus, šiems metams prognozavo stabilią paklausą Rusijoje ir augantį importą į Lietuvą. Kaip neigiamus faktorius galinčius įtakoti transporto verslą 2012 m., R. Trumpa minėjo kuro kainų kilimą, apyvartinių lėšų trūkumą įmonėse. Metams įsibėgėjus, anot eksperto, tendencijos gana palankios ir atitinka ankstesnes prognozes.
Prieš savaitę „Creditreform“ atstovas konstatavo, kad pirmojo ketvirčio metinis transporto pajamų augimas buvo +13,2 proc. Jei kalbėtume apie sausumos transportą, čia apie 10 proc. augo krovininių įmonių pardavimai, 6 proc. – geležinkelių transporto, 8 proc. – keleivinio transporto. Dar 2011m. rugpjūtį prasidėjus neramumams Euro krizėje, ekspertai nuogąstavo, kad transporto įmonėms gali prireikti plano B, tačiau šiais metais jo nereikėjo.
Kitas svarbus aspektas – 2012 m. išryškėjo transporto įmonių koncentracijos požymiai. Nustojo augti transporto įmonių skaičius. „Transporto šaka buvo viena iš nedaugelio, kurioje per krizę geriausios įmonės buvo vidutinės, o dabar vyksta procesas kaip ir kitose ūkio šakose – stambesnės įmonės gyvena geriau,“ – sakė R. Trumpa. Nors nustojo daugėti įmonių, darbuotojų skaičius jose tebeauga. Darbuotojų atlyginimai sudaro vienas iš didžiausių sąnaudų transporto įmonėse. Laikas, kai bet kas galėjo pasiimti kreditus, nusipirkti 20 vilkikų, pasisamdyti darbuotojų ir pradėti verslą – baigėsi. Kredituojantys bankai tapo daug atsargesni.
2012 m. II pusmečio transporto verslo perspektyvos
R. Trumpa vertindamas esamą situaciją, įvertino ir transporto sektoriaus perspektyvas antrame šių metų pusmetyje. Anot jo, krovinių išvežimai į Rytus turi perspektyvą, tačiau „Jei mes tikimės, kad Rusijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją, kad problemos išnyks ir apribojimai sumažės – tai to dar teks palaukti.“ Šiuo metu „žaidėjų“ rinkoje daug, pakankamai gerų, rinkos stabilumas geras ir net jaučiamas lėtas augimas. Rinkos ekspertas pateikia optimistinius ir pesimistinius aspektus 2012 m. pusmečiui.
Kas optimistiško 2012 metais?
• Diversifikuoti autotransporto pervežimai pagal krovinių rūšis ir kryptis
• Stabilus ir diversifikuotas transportas
• Augantis importas į Lietuvą
• Augantis vartojimas NVS. Pervežimams iš vakarų Europos ir Lietuvos į rytų šalis kol kas palanki ekonominė padėtis ir EUR/USD santykis
• Augančios investicijos į parkų atnaujinimą ir plėtrą
• Lėtėjantis naujų transporto įmonių atsiradimas dėl išaugusių įėjimo į rinką barjerų.
Kas pesimistiško dar 2012 metais?
• Kuro kainų kilimas vis dar pralenkia tarifų augimą, tačiau vežėjams dirbantiems rytų Europoje tai nelabai aktualu.
• Nerimas dėl Euro krizės
• Daugelio kelių transporto įmonių nuosavybės ir likvidumo rodikliai vis dar žemi
• Momentinės skolos „Sodrai“ nemažėja, ypač kelių transporto įmonėse. Yra tikimybė, kad mažose įmonėse jos peraugs į tęstines problemines skolas.
Kaip sakė ekspertas, „Įmonės dar nėra užsiauginusios lašinių, ir jei vyks krizė, vyks ir apsivalymas rinkoje.“ Krizė skirtųsi nuo ankstesnės, nes anksčiau didžiosios įmonės finansavo savo augimą iš skolininkų, o dabar jos savo plėtrą finansuoja iš savo lėšų. Dėl šios priežasties, jei užkluptų naujos krizės banga, labiau nukentės konkrečios šakos, specializuoto transporto arba mažesnės įmonės.
