Rusijai pradėjus taikyti sugriežtintą tarptautinių vežimų kontrolę, mūsų šalies vežėjai susidūrė su naujais iššūkiais, kuriuos kartu su juristais ketina aptarti konferencijoje „Transportas – eksporto variklis“.
Konferencijoje apie vežėjų darbo Rytų rinkose patirtį, problemas ir perspektyvas diskutuos transporto verslą vienijančių asociacijų atstovai, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos muitinės atstovai. Vežėjų darbo Rytų muitų sąjungoje teisinius aspektus apžvelgs „Eurazijos transporto operatorių susivienijimo“ vadovas, transporto ir muitinės teisės ekspertas iš Maskvos Aleksandras Žigulinas. Teisinę aplinką sugriežtinus tarptautinių vežimų kontrolę Rusijoje ir galimus sprendimus aptars juridinės firmos „Jurvest“ partneris Romanas Obrazcovas.
Šios problemos rūpi nemažai mūsų šalies transporto verslo daliai. Asociacijos LINAVA duomenimis, Rusijos kryptimi važiuoja daugiau kaip 600 asociacijai priklausančių transporto bendrovių ir apie 13 tūkst. vilkikų.
Vežėjų konferencijoje taip pat bus pristatyti šio sektoriaus tyrimai ir apklausų rezultatai, aptarti lūkesčiai ir didžiausios baimės.
Konferencija rengiama transporto ir logistikos parodoje „TransBaltica“ gegužės 23 d.
Paroda „TransBaltica“vyks gegužės 22-24 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Šiemet parodoje dalyvaus per 60 kompanijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos. Įėjimas į parodą nemokamas.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-14
Praėjusią savaitę vežėjai ir toliau labiausiai dairėsi į Rusijos pusę. Buvo laukiama pirmųjų žinių susijusių su padidėjusia atsakomybe už tarptautinių pervežimų pažeidimus. Kol kas informacijos apie nubaustus Lietuvos vežėjus nėra. Ar tai tyla prieš audrą? Praėjusią savaitę Rusijoje buvo ir prezidento inauguracija ir pergalės dienos minėjimas, galbūt dėl to vežėjai kol kas nebuvo ypatingai tikrinami?
Lenkija
Lenkai nelaukė pirmųjų nuobaudų savo vežėjams ir jau pirmadienį kalbėta apie tai, kad kaimynai sugriežtino sunkvežimių kontrolę, o pagrindinis taikinys yra leidimų gabenti krovinius per Lenkiją turėjimas ir teisingas jų užpildymas.
Tai nebuvo visos žinios atskriejusios iš Lenkijos. Darbo savaitės pabaigoje muitininkai surengė streiką. Ir nors buvo tikimasi blogiausio, dėl operatyvaus informacijos paskelbimo labai didelių eilių nesusidarė, vilkikai pasuko kitais keliais.
Baltarusija
Baltarusija ir toliau aktyviai stiprina savo kaip tranzitinės šalies pozicijas. Nutarta per artimiausius keletą metų pastatyti 48 muitinės – logistikos centrus. Pusė šių sandėlių bus Minsko apskrityje, o likę įsikurs šalia svarbių tranzitinių kelių.
Taip pat pranešta, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. pradės veikti daugiau mokamų kelių atkarpų. Mokesčiai bus renkami iš visų transporto priemonių, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 t., o taip pat iš visų lengvųjų automobilių, kurie registruoti ne Muitų sąjungoje.
Lietuva
Lietuvoje irgi buvo gana svarbių žinių vežėjams. Visų pirma Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu patvirtintas Pažeidimų, už kuriuos bausti vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas nelaikomi turinčiais nepriekaištingą reputaciją, sąrašas.
Muitinės departamentas informavo, kad ruošiasi peržiūrėti greitai gendančių prekių sąrašą, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos generalinio direktoriaus.
Savaitė pasibaigė žiniomis iš „Linavos“ prezidiumo posėdžio. Visi kalbinti prezidiumo nariai teigė, kad posėdis buvo labai produktyvus, apsvarstyti visi darbotvarkėje numatyti klausimai: išrinkta buhalterinę apskaitą vesianti įmonė, patvirtinti įvairių darbo grupių veiklą apibrėžiantys reglamentai, asociacijos skolininkams kuo greičiau pateikti skolų grąžinimo grafikus, pristatyti pirmojo šių ketvirčio finansiniai rezultatai, kurie pranoko lūkesčius.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kas Lietuvos ekonomika ryškesnio augimo sulauks tik kitais metais.
Vis dėlto finansų krizę patiriančioje Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos ūkis šiemet bus vienas sparčiausiai kylančių po Lenkijos, praneša Lietuvos radijas.
EK skaičiavimai rodo, kad šiais metais Lietuvos ūkio augimas pasieks 2,4 proc., o kitąmet, jei Vyriausybės politika nesikeis, BVP išaugs 1 procentiniu punktu.
Pagal dabartinius skaičiavimus, kitais metais geriausių ekonomikos rezultatų 27 valstybių bloke pasieks trys Baltijos šalys – sparčiausiai augs Estijos, tuomet Latvijos ir Lietuvos ūkiai.
Nedarbas 2013-aisiais, lyginant su šiemet, Lietuvoje turėtų sumažėti 1 procentiniu punktu, tačiau EK skaičiavimais, jis vis dar išliks didesnis nei ES vidurkis.
Infliacija Lietuvoje, palyginti su dabartiniu rodikliu, ir šiemet, ir kitąmet turėtų sumažėti.
EK prognozuoja, kad Europos Sąjungoje šiemet sparčiausiai ekonomika kils Lenkijoje, o didžiausias smukimas laukia Graikijos.
Visoms 27 ES šalims EK prognozuoja nulinį augimą šiais metais, o 2013-iesiems – 1,3 proc.
Pagal EK prognozes, 17 šalių, kurios naudoja eurą, ūkis 2012 metais smuks 0,3 proc. Tuo metu 2013 metams numatomas 1 proc. augimas.
Europos Komisija du kartus per metus rengia savo ekonomikos apžvalgą ir stebi, kaip šalių vyriausybių politika skatina ūkio augimą.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. gegužės 2 d. Briuselyje vyko kelių transporto sektoriaus socialinio dialogo komiteto prie Europos Komisijos generalinio direktorato Užimtumui, socialiniams reikalams ir įtraukčiai (DG EMPLOYMENT), darbo grupės posėdis. Asociaciją LINAVA darbdavių pusėje kartu su IRU ir kitomis asociacijomis atstovavo advokatas Justinas Usonis.
