2012 m. birželio 1 dieną (penktadienį) 13.00–15.00 val. Uosto direkcijos (J. Janonio g. 24) didžiojoje konferencijų salėje (2 aukšte) vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje bus svarstomi šie klausimai:
1. Dėl 2012 m. kovo 16 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio nutarimų vykdymo.
2. Informacija apie VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos strateginio veiklos plano investicijų programą 2012–2014 m. Lėšų panaudojimo apimtis ir kryptys.
3. Dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo Melnragėje ir Būtingėje atlikimo ir giliavandenio uosto Būtingėje specialaus plano rengimo.
4. Dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo.
5. Dėl ES struktūrinės paramos prioritetų 2014–2020 metams panaudojimo Klaipėdos uosto vystymo programoms.
6. Informacija apie 2011-11-25 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdžio protokolo 3-ojo klausimo „Geležinkelių infrastruktūros išvystymo pietinėje ir šiaurinėje uosto dalyje 2012–2015 metais ir iki 2020 metų“ nutarimo vykdymo eigą ir rezultatus.
7. Kiti klausimai:
7.1. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos, kuri planuojama 2012-06-22, darbotvarkės.
2012 m. birželio 1 dieną (penktadienį) 15.00–15.15 val. Uosto direkcijos posėdžių salėje (9 aukšte) bus surengta SPAUDOS KONFERENCIJA Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytiems klausimams bei priimtiems nutarimams aptarti.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
2012 m. birželio 1 dieną (penktadienį) 10.00–11.10 val. organizuojamas Keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdos uoste statybos priežiūros komiteto posėdis, kuris vyks terminalo teritorijoje (Nemuno g. 24, Klaipėda). Šio komiteto pirmininkas – LR susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Posėdyje bus aptariama krantinių Nr. 80–81 su pirsu Nr. 80A-81A statyba, Baltijos pr.–Minijos g. sankryžos rekonstrukcijos I etapas, privažiuojamojo kelio prie krantinių su jo priklausiniais bei privažiuojamojo geležinkelio atšakos į terminalą statyba, dvišalės sutarties tarp Uosto direkcijos ir UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ pasirašymo klausimai.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Telecentro ir UAB „Altas“ specialistai nesvarstė, kokios markės automobiliai šiuolaikinėms taksi paslaugoms tiktų labiausiai, tačiau jie yra įsitikinę, kad pirmiausia juose turėtų būti naudojamos pažangiausios ryšio technologijos ir intelektinės transporto sistemos.
Gegužės 30 dieną Vilniaus TV bokšte vykusios konferencijos „Saugumo viešajame transporte užtikrinimo galimybės“ dalyviai savo akimis pamatė „iTaksi“ automobilio prototipą ir sužinojo, kaip galima modernizuoti taksi paslaugas jau šiandien. Susisiekimo ministerijos inicijuotame renginyje dalyvavo savivaldybių eismo (transporto) skyrių specialistai, viešojo transporto bei taksi įmonių atstovai.
„Šiandien matėme puikų pavyzdį, kaip turėtų atrodyti šiuolaikiniai taksi automobiliai. Tikimės, kad moderni įranga sudomins taksi įmones ir jos, gerindamos savo paslaugas, po truputį atnaujins savo automobilius“, – sakė susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.
Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys pasakojo, kad intelektinių transporto sistemų naudojimas kartu su mobiliuoju 4G internetu MEZON gali pakelti į naują lygį ne tik keleivių aptarnavimą, bet ir taksi paslaugų vadybą.
Jo manymu, ir turistams, ir visiems kitiems taksi keleiviams patiktų važiuojant naršyti internetą, ant sėdynių pritvirtintose planšetėse stebėti kelionės maršrutą, sužinoti, kokias žymias vietas jie pravažiuoja, gauti informacijos apie artimiausius viešbučius, kavines ir pan.