Rinkos atstovai pritaria eksperto pozicijai dėl šiuo metu esančio stabilumo ir neženklaus augimo. Tarnsporto verslą įtakoja daugelis faktorių nuo santykių su Rusija, kitomis šalimis, iki pasaulinių naftos kainų svyravimų.
UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Arturas Michejenkas
Pirmąjį šių metų pusmetį jaučiamas pagyvėjimas. Įvertinus pastarųjų savaičių naftos kainų tendencijas, jeigu jos išliks tokios pačios, tuomet likvidumo ir pelningumo prasme vežėjams bus lengviau.
Pamatuoto augimo tendencija išliks. Daug kas priklausys nuo Rusijos ir naftos kainų. Turbūt pusė Lietuvos transporto įmonių yra priklausomos nuo Rusijos. Jei skirs naujas dideles baudas, savaip traktuos leidimus, tuomet dalis vežėjų gali pasukti į Europos Sąjungą (ES), o padidėjus transporto kiekiui ES, prasidės kainų karas.
Jei žiūrėti iš ekonominės pusės, atmetant visus politinius niuansus, manau, bus pamatuotas, nedidelis, „sveikas“ augimas. Vežėjai tapo atsargesni po krizės. Dėl Graikijos, manau, problemų irgi nekils rinkos jau susitaikiusios su tuo, kad Graikija gali išeiti iš Euro zonos.
UAB „Finėjas“ komercijos direktorius Aidas Plaščisnkas
Situacija šiuo metu stabili, manau tokia ir išliks. Neprognozuojame didelių kritimų ar augimų. Antrame pusmetyje įžvelgiame daugiau teigiamų ženklų, tačiau, manome, kad Europos bėdos atsilieps antro pusmečio rodikliams. Iš vienos pusės, nafta pinga ir kuras pinga, kas verslą įtakoja teigiamai, iš kitos pusės – prielaidų krovinių srautams augti nematome, todėl pervežimų kainos taip pat neturėtų keistis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. birželio 8 d. užfiksuota, kad įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“, įgyvendindama Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo sutartį, jau iškasė 1 027 354 kub. m grunto. Šiuos gilinimo darbus įmonė vykdo nuo balandžio 22 d.
„Norime atkreipti dėmesį, kad per 47 darbo dienas Van Oord iškasė 1 027 354 kub. m grunto, o tai sudaro net 23 proc. visų darbų“ – teigė infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.
Remiantis pasirašyta sutartimi, orientacinis kasamo grunto kiekis per 2 darbų etapus – apie 4,5 mln. kub. m. Bendra sutarties vertė – 129 507 884,00 Lt įskaitant PVM.
„Tokie darbo tempai mus ypač tenkina. O jei prisiminsime 2007 metų sutartį dėl 0,7 mln. kub. m. iškasimo ir kokiais tempais uostą gilino buvęs rangovas, tai šios dienos gilinimo rodikliai parodo, kad pasitelkta profesionali technika ir dirba rimtas rangovas“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Palyginimui
Pagal 2007 m. sutartį Klaipėdos uosto laivybos kanalo šiaurinę dalį iki 14,5 m turėjo išgilinti ir 700 tūkst. kub. m grunto turėjo iškasti rangovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Per trejus metus rangovui pavyko iškasti 570 tūkst. kub. m grunto. Iki šiol kai kurie barai nėra atiduoti naudoti, vyksta ikiteisminis tyrimas.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Šių metų birželio 1-ą dieną Paryžiuje vykusioje Steigimo Asamblėjoje, 22 nacionalinės Europos laivų statytojų, remontininkų ir jūrinės inžinerijos bei gamybos asociacijos iš 18 šalių įsteigė SEA Europe, Ships and Maritime Equipment Association (liet. Laivų ir jūrinės įrangos asociacija). Asociacijos nare tapo ir Lietuva, kuri buvo viena pirmųjų Europos laivų statyklų bendruomenės (CESA) narių.
Asociacija atstovaus laivų statybos, remonto bei inžinerinę pramonę Briuselyje. Lietuvai šioje asociacijoje atstovaus Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, kuriai vadovauja Arnoldas Šileika. SEA Europe darbus vykdys daugybėje darbo grupių, sudarytų sektoriaus komitetų specifiniams rinkos sektorių klausimams spręsti.
