Lietuvoje ekspeditorių paslaugos vis labiau populiarėja, tačiau ne visi vežėjai „aklai“ naudojasi ekspeditorių paslaugomis ir įžvelgia jų paslaugų naudą. Net gi, priešingai, kai kurie vežėjai mano, kad ekspeditoriai atima jų „duoną“.

Svarstydami galimybes naudotis ekspeditorių paslaugomis, pirmiausiai, turite įvertinti savo sąnaudas ir gaunamą naudą.

Eksportuojant, importuojant prekes, ekspeditoriaus paslaugos gali būti labai naudingos, kadangi jis veikia operatyviai, turi išsamios informacijos apie šalis, į kurias eksportuojate, ir taisykles, kurių būtina laikytis. Jei dvejojate, ar verta naudotis ekspeditoriaus paslaugomis, vertėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius:
transporto poreikių mastas arba sudėtingumas – kuo sudėtingesni Jūsų reikalavimai, tuo didesnė tikimybė, kad specialisto paslaugos bus naudingos;
ar turite patirties ir kompetencijos patys organizuoti transportą – nepamirškite, kad teks spręsti ir techninius klausimus, pavyzdžiui, muitinės formalumų;
ar turėsite laiko patys rūpintis procesu;
kaina – ekspeditoriai galbūt pasiūlys mažesnes krovinių vežimo kainas nei Jums pavyktų susitarti su vežėjais, tačiau turite išsiaiškinti, kuriuos mokesčius ir priemokas turėsite sumokėti patys ir kokias tiksliai paslaugas gausite;
patogumas dirbti su ekspeditoriumi, kuris teikia daugumą arba visas su prekyba susijusias paslaugas, kadangi nereikia dirbti su keliais skirtingais paslaugų teikėjais.

Neretai vežėjai pralaimi konkurencinę kovą prieš ekspeditorius. UAB „Aerosol Baltija“ pirkimų ir logistikos vadovė Veslava Stefanovič prioritetus teikia ekspeditorių, o ne vežėjų paslaugoms, nes taip patogiau: „Jie patys suranda automobilius kroviniams vežti, nes bendradarbiaudami ne su vienu vežėju, gali užtikrinti didesnę automobilių pasiūlą,platesnę krovinių gabenimo geografiją, lanksčias atsiskaitymo galimybes.“  Kiti svarbūs faktoriai – ekspeditorių patikimumas ir operatyvumas – kliento atžvilgiu didelis privalumas. „Išbandėme skirtingas ekspedijavimo įmones ir, jei nors kartą paveda – pažadėję laiku nepristato krovinio, pažadėjęs pasiimti/ atvežti krovinį, nepaima visai, pasiūlo mažesnę kainą, kurią vėliau padidina – darbas su jais baigiasi“ – kategoriškai dėstė V. Stefanovič.

Kaip išsirinkti gerą ekspeditorių?

Jei vis tik nusprendžiate, kad ekspeditorių paslaugos Jums reikalingos, iškyla kita dilema, kaip pasirinkti patikimą ekspeditorių. Kadangi ekspeditorių veikla nesertifikuojama, neatestuojama, nelicencijuojama, preliminariais duomenimis žinoma, kad Lietuvoje ekspedijavimo paslaugas teikia apie 1300 įmonių. Ekspeditorių asociacijos prezidentas Tautginas Sankauskas atskleidė, kad ekspeditorių užsakovams svarbiausia ekonominis saugumas, kurio licencijavimas neužtikrintų ir patikino, kad asociacija planuoja šį saugumą užtikrinti tikrindama įmonių darbuotojų kvalifikaciją, finansinį pajėgumą, kitus faktorius.

Rinkdamiesi ekspeditorių, užduokite jam šiuos klausimus:

Ar tai žinoma bendrovė (ar turi  akreditaciją, ar priklauso nacionalinei/ tarptautinei ekspeditorių asociacijai?)
Ar turi Jums reikiamų gabenti krovinių transportavimo patirties?
Ar turi krovinių vežimo Europos Sąjungoje ir už jos ribų patirties?
Ar gali suderinti kelias transporto rūšis, jeigu to prisireikia?

Ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas paklaustas, ką patartų įmonėms renkančioms ekspeditorius, sakė: „Reikia atidžiai rinktis, kad ekspeditorius būtų  ne vienadienis, domėtis jo patirtimi, kur dirba, kaip dirba, ar priklauso asocijuotoms struktūroms, ar turi ekspeditoriaus atsakomybės draudimą. Daug tų faktorių yra į kuriuos svarbu atsižvelgti...“

Ekspeditoriaus atsakomybė užsakovo atžvilgiu

Rinkoje nemažai ekspedijavimo įmonių, kurios nelaimės (bankroto) atveju, atsako tik savo biuro patalpomis ir keletu kompiuterių. Kyla klausimas, kaip būtų galiama sustiprinti ekspeditorių atsakomybę užsakovų atžvilgiu. Profesionalios ekspedijavimo kompanijos „Lautoma“ vadovas Tomas Jurkšaitis sakė: „Užsakovo niekas negali apsaugoti nuo rizikos, jeigu jis pats savęs nesugeba apsisaugoti. Jis turi žinoti su kuo pradeda dirbti, koks ekspeditoriaus statusas rinkoje, mokumo struktūra, o žemiausia pervežimo kaina negali būti vienintelis kriterijus, į kurį yra atsižvelgiama.”  Vis tik Lietuvoje kaina yra prioritetinis faktorius, bet už žemiausią kainą geriausios kokybės tikėtis taip pat neverta.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Miesto valdžiai parengus rinkliavos už automobilių stovėjimą Klaipėdoje pokyčių projektą, savo nuomonę pareiškė ir klaipėdiečiai. Į racionalius gyventojų pasiūlymus ketinama atsižvelgti.

Iš valdininkų ir politikų sudaryta speciali darbo grupė kelis mėnesius analizavo galiojančius rinkliavos už automobilių stovėjimą Klaipėdoje nuostatus ir pateikė nemažai pasiūlymų, kaip juos pakoreguoti.

Darbo grupė pasiūlė apmokestinti vadinamąsias pilkąsias zonas – senamiestyje ir miesto centre esančias nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles.

Daug diskusijų sukėlė siūlymas apmokestinti daugiabučių namų kiemus, o tų namų gyventojams leisti nusipirkti leidimą automobilius statyti kiemuose ir 50 metrų spinduliu nemokamai.

Dar vienas darbo grupės siūlymas – rinkliavą už automobilių stovėjimą senamiestyje rinkti ir savaitgaliais.

Visi galiojančios tvarkos siūlomi pokyčiai buvo pateikti svarstyti visuomenei. Nemažai klaipėdiečių pareiškė savo nuomonę.

Gyventojai vienareikšmiai nepritarė siūlymui, kad už automobilių stovėjimą senamiestyje reikėtų mokėti ir savaitgaliais.

Žmonių nuomonė dėl kiemų apmokestinimo išsiskyrė – vieni tokį siūlymą palaikė, kiti pasisakė neigiamai.

„Visi siūlymai dar bus apibendrinti ir tik tada atiduoti svarstyti politikams. Tačiau galiu pasakyti, kad rinkliavos už automobilių stovėjimą nuostatų keitimo svarstymas su visuomene buvo labai produktyvus, sulaukėme nemažai šviežių žvilgsnių“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Jis tvirtino, kad į racionalius pasiūlymus tikrai bus atsižvelgta. Tarp tokių jis paminėjo gyventojų išsakytą nuomonę, jog pirmąsias dešimt minučių už automobilių stovėjimą nereikėtų mokėti.

Dar vienas – leidimus nemokamai statyti automobilius kiemuose ir 50 metrų spinduliu aplink juos galėtų įsigyti ne tik butų savininkai, bet ir nuomininkai, jei turi nuomos sutartis.

„Norisi pasidžiaugti tuo, kad nebuvo nė vienos nuomonės, jog rinkliavą apskritai reikia panaikinti. Priešingai, net buvo tokių pasiūlymų, kad reikėtų daugiabučių namų kiemus apmokestinti ne tik senamiestyje ir miesto centre, bet ir kitose Klaipėdos vietose. Vadinasi, rinkliava už automobilių stovėjimą pasiteisino“, – tvirtino A.Šulcas.

Šaltinis Kauno diena

Nuo gegužės klaipėdiečių laukia pokyčiai. Keisis kai kurių miesto autobusų važiavimo grafikai ir maršrutai, keltų tvarkaraščiai. Už automobilių stovėjimą reikės mokėti pajūryje.

Nuo gegužės 1 d. keltai į Smiltynę ir iš jos kursuos dažniau.

Pridedami penki reisai iš Senosios perkėlos ir trys iš Naujosios. Nauji reisai organizuojami tuo metu, kai sulaukiama daugiausia keleivių. Iš Naujosios perkėlos keltai vidutiniškai plauks kas 20 min.

„Žmonių daugėja. Ypač vyraujant geriems orams. Tai labai pasijaučia“, – tvirtino įmonės „Smiltynės perkėla“ Klientų aptarnavimo direktorius Kęstutis Mickevičius.

Nuo gegužės 2 d. rekonstrukcijai bus uždaryta J.Janonio gatvė. Dėl darbų kitaip teks važiuoti 1 ir 2 maršruto autobusams.