Kaip tvirtino naujoves pristatę specialistai, naudojantis mobiliuoju internetu ir intelektinėmis transporto sistemomis, taksi automobiliuose būtų galima priimti mokėjimus banko kortelėmis ir iš karto išspausdinti mokėjimo kvitus, automatiškai apskaičiuoti, kiek keleivių kokiais maršrutais buvo vežama ir kiek pajamų buvo uždirbta.
Taksi paslaugų administratorius galėtų realiu laiku stebėti, kur yra taksi parko automobiliai, ar jie yra užimti, kokiu maršrutu važiuoja, kiek keleivių veža – tai palengvintų darbo organizavimą ir atvertų kelius užsakymų skirstymo optimizavimui. O integravus įmonės „Oryo“ paslaugą „eTAKSI“, elektroninis paslaugų valdymas prasidėtų nuo pat užsakymo priėmimo.
„Kokybiškas mobilusis internetas atveria beribius horizontus. Drąsiai kurkite pačias įvairiausias idėjas, bendromis jėgomis mes galime įgyvendinti stulbinamus projektus“, – ragino svečius Gediminas Stirbys.
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) – didžiausią radijo ir televizijos programų siuntimo patirtį sukaupusi Lietuvos bendrovė, taip pat teikianti fiksuotojo telefono ryšio, duomenų perdavimo, balaidžių technologijų interneto „Erdvės“, 4G „WiMAX“ technologijos mobiliojo interneto MEZON ir kitas paslaugas.
Šaltinis Lietuvos radijo ir televizijos centras
2012-05-30
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ragina Kauno miesto ir rajono merus nedelsti ir vykdyti įsipareigojimus Kauno oro uostui, kurie buvo numatyti Kaune steigiant „Ryanair“ bazę.
2010 m. Kauno miesto ir rajono savivaldybės įsipareigojo Kauno oro uostui ir „Ryanair“ rinkodarai per trejus metus skirti 7,1 mln. litų. Tai buvo viena esminių „Ryanair“ atėjimo į Kauną sąlygų. Tačiau praėjusiais metais savivaldybės sumokėjo tik apie pusę numatytų pinigų, o šių metų įsipareigojimai, ministerijos žiniomis, taip pat gali būti nevykdomi. Bendri abiejų savivaldybių šių metų įsipareigojimai ir praėjusių metų skola siekia 4,5 mln. litų.
„Įsipareigojimų nevykdymas kenkia Kauno oro uostui, be to, kyla grėsmė, kad „Ryanair“ taip pat gali keisti savo planus. Jau praėjusiais metais, kai savivaldybės pradėjo nevykdyti savo pažadų, „Ryanair“ nutraukė kelis skrydžius iš Kauno“, – pastebėjo susisiekimo ministras.
Šiandien su ministru susitikęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pažadėjo, kad savivaldybė iki šių metų vidurio padengs praėjusių metų skolas, o iki metų galo stengsis įvykdyti 2012 m. įsipareigojimus. Savivaldybė taip pat žada prisidėti prie „Ryanair“ bazės išlaikymo ir po 2012 m.
Susisiekimo ministerija kai kurių politikų pareiškimus, esą Vyriausybė proteguoja Vilniaus oro uostą, laiko situacijos neišmanymu arba politikavimu. 2009–2011 m. Kauno oro uostui valstybė skyrė 62,5, o Vilniaus oro uostui – 31,2 mln. litų. Vyriausybė neremia nė vienos aviakompanijos, nedotuoja oro uostų kainodaros, nes to daryti neleidžia įstatymai.
„Ryanair“, daugelyje Europos miestų savo bazes kuriant panašiu principu kaip tai padaryta Kaune, negauna valstybinės paramos, o naudos siekia bendradarbiaudamos su savivaldybėmis.
„Kai „Ryanair“ atėjo į Kauną, mieste pradėjo daugėti turistų, vietiniai politikai varžėsi, kuris daugiau prisiims dėl to nuopelnų. Tačiau dabar, kai savivaldybės nevykdo savo pačių pažadų, neturėtų vykti kaltųjų paieškos sostinėje. Tai nėra konstruktyvus bendradarbiavimo kelias. Susisiekimo ministerija suinteresuota, kad visi Lietuvos oro uostai dirbtų stabiliai ir juose aptarnautų keleivių srautas didėtų, kaip tai buvo iki šiol“, – teigė E. Masiulis.