Posėdyje buvo diskutuojama dėl socialinių partnerių pozicijos apie ES Komisijos parengtą transporto sektoriaus baltąją knygą Transportas 2050. Pagrindiniai tikslai, kurių bus siekiama iki 2050 m., yra šie:
- Pasiekti, kad miestuose nebeliktų įprastais degalais varomų automobilių.
- Pasiekti, kad 50 proc. vidutinio nuotolio tarpmiestinio keleivių ir krovinių vežimo keliais paslaugų būtų perkelta į geležinkelių ir vandens transporto sektorių.
- iki 2050 m. 60 proc. sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.
IRU ir jos asociacijų atstovai išreiškė savo prieštaravimus tokiems tikslams, kurie yra diskriminaciniai kelių transporto šakos atžvilgiu, ją silpninantys. Ekologiniai reikalavimai yra diegiami neproporcingai (pvz. vandens transportui taip griežtai netaikomi ir pan.).
Socialiniai partneriai pradėjo formuluoti bendrą rezoliuciją dėl baltosios knygos, ties kuria bus dirbama ateinančiu laikotarpiu.
Posėdžio metu Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) atstovai pristatė studiją dėl vairuotojų kvalifikacijos direktyvos (2003/59/EB) įgyvendinimo ES šalyse narėse ir statistiką apie kelių eismo įvykius, kuriuose buvo įtrauktas komercinis kelių transportas. Imamasi veiksmų kelių eismo įvykių mažinimui pasiekti – bus stiprinama kontrolė keliuose. Galvojama apie papildomus reikalavimus ir vairuotojams mėgėjams vairuojantiems automobilius iki 3,5 t., nes ES užregistruota apie 6 mln. tokių vairuotojų.
Komisija taip pat inicijuoja triukšmo mažinimo priemones kelių transporte. Sumažinus krovininių automobilių skleidžiamo triukšmo lygį, būtų galima kai kurias miesto transportavimo paslaugas teikti naktį, taip sumažinant spūstis dieną ir pan.
Pastaba: Asociacijos LINAVA atstovo kelionės į posėdį išlaidas apmokėjo ES Komisija.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per šių metų keturis mėnesius į nacionalinį biudžetą, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai, gauta 6 mlrd. 618,6 mln. litų. Tai 131,4 mln. litų arba 2 proc. daugiau nei prognozuota, nurodo Finansų ministerija. Visų pagrindinių mokesčių surinkimas viršijo prognozę.
Į valstybės biudžetą pajamų per sausio-balandžio mėnesius gauta 5 mlrd. 564,6 mln. litų, t.y. 70,1 mln. Lt arba 1,3 proc. daugiau nei prognozuota.
Daugiausia pajamų per keturis šių metų mėnesius surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 3 mlrd. 90,4 mln. litų. Buvo prognozuota surinkti 3 mlrd. 89,3 mln. litų.
Per šį laikotarpį 1 mlrd. 87,8 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes). Buvo prognozuota gauti 1 mlrd. 59,9 mln. litų.
Pelno mokesčio per šių metų sausio-balandžio mėnesius surinkta 209,6 mln. litų, prognozuota surinkti 183,8 mln. litų.
Nacionalinio biudžeto (kartu su savivaldybėmis) pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 1 mlrd. 167,7 mln. litų, buvo prognozuota – 1 mlrd. 112,6 mln. litų.
Patvirtintame 2012 metų valstybės biudžeto plane (be 7 mlrd. 131,1 mln. litų ES ir kitos paramos lėšų), numatyta gauti 18 mlrd. 16,2 mln. pajamų, o išlaidos sudarys 18 mlrd. 624,2 mln. litų.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Atlikdama degalų kainų stebėseną, Finansų ministerija analizavo padėtį Lietuvos didmeninėje ir mažmeninėje rinkose bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių, į kurias degalus tiekia „Orlen Lietuva“, mažmeninėse rinkose. Nuo balandžio pradžios (14 savaitė) ši naftos perdirbimo įmonė mažino didmenines degalų kainas, tačiau mažmeninių rinkų reakcija skirtingose šalyse buvo skirtinga – Estijoje ir Latvijoje kainos pradėjo mažėti, tuo tarpu Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos nesikeitė.
Gegužės 7 d. Europos Komisijos duomenimis, dyzelino kaina Lietuvos degalinėse buvo tik vienu centu už litrą mažesnė nei Estijoje, nors dyzelinas mūsų šalyje apmokestinamas 29 centais už litrą mažiau nei Estijoje. A95 markės benzinas pastarojoje pigesnis 25 centais už litrą, nors dėl mokesčių įtakos kaina turėtų skirtis apie 12 centų už litrą. Išsamesnę informaciją apie degalų kainas su ir be mokesčių rasite žemiau pateikiamoje lentelėje.
Primename, jog dėl pereinamojo laikotarpio mūsų šalis taiko mažiausią dyzelino akcizą visoje Europos Sąjungoje, tačiau mūsų šalyje parduodamo dyzelino kaina be mokesčių, paprastai yra keliais ar keliolika centų didesnė nei aplinkinėse ES valstybėse.
Benzinui didesnį nei minimalų akcizo tarifas taiko ne tik Lietuva, bet ir visos kaimyninės ES šalys – Estija, Latvija, Lenkija. Šiuo metu Seime registruotas siūlymas nuo 2012 m. birželio 1 d. sumažinti akcizų tarifą benzinui iki ES leistino minimumo. Teigiama, kad tokiu atveju benzino kaina degalinėse galėtų sumažėti vidutiniškai 30 centų vienam litrui (įskaitant akcizo mažinimo poveikį PVM), tačiau yra didelė tikimybė, kad vartotojai efektą pajus ne iš karto, benzinas tiek neatpigs Lietuvos degalinėse, o sumažėjusios kainos laikysis trumpai.
Finansų ministerija ne kartą akcentavo, kad degalų kainos priklauso ne vien nuo akcizų ar mokesčių, bet pirmiausia, nuo naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Taip pat – ir nuo konkurencijos rinkoje, kuri lemia perdirbėjų ir pardavėjų antkainius bei degalų paklausos.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vienintelė Baltijos šalyse automobilių kompresorių gamintoja „Panevėžio Aurida“ pradėjo tiekti kompresorius didžiausiai Rusijos sunkvežimių gamyklai „KamAZ“.