1 maršruto autobusai, kad aplenktų J.Janonio gatvę, važiuos Naująja Uosto, S.Dariaus ir S.Girėno, Priestočio gatvėmis. 2 maršruto autobusai suks Herkaus Manto, Lietuvininkų, Šaulių, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėmis.

„Keleiviams, kurie važiuoja 1 maršruto autobusais, bus dar patogiau ir greičiau. 2 maršrutas šiek tiek pailgėjo. Daugiau problemų kyla dėl šio maršruto stotelės įrengimo prie Uosto direkcijos“, – rūpesčiais dalijosi įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

Nuo gegužės 2-osios šiek tiek keičiasi ir 11 maršrutas. Jis pratęsiamas iki Lietuvininkų aikštės. Dabar autobusai važiuoja iki Turgaus stotelės. Tradiciškai šie pokyčiai galios iki rugpjūčio 31 d.

Trimis minutėmis nuo gegužės pagreitintas 23 maršruto autobuso važiavimas. Atsižvelgiant į tai pakoreguotas ir 14 maršruto grafikas. Nenorima, kad šie panašiomis trasomis riedantys autobusai važiuotų kartu.

Nuo gegužės 1 d. turėjo startuoti ir du priemiestiniai maršrutai: 25 Turgus–Plikiai–Jokūbavas ir 26 Atgimimo–Radailiai–Šimkai. Tačiau dėl užtrukusių sutarčių derinimų su Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybėmis, viskas nukeliama į birželio pradžią.

Keisis ir keturių stotelių pavadinimai. „Ledo arenos“ stotelė vadinsis „Regitros“, „Klaipėdos duonos“ – „Dubysos“, „Šilo“ – „Arenos“, „Vaistinės“ – „Nemuno“.

Toks sprendimas priimtas, nes manoma, kad buvę pavadinimai yra pasenę.

Šaltinis Kauno diena

Amerikiečių kompanija, kuri yra stipriai susijusi su „Mercedes“ vilkikų gamintoja „Daimler AG“ pranešė apie tai, kad rinkoje pasirodys nauji „Cascadia“ modeliai, kurie galės būti varomi gamtinėmis dujomis.

Vilkikuose bus montuojami „ISX12 G“ varikliai. Kol kas gamintojai nepateikia vidutinių kuro sąnaudų rezultatų, tačiau teigia, kad su šiais vilkikais nuvažiuoti kilometrą bus pigiau nei su tradiciniais dyzeliniais, jau nekalbant apie žymiai didesnį jų ekologiškumą.


Gamtinės dujos kainuoja dvigubai pigiau nei dyzelinas, o jų naudojimas neturi įtakos naudojamo variklio galingumui.


Naujasis variklis labiausiai bus pritaikytas regioniniams pervežimams, statybiniams darbams arba šiukšlių surinkimui. Variklio tūris – 12l., o sukurtas jis pagal „Cummins ISX12“ modelį. Be to jis gali dirbti ir su suspaustomis (CNG) ir su suskystintomis (LNG) dujomis. Variklio galia siekia 400 A. j., o sukimo momentas 1966 Nm.


Naujuosiuose vilkikuose varikliai bus montuojami su automatine arba mechanine pavarų dėže. Klientai taip pat galės rinktis vilkiko bakų dydį, priklausomai nuo jo atliekamų operacijų. Pirmasis rinkai bus pristatytas „Cascadia CNG“, kuris dirbs suspaustomis gamtinėmis dujomis.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Ketvirtadienį, balandžio 26 d. susitikime su Lietuvos muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju Jonu Miškiniu bei Muitinės procedūrų skyriaus vyr. specialistu Arvydu Kavaliausku asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius, sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas bei Informacijos ir IT skyriaus vyr. specialistas ryšiams su Rytų Europos šalimis Valdas Kazlauskas aptarė vežėjams aktualius klausimus.

Svarbiausia tema tapo unifikuotų dokumentų su Rusijos muitine įdiegimas – pakrovimo lapo taikymas vežant krovinius su dvišaliais leidimais. Tokio dokumento taikymą antradienį aptarė Susisiekimo ministerijos ir Rusijos transporto ministerijos atstovai.

Taip pat aptartas užsienio šalių vežėjų kontrolės ir leidimų patikros sugriežtinimas. Šią funkciją kartu su VKTI vykdo ir Lietuvos muitinė.