Kauno oro uoste didelius keleivių skaičius pervežančiomis pigių skrydžių bendrovėms mokesčiai yra mažesni nei kituose Lietuvos ar kaimyninių valstybių oro uostuose.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Gegužės 31 d. 14:00 val., Viešbučio “Embassy Hotel Balatonas” konferencijų centre (Latvių g. 38, LT-08113 Vilnius) vyks XX-asis Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos LINEKA kongresas.
DARBOTVARKĖ
Registracija: 13:30
Kongreso pradžia: 14:00
1. Darbotvarkės tvirtinimas
2. Asociacijos veiklos tarp XVIII-ojo ir XX-ojo Kongresų ataskaita (prezidentas T.Sankauskas)
3. Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos LINEKA naujo įstatų projekto tvirtinimas
4. Diskusijos
5. Finansinė ataskaita (prezidiumo narys I.Puluikis)
6. Biudžeto 2012 metams tvirtinimas
7. Naujų asociacijos narių prisistatymai. Narystės pažymėjimų teikimas.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2011 m. gruodžio mėnesį Europos komisija (EK) pateikė pasiūlymą mažinti kelių transporto skleidžiamą triukšmą nors komercinis tolimųjų pervežimų transportas skleidžia tik 20 proc. viso kelių transporto triukšmo. Apie 60 proc. triukšmo tenka motociklams, žemės ūkio ir miškų technikai.
Konkretūs rezultatai pasiekti palaipsniui įvedant vis griežtesnius reikalavimus naujam transportui ir investuojant didžiules lėšas į transporto efektyvumą ir mažinant jo skleidžiamą triukšmą – 25 šiuolaikiški vilkikai skleidžia mažiau garso nei vienas vilkikas pagamintas iki 1980 m. Pagaminus dar tylesnes transporto priemones, net neabejojama, kad už visa tai sumokės galutinis vartotojas. Kils transporto priemonių kainos.
EK nori tylesnių transporto priemonių ir įvesti apribojimus varikliams ir jų skleidžiamam triukšmui, bet nepateikia pasiūlymų, kaip reiktų skatinti jų pardavimus. Naujuose tylesniuose vilkikuose teks įdėti papildomas dalis, kurios ne tik pabrangins patį vilkiką, bet ir padarys jį sunkesniu, o tai automatiškai sumažins galimo gabenti krovinio masę, o apribojimai nepalies padangų, kurios turi savo atskirus reikalavimus.
Ekspertai akcentuoja, kad variklio skyriuje sudėtos garsą mažinančios detalės apsunkins techninę vilkiko priežiūrą, patį variklį reikės labiau aušinti, o netvarkinguose vilkikuose užsidegus varikliui, jį užgesinti bus labai sunku.
Pagrindiniais triukšmo šaltiniais įvardijamas kelio tipas, vėjas, variklis, išmetimo sistema, aušinimo sistema, kėbulo laisvumas. Tad tobulinti reiktų ne tik transporto priemones, bet ir infrastruktūrą. Be to dauguma pripažįsta, kad traukinių ir tramvajų keliamas triukšmas yra taip pat didelė problema, tačiau prieš šias transporto priemones nukreiptų pasiūlymų kol kas nėra.
IRU pozicija
Tylesnėms transporto priemonėms turėtų būti taikomi mažesni infrastruktūrų mokesčiai, tam, kad jos turėtų paklausą rinkoje. Taip pat triukšmo lygio reikalavimai turėtų būti taikomi visoms transporto rūšims.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-30
2012 m. Amerikos automobilių pramonė pristatė dvi ryškias naujienas: kompanija „Peterbilt Motors Company“ pateikė rinkai vilkiko „Peterbilt 579“ naują modelį, o kompanija „Freightliner Trucks“ paskelbė naują konceptualų vilkiką ir dujomis varomą vilkiką „Freightliner Cascadia“. Šios naujovės buvo pristatytos kovo pabaigoje didžiausioje Šiaurės Amerikos automobilių parodoje „Mid-America Trucking Show (MATS)“.