„Po ilgų derybų pasirašėme sutartį su Rusijos sunkvežimių gigantu „KamAZ“. Tai didžiulė įmonė ir rimtas pirkėjas. Ilgiausiai užtrukome derindami kompresoriaus kainą“, -sako bendrovės generalinis direktorius Redas Klupšas.
Šiais metais palyginus su praėjusių metų I ketvirčiu išaugo ir įmonės apyvarta bei pajamos. Palyginti su 2011 metais, 53,4 proc. daugiau parduota kompresorių. Įmonės pajamos išaugo 65,6 proc. Pernai I ketvirtį įmonė gavo 3,9 mln. Lt pajamų, šiemet - 6,5 mln. Lt. Šiuo metu įmonėje dirba 166 darbuotojai.
„Panevėžio Aurida“ įkurta 1995 metais privatizavus Panevėžio autokompresorių gamyklą. Pagrindinė veikla - autokompresorių gamyba. Savo produkciją eksportuoja į Lenkiją, Rusiją, Ukrainą, Bulgariją, Vengriją.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Žmogus lepus sutvėrimas – vos tik termometro stulpelis pradeda rodyti vasarišką temperatūrą, sėsti į automobilį jau nelabai norisi. Karšta saulė metalinę dėžutę per kelioliką minučių paverčia vos ne orkaite. Tokiomis akimirkomis automobilių šeimininkai prisimena vienintelį išsigelbėjimą – kondicionierių.
Prieš kelis dešimtmečius oro kondicionierių buvo galima rasti didesnėse ir gana prabangiose mašinose, tačiau šiandien šis mechanizmas yra didžiosios dalies kasdienių automobilių įrangos dalis. Tačiau kaip jį prižiūrėti, kokios jo naudojimo pagrindinės taisyklės ir kokius pavojus jis kelia, žino tikrai ne visi.
Kaip veikia kondicionierius?
Kad bent paviršutiniškai žinotume kaip veikia šaltą orą į įkaitusį automobilio saloną tiekiantis mechanizmas, trumpai supažindinsime su jo pagrindiniais veikimo principais. Mums dalį fizikos kurso priminė inžinierius Mantas Pilkis.
„Temperatūra yra energijos „intensyvumo“ matas. Ji atspindi, kiek energijos tūrio vienete sukaupė tam tikras kūnas. Energija savaime yra perduodama iš šiltesnio kūno į šaltesnį. Bet koks skystis garuodamas atšaldo su juo besiliečiančius daiktus ar aplinką. Tuo galima įsitikinti užlašinus eterio, acetono ar kitos lengvai garuojančios medžiagos ant rankos. Lygiai taip pat bet kokie garai kondensuodamiesi išskiria šilumą. Šios fizikos tiesos panaudojamos kiekvienuose namuose, buitiniuose šaldytuvuose“ – pasakojo inžinierius M. Pilkis.
Automobilio kondicionavimo sistemą sudaro kondicionieriaus radiatorius, surinkimo rezervuaras, plėtimosi vožtuvas (arba plėtimosi vamzdelis), garintuvas ir kompresorius.
Kondicionierius padeda ir peršalti
Kondicionieriumi naudotis irgi reikia mokėti – piktnaudžiaujant jo galimybėmis galima peršalti net ir viduryje vasaros.
„Klimato kontrolės sistemos, kurios automatiškai palaiko vienodą temperatūrą, dabar jau pačios skirsto šalto oro srautus automobilio salone, atsižvelgdamos į žmogaus fiziologija. Sudėtingesnė situacija su paprastais kondicionieriais, kurių veikimą valdo vairuotojas. Jei jis susireguliuos automobilio ventiliavimo sistemos deflektorius taip, kad šalto oro srovė „gaiviai“ pūstų į galvą – liga garantuota. Kadaise tuo įsitikinau ir pats, kai įsigijau savo pirmą automobilį su oro kondicionavimo sistema“ – juokiasi inžinierius M. Pilkis.
Tuo tarpu medikai pastebi, kad svarbi detalė yra ir temperatūrų skirtumas. Kaip teigia gydytoja Aušra Merkienė, per karščius nevertėtų susigundyti pernelyg gaivia vėsa automobilio salone.
„Jei lauke 30 laipsnių šilumos, automobilyje kartais norėtųsi nustatyti 18 laipsnių temperatūrą. Tačiau toks temperatūrų skirtumas neigiamai veikia sveikatą – labai tikėtina, kad po tokio pasivažinėjimu jums tektų kreiptis pas savo šeimos gydytoją. Optimalu, kad salono ir išorės temperatūrų skirtumas neviršytų 5-6 laipsnių.“ – sako gydytoja A. Merkienė.
Nešvara gali sukelti ligas ir alergiją
Jei turite automobilį su kondicionieriumi, jums turbūt teko pastebėti, kad jį įjungus mašinos salone kartais pasklinda nemalonus kvapas. Šių nepatogumų atsiradimą sąlygoja kondicionieriaus naudojimo periodiškumas.
„Taip atsitinka todėl, kad kondicionierius sujungtas bendru cirkuliavimo ratu su visa automobilio šildymo sistema. Per garintuvą ventiliatoriumi į mašinos saloną patenka norimos temperatūros oras. Ant šio garintuvo atsiranda drėgmė, dulkių ir purvo čia būna į valias“ – sako inžinierius M. Pilkis.
„Kondicionierių ir alergijų ryšį jau seniausiai pastebėjo medikai. Natūralu, nes drėgna terpė prie aušintuvo yra ideali bakterijų, grybelių ir visokiausių ligų sukelėjų atsiradimo ir dauginimosi vieta. Aš tikrai nebijau sutirštinti spalvų ir galiu užtikrinti jus, kad tinkamai neprižiūrimas automobilio oro kondicionierius yra tikrų tikriausias ligų generatorius,“ – sako gydytoja Aušra Merkienė.
Norint to išvengti, reikia prisiminti būtiną, tačiau daugelio vairuotojų vis pamirštamą kondicionieriaus valymo procesą.