Vyko diskusija dėl pasienio punktuose susidariusios sudėtingos situacijos ir muitinės vidinių rezervų paieškos ir kai kurių kontrolės procedūrų supaprastinimo sprendžiant šią problemą.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rumunijos vežėjų asociacija informuoja, kad 2012 m. balandžio 30 d. yra paskelbta ne darbo diena, todėl šią dieną bus taikomi eismo apribojimai.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Jau visai neužilgo, gegužės 4 d. Įsigalios naujos baudos užsienio vežėjams už tarptautinių gabenimų pažeidimus. Rusai, nuo pat tų baudų įsigaliojimo pradžios planuoja daryti masinius vilkikų patikrinimus ir žiūrėti ar šie laikosi numatytų pervežimų reikalavimų.

Rusijos vežėjų asociacija „ASMAP“ siūlo patys savanorystės pagrindu atlikti tokius patikrinimus jau nuo gegužės 4 d. Jie siūlosi kartu su kontroliuojančių institucijų pareigūnais budėti transporto stebėjimo punktuose ir padėti tikrinti užsienio šalių vežėjų dokumentus. Rusų vežėjų asociacija tikisi, kad jau artimiausiu metu bus suderintos visos detalės su kelių inspektoriais.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (2012 m. balandžio 20-26 d.) mūsų šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 65 eismo įvykiai. Žuvo 5 žmonės (tarp pastarųjų - 1 nepilnametis), 77 sužeisti (tarp pastarųjų - 18 nepilnamečių). Žuvo 3 vairuotojai ir 2 pėstieji. Visi žuvusieji - vyrai. Jų amžiaus vidurkis - 21-eri metai.

Neblaivūs vairuotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo 2 eismo įvykiuose (sužeisti 3 žmonės).

Šiais metais (iki balandžio 27 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 75 žmonės (tarp jų 3 nepilnamečiai), t. y. žuvo 4 eismo dalyviais daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.


Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. balandžio 25 d. posėdyje pritarė Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių pakeitimui, kuriuo sumažinti naudotojo mokesčio dydžiai už mažus keleivinius autobusus (M2 kategorija) ir lengviausius krovininius automobilius (N1 kategorija).

Mažų autobusų (mikroautobusų), kuriuose yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams, 1 sėdima vieta vairuotojui ir kurie sveria ne daugiau kaip 5 tonas, savininkams ar valdytojams bus taikomas 1050 litų dydžio metų tarifas (buvo numatyta 1800 litų), o krovininių transporto priemonių, kurių masė neviršija 3,5 tonos, savininkams ar valdytojams bus taikomas 900 litų dydžio metų tarifas (buvo numatyta 1800 litų). Abiems minėtoms transporto priemonių kategorijoms taip pat bus taikomi nauji 140 litų – mėnesio, 60 litų – savaitės, 29 litų – dienos naudojo mokesčio tarifai.

2. Transporto priemonių savininkų ar valdytojų patogumui metų ir mėnesio vinjetes iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojančiomis kainomis galite užsisakyti internetu adresu www.keliuvinjetes.lt.

Išsamesnė informacija teikiama tel. 8-652-77734, (8-5) 252 6581.

Šaltinis LAKD

Nyderlandų bendrovė “Van Oord”, laimėjusi 130 mln. litų vertės Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo konkursą, pradėjo gilinti kanalą. Klaipėdos uosto direkcija šiemet paragino olandus kuo greičiau pradėti darbus.

Klaipėdos uostas pranešė, jog darbus olandų įmonė pradėjo savaitgalį.


Kanalo gilinimo ir platinimo projektas yra ypač svarbus Klaipėdos uostui. Jį įgyvendinus uosto plotis padidės nuo 120 iki 150 metrų, o gylis – nuo 13–13,5 metro iki 14,5 metro, rašoma uosto pranešime.


Anot uosto, padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas bei uosto konkurencingumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Projektą planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

“Pasiekus tokius uosto laivybos kanalo parametrus, bus sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 metrų, o plotis – 40 metrų”, – teigia uostas.

Klaipėdos uosto ir “Van Oord Dredging and Marine Contractors” sutartis dėl laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbų yra didžiausios vertės gilinimo sutartis per visą uosto istoriją. Planuojama, jog per metus bus iškasta apie 4,5 mln. kubinių metrų grunto ir iškelta daugiau nei 550 riedulių.


Klaipėdos jūrų uosto direkcija šiemet investicijų projektams yra numačiusi išleisti rekordinę sumą – 291 mln. litų. Pernai uosto investicijos siekė 144 mln. litų.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos ekspeditorių asociacijos narių susirinkime atsirado pasiūlymas papildyti esamus įstatymus naujais punktais. Jų nuomone pataisos padarytų daugiau tvarkos jų versle, o be to jie yra būtini, norint kad rusų ekspeditoriai liktų konkurencingi Rusijai įstojus į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO).