„Mūsų pramonė yra didžiausias Europos turtas. Galimybė plėtoti, gaminti ir tiekti aukščiausios klasės techninių galimybių laivus ir kitą jūrinę įrangą yra svarbi ne tik būsimam konkuruojančiam ir ekologinę pusiausvyrą išlaikančiam jūrų transportui, bet taip pat plačiam spektrui kitų veiklos rūšių vandenynuose, jūrose ir vidaus vandenyse. Pasaulis vis labiau priklauso nuo vandenyno teikiamų išteklių, nuo energijos iki maisto, nuo mineralų iki erdvės. Norint, kad visuomenė ir politikai geriau suprastų strateginę šio sektoriaus svarbą, mums reikia stipraus balso Briuselyje. Nuo šiol vieną balsą turi SEA Europe, jos tikslas bus pateikti rezultatus savo nariams ir visuomenei“, - teigia Asamblėjos Pirmininkas Lars Gørvell Dahll.
Šiuo metu esančios jūrinio sektoriaus asociacijos Europos laivų statyklų bendruomenė (CESA) ir Europos jūrinės įrangos taryba (EMEC) ir toliau vykdys su Europos Komisija sudarytus sutartinius įsipareigojimus. Be to, CESA ir toliau bendradarbiaus su Tarptautine jūrų organizacija (IMO), kurioje ji vykdo konsultantų pareigas.
SEA Europe atstovaus pramonei, kurios metinė apyvarta daugiau nei 80 milijardų eurų ir kuri siūlo daugiau nei 500 000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų Europos darbuotojams. Nauja asociacija atstovaus beveik 100 % Europos laivų statybos pramonės 18-oje valstybių, įskaitant visų tipų laivų ir plaukiojančių konstrukcijų gamybą, techninę priežiūrą, remontą ir konversiją, komercinę, taip pat jūrų, įskaitant pilną įvairių gamintojų jūrinių sistemų, įrangos medžiagų ir paslaugų tiekimo grandinę.
AB „Vakarų laivų gamykla”
ES šalių transporto ministrai ES Taryboje Liuksemburge sutarė įkurti Europos infrastruktūros tinklų fondą, kuris numato dideles ES lėšas infrastruktūros projektų energetikos, transporto ir ryšių srityse plėtrai. Galutinis šio fondo biudžetas, kuris pagal pradinį Europos Komisijos pasiūlymą siekia 50 mlrd. eurų, priklausys nuo derybų dėl naujos finansinės perspektyvos 2014–2020 m. rezultatų.
Lietuvos susiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, Europos infrastruktūros tinklų fondas, kaip papildomas instrumentas šalia struktūrinių fondų, atvers galimybes Lietuvai finansuoti svarbius infrastruktūros projektus transporto, energetikos ir ryšių srityse.
Derybose dėl šio fondo steigimo reglamento Lietuvai pavyko į šių projektų sąrašą įtraukti Rytų–Vakarų geležinkelių transporto koridoriaus infrastruktūrą, įskaidant Klaipėdos uostą, svarbiausias pasienio kelių infrastruktūros sekcijas, ypač „Via Baltica“ koridoriuje. ES transporto komisaras Siim Kallas taip pat sutiko prie „Rail Baltica“ geležinkelio ašies prijungti jungtį su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu. Ši jungtis sustiprins Baltijos–Adrijos koridoriaus galimybes ir leis tolygiau paskirstyti transporto ir logistikos paslaugas pagrindinėse transeuropinio transporto tinklo TEN-T arterijose.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Pirmąkart skelbiamas darbdavių skolos indeksas rodo, kad per metus sumažėjo ir senų, ir ką tik pradelstų skolų turinčių įmonių. Pramonininkų atstovo teigimu, jeigu tokios tendencijos išliks dar bent metus, galima tikėtis naujų darbo vietų ir algų didėjimo.
Iš visų šalies įmonių, turinčių skolų, apie pusė – jau ne darbdaviai, tai įmonės, jau nebeturinčios darbuotojų. Kaip sekasi kitai pusei skolininkių, galimybė analizuoti atsirado pernai „Sodrai“ ėmus viešinti žmonių skaičių įmonėse ir šių skolas jai.
„Jeigu esate skolingi „Sodrai“ ir tuo labiau, jeigu kabo jūsų atsiskaitomoje sąskaitoje „Sodros“ mokestinis reikalavimas, tai negalite laisvai disponuoti savo sąskaita. Tai klausimas yra toks – kokia tikimybė, kad jūs atsiskaitinėsite su kitais kreditoriais“, – sako UAB „Creditreform Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Žilinskas.