„Specialistai pataria profilaktiškai valyti kondicionavimo sistemą bent vieną kartą per metus. Idealus laikas – pavasaris, kadangi žiemą jis nenaudojamas, o šildymo sistemos karštis pagreitina bakterijų ir grybelių dauginimąsi.“ – pasakojo automobilių inžinierius M. Pilkis.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Mes ne ekspeditorių rėmėjai, mes verslininkai“ – šaukte šaukia vežėjai, kuriems kai kurie ekspeditoriai už suteiktas paslaugas siekia pritaikyti vis ilgesnius atsiskaitymo terminus. Ne taip seniai rašėme, kad atsiskaitymus jie linkę vilkinti dėl nepateikiamų CMR važtaraščių originalų, tačiau, pasirodo, kad originalaus važtaraščio negavimas ne vienintelė priežastis vilkinti atsiskaitymus.
Iki 30 dienų atsiskaitymo terminai po krovinio pristatymo – įprastas rinkoje reiškinys, tačiau kai Lietuvos ekspeditoriai kelių šimtų eurų vertės apmokėjimui reikalauja 60– ies darbo dienų, tai stebina ilgametę patirtį turinčius vežėjus ir verčia suabejoti tokių ekspeditorių patikimumu. Tiesioginiai užsakovai neretai vertina ekspeditorius dėl suteikiamų lanksčių atsiskaitymo galimybių, tačiau šios galimybės įprastai suteikiamos vežėjų sąskaita, kurie tampa savotiškais ekspeditorių kreditoriais.
Pakalbinome Didžiosios Britanijos ekspedijavimo ir tarptautinių pervežimų kompanijos „Moveo UK“ atstovą Tadą Gaižutį. Bendradarbiaudamas su Lietuvos ekspeditorių kompanija T. Gaižutis sulaukė užsakymo, kuriame buvo nurodytas ne iš anksto suderintas 20 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminas, o 45 darbo dienos. „Paskambinęs ekspeditoriams, sužinojau, kad įprastai jų atsiskaitymo terminai – net 60 darbo dienų ir pateikdami 45 darbo dienų terminą jie mums ir taip daro dideles išlygas,“ – naujoviškais atsiskaitymo terminais stebėjosi T. Gaižutis veždamas krovinius į Italiją, Ispaniją, Prancūziją ir kitas šalis nesusidūręs su ilgesniu nei 45 kalendorinių dienų mokėjimo atidėjimu. Anot Lietuvos vežėjų praktinių pastebėjimų, Lietuvoje įprastai užsakovai atsikaito per 30 dienų kalendorinių dienų, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje 40 – 60 dienų, tačiau kuomet kai kurie Lietuvos užsakovai atsiskaitymui prašo net 3 mėnesių (60 darbo dienų), pradedama abejoti jų patikimumu ir reputacija... Pats T. Gaižutis dirbdamas Didžiosios Britanijos kompanijoje, sakė su vežėjais įprastai atsiskaito per 30 dienų po skanuoto CMR važtaraščio ir sąskaitos gavimo elektroniniu paštu. CMR originalų jo kompanija net nereikalauja, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus.
45 – 60 dienų atsiskaitymo terminus siūlantys Lietuvos ekspeditoriai arba turi rimtų finansinių problemų, arba per daug lepina savo klientus, užsakiusius krovinio pervežimą. Kita vertus, jei ekspeditoriaus užsakovui užtenka lėšų įsigyti krovinį iš kitos šalies, kyla klausimas, ar jam prireikia kelių mėnesių, kad jis surinktų sumą, reikalingą atsiskaityti už krovinio pervežimą?
Tarptautinius pervežimus vykdančios Šiaulių Sauliaus Monkaus įmonės savininkas kartais sulaukia skambučių iš vienadienių naujų ekspeditorių, kurie siūlo savo paslaugas, pradeda diktuoti atsiskaitymo sąlygas (40 dienų ir ilgesnius terminus), o galiausiai, dar pradeda žeminti, kad vežėjai tik iš jų malonės „duoną valgo.“ Anot S. Monkaus, tai viena iš priežasčių, dėl kurių, rinkos nespėję užkariauti nauji ekspeditoriai sprogsta kaip muilo burbulai.
Lietuvos vežėjai yra pakankamai geros nuomonės dėl Latvijos ekspeditorių, su kuriais retai kada iškyla atsiskaitymo problemų. S. Monkus, kurio apie 50 proc. užsakovų yra iš Latvijos, džiaugėsi, kad per aštuonerių metų darbo patirtį buvo vienintelis atvejis, kai kilo problemų dėl atsiskaitymo su Latvijos ekspeditoriais. Nors įmonė per ilgus veiklos metus rado patikimų partnerių ir Lietuvoje, įmonės vadovas atskleidė, kad latvių visai kitoks požiūris į verslą, žodžio laikymąsi ir padorumą.
Kaimyninėje Latvijoje įprastas atsiskaitymo terminas 30 – 35 dienos po krovinio pristatymo. Kaip Cargonews.lt redakcijai pasakojo pervežimo paslaugas teikiančios įminės „GV Plus“ atstovas Jevgenijs Juhņevičs: „Esame vežėjai, ne ekspeditorių rėmėjai. Nejaugi prašantys 45 – 60 dienų mokėjimo atidėjimo ir atlyginimus gauna po 45 – 60 dienų?“ – stebėjosi J. Juhnevičs, Cargo.lt forume pasiūlęs, ekspeditorius vilkinančius atsikaitymą ilgiau nei 35 diena įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Anot jo, esminės problemos tai neišspręstų, tačiau vežėjai matytų, su kuriais ekspeditoriais be avanso geriau nedirbti. T. Gaižučio nuomone: „Ekspeditoriai, kurie atsiskaitydavo per 45 dienas, taip dirbs ir toliau. Jei krovinių neims Lietuvos, Latvijos ar Anglijos vežėjai, atsiras Lenkijos, Baltarusijos vežėjai, kurie bet kokiu atveju paims tą krovinį.“ „Juodasis sąrašas“ galėtų veikti kaip prevencinė priemonė, padedanti pasitikrinti ekspeditoriaus patikimumą.
Advokatė Reda Aleksynaitė atskleidė, kad standartinių atsiskaitymo terminų įstatymas nereglamentuoja ir atsiskaitymas priklauso tik nuo šalių susitarimo. Nors praktikoje toks dalykas sunkiai įsivaizduojamas, tačiau, jei atsiskaitymo įvykdymo terminas neapibrėžtas, pagal Civilinio Kodekso 6.53 str. 2 d. Prievolę skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-14
Automobilių rinka pirmąjį 2012 m. ketvirtį pasitiko optimistiškai. Autoplius.lt ir valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, iš viso įvyko 86 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių.
Palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu, automobilių rinka paaugo 14,9 proc. (pernai užfiksuota 74,7 tūkst. sandorių). Apie 13 proc. paaugo ir apyvarta: 2012 m. pirmąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,088 mlrd. litų, o prieš metus – už 965 mln. litų.
Ypač padidėjo naujai įvežtų automobilių skaičius, kuris pirmąjį 2012 m. ketvirtį (31,8 tūkst.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai (22,5 tūkst.), padidėjo net 41 proc.
„Prognozavome, kad naujai įvežtų automobilių skaičius didės, tačiau lūkesčiai buvo gerokai viršyti. Naujai į šalį įvežti automobiliai yra ketveriais metais naujesni nei eksploatuojami Lietuvoje – vidutinis pirmą kartą šalyje įregistruoto naudoto lengvojo automobilio amžius yra 10,6 metų, t. y. keliais mėnesiais jaunesnis negu pernai. Nemažai naujai įvežamų automobilių yra 6–10 m. amžiaus. Pagrindiniai minėtų transporto priemonių pirkėjai yra lietuviai, o tai įrodo, kad prekyba aktyvėja ir lietuviai perka naujesnius ir, tikėtina, ekonomiškesnius automobilius“, – sako Autoplius.lt plėtros vadovas V. Daukšas.
Pardavimai geresni
Lietuvoje ir toliau pagrindinę rinkos dalį sudaro naudotų automobilių pardavimai – 96,3 proc. visų sandorių. Naudotų automobilių sandorių skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, ūgtelėjo 15,3 proc. (nuo 71,8 iki 82,7 tūkst.).
Nauji automobiliai sudaro tik labai mažą dalį visų sandorių Lietuvoje (3,7 proc.), tačiau, lyginant apyvartas, jiems išleidžiama penktadalis (19,7 proc.) visos automobilių rinkos pinigų.
„Prognozavome, kad 2012-ųjų startas dėl neaiškios ekonominės situacijos bus nelengvas, o naujų automobilių pardavimai išsilaikys panašiame lygyje kaip ir 2011-aisiais. Taip ir atsitiko – naujų automobilių pirmąjį ketvirtį parduota 3,2 tūkst., t. y. 6,6 proc. daugiau nei pernai“, – teigia V. Daukšas.
Per pirmąjį 2012 m. ketvirtį 65,9 proc. Lietuvoje parduotų naujų automobilių buvo varomi dyzelinu, 34,4 proc. – benzinu.
Skaitykite daugiau: http://www.diena.lt/naujienos/transportas/i-lietuva-ivezama-daugiau-automobiliu-425710#ixzz1up9dHwaC
Šaltinis Kauno diena
Su UAB „Rhenus Svoris" generaliniu direktoriumi Arūnu Bertašiumi susitikome už Vilniaus esančiame įmonės biure. Čia pat įrengti ir jiems priklausantys sandėliai. Su pašnekovu apžvelgiame situaciją gabenimų rinkoje taip kaip ją mato ir vertina ekspeditoriai ir logistai. Ir nors vežėjai visais varpais skambina apie naujus pavojus iš Rusijos pusės, Arūnas Bertašius linkęs manyti, kad šiandieninė sudėtinga situacija greitai bus pamiršta.
Koks buvo Jūsų kelias į transporto sektorių? Trumpai pristatykite savo įmonę.
Logistikoje atsidūriau visai atsitiktinai. Tiesiog draugas pakvietė į šią sferą ir iš visai kitos veiklos srities perėjau į šią. Atėjau į įmonę „Kauno svoris“, kurią vėliau nupirko vokiečių grupė „Interspe Hamann Group“, o dar po kurio laiko ir šią įmonę perpirko „Rhenus logistics“.
Šiemet „Rhenus logistics“ švenčia 100 m. jubiliejų. Pirmoji veikla buvo transportavimas baržomis Reino upe. Rhenus lotyniškai ir reiškia Reinas. Įmonė nuo įkūrimo pradžios, jau šimtą metų užsiima logistikos veikla.
„Svoris“ yra pirmoji Lietuvoje privati logistikos įmonė, įkurta 1989 m. Iki 2003 m. ji buvo lietuviška. Tapusi „Rhenus svoris“ – smarkiai paaugo. Pabaltijo šalyse, įmonėje įvyko reorganizavimas. Anksčiau čia buvo trys nepriklausomi biurai, o dabar Lietuvoje yra operacijų centras, Latvijoje ir Estijoje – pardavimo biurai. Visos operacijos atliekamos Vilniaus regione.
Esate tarptautinė kompanija. Kokius esminius privalumus ir trūkumus įžvelgiate esant didelės organizacijos dalimi?
Daugumoje šalių yra „Rhenus“ ofisai, tiesioginiai kontaktai, tos įmonės žino, kad su mumis reikia dirbti. Tai daug lengviau.
Atsimenu, kai dar buvome lietuviška įmonė, tai reikėdavo ieškoti partnerių naujose rinkose. Ieškodavome, susirasdavome, dažniausiai tai būdavo nedidelės įmonė. Abi įmonės nepriklausomos ir žiūri kaip daugiau viena iš kitos užsidirbti. Po kurio laiko tą įmonę kažkas nuperka arba ji bankrutuoja ir vėl reikia ieškoti naujų partnerių. Dabar to nebėra.
Jeigu kažkurioje šalyje yra „Rhenus“, tai dirbame tik su jais. Jei nėra, tuomet ieškome naujų partnerių. Čia yra minusas – neturi tiek daug laisvės kaip norėtųsi. Jeigu pigiau gauni pinigų, tai už tai atiduodi gabalėlį laisvės.
Dar vienas pliusas, kad galima pasiskolinti pinigų iš įmonių grupės, kai tau jų reikia naujiems projektams . Tai padaryti paprasčiau nei banke. Nereikia įkeitimų, nereikia daug popierizmo, be to, ir palūkanos geresnės. Taip pat yra paruoštas partnerių tinklas.
Prabėgo daugiau nei metai nuo to laiko kai gavote AEO sertifikatą. Įvertinkite jo teikiamą naudą? Ar jis atitiko lūkesčius?