Ekspeditorių teigimu, jų veikla kaip niekur kitur yra per daug liberalizuota. Nėra jokių įstatymų nustatančių ekspedijavimo veiklą ir nėra jokių apribojimų norint užsiiminėti ekspedicine veikla. Rusijoje tą gali daryti bet kas. Ekspeditorių asociacija siūlo įvesti įstatymų pakeitimus, kad vietinės įmonės galėtų konkuruoti su užsienio kompanijomis.


Susirinkime buvo akcentuojama, kad geležinkeliai apsaugoti, kitų bėgių nėra ir čia veikia tik Rusijos kompanijos. Vietiniuose vandenyse plaukioti gali tik Rusijoje registruoti laivai, o ekspeditoriai ir vežėjai yra visiškai neapsaugoti.


Buvo ir kitokių pasiūlymų, kurie sustiprintų Rusijos ekspeditorių pozicijas. Kalbėta apie didelės ir stiprios ekspedicinės kompanijos Rusijoje įkūrimą, kuri savo dydžiu prilygtų didžiosioms Europos ekspedicinėms kompanijoms.


Ekspeditoriai aktyviai kalbasi tarpusavyje, ieško iniciatorių ir pasiruošę palaikyti ir padėti tokiam projektui. Tokia kompanija siektų sukurti terminalų tinklą, sustyguoti krovinių judėjimą, kad šis primintų geležinkelio darbą. Vilkikai atvyktų konkrečiu numatytu laiku, būtų greitai iškrauti, patikrinti, jei reikia, pasikeistų vairuotojas.


Rusijos ekspeditorių asociacija – nekomercinė organizacija jungianti savanoriškai į ją įstojusias ekspedicijos kompanijas ir siekianti papildomos naudos iš tarpusavio bendradarbiavimo. Taip pat  atstovauja ir gina bendrus interesus valstybinėse ir tarptautinėse institucijose.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Jei dažniau ar rečiau paryčiais keliaujate mūsų šalies greitkeliais, tai turbūt esate ne vieną kartą matę ant atitvarų pakibusius ar juos net pralaužusius ir į laukus išlėkusius sunkiasvorius. Tokios avarijos įvyksta tuščiuose keliuose, o prie vairo tuo metu sėdi tikri profesionalai. Tačiau nuovargis vienodai gali pakirsti ir darbo tempo neatlaikiusį profesionalą, ir ilgos darbo dienos įtampos neatlaikiusį verslininką.

Šio straipsnio autorius tai suprato prieš keliolika metų, auštant, visai netoli sostinės, kelyje Kaunas–Vilnius. Kokia buvo nuostaba, kai po, atrodytų, visiškai trumpo mirktelėjimo pasigirdo smūgis. Iš pradžių buvo net sunku suvokti, kad kažkas atsitiko, paėmė pyktis, kad kažkaip į šipulius sutrupėjo priekinis stiklas, ir tik suktelėjus žvilgsnį į dešinę nugara perėjo šiurpuliukai, kai keleivio krėslo vietoje pamačiau priekinį dešinės pusės ratą – automobilis stovėjo apsivijęs pakelės sodo medį. O viso šio finalo priešistorė – visai nekalta rutina. Tais laikais tekdavo darbo reikalais per mėnesį keletą kartų „suskraidyti“ į Berlyną, o šio straipsnio autorius tuomet turėjo gerokai daugiau jaunatviškų ambicijų, tad važiuodamas namo stodavo tik įsipilti degalų. Tačiau paskutinį kartą pritrūko vos 20 kilometrų.


Nuovargis atima galimybę blaiviai vertinti situaciją


Specialistai teigia, kad nuovargis pavojingas ir dėl to, kad jis atima iš vairuotojo galimybę adekvačiai vertinti situaciją. Ekspertai teigia, kad pavargęs vairuotojas daug lėčiau reaguoja į situaciją kelyje, o jo matymo laukas labai susiaurėja. Taigi, poveikis analogiškas kaip ir alkoholio. Beje, nuovargis yra nemenkos avarijų dalies kaltininkas. Lietuviškos statistikos čia nėra, bet tyrimus atliko mūsų kaimynai iš kitos Baltijos jūros pusės.


Valstybinis Švedijos judėjimo ir transporto institutas atliko tyrimus, kuriais siekta nustatyti ryšį tarp vairuotojų nuovargio ir avarijos statistikos. Padaryta tokia išvada: mažiausiai 25 proc. eismo nelaimių priežastis yra vairuotojo nuovargis arba mieguistumas. Švedai apklausė 700 vairuotojų, atsitiktine tvarka stabdytų keliuose. 14 proc. jų atsakė, jog yra jautę nuovargį prie vairo, o 3 proc. buvo taip pavargę, kad beveik miegodavo vairuodami.