Pirmąkart skelbiamas darbdavių skolos indeksas, anot jo apskaičiuotojų, rodo įmonių mokumo būklę. Didžiausia bendra darbdavių skola susidaro, praėjus dienai dviem po kiekvieno mėnesio 15 dienos, iki kurios įmonės privalo „Sodrai“ sumokėti mokesčius už savo darbuotojus. Per savaitę skolų suma trečdaliu ar net perpus sumažėja, vadinasi, kas tik gali, skuba jas padengti.
„Sakytume, kuo didesnė skola, tuo yra blogiau. Anaiptol. Šiuo atveju ta skola, kuri lieka minimali, tai ten lieka ilgesnės skolos, senesnės skolos, jos yra, aiškus dalykas, rizikingesnės“, – teigia UAB „Creditreform Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.
Senesnių nei mėnesio skolų turi apie 15 tūkst. Lietuvos įmonių. Trumpalaikių – apie pusė, o kartais ir 80 proc. visų šalies darbdavių. Sunkiausia susimokėti – smulkiajam verslui. Ties nemokumo riba šiuo metu balansuoja beveik 200 bendrovių.
Tačiau apskritai tendencijos esą geros. „Sodrai“ skolingo privataus verslo dabar – mažiau nei prieš metus. Tiesa, senos, ilgiau nei mėnesį negrąžinamos skolos tirpsta lėčiau nei ką tik susidariusios.
Pramonininkų teigimu, bendros skolų sumos mažėjimas reiškia, kad daugiau įmonių turi laisvų lėšų.
„Jeigu dar apie metus išsilaikys skolų mažėjimo tendencija ir dar keli kiti parametrai, kurių šiandien neaptarinėjam, pamatysime daugiau produktyvesnių investicijų, kas reiškia naujų darbo vietų kūrimą“, – sako Sigitas Besagirskas, Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
Taip esą galima viltis, kad įmonės ims kelti algas, tiesa, ne viesiems iš eilės, o tik kvalifikuotiems darbuotojams.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
IRU informuoja, kad prie išankstinės prekių deklaravimo sistemos TIR – EPD prisijungė Turkija ir Uzbekistanas.
Jau pasirašyti visi reikiami dokumentai ir šiose šalyje galima naudotis TIR – EPD sistema. Tiesa, Turkijoje kol kas negalima išankstiniu būdu deklaruoti prekių gabenimo, kuris prasideda Turkijoje, tačiau jau artimiausiu metu bus galima naudotis tokia paslauga. Šiuo metu TIR – EPD veikia 23 valstybėse.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-06-08
2012 m birželio 9 dieną vyks antroji Šventosios uosto jachtų regata, kurios laimėtojas bus apdovanotas Uosto direkcijos įsteigta taure. Nugalėtojas bus apdovanotas sekmadienį.
2-osios Šventosios uosto jachtų regatos maršrutas Klaipėda-Šventoji-Klaipėda.
„Deja, rangovas „Alvetos karjerai“, kaip buvo įsipareigojęs, iki birželio 1 d. neatstatė projektinių gylių ir neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Visgi puiku, kad tradicija tęsiama ir galėsime pasveikinti antrosios Šventosios jachtų regatos nugalėtoją. Dalyviams linkime sėkmės ir palankaus vėjo!“, - teigė direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė.
Regatos nugalėtojai bus apdovanojami Klaipėdos pilies uoste š. m. birželio 10 d. (sekmadienį) 16.00 val.
Primename, kad 2011 metais įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams švartuoti. Uostelio naudotojams yra sudaryta galimybė prisijungti prie elektros bei gėlo vandens tinklų, naudotis laivams nuleisti ir iškelti skirtu slipu, taip pat sanitariniais mazgais, dušais, palikti buitines atliekas.
Kviečiame aktyviai dalyvauti, o mažųjų pramoginių laivelių savininkus – naudotis uostelio paslaugomis.
Leistinos grimzlės saugiai laivybai bus paskelbtos artimiausiu metu.
Daugiau informacijos apie Šventosios uostą galima rasti adresu www.portofklaipeda.lt.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|