Geriausias vilkikas
„Peterbilt Motors“ generalinis vadybininkas pasakė kad modelis „Peterbilt 579“ yra ilgamečių pastangų rezultatas, kuri galima drąsiai pavadinti geriausiu kompanijos automobiliu. Jo masinė gamyba prasidės jau šį mėnesį gamykloje Teksase.
Iš pirmo žvilgsnio naujas „Peterbilt 579“ nelabai skiriasi nuo ankstesniu modelių. Naujovės yra gana smulkios, tačiau kompanijos specialistai teigia, kad jos kartu leidžia pasiekti ankščiau nematytą rezultatą.
Visų pirmą, buvo pagerintos aerodinaminės vilkiko charakteristikos: pailginta miegamoji zona ir aptakai (važiuoklė, gaubtai, dalis po kabina ir t.t.).
Naujas modelis turi naujovišką bamperio konstrukciją. Bamperis sudarytas iš 3 dalių, kas įvykus autoįvykiui leidžia keisti tik sugadintą dalį, o ne visą bamperį. Taip ženkliai sumažinamos remonto išlaidos, ypač jei bamperis pagamintas iš plastiko.
Lengvas ir patvarus variklio dangtis taip pat pagamintas iš 3 dalių. Be to, jame įdiegta pagalbinė sistema, kuri padeda atidaryti dangtį.
Pagaminta iš aliuminio kabiną suprojektuota pagal principą „aplink vairuotoją“. Prietaisų skydelis pagamintas iš minkštos, tačiau patvarios medžiagos, ir turi įmontuotą lentyną reikalingiems daiktams laikyti. Pirkėjai gali pasirinkti tarp 2 vairo variantų: standartinį keturių stipinų vairą („Standard Wheel“) arba „Premium Wheel“ su odine apdaila ir garso ir greičio palaikymo (Cruise control) sistemų valdymo mygtukais. Miegamoji zona aprūpinta plokščiu televizoriumi, kuris prireikus gali būti išmontuotas.
Kurdami naują 579 modelį konstruktoriai taip pat atsižvelgė į elektroninių sistemų modernizavimą. Taip buvo sukurta šiuolaikinė sistema, galinti apsaugoti visus elektroninius elementus.
Į vilkiko komplektaciją įeina vienas iš dviejų variklių: „Paccar MX“ (380-485 a.g.) arba „Cummins ISX15“ (400-600 A.j.). Kiekvienas iš jų veikia su automatine arba mechanine pavarų dėže „Eaton“.
„Freightliner Trucks“ „spaudžia gazą“
O štai „Freightliner Trucks“ pradėjo naujus 2012 metus paskelbus varoma dujomis vilkiką „Freightliner Cascadia“. Jis turi papildyti dujinių vilkikų seriją, kurioje jau yra modeliai Business Class M2 112 ir 114 SD.
Kompanijos vadybininko Roberto Carrick‘o teigimu, naujas vilkikas bus ekologiškesnis ir ekonomiškesnis, nes dujos kainuoja 60 proc. pigiau už dyzeliną. 12 litrų variklis ISX 12 G sukurtas dyzelinio jėgos agregato „Cummins ISX12“ pagrundu. Šis automobilis varomas kaip suslėgtomis (CNG), taip ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG). Jo galingumas siekia 400 a.j., o sukimo momentas – 1966 Nm. Galima pasirinkti mechaninę arba automatinę pavarų dėžę ir variklio stabdį. Klientai taip pat turi galimybę rinktis tarp kelių dujų bakų variantų priklausomai nuo vilkiko eksploatacijos aplinkybių.
Pats automobilis skirtas statybos ir šiukšlių išvežimo darbams. Pirmame 2013 m. ketvirtyje iš gamyklų išriedės „Cascadia CNG“ modelis.
Nauja koncepcija
Be to, parodoje MATS 2012 buvo pristatytas naujas vilkikas – autotraukinys „Freightliner Revolution Innovation Truck“ – bendras „Daimler Trucks North America“ ir „Toray Carbon Fibers America“ gaminys.
Kompanijos vadybininkas teigia, kad pagrindinis darbų uždavinys buvo sumažinti automobilio svorį naudojant naujas medžiagas ir aerodinamine konstrukciją. Svarbiausias vaidmuo čia teko kompanijai „Toray“, kuri sukūrė anglies pluoštą variklio dangčiui, kabinos galinei daliai ir stogo gaubtui pagaminti. Automobilyje puikiai suderinti mažas svoris ir didelis atsparumas, kurie leidžia padidinti vidaus kabinos gabaritus nekeičiant išorinių. Vairuotojas čia gali atsistoti visu ūgiu.
Prie kabinos durelių nėra įprastų veidrodėlių, kadangi taip didėja aerodinaminės kabinos savybės. Vietoje veidrodėlių įmontuotos vaizdo kameros. Jos perduoda vaizdą į kabinos monitorių. Tokiu būdu vairuotojas mato viską, kas dedasi už automobilio.
Automobilio durys taip pat neturi rankenų – šoninės, užpakalinės durys ir daiktų skyrius atidaromi nuotoliniu būdu. Vilkikas turi LED (šviesos diodų) žibintus, kurie naudoja ženkliai mažiau energijos ir keičiami rečiau.
Kondicionieriaus radiatorius randasi tarp važiuoklių ir darbui nereikalauja stipraus oro srauto. Prie įdomių techninių sprendimų galima priskirti varančiųjų tiltų valdymo sistemą, kuri pasiekus didelį greitį automatiškai išjungia atbulinį reduktorių – sumažiną trintį ir degalų sąnaudas.
Tam, kad pasiekti geresnių aerodinaminių rodiklių, degalų bakai buvo įmontuoti į rėmą. Šis sprendimas pasiteisina miesto ir tarpmiestiniuose pervežimuose, tačiau ne magistraliniuose keliuose.
Post scriptum
Nors, šis autotraukinys pritraukė daug dėmesio Amerikoje, Europos vežėjai išsakė laibai skeptišką nuomonę pagyrę tik kabinos konstrukciją ir naujas lengvas medžiagas.
Europos specialistų manymu, visos amerikiečių gudrybės siekiant sumažinti vilkiko masę ir padidinti efektyvumą atrodo beprasmiškos, kadangi lieka pagrindinis trūkumas – variklio dangčio priekis. Europoje jų jau seniai atsisakyta ir beveik visi vilkikai turi plokščius fasadus. Greičiausiai, tai lėmė ne ekonomija, o estetika, įprotis ir amerikiečių konservatyvumas.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-30
Asociacija “LINAVA” gauna iš vežėjų pranešimų, kad dėl pervežimų iš Italijos į Lietuvą, kai krovinio gavėjas trečia šalis (pvz. Rusija), Italijoje sulaikomos transporto priemonės ir vežėjui taikoma bauda, siekianti iki 12000 EUR.
Birželio 4 d., Ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas Dainius Abramavičius organizuoja susitikimą su atstove Italijoje Egle Zapereckaite, kuri supažindins vežėjus su advokatų, kurie turi sukaupę reikšmingą darbo patirtį tarptautinėje transporto teisėje ir teikia teisinę pagalbą Italijos teismuose, pasiūlymais.
Kviečiame vežėjus atvykti į susitikimą, kuris įvyks š. m. birželio 4 d. 14 val. “Linavos” mokymo centre.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vakar Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą dėl Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo Seimo valdyba siekė sumažinti akcizus benzinui.
„Kadangi turėjome patyrimą su dyzelio akcizo mažinimu, tam, kad nebūtų didelio poveikio biudžetui, o aš dar kartą norėčiau priminti, kad pusė akcizų už kurą atitenka ne šiaip biudžetui ar kažkokioms bendroms reikmėms, o konkrečiai kelių infrastruktūrai, benzino realizacija turėtų išaugti 20 proc, o tai yra visiškai utopinė prielaida“, – neigiamos išvados pateikimą argumentavo Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Vyriausybės išvada neigiama yra ne konkrečiai dėl tabako akcizo ar socialinės reklamos, o dėl to, kad biudžetas tarsi a priori bandomas išdalinti labai kilniems tikslams, bet tuomet kyla klausimas, kokia prasmė apskritai rengti biudžetą? /…/„Galime prisigalvoti tabako įstatymų, kino, kelių, muzikos ir ten prirašyti, kad kažkoks procentas kažkokio mokesčio yra skiriamas toms reikmėms, tačiau klausimas, kaip tai suderinti su normaliu biudžeto procesu?“, – savo nuomonę dėstė finansų ministrė.
„Toks išankstinis lėšų paskyrimas kažkam yra nesuderinamas su įprastiniu biudžeto rengimo procesu“, – tvirtino ji.
Vyriausybės išvadoje Seimui nurodoma, kad sumažinus akcizų tarifą bešviniam benzinui nuo 1500 Lt iki 1240 Lt už 1000 litrų produkto (minimalaus pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus tarifo), Lietuvos biudžeto netekimai per metus sudarytų apie 100 mln. Lt.
Šį įstatymo projektą pateikę Seimo nariai Valentinas Mazuronis ir Dailis Alfonsas Barakauskas mano, kad sumažinus bešvieniam benzinui taikomą tarifą, benzino kaina vidutiniškai nukristų apie 30 centų už litrą.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministerija pradeda pertvarkyti jai pavaldžią valstybės įmonę Transporto ir kelių tyrimo institutą į viešąją įstaigą. Ji bus atsakinga už kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo ir priežiūros darbų kokybę, efektyvų kelių priežiūrai skirtų lėšų naudojimą.
„Pertvarkius valstybės įmonę į viešąją įstaigą ji taps pelno nesiekiančia organizacija, bus mažiau priklausoma nuo privačių įmonių, kurių darbų kokybę turės tikrinti, užsakymų“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Šiandien Vyriausybė pritarė viešosios įstaigos steigimui. Kai ji perims dabar veikiančios valstybės įmonės funkcijas, turtą ir darbuotojus, valstybės įmonė bus likviduota.
Viešoji įstaiga atliks valstybinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstrukcijos, taisymo ir priežiūros darbų kontrolinius patikrinimus, vykdys techninę, ekonominę ir aplinkosauginę stebėseną,kelių būklės ir eismo tyrimus, kuriais vadovaujantis bus priimami sprendimai dėl reikalingų darbų.
Eismo saugai gerinti įstaiga organizuos valstybinės reikšmės kelių saugos patikrinimus, kelių infrastruktūros saugos valdymą, teiks pasiūlymus dėl valstybinės eismo saugumo programos rengimo.
Šiuo metu automobilių kelių ir gatvių dangų kokybės ir stiprumo tyrimai, tiltų būklės tyrimai, eismo intensyvumo, transporto priemonių srauto sudėties, transporto apkrovų bei greičio tyrimai ir analizės paslaugos perkamos viešojo pirkimo būdu. Konkursus laimi skirtingos įmonės, todėl tyrimams naudojamos skirtingos metodikos ir įranga. Tai mažina duomenų patikimumą, neleidžia tinkamai susisteminti ir analizuoti gautų tyrimų rezultatų.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Įmonė “Kelprojektas” įgyvendinimui atidavė valstybinės reikšmės kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas ruožų rekonstrukcijos projektus. Iki šių metų pabaigos bus modernizuoti 12,5 km kelio ruožai ties Kelme ir Taurage, o kitąmet – dar 24,6 km. Rekonstrukcijų metu bus stiprinama kelio danga, diegiami pažangiausi eismo saugos bei aplinkosaugos sprendimai.