Švedų tyrimus patvirtina ir visos Europos skaičiai. Kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančius žmonių. Be poilsio stengdamiesi įveikti ilgus atstumus, vairuotojai padidina riziką pakliūti į rimtą eismo įvykį ir ne tik patys patirti rimtų sužeidimų, bet ir sužaloti kitus eismo dalyvius.


„Puiki vairuotojo koncentracija yra būtina visuose kelionės etapuose, tai ypač pabrėžtina žinant, kad dauguma nuovargio sukeltų nelaimių atsitinka beveik pasiekus kelionės tikslą. Tokia tendencija aiškinama tuo, jog artėjant kelionės pabaigai mažėja vairuotojo įtampa, o kūnas tai priima kaip signalą, leidžiantį pailsėti," – sako gydytoja Aušra Merkienė.


Nuovargis – tai ne tik visiškas užmigimas


Miegas prie vairo – pats pavojingiausias pervargimo ženklas. Tiesa, kartais mes važiuojame net patys nežinodami, kad buvome trumpam snustelėję.  XXIa. saugaus eismo ekspertai vis dažniau vartoja sąvoka mikromiegas.


Tai tokia epizodinio sąmonės aptemimo forma, kai žmogus keletui sekundžių užmiega atmerktomis akimis ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudono šviesoforo signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų. Kuo didesnis nuovargis, tuo didesnė ir rizika patirti tokį rizikingą epizodą.


Kaip pastebėti tokią būseną? Pasak specialistų, jei važiuodamas automobiliu vairuotojas staiga supranta nepamenantis keleto paskutinių vairavimo sekundžių, jis greičiausiai buvo užmigęs mikromiegu.


Vilkikų vairuotojai su miegu kovoja geriausiai


52 proc. eismo įvykių dėl kurių kalti vilkikų vairuotojai įvyksta dėl nuovargio. Net 18-oje proc. šių įvykių vilkikų vairuotojai užmigdavo prie vairo. „Europen SafetyNet“ atliktas tyrimas sako, kad 60 proc. vilkikų vairuotojų pastoviai susiduria su mieguistumu už vairo.


Tačiau tai nereiškia, kad vilkikų vairuotojai užmiega dažniau nei kiti ir yra pavojingesni kelyje. Priešingai – suomių atliktas tyrimas parodė, kad vilkikų vairuotojai vairuoja kur kas saugiau nei kitų transporto priemonių vairuotojai. Jų avarijų skaičius dėl mieguistumo, tenkantis vienam nuvažiuotam kilometrui, yra vienas iš geriausių.


Beje, profesionalams jau talkina ir elektroniniai padėjėjai. Tai jau ne fantastika – pvz. „Volvo“ savo sunkvežimiuose naudoja sistemą „Driver Alert Support (DAS)“, kuri fiksuoja vairuotojo būseną jutikliais ir nustačius, kad vairuotojas yra pavargęs ir mieguistas, jį įspėja apie tai mirksinčiomis lemputėmis prietaisų skyde ir garsais.


Žvelgiant iš medicininės pusės


Susiruošusiems į tolimą kelią vairuotojams medikai pataria nepiktnaudžiauti visokiais stimuliatoriais. Kofeinas, „Red Bull“ ar panašūs dalykai energijos realiai nesuteikia, jie tik padeda intensyviai naudoti organizme esančią energiją. Be to, panaudojus stimuliatoriaus, organizmas kurį laiką suaktyvinamas, tačiau po to sekanti slopinimo fazė yra gerokai (apie 3 kartus) ilgesnė nei aktyvinimo fazė. Nuolat naudojant stimuliatorius, organizmas išsekinamas, kartu išsenka ir organizmo atsargos. Pasak medikų, važiuojant tolimą kelią labai svarbus yra tinkamas režimas.


„Galima važiuoti tūkstančius kilometrų be didesnių bėdų, tačiau čia reikia sudėlioti tinkamą darbo ir poilsio režimą, tiesiog kartais reikalingos trumpos pertraukėlės. Tai būtų trumpi sustojimai, kas 3–4 valandas. Kelionės pradžioje galima pravažiuoti net 6 val. Sustojimo trukmė būtų 15–20 min. Jo metu reikia būtinai atlikti tempimo pratimus, ištempti priekinius šlaunies raumenis ir klubą, juosmenį. Būtent trumpas sustojimas reikalingas siekiant išlaikyti optimalų stresinių hormonų lygį kraujyje, priešingu atveju prasidės stiprus organizmo slopinimas ir kelionę teks nutraukti. Pasėdėjus prie vairo jau 30 minučių, pradeda didėti stresinių (adrenalinas, noradrenalinas) hormonų lygis kraujyje – tai atsakas į judesio trūkumą. Stresiniai hormonai padeda įveikti sunkumus, tačiau jų lygis turi būti optimalus. Jeigu žmogus tampa nervingas, neatidus, tai jau reiškia, kad atsirado pernelyg didelė įtampa, vadinasi, reikia daryti pertrauką, atlikti mankštą, užkąsti. Didelė klaida yra vairuoti nesimaitinant, po to sustoti ir kaip reikiant prisiryti. Toks žmogus praktiškai nepajėgus vairuoti. Greitai apima miegas, prarandamas dėmesingumas. Virškinamasis traktas, virškindamas maistą, naudoja labai daug energijos, tuo metu net atsiranda nervų sistemos slopinimas. Be viso to, suvalgytas kepsnys patenka į kūną maždaug po 17 valandų. Greičiausiai energiją atstato angliavandeniai, t.y. kas nors saldaus“, – sako gydytoja Aušra Merkienė.