Labai didelė nauda. Eksporto procedūroms turime specialią sutartį su muitine. Nereikia kiekvieną kartą krovinio vežioti į muitinės postą. Prekes deklaruojame elektroniniu būdu ir laikome savo terminale esančioje muitinės zonoje. Muitinė turi nustatytą laiką, per kurį gali jas patikrinti. Priklausomai nuo prekių, jie tai daro arba ne. Šiai dienai vienareikšmiškai vertiname teigiamai. Mes kontroliuojame ir prižiūrime prekes, nes jei atvažiavusi muitinė ras kažką ne taip, tai tada nebebus gerai.
Vilniaus viešasis logistikos centras (VLC). Ketinote į jį investuoti. Kokia situacija dabar? Kokios kuriamo logistikos centro perspektyvos Lietuvoje?
Kol kas vidinę dokumentaciją tvarkosi pats VLC. Laukiame, kol jie pasibaigs savo procesus, kad būtų galima pereiti į antrąjį etapą: derybas, skaičiavimus ir visus kitus klausimus. Perspektyvos, manau, geros, nes pati idėja labai gera, viskas logiška ir teisinga. Jei pats centras normaliai susitvarkys, jei kaina bus protinga ir kiti dalykai gerai sureguliuoti, tai viskas bus gerai.
Europoj pavienių sandėlių nėra daug. Visi logistikos centrai renkasi parkuose. Mes Lietuvoj bandom atrasti tai, kas visur jau atrasta seniausiai.
Žinome, kad Jūsų grupės įmonės Vokietijoje bando ekologiškus vilkikus. Gal galite papasakoti plačiau. Ar būtų galima tikėtis artimiausiu metu ir Lietuvos keliuose išvysti hibridinius vilkikus?
„Rhenus logistcs“ daugiausiai renkasi „Mercedes“ vilkikus. Perkami vietiniams gabenimams skirti hibridiniai „Mercedes“. Pasižiūrėsime, kaip tie vilkikai eksploatuojasi, jei matysime ekonominę naudą, tai, manau, ir mes naudosime. Mes patys mašinų neperkam, bet jei reikės, šnekėsim su paslaugų tekėjais dėl tokio transporto įsigijimo.
Koks apskritai Jūsų įmonės požiūris į supančią aplinką?
Dalyvaujame socialiniuose projektuose. Atsisakėme popierinių sąskaitų, naudojame elektronines. Su kai kuriais klientais kilo dėl to problemų. Tarėmės su kiekvienu individualiai. Yra ir teisiniai dalykai. Pvz. Vokietijoje elektroninė sąskaita šiai dienai yra negalima. Prižiūrime aplinką, ofisą, atliekas rūšiuojame perdirbimui. Stengiamės ir transportą samdytis naujesnį, kuris automatiškai yra švaresnis.
Naujos baudos vežėjams Rusijoje. Kaip Jūs matote šią situaciją?
Kiekvienų metų pradžioje Rusija bando įvesti apribojimus kitų šalių vežėjams. Tai tęsiasi jau keletą metų. Ne tas, tai anas, bet kažką sugalvoja. Paprastai tai būna vasarį. Šiais metais pavėlavo gal truputį. Mano nuomone, „pasitampysim“ dar kurį laiką ir viskas baigsis. Rusijos vežėjai yra visiškai nepajėgūs patenkinti savo rinkos poreikių. Nėra Rusijoje galimybių apsitarnauti savo transportu. Man keista Rusijos politika, nes moka už tuos sprendimus tai Rusijos gavėjai. Rinkoje kainos ženkliai sukilo, transporto trūksta.
Tie, kas pripratę dirbti Rusijoje, į Vakarų tikrai nepasuks, nes Rusijoje yra visai kitos maržos , kitas darbas ir net stilius kitas. Manau, per porą savaičių kažkokioje formoje šitas spektaklis baigsis ir važiuosime visi toliau. Klausimas yra ne baudos, kurios iš esmės yra teisingos, bet kaip yra traktuojama. Yra trys aspektai: prekės kilmė, pardavimo šalis (sąskaitos šalis) ir pervežimo maršrutas. Visi šitie trys dalykai laisvai gali nesutapt. Leidimai turi būti žiūrimi pagal važtaraštį.
Manau, šitas triukšmas eilinį kartą praeis. Jeigu rusai nori saugoti savo rinką, tą reikia daryti protingai. Rusai turėtų, pirmiausiai, pažiūrėti į save. Kodėl jie negali konkuruoti su užsienio vežėjais? Jie būdami vietoje nenukonkuruoja kitų šalių vežėjų. Reiškia, kažkas blogai su jais pačiais. Reikia keisti darbo stilių, planuoti investicijas ar panašiai.
Ekspeditorių licencijos. Kaip Jūs vertinate šį reikalavimą iš vežėjų pusės?
Šitą diskusiją reikia pamiršti. ES ekspeditoriaus veikla nereglamentuojama ir nelicencijuojama. Tarkim, Lietuvoje padarys ekspeditoriaus licenciją, tai bet kas užregistruos firmą Rygoj ir dirbs toliau. Tai nieko nepakeis.
Kokie didžiausi iššūkiai ir galimybės, Jūsų nuomone, laukia Lietuvos logistikos ir pervežimų verslo?
Pirmas dalykas, reikia pripažinti, bet esam visiškai priklausomi nuo Rytų. Yra ir kitos rinkos, bet siūbavimai Rytuose daro didelę įtaką mūsų verslui. Santykiai su tomis valstybėmis ir stabilumas jose yra svarbu. Politikai nori parodyti priešą, bando kažką daryti, kovoti. Viskas gerai, nereikia nusileisti, bet žodžius pasirinkti irgi reikia.
Kitas dalykas – žmonių trūkumas. Savų neužteks turėsime laukti imigrantų. Čia nekalta nei vyriausybė nei kažkas. Mūsų tiesiog per mažai. Negali šalyje būti 90 proc. vairuotojų. Darbo jėgos truks ir bus didelis iššūkis priimti imigrantus.
Galimybės – ekonomika atsigauna, rinkos šalia didžiulės, tik spėk dirbt. Prognozės vienareikšmiškos – augimas.
Muitų sąjunga. Kaip ji pakeitė Jūsų įmonės darbą?
Kol kas mums niekas nepasikeitė, nes ji neveikia. Prekės juda be sienos, žmonės taip pat. Bet negali Baltarusijoje pasidaryti importo ir įvežti prekes į Rusiją.
Geležinkelio projektai į Rytų valstybes. Ar matote savo krovinius juose?
Mūsų kroviniai tikrai galėtų važiuoti tais maršrutais, bet... Dalykas geras, bet šiandien dienai Rytų geležinkelių galimybės yra prastos. Kroviniai stovi mėnesiais. Daug neišspręstų klausimų. Didelis srautas galėtų būti su Kinija, bet ten problema su sienų perėjimu. Laivais plukdant per Europą yra lyg ir ilgiau, bet per Europa yra viskas aišku. Jei vieną dieną išplaukė ,tai žinai, kada, kur bus ir poros dienų paklaida galima prognozuoti krovinių judėjimą. Tie geležinkelių projektai yra labai geri, reikia juos tik gerai realizuoti, kad kroviniai nestovėtų. Šiai dienai kol kas to nėra.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Juodžemiu paaukštinti ir aukštaūgiais augalais apsodinti naujai įrengtų žiedinių sankryžų centrai priimtini ne visiems. Kai kurie vairuotojai skundžiasi, kad dėl to blogėja matomumas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas įsitikinęs, kad ši priemonė taikoma siekiant pagerinti saugų eismą ir estetinį vaizdą.
,,Žiedinės sankryžos centre suformuoto iškilimo bei želdinių funkcija yra tiesiai per sankryžą matomo lauko užtvėrimas“, – atskleidė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas N. Abukauskas.
Žiedo salelės pakėlimas gruntu ir apsodinimas augalais turėtų vairuotojus, keliaujančius naktį, apsaugoti nuo priešais atvažiuojančių automobilių šviesų.
Kitose valstybėse, anot pašnekovo, yra pasitaikę nemažai atvejų, kai link žiedinės sankryžos artėjantis vairuotojas, tuo keliu važiuojantis pirmą kartą, būna apakintas priešais jį atriedančio automobilio. Todėl esą jis negalėjo pastebėti įspėjamųjų ženklų, sumažinti greičio – užvažiavo ant sankryžos elementų ir smarkiai apgadino transporto priemonę.
,,Įvažiuojant į žiedinę sankryžą, kitaip nei į keturšalę, žvalgytis į visas puses nėra tikslo. Automobilis, judėdamas žiedu, gali atvažiuoti tik iš kairės pusės – jam reikia duoti kelią. Įvažiuodami į keturšalę sankryžą dairomės į visas puses, todėl natūralu, kad nepastebėję prie sankryžos artėjančios transporto priemonės, galime patekti į skaudžią avariją“, – aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas, manantis, kad žiedo centrinėje dalyje žaliuojantys augalai matomumui pakenkti negali.
Jo teigimu, žiedinės sankryžos pakeliamos ir apsodinamos augalais ir dėl kitų priežasčių. Viena jų – žiedo atpažįstamumo didinimas.
N. Abukausko žodžiais tariant, nemaža vairuotojų dalis bent kartą yra pražiopsojusi informacinius ženklus, skelbiančius apie žiedinės sankryžos buvimą. Neapdairiems vairuotojams pasiekus žiedą, siekiant išvengti avarijos, tenka staigiai stabdyti, pavojingai manevruoti.
Dėl to, pašnekovo teigimu, stengiamasi, kad žiedinė sankryža matytųsi iš toli: ,,Vairuotojas ir be papildomų ženklų bei kitos informacijos turi intuityviai pajausti prie kokios inžinerinės priemonės jis artėja, kokį greitį jam pasirinkti.“
Kitas žiedo pakėlimo ir augmenijos suformavimo tikslas – neleisti vairuotojams jį kirsti tiesiai, važiuoti žalia veja.
Anot N. Abukausko, jei žiedinė sankryža būtų plokščia, išliktų galimybė ją tiesiai pravažiavus ,,kaktomuša susidurti su priešais atvažiuojančia mašina“.
Jo teigimu, inžinerinės priemonės turi kelti ir estetinį pasigerėjimą – ne išimtis ir žiedinės sankryžos: ,,Esu keliavęs po Vakarų Europos šalis. Visur krito į akis tai, jog žmonės ten rūpinasi juos supančios aplinkos, taip pat ir kelių puoselėjimu. Supanti aplinka nuteikia pozityviai, optimistiškai. Gal dėl to ir žmonės ten linksmesni?“
Želdiniai, pasak pašnekovo, pagyvina aplinkos peizažą, sukuria jaukią kelio aplinką. Esą tai vairuotojus turėtų veikti teigiamai.
N. Abukauskas įsitikinęs, kad monotonijos kelyje reiktų vengti: jei kelio aplinka skurdi ir mažai kintanti – vairuotojas greitai pavargsta, sulėtėja reakcija, dėl to jis gali užmigti.
Jo žodžiais tariant, Vakarų Europoje, žiedinės sankryžos taip pat užpilamos gruntu ir apsodinamos augalais.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Vakar, gegužės 10 d. įvyko „Linavos“ prezidiumo posėdis. Anot prezidiumo narių, posėdis buvo labai produktyvus, apsvarstyti visi darbotvarkėje numatyti klausimai: išrinkta buhalterinę apskaitą vesianti įmonė, patvirtinti įvairių darbo grupių veiklą apibrėžiantys reglamentai, asociacijos skolininkams kuo greičiau pateikti skolų grąžinimo grafikus, pristatyti pirmojo šių ketvirčio finansiniai rezultatai, kurie pranoko lūkesčius.
Pristatome keleto prezidiumo narių nuomones dėl posėdžio ir jame priimtų sprendimų.
Erlandas Mikėnas (UAB „Vedautos autotransportas”)
Patvirtinome daug dokumentų, kuriuos teiksime Kongresui. Be alternatyvų išrinkome geriausius įstatų pakeitimus, kad vežėjams būtų lengviau apsispręsti. Patvirtinome balsų skaičiavimo komisijos reglamentą, mandatų komisijos reglamentą, revizijos komisijos darbo reglamentą.
Taip pat jau baigiame šlifuoti prezidiumo darbo reglamentą, kuriame surašytos mūsų – prezidiumo narių – teisės, pareigos, ką turime daryti... Galiu paminėti, kad prezidiumo nariams uždėtas didelis „pavadis“, ir dirbti reikės remiantis reglamentu.
Posėdyje dalyvavo audito kompanija, susipažinome, kaip vykdome biudžetą ir galiu pasakyti, kad judame teisinga linkme.
Dainius Abramavičius (UAB „Daimanta“)
Posėdžio metu padarėme beveik viską, kas buvo numatyta darbotvarkėje. Pristatytas pirmojo šių metų ketvirčio biudžeto projektas. Mano nuomone, rezultatai puikūs ir net pranoko lūkesčius. Taip buvo priimti sprendimai dėl mandatų komisijos, revizijos komisijos, balsų skaičiavimo komisijos.
Aptarėme Rusijos klausimus, kurie dabar sprendžiami ministerijų lygmenyje. Situacija šiandien nėra jau tokia bloga. Instrukcijomis nuleistomis iš viršaus – praktiškai nesivadovaujama, o priimtos baudos bus panaudotos tik tada, kai bus padarytas pažeidimas. Dirbama senu principu.
Taip pat paaiškėjo, kad „Linavos“ skolininkams TIR knygelių kainų didinimo vykdyti negalima. Tai būtų neteisėta, todėl kuo greičiau bus sudaryti atsikaitymo grafikai ir tiems, kurie grafikų nesilaikys, bus vykdomas paprasčiausias sprendimas – užblokuojamas TIR knygelių išdavimas.
Vidas Augaitis (UAB „Vitransa“)
Mano nuomone iš visų posėdyje priimtų sprendimų, svarbiausias buvo kompanijos pasirinkimas, kuri padėtų vesti asociacijos apskaitą. Kadangi iki šios dienos asociacijoje ši sritis buvo labai silpna, buhalterinės apskaitos kompaniją turėjome atsakingai pasirinkti. Aš buvau už tai, kad apskaitą vestų „Ernst& Young“, vykdžiusi auditą. Kompanijos darbuotojai jau susipažinę su asociacijos finansine situacija, su jais labai lengva dirbti, padėjo sudaryti biudžetą, todėl norėjau, kad jie ir toliau liktų vesti buhalterinę apskaitą, tačiau kolegos nubalsavo kitaip. „Ernst& Young“ vykdydama 2010 – 2011 m. auditą, buvo susipažinusi su „Linavos“ dokumentacija ir atvedė mus į teisingą kelią. Naujai išrinktai kompanijai UAB „Macrofinance“ dabar reikės 3-4 mėnesius skirti vien tik susipažinimui su dokumentacija, struktūra, o mums brangi kiekviena diena. Pristatytas biudžetas, sudarytas kartu su „Ernst& Young“, parodė geresnius rezultatus nei tikėjomės. Taigi, kodėl jų nebereikia, ką jie blogai darė, kad jų nepasirinkome ir įsileidžiame naujus, nežinau. „Ernst& Young“ pasiūlė 31500 Lt kainą, kaip ir kita tarptautinė kompanija „Pricewaterhousecooper“, tačiau kolegos išrinko naują, mažai žinomą kompaniją už 28500 Lt. Aš šiek tiek nusivylęs šiuo sprendimu.
Mečislovas Atroškevičius (UAB „Mečys“)
Posėdžio metu patarėme regioniniuose susitikimuose iškeltus klausimus ir pasiūlymus. Sudarytas veiksmų planas, kurio dalis jau įvykdyta, dalis vykdoma šiuo metu. Pasirinkome kompaniją, pasiūliusią geriausias sąlygas, kuri ves buhalterinę apskaitą. Pristatytą biudžeto projektą dar, manau, koreguosime kito posėdžio metu, tačiau daugiau – mažiau viskas yra gerai. Buvo pasiūlymų turėti rezervinį fondą, kurį galima būtų naudoti tik tai prezidiumo nutarimu, pavyzdžiui teisinės pagalbos Rusijoje, Italijoje teikimui. Jei patvirtinsime biudžetą ir atsiras nenumatytų atvejų, turėtumėme rezervinį fondą.
Visi kalbinti prezidiumo nariai džiaugėsi posėdžio produktyvumu, o klausimus, kurie sukėlė daugiau diskusijų, toliau detaliau nagrinės kituose posėdžiuose. Iki Kongreso dar planuojamas vienas Prezidiumo posėdis, numatytas gegužės 24 d.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Renginyje buvo aptarti praktiniai sprendimai ir veiksmų algoritmas, į kurį reikia atsižvelgti sugriežtinus vežėjų atsakomybę už pervežimų tvarkos pažeidimus Rusijos Federacijoje.
Renginio dalyviai išgirdo rekomendacijas dėl krovinių ir transporto dokumentų pildymo, sužinojo apie realius transporto ir muitinės inspekcijos pareigūnų įgaliojimus traukiant vežėjus administracinėn atsakomybėn, išklausė informaciją apie tai, kaip turi elgtis vairuotojas norėdamas išvengti didelės baudos.
Susitikimas nuteikė vežėjus, kad šie ir toliau gali sėkmingai vykdyti tarptautinius pervežimus nebijodami prarasti pelno dėl padidintų Rusijoje baudų.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiame Europos skrydžio planavimo sistemai skirtame elektroninio mokymo modulyje detaliai pateikiamos atitinkamos duomenų keitimo ir procedūrų skrydžio planavimo sistemose modifikacijos, susijusios su ICAO skrydžio plano pakeitimų įgyvendinimu. Jame pateikiami nauji duomenų elementai, dabartinių elementų pakeitimai ir detalus visų nuo 2012 lapkričio 15 d. įsigaliosiančių elementų formato ar sandaros aprašymas.
Modulį galima rasti https://trainingzone.eurocontrol.int/fpl2012.htm. Po registracijos taip pat galima prisijungti per Mokymo zoną (https://trainingzone.eurocontrol.int/).
ICAO nustatyti skrydžio plano pakeitimai visame pasaulyje bus pradėti taikyti nuo 2012 m. lapkričio 15 d. Šie pakeitimai keičia skrydžio plano apdorojimo esmę. Jų didelį poveikį pajus oro navigacijos paslaugų teikėjai (ANSP), orlaivių naudotojai (AO), oro eismo paslaugų informacijos tarnybos (ARO), skrydžių planavimo paslaugų teikėjai ir visi, kurie rengia ar gauna pranešimus apie skrydžių planus.
ICAO 2012 skrydžio planavimo pakeitimai trainingzone.eurocontrol.int
Šaltinis Civilinės aviacijos administracija
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|