“Bus ne tik rekonstruota danga, bet ir padidintas eismo saugumas bei patogumas. Sutvarkius kelius, pagerės susisiekimas ir važiavimo sąlygos, jie taps patrauklesni tranzitui. Darbai taip pat prisidės prie avaringumo mažinimo, kuris kai kuriose šio kelio vietose yra itin didelis”, – sakė Algimantas Medžiaušis, UAB “Kelprojektas” generalinis direktorius.
Modernizuojamo ir rekonstruojamo kelio ruožuose, bus įrengta nauja asfalto danga, rekonstruojamos sankryžos ir autobusų stotelės, diegiamos lietaus nuotekų nuvedimo sistemos. Didinant eismo saugumą, sankryžose ir gyvenvietėse numatyta įrengti apšvietimą, eismo srautų atskirimo saleles, greičio mažinimo kalnelius, pėsčiųjų-dviračių takus bei pėstiesiems skirtą infrastruktūrą saugiai kirsti kelią. Be to, kelio ruožuose, kuriose vyksta žvėrių migracija, bus numatytos apsauginės priemonės, kad laukiniai žvėrys nepatektų į kelią.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-30
2012 m. gegužės 29 d. įmonės posėdžių salėje (9 aukšte) įvyko spaudos konferencija, kurioje buvo aptartos Šventosios uosto aktualijos.
Spaudos konferencijoje dalyvavo generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė, ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasi finansininkas Martynas Armonaitis, uosto kapitono pavaduotojas-Uosto priežiūros tarnybos viršininkas Arvydas Aleksas Narmontas bei Akvatorijos ir krantinių priežiūros skyriaus vyriausiasis projektų vadovas Gintaras Stankaitis.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
2012 m. gegužės 31–birželio 2 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks pirmą kartą Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojama tarptautinė Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų paroda. Šioje parodoje Uosto direkcija pristatys Klaipėdos uosto galimybes. Parodoje dalyvauti atrinktas jau 101 dalyvis.
Parodos metu taip pat vyks tarptautinė konferencija, skirta regioninio turizmo plėtrai, kurioje tikimasi tokios pat dalyvių gausos, ir verslo kontaktų mugė, kurioje dalyvaus daugiau kaip 60 Lietuvos ir užsienio bendrovių.
Kviečiame aplankyti Uosto direkcijos stendą parodoje „Švyturio“ arenoje!
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
2012-05-29
Alpių šalių transporto ministrai toliau diskutuoja apie galimybę keisti kelių apmokestinimo sistemą Alpių kalnuose.
Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Prancūzijos Slovėnijos atstovai ieško bendrų sprendimų apmokestinant tunelius ir kelius kalnų regione. Plėtojamas prancūzų pasiūlytas „Tol Plus“ projektas, kuriame siūloma diferencijuoti mokesčius už kelius atsižvelgiant į transporto priemonės maksimalią masę ir ašių skaičių, emisijos klasę ir dienos laiką, kada yra naudojamasi keliais.
Planuoja svarstyti galimybę leisti važiuoti naktimis ir apmokestinti kelius, kuriuose šiuo metu sunkiasvorių transporto priemonių eismas draudžiamas.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-29
Prie „Volvo“ transporto priemonių parko valdymo sistemos „Dynafleet“ – dabar galima prisijungti naudojant naująją mobiliesiems prietaisams pritaikytą programėlę, per ją informacija tampa dar lengviau pasiekiama.
Sistemos „Dynafleet“ programėlė leidžia įmonėms nuotoliniu būdu iš bet kurios vietos išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu valdyti visą savo transporto priemonių parką ir stebėti, kaip atliekamos krovinių gabenimo užduotys. Įmonės taip pat gali gauti įvairią informaciją, įskaitant tikslią transporto priemonės buvimo vietą, degalų sąnaudas, vairuotojų darbo trukmę, anglies dvideginio emisiją.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|