Pažink savo priešą


Jau netolimoje ateityje automobiliai patys turėtų įspėti vairuotoją apie pavojingą nuovargį. Pvz., sunkiasvoriuose jau dabar įrengiamos vairuotojų stebėjimo ir įspėjimo sistemos. Tačiau daugumai mūsų savo galimybes ir būseną vertinti tenka patiems. Todėl nerizikuokite savo ir aplinkinių gyvybėmis ir sustokite bent trumpam poilsiui, kai tam ateina laikas. Pagrindiniai pavojingo nuovargio požymiai yra šie:


– pradedate nuolat žiovauti, tai – pirmasis nuovargio požymis;


– pravažiavote raudoną šviesoforą to nė nepastebėję (pavargęs vairuotojas pirmiausia koncentruojasi į patį vairavimo procesą, vangiai reaguodamas į tokius signalus, kaip šviesoforas ar kelio ženklai);


– negalite prisiminti, kaip staiga atsidūrėte taip arti priekyje važiuojančio automobilio;


– jūsų akių vokai apsunksta, vis dažniau prisimerkiate;


– nesugebate susikaupti ir susikoncentruoti į kelią;


– nepastebite ir nemažindami greičio grubiai įveikiate horizontalias kliūtis, pavyzdžiui, neapsukate duobės, užkabinate kelkraštį.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdoje, Šilutės pl. 3, vietoj buvusių techninės apžiūros stočių Tilžės g. 49 ir Mokyklos g. 45 pradės veikti nauja moderni techninės apžiūros stotis. Techninės apžiūros stotyje bus atliekama visų klasių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomoji techninė apžiūra.

Naujoje techninės apžiūros stotyje įrengtos dvi lengvųjų automobilių ir jų priekabų, mopedų ir motociklų techninės apžiūros linijos ir viena sunkiasvorių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros linija.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijoje ir toliau griežtėja baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jau ne kartą šiai metais buvo pranešama apie griežtėjančius reikalavimus ir didėjančias baudas ir nepanašu, kad rusai būtų linkę sustoti. Šį kartą baudos didinamos už nusižengimus, kurie anksčiau būdavo baudžiami minimaliomis baudomis.

Siūloma, kad minimali piniginė nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus būtų ne 100 rublių (8,9 Lt), o 500 (44.5 Lt.) . 100 rublių baudos buvo numatytos už posūkių nerodymą, bereikalingą garsinio signalo naudojimą, važiavimą atbuline eiga autostradose.


Jau rašėme apie tai, kad vairuotojai galės sumokėti tik pusę baudos, jei tai padarys per 10 dienų nuo jos paskyrimo ir neginčys nusižengimo. Taip pasielgta, norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Pagal statistiką, praėjusiais metais Rusijoje buvo išrašyta 50 mln. kelių eismo taisyklių pažeidimo protokolų. 10 mln. iš jų liko neapmokėti, o nusižengę vairuotojai liko skolingi valstybei beveik 4 mlrd. rublių (368 mln. Lt.).


Jei vairuotojas vis tik nuspręstų skųsti policijos inspektorių sprendimą, tuomet jam tai reikia padaryti per 10 dienų nuo baudos išrašymo. Po to įsigalioja administracinės teisės pažeidimų reguliavimo tvarka, kuri gali baigtis ir areštu, už laiku nesumokėtą baudą. Areštas gali būti netaikomas tik pirmą kartą nespėjusiems laiku apmokėti baudų.


Prevencija. 100 mlrd. (8,9 mlrd. Lt) rublių eismo saugumui


Jau dabar garsiai kalbama apie galimybę įteisinti baudų skyrimą už pažeidimus, kuriuos užfiksuoja video kameros. Kameras filmuojančių pagrindines sankryžas ir kitas kelių vietas siūloma įrengti visoje Rusijoje. Tam iki 2020 m. planuojama skirti 100 mlrd. rublių.


