Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į Lietuvos Premjerą Andrių Kubilių, prašydama atkreipti Vyriausybės dėmesį į galimą žalą transporto sektoriui ir šalies ekonomikai, dėl Europos Komisijos pasiūlymų peržiūrėti energetikos produktų apmokestinimą.
Remiantis Europos Komisijos siūlymu, energetikos produktai būtų apmokestinami pagal išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį ir energetinę vertę.
Europos Komisijos bei Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) skaičiavimais, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. akcizo tarifas dyzelinui išaugtų nuo dabar nustatyto ES minimalaus 330 eurų už 1000 l iki 412 - 425 eurų už 1000 l dydžio. Darant prielaidą, kad dyzelino kaina per šį laikotarpį išliks stabili, vien tik dėl naujai siūlomos mokesčių struktūros dyzelino kaina iki 2018 m. išaugtų 0,38-0,43 Lt/l.
Įvertinus nuolatinį naftos kainų didėjimą bei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių kainodaros ypatumus, siūloma nauja mokesčių tvarka sukeltų kasmetinį dyzelino kainų augimą.
Komercinės paskirties dyzelino neliks
Kitas nepalankus aspektas vežėjams - projekte numatoma panaikinti galimybę šalims narėms taikyti skirtingus mokesčius komercinės ir nekomercinės paskirties dyzelinui.
ES viduje kelių transportu yra vežama apie 75 proc. visų krovinių, todėl kylančios dyzelino kainos didins kelių transporto įmonių sąnaudas, mažins pelningumą bei investicijas.
„Įgyvendinus Europos Komisijos iniciatyvą, dėl didėsiančių degalų kainų kils būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, didės infliacija ir lėtės visas ūkio augimas. Todėl aplinkosauginių tikslų siekimas didinant kuro mokesčius duos daugiau žalos negu naudos tikimasi gauti“, - teigia Algimantas Kondrusevičius, asociacijos „Linava“ prezidentas.
Pasak jo, siūlomas dyzelino apmokestinimo principas nieko bendra neturi nei su CO2išmetamo kiekio, nei su naftos suvartojimo sumažinimu. EK iniciatyvos tikslas, padidinus mokesčius dyzelinui, paskatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, neduos laukiamo rezultato, nes kelių transporto vartotojų elgsena išliks nepakitusi. Komercinis kelių transportas yra beveik 100 procentų priklausomas nuo dyzelino ir neturi jokių alternatyvų naudoti kitas kuro rūšis.
„Lietuvos kelių transporto bendruomenė supranta ir vertina Europos Komisijos siekį mažinti oro taršą ir vykdyti įsipareigojimus kovos su klimato kaita srityje, tačiau abejonių kelia pasirinktų mokestinių priemonių nauda siekiant užsibrėžtų tikslų.“, - tikina A. Kondrusevičius.
Anot jo, užsibrėžtų tikslų galima būtų pasiekti tik skatinant investicijas į mažiau taršias, alternatyvias degalų rūšis naudojančias transporto priemones, švaresnių degalų kūrimą bei ekologiško vairavimo mokymus.
Naudoja ekologiškus vilkikus
Krovininis transportas Lietuvoje padarė didžiulį kokybinį šuolį išmetamų teršalų ir sunaudojamų degalų kiekio mažinimo linkme. Šis rodiklis pasiektas privataus kapitalo didelių investicijų įsigyjant EURO 4 ir EURO 5 ekologiškumo standartą atitinkančias krovinines transporto priemones, kurios sudaro 41 proc. viso Lietuvos tarptautinių gabenimų transporto parko.
Krovininė transporto priemonė, atitinkanti aukščiausią ekologiškumo standartą EURO 5, į aplinką išmeta 97 proc. mažiau CO2, 81 proc. mažiau angliavandenilių, 86 proc. mažiau azoto oksidų ir 97 proc. mažiau kietųjų dalelių lyginant su EURO 0 kategorijos automobiliu, pagamintu 1990 m. Vidutinės degalų sąnaudos, tiesiogiai susiję su netoksiškų CO2dujų išmetimais, didelių investicijų dėka buvo sumažintos nuo 50 l/100 km iki 32 l/100 km.
Asociacijos ‚Linava“ vežėjai tikina, jog siūloma nauja energetinių produktų apmokestinimo tvarka turėtų neigiamų pasekmių ne tik Lietuvos kelių transporto sektoriui, tik pradedančiam atsigauti po ekonominės krizės, bet ir visai ES ekonomikai, balansuojančiai tarp stagnacijos ir recesijos.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-02
Mažmeninę degalų prekybos rinką teigiamai veikia kainų karai ir tai įrodė atvejai, kai į Lietuvos rinką patekdavo pigesnių degalų iš kitų šalių bei dėl to mažėdavo kainos vartotojams, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui sakė Konkurencijos tarybos vadovas.
Per komiteto posėdį buvo primintas atvejis, kai vienas iš mažmeninių degalų pardavėjų „Lukoil“ importavo pigesnių švediškų degalų ir dėl to sumažėjo vidutinė kaina vartotojams.
„Čia buvo tik vienas epizodas – įvežė degalus ir iš karto galėjo pasiūlyti mažesnę kainą. Mūsų tikslas, bendro reguliavimo prasme, sudaryti sąlygas, kad tokių įvežimų būtų daugiau, kad tokių kainų karų vyktų daugiau, išardyti (rinkos – DELFI) stabilumą ir tada mes galėsime tikėtis šiek tiek mažesnių kainų“, - dėstė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Jis informavo, kad pastaruoju metu degalinių maržos kurui svyravo nuo 3 iki 14 proc. ir tai yra normali dalis kainoje, esą maržos dydis nekelia pirminių įtarimų nekelia.
„Tikslas turėtų būti paskatinti konkurenciją tiek didmeninėje rinkoje, t.y. konkurenciją tam vieninteliam Lietuvoje naftos produktų perdirbėjui, bet taip pat paskatinti konkurenciją ir mažmeninėje rinkoje, toje rinkoje, kuri yra oligopolinė. Kitaip tariant, suardyti tą oligopolinę ramybę“, - sakė Š. Keserauskas. Pasak jo, degalų kaina galėtų mažėti, jei degalų pardavėjams būtų leista didesnę dalį kuro rezervų laikyti užsienyje ir taip susidarytų galimybės importuoti geresnėmis kainomis. Šiuo metu užsienyje Lietuvos verslininkai gali laikyti 30 proc. degalų atsargų, kai kitose Baltijos valstybėse šis procentas yra didesnis.
„Tai gali turėti žymiai didesnę įtaką, nei atskiri Konkurencijos tarybos tyrimai dėl konkretaus pažeidimo, nes tyrimai yra sudėtingi ir ilgai užtrunka“, - teigė Š. Keserauskas. Jis priminė, kad šiuo metu yra vykdomas tyrimas dėl mažmeninės degalų prekybos, bet daugiau komentuoti tyrimą jis atsisakė.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Europinės vėžės projekto “Rail Baltica” koordinatorius Pavelas Telička sako, kad projekto įgyvendinimo sparta gali turėti įtakos deryboms dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 2014-2020 metais. Kartu jis pažymi, kad šalies savivaldybės turi suprasti, jog projektas yra ne tik Lietuvos, bet Europos.
“Tikiuosi, kad savivaldybės supranta, kad tai yra europinis projektas, tai ne Lietuvos problema, ir ji nėra finansuojama vien tik iš Lietuvos finansų. Manau, kad turi būti supratimas, kad šis projektas turi vykti laiku ir nėra sulėtėjimo regionuose, nes projektas turi, kaip aš sakau Europos svarbą. Be to, artėja derybos dėl naujos finansinės perspektyvos”, – ketvirtadienį Vilniuje po susitikimo su Lietuvos susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu BNS sakė P.Telička.
Jis teigė manantis, kad Lietuvai nebūtų naudinga, jei darbų vėlavimas būti naudojamas derybose prieš ją dėl lėšų paskirstymo: ” 6-7 mėnesių vėlavimas – tai ne nelaimė, galima būtų darbus pagreitinti”.
Pasak E.Masiulio, P.Telička susitikime pareiškė, kad “Rail Baltica” yra prioritetinių projektų sąraše. Anot jo, Europos Komisija skirs didelį dėmesį šiam projektui įgyvendinti.
“Aptarėme tiek Lietuvos pažangą įgyvendinant “Rail Baltica” projektą, tiek, sakykime, Briuselio nuotaikas, ypač tai svarbu artėjant naujai Europos finansinei perspektyvai. (…) Aišku, labai svarbu, kad šis projektas būtų vystomas pakankamai tolygiai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje”, – BNS sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Ministras sakė, kad šiuo metu Lietuvoje nutiesta apie 7 kilometrų ilgio siauros vėžės tarp Šeštokų ir Mockavos, o artimiausiu metu bus pradėti darbai nuo Mockavos iki Lenkijos sienos – šioje atkarpoje numatoma nutiesti apie 10 kilometrų ilgio vėžę.
“Kituose etapuose – nuo Šeštokų iki Marijampolės, nuo Marijampolės iki Kazlų Rūdos ir nuo Kazlų Rūdos iki Kauno – šiuo metu yra vykdomi projektavimo darbai, techniniai projektai parengti. Aišku, užtruko tam tikras derinimas su atskiromis savivaldybėmis, tačiau artėjame prie projektavimo darbų pabaigos. Pabaigę šiuos darbus, skelbsime konkursus dar šioje finansinėje perspektyvoje statybos darbams, kad ši vėžė būtų atvesta iki Kauno. Kartu jau planuojame dėl viešojo logistikos centro ir geležinkelio terminalo statybos Palemone”, – teigė E.Masiulis
“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą. ES transporto komisaras Siimas Kallas sausį teigė, jog 85 proc. išlaidų Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio “Rail Baltica” projektui įgyvendinti gali būti finansuojama pagal Europos Sąjungos programą “Connecting Europe Facility”.
Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
Lietuvoje geležinkelis yra rusiškos vėžės, kurios plotis – 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 milimetrai.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-02
Elektroninio CMR dokumento atsiradimas ir naudojimas turėtų tapti vežėjų ir su pervežimų verslu susijusių įmonių veiklą palengvinantis įrankis. Jo pranašumai prieš popierinė tokio dokumento versiją net nekelia abejonių. Procedūros vyksta greičiau, galima išvengti su CMR kopijomis ir originalais susijusių ginčų.
Tarptautinė vežėjų asociacija IRU ragina visas valstybes kuo greičiau priimti reikiamus teisės aktus ir ratifikuoti papildomą CMR konvencijos protokolą susijusi su elektronine šio dokumento forma. Šis papildomas CMR konvencijos protokolas įsigaliojo 2011 m. birželį. Vyriausybės taip pat turėtų suderinti techninius standartus susijusius su elektroniniu parašu, atpažinimo metodais ir kt.
Šiuo metu elektroninis CMR dokumentas jau gali būti naudojamas 7 valstybėse: Bulgarijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Olandijoje ir Šveicarijoje. Siekiant maksimalaus „E-CMR“ efektyvumo, reikia, kad ir kitos šalys kuo greičiau prisijungtų prie šį dokumentą naudojančių šalių.
Pervežimo verslu užsiimančios įmonės naudodamos naująją sistemą duomenis saugo ir dalinasi su savo klientams elektroniniu būdu. Tokia sistema sumažina žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę ir pagerina transporto operacijų efektyvumą.
Esminis jos pranašumas, vos tik krovinys pasiekia sandėlį, vežėjas iš karto gali pateikti sąskaitą už pervežimą, nes CMR dokumentas tą pačią akimirką būna užpildytas ir prieinamas visiems pervežime dalyvavusiems ūkio subjektams.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos muitinė informuoja, kad pastarosiomis dienomis Lietuvos – Baltarusijos pasienyje muitinės postų laidumas nebuvo sutrikęs, jis viršijo numatytą pasienio kontrolės punktų pralaidumą.
Medininkų kelio poste praėjusią parą (balandžio 29 d.) muitininkai patikrino į Lietuvą atvykstančius bei iš šalies išvykstančius 3500 krovininių bei lengvųjų automobilių, nors dirbant įprastiniu režimu per parą muitinės pareigūnai Medininkuose patikrina 2900 transporto priemonių.
Siekiant, kad, Lietuvos – Baltarusijos pasienyje eilėse laukiantys vairuotojai kuo sparčiau įformintų muitinės procedūras, dirbti į Medininkų kelio postą nukreipta daugiau pareigūnų, poste dirba ir mobiliosios muitinės kontrolės grupės.
Automobilių eilės pasienyje su Baltarusija pastarosiomis dienomis susiformavo dėl padidėjusių krovininių ir lengvųjų transporto priemonių srautų.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gegužės 2–3 d. susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas dalyvaus Leipcige (Vokietija) vyksiančiame Tarptautinio transporto forumo (ITF) ministrų susitikime tema „Vientisas transportas: susisiekimo jungčių sukūrimas“.
Gegužės 2 d. viceministras R. Vaštakas dalyvaus ministrų sesijos diskusijose dėl sąlygų tarptautinei prekybai gerinimo. Diskusijoje bus pristatytos Lietuvos pastangos gerinti valstybės sienų su Rusija ir Baltarusija kirtimo sąlygas bei supaprastinti šias procedūras. Diskusijos dalyviams taip pat numatoma pristatyti sėkmingiausius Lietuvą su Rytų kaimynėmis jungiančius tarptautinius konteinerinių traukinių projektus – „Vikingą“ (Lietuva–Baltarusija–Ukraina), „Merkurijų“ (Lietuva–Rusija) ir „Saulę“ (Lietuva–Kazachstanas–Kinija) .
Gegužės 3 d. viceministras dalyvaus ministrų sesijoje, kurioje bus patvirtinta Ministrų deklaracija, pakoreguotos pagrindinės ITF taisyklės bei renkamas naujas ITF generalinis sekretorius.
Viceministras R. Vaštakas Leipcige taip pat planuoja susitikti su Pietų Korėjos sausumos, transporto ir vandens reikalų ministru Do-Youp Kwon ir perduoti Lietuvos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio kvietimą dalyvauti birželio 8 d., EXPO 2012 metu, Pietų Korėjos mieste Yeousu vyksiančioje LR susisiekimo ministerijos konferencijoje transporto tema. Pietų Korėjos ministras kviečiamas pasakyti sveikinimo žodį konferencijos dalyviams, taip pat pakviesti Korėjos transporto ir logistikos kompanijų atstovus dalyvauti konferencijoje, kuri suteiks galimybę užmegzti dvišalius verslo santykius su Lietuvos įmonėmis.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-04-30
Gegužės 1 d. įsigalios susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu patvirtinta tvarka, pagal kurią bus paprasčiau išduodami leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms bei jų junginiams.
Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, tai sumažins biurokratiją ir administracinę naštą verslui. Prašymą išduoti leidimą Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (VKTI) verslo įmonės galės pateikti joms priimtiniausiu ir patogiausiu būdu – tiesiogiai, faksu, paštu arba elektroniniu būdu. Jį galės pateikti ne tik didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas, bet ir jo įgaliotas asmuo. Mokesčio sumokėjimo dokumento pateikti nereikės, duomenys apie sumokėtą mokestį bus gaunami iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Leidimas važiuoti vieną kartą bus laikomas išduotu, kai informacija apie išduotą leidimą ir jo kopija bus paskelbti VKTI interneto svetainėje http://www.vkti.gov.lt (dabar reikia turėti leidimo originalą).
Savininkui ar valdytojui nereikės gauti leidimo iš savivaldybės važiuoti jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa. VKTI išduotas leidimas galios važiuoti ir šiomis gatvėmis.
Leidime vienam mėnesiui ar vieneriems metams bus nurodomos tik pavienės didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės arba jos junginį sudarančių transporto priemonių rūšys ir ašių skaičius, o valstybinis numeris nebus nurodomas. Toks leidimas suteiks teisę važiuoti bet kuria transporto priemone, tačiau turės būti neviršijami leidime nurodyti jos matmenys ir ašies apkrovos (dabar leidimą gali naudoti tik jame nurodyta transporto priemonė).
Supaprastinamos nuostatos dėl policijos dalyvavimo važiuojant didžiagabaritėmis transporto priemonėmis. Kai kuriais atvejais atsisakoma policijos palydos ir numatoma leisti naudoti automobilių palydą su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais. Konkrečias palydos sąlygas, kurios turės netrikdyti saugaus eismo, nustatys transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Policijos automobilio palyda bus būtina, jei transporto priemonių junginys viršys 4,5 m plotį ir (arba) 30 m ilgį.
Leidimų išdavimo tvarka suderinta su Kelių eismo taisyklėmis siekiant, kad leidimai būtų išduodami važiuoti ne tik tomis didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, kurioms privaloma mokėti mokestį, bet ir tais atvejais, kai jo nereikia mokėti. Taip pat patikslinta mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais mokėjimo dokumento pildymo tvarka.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Planuojama, kad 2014 m. Grigorovčina – Paternieki punkte transporto pralaidumas padidės dvigubai. Tokias vizijas išreiškė Latvijos ir Baltarusijos muitinių pareigūnai susitikime, kuriame buvo aptarinėjamos šio pasienio punkto perspektyvos.
Susitikimo metu kalbėta apie reikalingus atlikti statybinius darbus, reikiamą įrangą. Akcentuota būtinybė įrengti rentgeno spindulių pagrindu veikiančią sistemą, kuri leistų daug greičiau ir geriau tikrinti transporto priemones.
Europos sąjunga skyrė 2,5 mln. eurų savo sienos su Baltarusija modernizavimui. Trečdalis pinigų jau pervesta į specialią sąskaitą, iš kurios yra finansuojami įvairūs pasienio postų rekonstrukcijos darbai.
Tokiai rekonstrukcijai Grigorovčina – Paternieki pasienio postas pasirinktas neatsitiktinai. Per šį postą driekiasi 9 transeuropinis transporto koridorius Helsinkis – Sankt Peterburgas – Vitebskas – Gomelis – Kijevas – Aleksandropolis. Prognozuojama, kad transporto srautai ateityje šiame koridoriuje tik augs, o tai reikalaus geresnės transporto ir muitinės infrastruktūros. Šiuo metu šiame poste per dieną sieną kerta apie 270 transporto priemonių. Planuojama, kad punktą atnaujinus 2014 m. jis pasieks 600 transporto priemonių ribą.
Šiuo metu Grigorovčinos punkte yra apribotas vilkikų eismas dėl atliekamų bendrų rekonstrukcijos darbų. Čia bus pastatyta reikiama infrastruktūra rentgeno spinduliais skanuojančiai sistemai, kuri galutinai bus įrengta ir pradės veikti po dviejų metų.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Balandžio 25 d., Ženevoje vykusioje Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU asamblėjoje kartu su 73 šalių vežėjų asociacijų atstovais, transporto verslui svarbius klausimus sprendė ir asociacijos „Linava“ vadovai – prezidentas Algimantas Kondrusevičius bei generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis.
Vienas skaudžiausių Europos vežėjams klausimų, Lietuvos atstovų pastangomis įgarsintas šioje asamblėjoje, buvo Rusijoje numatytos griežtos baudos už administracinius pažeidimus kitų šalių vežėjams bei šiuo metu sugriežtinta užsienio transporto įmonių patikra.
Pasak asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, tokių administracinių priemonių taikymas nepadeda gerinti krovinių judėjimo ir prekybos tarp valstybių, todėl ateityje kelių transportui kylančios naujos kliūtys turėtų būti šalinamos tarptautinių susitarimų pagalba.
Lietuvos vežėjų poziciją, dėl trečiųjų šalių vežimų traktavimo Rusijoje išsakęs A. Kondrusevičius, pažymėjo, jog pagrindiniu kriterijumi nustatant gabenimo rūšį turi būti pakrovimo vieta, o ne krovinio kilmė. Nepritarimą naujoms baudoms ir trečiųjų šalių vežimų apibrėžimui, kuris taikomas Rusijoje išsakė ir delegatai iš Lenkijos, Ukrainos, Olandijos bei Čekijos.
IRU padarė analizę ir konstatavo, jog Rusijos institucijos nustatydamos krovinių gabenimo rūšį pagal prekės kilmę nėra teisios, nes tarptautiniai susitarimai numato kitokius apibrėžimus.
IRU vadovybė taip pat išsakė paramą vežėjams ir teigė teiksianti visokeriopą pagalbą sprendžiant šią problemą.
Kvietimas Briuseliui
Kitu svarbiu IRU generalinės asamblėjos akcentu tapo Rezoliucija skirta Europos Sąjungos atsakingoms institucijoms, kuriančioms Europos 2020 metų plėtros strategiją.
Šiame dokumente ES šalių vežėjų organizacijos ir kiti IRU nariai kviečia Briuselį naikinti įvairaus pobūdžio mokesčių ir administracinius barjerus, taikomus kelių transportui. Pirmiausia sustabdyti bet kokių naujų mokesčių ar prievolių, susijusių su krovininiu kelių transportu, įvedimą. Taip pat IRU nariai prašo padidinti asignavimus kelių infrastruktūrai bei inovacijoms, nepamirštant ir būtinų mokymų programų transportininkams bei aplinkai draugiškesnių technologijų naudojimo.
IRU prezidentas Janusz Lacny pažymi, jog ES 2020 –ųjų metų plėtros strategija siekiama sukurti tvarią, nuovokią ir efektyvią ekonomiką. „Krovininis ir keleivinis kelių transportas vaidina itin svarbų vaidmenį įgyvendinant daugelį šios strategijos tikslų. Norint, kad ši transporto šaka padėtų gerinant ES ekonomiką, būtina panaikinti jai taikomus apribojimus, o kelių transportui turi būti sukurta dar geresnė aplinka darbui“, - asamblėjos delegatams sakė J. Lacny.
Kaip vienas iš tokių žingsnių pavyzdžių buvo pateiktas ES Muitinės kodekso pakeitimas, galintis leisti ES naudoti TIR sistemą muitinės kontroliuojamoms prekėms. Tokių būdu vežėjams ir kitiems gabenimo proceso dalyviams atsirastų galimybė išlaisvinti iš griežtų T sistemos rėmų. Tuo pačiu būtų sumažintas didžiųjų Europos ekspedijavimo kompanijų vaidmuo gabenimo procese ir suteikta kur kas didesnė darbo pasiūla 12 mln. sunkvežimių bei 600 tūkst. transporto įmonių, dirbančių ES šalyse.
Darbo efektyvumą didintų ir taip vadinamosios Europos modulinės sistemos (EMS) naudojimas vidaus ir tarptautiniuose gabenimuose. Itin svarbiu IRU laiko vienodą skirtingų transporto rūšių traktavimą Europoje ir tolygų jų finansavimą.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-04-30
Atsižvelgdama į degalų ir jiems taikomų akcizų temų aktualumą, Finansų ministerija pateikia atnaujintą degalų kainų ir mokesčių Lietuvoje, ES šalyse bei Rusijoje ir Baltarusijoje stebėseną.
Kainos be mokesčių š.m. balandžio pradžioje yra didesnės, nei 2009 m. pradžioje buvusi kaina be mokesčių kartu su akcizu. Benzino kaina be mokesčių nuo 2009 m. išaugo 1,45 Lt už litrą, dyzelino - 1,23 Lt už litrą. Mokesčių daliai išliekant praktiškai pastoviai, panašiai augo ir mažmeninė kaina. Akivaizdu, kad pastarasis kainų šuolis yra veikiamas ne mokesčių , bet kitų faktorių: pasaulinių naftos kainų ir geopolitinių veiksnių. Jei kiti faktoriai ir toliau didintų kainas, benzino akcizo sumažinimo iki nustatyto minimalaus tarifo efektas benzino kainoms būtų trumpalaikis ir neženklus, tačiau biudžeto pajamas sumažintų apie 100 mln. litų.
Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių ES ir savo dydžiu neišsiskiria regione – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje degalų kainos yra panašios.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mokesčiai – pati paprasčiausia priemonė reguliuoti kainas. Tačiau taip nėra, kadangi egzistuoja atvirkštinis ryšys tarp mokesčių dydžio ir gamintojų bei prekybininkų nustatytos kainos be mokesčių. Lietuvos atveju tai ypač ryšku – šiuo metu mūsų šalis taiko mažiausią Europos Sąjungoje akcizo tarifą dyzelinui, tačiau pagal dyzelino kainą be mokesčių yra tarp 9 valstybių, kuriose dyzelino kaina be mokesčių yra didžiausia. Tokia pati situacija Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje , Prancūzijoje, Suomijoje, Airijoje, Olandijoje, Danijoje ir kai kuriose kitose ES šalyse. Nors akcizo tarifas SND (automobilių dujoms) Lietuvoje vienas didžiausių, kaina be mokesčių yra viena mažiausių tarp ES šalių.
Visose Europos Sąjungose šalyse mokesčiai benzino kainoje viršija 40 proc.
Augant degalų kainoms dėl kitų nei mokestiniai veiksnių – mokesčių dalis degalų kainoje mažėja ir šiuo metu pasiekė 2008 m. pradžioje buvusį lygį.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje degalų kainos be mokesčių yra didesnės nei mažmeninės kainos Rusijoje ir Baltarusijoje.
Šiuo metu Seime registruotas siūlymas nuo 2012 m. birželio 1 d. sumažinti akcizų tarifą benzinui iki ES leistino minimumo. Teigiama, kad tokiu atveju benzino kaina degalinėse galėtų sumažėti vidutiniškai 30 centų vienam litrui (įskaitant akcizo mažinimo poveikį PVM), tačiau yra didelė tikimybė, kad benzinas degalinėse tiek neatpigs. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinus akcizų tarifą dyzelinui, litras dyzelino degalinėse turėjo atpigti apie 22 centais už litrą, tačiau rugpjūčio dyzelino kainas palyginus su liepos kainomis, litras dyzelino vidutiniškai atpigo tik apie 8 centus už litrą.
Pažymėtina, kad degalų kainos priklauso ne tik nuo akcizų ir kitų mokesčių, bet pirmiausia, nuo naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje, degalų paklausos bei konkurencijos rinkoje, kuri lemia perdirbėjų ir pardavėjų antkainius.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Mechaninė energija nuolat supa mus, ir labai dažnai – nemalonia vibracijų forma. Didžioji šios energijos yra nereguliarių svyravimų tipo, pavyzdžiui, kelių duobės sukelia transporto priemonės vertikalius svyravimus atsitiktiniais laiko tarpais. Tačiau energiją efektyviausia konvertuoti, kuomet mechaniniai judesiai yra reguliarūs ir vienos krypties.
Norėdami išspręsti šią problemą, Niujorko valstijos universiteto inžinierių komanda sukūrė naujovišką mechaninį konverterį, kuris nereguliarius svyruojamuosius judesius paverčia nuolatiniu sukamuoju judėjimu, panašiai kai elektros įtampos lygintuvas verčia kintamosios įtampos srovę nuolatine.
Vienas iš akivaizdžiausių tokio prietaiso panaudojimo būdas būtų jų įdiegimas automobilių amortizatoriuose.
Tyrimai patvirtino, kad toks regeneracinis amortizatorius, kuris elektra verstų automobilio virpesių energiją, kuri kitaip būtų prarandama kaip šiluma, gali generuoti pakankamai elektros įkrauti automobilio akumuliatorių ir leisti veikti pagrindiniams elektronikos prietaisams, taip sumažinant generatoriaus ir variklio apkrovą. Toks prietaisas gali pagerinti kuro sąnaudas 2-8%, priklausomai nuo transporto priemonės tipo, greičio ir kelio sąlygų. Amortizatorius gali būti montuojamas automobiliuose, sunkvežimiuose, autobusuose, traukiniuose.
Bandymų metu Chevrolet Suburban modelio visureigiui važiuojant 25 km/h greičiu lygiu keliu, vienas regeneracinis amortizatorius generavo vidutiniškai 15 vatų elektros galios, o maksimumas siekdavo ir 100 vatų, o jo efektyvumas buvo 60-70%.
Paskaičiuota, kad sunkvežimis galėtų generuoti nuo 1 iki 10 kw. elektros galios.
„Mes sukūrėme naujo tipo energijos konvertavimo mechanizmą, kurį pavadinome mechaninio judėjimo lygintuvu (angl. mechanical motion rectifier, MMR),“ - sakė Lei Zuo, grupės vadovas. „Jis svyruojamuosius judesius ir vibraciją keičia į tolygų vienakryptį sukamąjį judesį. Manau, kad jis padės išspręsti iššūkį, kaip didelio masto vibracijas paversti kitomis energijos rūšimis, be to, yra efektyvus ir patikimumas“.
Ką tai reikštų vairuotojams? Pavyzdžiui, vidutinis automobilis su tokiais amortizatoriais gali generuoti maždaug 100-400 vatų energijos, tuo metu kai jo pagrindiniai prietaisai sunaudoja 250-350 vatų. Mokslininkų vertinimu, tai leistų sutaupyti apie 4% kuro automobiliams su vidaus degimo varikliais ir 8% hibridinėms mašinoms, ir atsipirktų per 2-3 metus. Sunkvežimiams mechaninio judėjimo lygintuvai atsipirktų dar greičiau – vos per 1-2 metus.
Jau pradėta šio prietaiso komercializacija – juos gaminti ir diegti ėmėsi nauja įmonė „Harvest Energy“.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijos muitinės ir pasienio tarnybos praneša, kad Lietuvos – Baltarusijos pasienyje kaimyninėje šalyje susiformavo milžiniškos eilės. Jų teigimu Lietuvos pusėje stipriai sumažėjo transporto priemonių pralaidumas.
Šiuo metu iš Baltarusijos pusės pasienyje yra susidariusios tokios vilkikų eilės.
Pasienio postas
Laukiančių vilkikų skaičius
Kotlovka – Lavoriškės 500
Medininkai – Kamenyj Log 750
Privalka – Raigardas 550
Benjakoni – Šalčininkai 420
Praėjusį pirmadienį, balandžio 23 d. nei viename iš šių punktų nebuvo daugiau nei 250 vilkikų.
Papildyta
VSAT: eilės Baltarusijos pasienyje pajudėjo
Šį pirmadienį, balandžio 30 d., Valstybės sienos apsaugos departamento (VSAT) specialistai, asociacijos “Linava” atstovams pateikus paklausimą dėl susidariusių eilių Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, informavo, jog sunkvežimių eilės pajudėjo, praleidžiama du kart daugiau nei įprasta transporto priemonių. Tikimasi, jog artimiausiomis dienomis eilės turėtų gerokai sumažėti.
Pasak VSAT atstovų, praėjusį savaitgalį buvo sutrikusi vizų registro sistema, kurią administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas. Dėl šios priežasties laikinai buvo sutrikusi trečiųjų šalių piliečių duomenų patikra, tačiau sistema netrukus vėl ėmė veikti.
Anot pasieniečių, transporto priemonių judėjimas per pasienio postus buvo nuolatinis, tad visiško transporto srautų sustabdymo nebuvo.
VSAT pareigūnai pažymi, jog pasienyje ypač daug grįžtančių į ES ir Lietuvą vilkikų, todėl padidėjęs jų srautas netruko užkimšti pasienio punktus.
Šiltais savaitgalio orais išvykai į Lietuvą pasinaudojo ir didelė dalis kaimyninės Baltarusijos gyventojų, neįprastai gausiai kirtusių Lietuvos sieną.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-04-30
Prabėgusi savaitė vežėjus sukaustė žiniomis iš Rusijos. Jau šią savaitę turėtų įsigalioti numatytos griežtesnės baudos už tarptautinių pervežimų pažeidimus. Lietuvos valstybinės institucijos ir asociacijos „Linava“ atstovai turėjo daug darbo bendraudami su Rusijos atstovais ir siekdami daugiau aiškumo naujajame įstatyme ir jo traktavimo tvarkoje. Kitos praėjusią savaitę atskriejusios žinios taip pat ypatingai nedžiugino.
Rusija
Susisiekimo ministerija ir asociacija „Linava“ pirmadienį suderinę bendras pozicijas dėl Rusijos naujų įstatymų ir jų traktavimų, jau kitą dieną Maskvoje kalbėjosi su šios šalies pareigūnais. Lietuvos atstovai pakartojo jau anksčiau pateiktą pasiūlymą – įvesti papildomą dokumentą, kuris galutinai išspręstų dvišalių leidimų naudojimo tvarką, padėtų išvengti skirtingų jos traktavimų. Lietuva siūlo įvesti papildomą dokumentą, kuris įrodytų, kad į Rusiją vežamas krovinys yra pakrautas Lietuvoje, todėl jį galima vežti naudojantis dvišaliu leidimu.
Savaitės pabaigoje vežėjų asociacija jau bendravo su muitinės pareigūnais, su kuriais taip pat šnekėta apie galimybę naudoti naujus dokumentus, bei taikyti griežtesnę kontrolę užsienio šalių vežėjams.
Daug nerimo sukėlė ir Rusijos vežėjų asociacijos pareiškimas, kad Rusija, nuo pat naujų baudų už tarptautinių pervežimų pažeidimus įsigaliojimo pradžios, planuoja daryti masinius vilkikų patikrinimus ir žiūrėti ar jie laikosi numatytų pervežimų reikalavimų. „ASMAP“ atstovai siūlosi patys savanorystės pagrindu atlikti tokius patikrinimus jau nuo gegužės 4 d.
Lietuva
Sekantys „Linavos“ vidines batalijas praėjusią savaitę išgirdo jau ne kartą girdėtą istoriją. Balandžio 23 d. turėjęs būti paskelbtas teismo sprendimas dėl revizijos komisijos vėl atidėtas. Tikimasi jį išgirsti gegužės 3 d.
Lietuvoje jau netrukus įsigalios nauji mokesčių už kelius tarifai. Susisiekimo ministerija atsižvelgė į verslo prašymus ir nusprendė daliai transporto priemonių sumažinti šį mokestį. Primename, kad nauji tarifai įsigalios nuo gegužės 1 d.
Kitos žinios
Baltarusiams sugriežtinus vilkikų kontrolę, dauguma vežėjų važiuojančių į Rusiją pasuko link Latvijos ir bando įvažiuoti į Rusiją būtent per šios šalies pasienio postus. Tai gerokai sumažino eiles Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, tačiau sukėlė nemažai problemų norintiems greitai kirsti Latvijos – Rusijos sieną. Šiuo metu situacija čia yra geresnė nei praėjusią savaitę. Terechovo punkte eilėje laukia 520 vilkikų, o Grebnevo – 70.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Paskutinę balandžio dieną ir tris pirmąsias gegužės dienas Lenkijoje bus ribojamas krovininių automobilių, kurių svoris viršija 12 tonų, eismas. Apie tai dar balandžio pradžioje Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinę informavo kolegos iš Lenkijos.
Apribojimai Lietuvos laiku bus taikomi balandžio 30 d. nuo 19 iki 23 val., gegužės 1 d. nuo 9 iki 23 val., gegužės 2 d. nuo 19 iki 23 val. ir gegužės 3 d. nuo 9 iki 23 val.
Krovininiai automobiliai, kurių masė viršija 12 tonų, šiuo laiku bus nukreipiami į stovėjimo aikšteles Lenkijos teritorijoje. Pasibaigus apribojimų laikui jie iš ten galės tęsti keliones.
VSAT į Lenkiją minėtomis dienomis planuojantiems vykti krovininių automobilių vairuotojams rekomenduoja savo kelionės laiką planuoti taip, kad nurodytomis valandomis netektų gaišti laiko laukiant apribojimų pabaigos.
Pasak Lenkijos pasieniečių, laikini apribojimai krovininiam transportui įvedami dėl šioje šalyje gegužės 1 d. minimos Tarptautinės darbininkų dienos ir gegužės 3 d. - Konstitucijos dienos.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Balandį Estijos ir Švedijos policijos pareigūnai atliko vilkikų patikrinimo operaciją. Jos metu paaiškėjo, kad nė vieno vilkiko variklis nebuvo visiškai geros techninės būklės.
Iš 30 patikrintų transporto priemonių, 17 turėjo rimtų trūkumų, o 7 vairuotojai nebuvo pakankamai pailsėję prieš leisdamiesi į kelią.
Pasak Eismo ir sienos apsaugos skyriaus inspektoriaus Jaanuso Tentso, patikrinimo metu pirmiausia į akis krito netvarkingai pritvirtinti kroviniai.
Operacijos metu policijos pareigūnai priėjo prie išvados, kad vilkikų vairuotojai neskiria dėmesio valstybinių numerių ir žibintų švarai. Prasta padangų kokybė taip pat nepraslydo pro pareigūnų akis.
Kaip didžiausią problemą pareigūnai įvardijo pačių vairuotojų fizinę būklę. Prie vairo jie sėdasi pakankamai nepailsėję. Kaip sakė J.Tentsas, pavargęs vairuotojas tolygus išgėrusiam vairuotojui.
Patikrinimo operacijoje iš viso dalyvavo 15 policijos pareigūnų, įskaitant Švedijos atstovus, kurie atvyko į Estiją per C.A.S.H. (Connecting Authorities for Safer Heavy Goods Traffic) projektą.
Tai tarptautinis projektas, sukurtas siekiant labiau kontroliuoti vilkikus. Šiam projektui priklauso Suomija, Norvegija, Švedija, Danija ir Estija. Taip pat bendradarbiauja Vokietijos vandens policija, Lietuvos kelių policija ir Latgalos eismo skyrius iš Latvijos.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|