Dauguma transporto specialistų teigia, kad Rusijoje per metus padaroma apie 6 mlrd. kelių eismo taisyklių pažeidimų. Policija surašo tik 50 mln. protokolų. Policija be kamerų pagalbos yra nepajėgi sugaudyti bent didesnės dalies pažeidėjų, dėl to Rusijos keliuose ir toliau įvyksta daugybę avarijų kurios kyla dėl žmogiškojo faktoriaus.


2005 m. buvo pradėta programa, kuria siekta padidinti eismo saugumą. Jai skyrė 52  mlrd. rublių (4,62 mlrd. Lt.)ir tikėjosi, kad per metus keliuose žus ne daugiau 23 tūkst. žmonių. 2005 m. šis rezultatas buvo 34 tūkst. 2011 m. Rusijos keliuose žuvo 27,9 tūkst., tačiau šiais metais šis skaičius kol kas didėja.


Rusijoje keliuose žūsta vidutiniškai 10 kartų daugiau žmonių nei Japonijoje, penkis kartus daugiau nei JAV ir tris kart daugiau nei ES.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Beveik neįtikėtina, tačiau Seime svarstomos Vidaus vandenų transporto kodekso pataisos, kurios leistų mažųjų laivų savininkams keleivius plukdyti be licencijos.

Išduotos tik 38 licencijos

Iki šiol galiojusią keleivių ir krovinių vežimo vidaus vandenų laivais licencijavimo tvarką siūloma supaprastinti, kad sumažėtų administracinė našta verslui.

Specialistai jau būgštauja, kad, nebereikalaujant įsigyti licencijų, pramoginių katerių ir laivelių savininkus bus sunkiau kontroliuoti.

Ypač vasaros sezoną dažnai regimas vaizdas – pramogautojų pilni laiveliai ant bangų supasi ne tik Kuršių mariose ar jūroje, jų apstu ir Nemuno žiotyse ar kitose upėse.

„Kol kas išduotos 38 licencijos keleivių vežimui. Dar du pateiktus prašymus mes svarstome“, – aiškino Saugios laivybos administracijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas Škimelis.

Siūlo įvesti patentų sistemą

Seimui po poros savaičių bus pateiktas svarstyti įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama, kad keleivių ir krovinių vežimu galėtų užsiimti ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys.

Vis dėlto Seime suabejota, ar vienas fizinis asmuo, dirbantis individualios veiklos pagrindu, gali sudaryti laivo įgulą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad iki šiol norintieji gabenti keleivius privalo steigti akcines bendroves, nors realiai tuo užsiima tik vasaros metu.

„Kam guminei valčiai kasmetė techninė apžiūra? Tik laiko gaišimas ir lėšų švaistymas. Pavyzdžiui, Šilutės rajone yra daugybė mažųjų laivų, tačiau, norėdami vasarą plukdyti žmones, jie visus metus privalo išlaikyti uždarosios akcinės bendrovės direktorių ir buhalterį“, – tikino R.Žemaitaitis.

Seimo narys aiškino, kad siūloma įvesti patentinę sistemą, kuri suteiktų galimybę laisviau užsiimti tokia veikla.

„Žiemą laivas ledu neplaukia, o mokesčius reikia mokėti. Manau, nuo gegužės iki spalio tokie laivų savininkai už valstybės nustatytą rinkliavą galėtų plukdyti poilsiautojus“, – teigė šilutiškis.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/maziesiems-laiveliams-viesi-ateitis-423045#ixzz1tDjpho9I

Nereikės registruoti

Saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius tikino, kad dabar galiojanti tvarka įpareigoja įmones keleivių vežimui įsigyti licencijas bei kasmet atlikti laivo techninę apžiūrą.

„Tokie laivai kontroliuojami reidų metu, jei pasitaiko pažeidimų, taikomos poveikio priemonės. Mano asmenine nuomone, keleivių vežimas turėtų būti kontroliuojamas licencijų ar atskirų leidimų būdu“, – tikino L.Kasparavičius.

Seimo atstovo R.Žemaitaičio teigimu, tokie pokyčiai turėtų būti skirti tik mažiems, 4–6 žmones galintiems plukdyti laivams.

Oficialiai Šilutėje keleivių plukdymui licencijas įsigyja nuo 4 iki 7 įmonių, kiti gi tuo užsiima nelegaliai.

„Uostamiestyje į delfinariumą ir Smiltynę plukdo dideli laivai, jiems šios lengvatos neturėtų būti taikomos“, – teigė Seimo narys.

Taip pat įstatymo pataisa siūloma įvesti tvarką, kuri nereikalautų privalomai registruoti apie 30 tūkst. mažųjų pramoginių laivų ir burinių jachtų.

Šaltinis Kauno diena
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt