Lietuvos vežėjai vis dar nepakankamai aktyviai naudojasi PVM ir akcizo mokesčio už kurą susigrąžinimo galimybe. Automobilių parko valdymo procesus galinčiomis palengvinti elektroninėmis paslaugomis naudojamasi dar rečiau. Tokius rezultatus atskleidžia kuro kortelių operatoriaus „DKV Euro Service Baltikum“ atlikta Lietuvos vežėjų apklausa.
PVM ir akcizo mokesčio už kurą grąžinimo paslauga naudojasi tik šiek tiek daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų. Aktualiausiomis išlieka degalų pirkimo (93 proc.) bei atsiskaitymo už mokamus kelius (73 proc.) paslaugos, o rečiausiai naudojamasi 24 val. pagalba kelyje bei serviso paslaugomis.
Anot „DKV Euro Service Baltikum“ vadovo Artūro Michejenko, ES šalyse sumokėtą PVM vežėjai visuomet siekė susigrąžinti. Tačiau galimybe susigrąžinti akcizą už kurą, kuris buvo piltas Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Slovėnijoje, ilgą laiką naudojosi pakankamai nedidelis skaičius klientų. Tik pastaruoju metu vežėjai pradėjo aktyviau domėtis šia galimybe.
Tyrimas parodė, kad elektroninėmis paslaugomis, tokiomis kaip automobilių parko išlaidų valdymas ir analizė, naudojasi ketvirtadalis apklaustųjų. Dažniausiai tai vidutinės ir didžiosios kompanijos.
Didžiąją dalį transporto įmonių išlaidų, apie 40 proc., sudaro degalų pirkimas ir kelių mokesčiai. Daryti įtaką šių aplinkos veiksnių kainų pokyčiams nėra galimybės, tačiau remdamiesi elektroninėmis ataskaitomis, kurias pateikia sistema, vežėjai turi galimybę retrospektyviai apžvelgti kuro ir kitų serviso paslaugų pirkimo įpročius. Tokia analizė gali padėti įvertinti automobilių parko valdymo efektyvumą.
Atliktoje apklausoje dalyvavo 301 tarptautiniais krovinių pervežimais keliais užsiimanti Lietuvos įmonė. Apklausa atlikta šių metų kovą.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Skandinavijos draudimo bendrovės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos vairuotojams kelyje labiausiai trukdo neatsargūs dviratininkai ir pėstieji. Šią priežastį kaip pagrindinį išorinį trukdį vairuojant nurodė 27 proc. apklausos dalyvių.
Tyrimo duomenimis, kiti labiausiai vairuoti trukdantys veiksniai yra nepalankios vairuoti oro sąlygos (26 proc.) ir kitų eismo dalyvių neatsakingas vairavimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (24 proc.). Kiek mažiau – 13 proc. – apklaustųjų kaip didžiausią trukdį keliuose nurodė, jų manymu, pernelyg lėtai važiuojančius vyresnio amžiaus vairuotojus, o 2 proc. šalies vairuotojų labiausiai trukdo išvaizdūs praeiviai.
„Nors beveik du trečdaliai tyrimo dalyvių savo vairavimą įvardijo kaip atidų ir atsakingą, pastebime ir keletą nerimą keliančių tendencijų: pirmiausia nepakantumą vyresniems eismo dalyviams ir viešajam transportui. Pastarąjį kaip pagrindinį išorinį trukdį nurodė kone 5 proc. respondentų. Tai rodo, kad nemažai vairuotojų trūksta tolerancijos kitiems eismo dalyviams, dėl to nukenčia bendra eismo kultūra ir saugumas keliuose“, – sako draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančikas.
Šių metų balandžio mėnesį atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1066 respondentai iš Lietuvos, be išorinių veiksnių, buvo ištirti ir vairuoti trukdantys veiksniai pačiame automobilyje. Ši tyrimo dalis pateikė ne vieną netikėtumą. Tyrėjus nustebino tai, kad daugiausia tyrimo dalyvių (34 proc.) kaip labiausiai trukdantį veiksnį nurodė savo pačių prastą savijautą.
Kitos trys dažniausiai minimos priežastys, kurios blaško vairuotojų dėmesį, draudimo specialistų vertinimu, yra dėsningos: tai skambantis mobilusis telefonas (20 proc.), triukšmaujantys vaikai automobilio salone (12 proc.) ir užkandžiavimas (8 proc.).
„Kaip žinome, kalbėti telefonu ar užkandžiauti yra draudžiama Kelių eismo taisyklių, tačiau realybė šalies keliuose, deja, kitokia. Tiesa, vairuotojai pripažįsta, jog vien telefono skambėjimo automobilio salone užtenka, kad dėmesys nuo situacijos kelyje nukryptų visai kitur“, – pabrėžia draudimo ekspertas.
Tyrimo dalis apie trukdžius automobilyje pateikė ir daugiau netikėtumų. Pavyzdžiui, beveik 7 proc. apklaustųjų kaip labiausiai trukdantį veiksnį vairuojant automobilį nurodė šalia sėdinčią ir kalbančią mamą.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Valstybei svarbius projektus įgyvendinantį Klaipėdos jūrų uostą trejus metus siūloma atleisti nuo dividendų mokėjimo. Susisiekimo ministerija siūlo, kad uosto į valstybės biudžetą mokama paskirstytinojo pelno įmoka 2012–2014 metais būtų nulis procentų. Priešingu atveju uoste nebūtų įgyvendinta 1,524 mlrd. litų vertės investicijų projektų.
Jei Vyriausybė pritars, uostas 34 mln. litų galės palikti investicijoms.
Toks siūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Transporto ir tranzito komisijos siūlymus bei Vyriausybės nutarimus Klaipėdos uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą bei suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projektą pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais.
Pasak ministerijos, taip norima užtikrinti Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą – SGD terminalo statybą, uosto kanalo gilinimą, geležinkelio mazgo ir IXB transporto koridoriaus plėtrą, konteinerių terminalo paskirstymo centro statybą ir kitų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, taip pat didinti uosto konkurencingumą ir krovos apimtį.
Šių metų valstybės biudžeto įstatyme numatyta, kad uostas į biudžetą turėtų sumokėti 50 proc. pelno. Tai reiškia, kad uosto direkcija kasmet turėtų pervesti daugiau kaip 30 mln. litų pelno – tai labai neigiamai paveiktų infrastruktūros plėtrą, rašoma dokumente.
Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas balandžio pradžioje sakė tikintis, jog Vyriausybė palaikys uostą. “Kuo daugiau turėsime finansinių išteklių, tuo geriau juos panaudosime. Jeigu iš mūsų paims 34 mln. litų, galėsime pasiskolinti 180 mln. litų, o jei visą pelną trejus metus paliks, mūsų skolinimosi limitas išaugs iki 332 mln. litų”, – tuomet sakė E.Gentvilas.
“Jei pelno dalis 2012-2014 metais būtų perduota valstybės biudžetui, uosto direkcija 2012-2017 metais neįgyvendintų infrastruktūros plėtros investicinių projektų už 630,53 mln. litų, o dėl to uosto naudotojai neįgyvendintų savo investicinių projektų, kurių vertė – 893,41 mln. litų. Iš viso Klaipėdos uoste nebūtų įgyvendinta investicinių projektų už 1,524 mlrd. litų”, – teigia Susisiekimo ministerija.
Skaičiuojama, kad neįgyvendinus projektų, Klaipėdos uosto krova per šešerius metus netektų papildomo 16,78 mln. tonų krovinių srauto per metus, o uosto direkcija – 72,12 mln. litų pajamų. Be to, apribojus uosto direkcijos finansines galimybes investuoti, sumažėtų uosto konkurencingumas, pablogėtų įmonių rodikliai, jos sumokėtų mažiau mokesčių į valstybės biudžetą.
“Dėl neįgyvendintų investicijų valstybės biudžetas 2012-2017 metais vidutiniškai per metus netektų 229 mln. litų pajamų. Uosto direkcijos papildomo skolinimosi galimybės sumažėtų iki 183,66 mln. litų, todėl nebūtų galima planuoti ir įgyvendinti naujų infrastruktūros plėtros projektų”, – rašo Susisiekimo ministerija
Klaipėdos uostas pernai teigia uždirbęs 68 mln. litų audituoto pelno – pagal įstatymą jis turėtų sumokėti 50 proc., arba apie 34 mln. litų dividendų.
Vyriausybė 2012 metų biudžete planavo iš Klaipėdos uosto gauti 51,8 mln. litų dividendų.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Europinės vėžės projekto “Rail Baltica” išlaidas didina per griežtos aplinkosaugos priemonės, sako valstybės kontroliuojamos įmonės “Lietuvos geležinkeliai” vadovai. Triukšmo sienelių įrengimą jie įvardijo kaip brangiausią priemonę, taikomą įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus.
“Reikia spręsti klausimus dėl saugumo visuomenės sveikatai priemonės. Panašu, kad nustatėme aukštesnius reikalavimus negu Šveicarijoje”, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete kalbėjo “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
Jis mano, kad investicijos, ruože tarp Marijampolės ir Kauno ketinant už maždaug 100 mln. litų pastatyti beveik 20 km triukšmo sienelių, yra per didelės.
“Kaip pavyzdį pasakysiu – iki Kauno, be Marijampolės, statybai (geležinkelio vėžės – BNS) yra skirta 282 mln. litų. 63 kilometruose yra 19 km sienelių, ir tas kainuos apie 100 mln. litų. Reikia aplinkosaugos priemonių, bet reikia pažiūrėti kažkaip kitaip, nesiekti maksimumo, kaip Europoje. Gal įmanoma tuos reikalavimus įvykdyti kažkaip pigiau? Gal daug pigiau būtų gyvenamuosius namus pastatyti kitur ir gyventojus iškelti, negu tas sieneles statyti”, – kalbėjo A.Šimėnas.
Bendras ” Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei mažinti kelių naudojo mokestį mažų keleivinių autobusų ir lengviausių krovininių automobilių savininkams.
Ministerija siūlo, kad mažų autobusų, kuriuose yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir kurie sveria ne daugiau kaip 5 tonas, savininkams būtų taikomas 1050 litų dydžio metinis kelių naudojo mokestis.
Šių metų pradžioje Vyriausybė šiai transporto grupei kelių naudotojo mokestį buvo padidinusi iki 1800 litų. Toks tarifas, jei nebus pakeistas, turėtų įsigalioti gegužę.
Krovininėms transporto priemonėms, kurių masė neviršija 3,5 tonos, metinį kelių naudotojo mokestį siūloma sumažinti iki 900 litų. Anksčiau buvo patvirtintas 1800 litų tarifas, kuris, jei nebus pakeistas, turėtų įsigalioti gegužę.
Ministerija taip pat siūlo šių transporto grupių savininkams mažinti mėnesinius, savaitinius ir dienos trukmės kelių naudotojo mokesčius.
„Sprendimas sumažinti dar neįsigaliojusius mokesčius priimtas ieškant kompromiso su verslu. Maži autobusai ir lengvieji krovininiai automobiliai daro kur kas mažiau žalos keliams nei sunkieji vilkikai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Skaitykite daugiau: http://www.diena.lt/naujienos/transportas/daliai-transporto-priemoniu-siuloma-mazinti-keliu-naudotojo-mokesti-422673#ixzz1swDWukgD
Šaltinis Kauno diena
Europos komisija skirs 2,5 mln. Eurų Baltarusijos pasienio punktui Privalka. Už šiuos pinigus turėtų būti atlikti statybiniai darbai ir finansuojamos reikiamos naujos muitinės įrangos įsigijimas. Primename, kad Privalka yra Lietuvos – Baltarusijos sienos kirtimo punktas iš Lietuvos pusės stovi Raigardo pasienio kontrolės postas.
Šiame punkte turėtų būti įrengta nauja sistema, kuri leis atlikti transporto priemonių muitinį patikrinimą jų neatidarinėjant ir neardant. Planuojama, kad bus įrengta speciali patalpa, kurioje veiks rentgeno sistema. Taip pat bus specialiai apmokyti žmonės darbui su nauju rentgeno aparatu.
Punkto atnaujinimo reikėjo jau seniai. Esant dideliam krovininių automobilių srautui, dabartinė patikra yra nebe efektyvi. Naudojamos kontrabandos nustatymo priemonės, kuomet yra vizualiai apžiūrimos transporto priemonės ar iškraunamas ir tikrinamas krovinys yra gerokai pasenusios. Be to punkto pralaidumas siekia tik 300 transporto priemonių per parą. Dėl tokio pralaidumo šiame poste pastoviai yra susiformavusios vilkikų eilės, kurios mažina regiono tranzitinį patrauklumą.
Iš planuojamų skirti 2,5 mln. Eurų, trečdalis jau pasiekė Baltarusijos muitinę ir už šiuos pinigus yra atliekami įvairūs darbai. Pilnai įdiegus visas numatytas kontrolės priemones, poste transporto priemonių tikrinimo efektyvumas bus vienodas visas 24 valandas per parą, be to, padidės ir jo pralaidumas. Tai leis išvengti nuolatos susidarančių didelių eilių abejose sienos pusėse. Pagerėjęs sienos kirtimo ir muitinės procedūrų laikas sumažins vežėjų išlaidas ir leis operatyviau gabenti krovinius.
Tikimasi, kad padidės ir šio regiono tranzitinis patrauklumas, suteiksiantis vietiniams gyventojams papildomai užsidirbti iš teikiamų paslaugų.
Planuojama, kad esminiu naujųjų pokyčiu privalumu taps sumažėjęs kontrabandos srautas. Sistema tikrins ir į Baltarusiją atvykstančias, ir iš jos išvykstančias transporto priemones.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
2012-04-23
Vokietijos automobilininkų klubas ADAC atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad dažniausiai kuras Vokietijos degalinėse pigiausias būna vakarais. Taip yra dėl to, kad daugumoje degalinių bent kartą per parą yra keičiamos kuro kainos.
ADAC patikrino 33 degalines vienuolikoje Vokietijos miestų. Jų paskaičiavimais benzinas vakare būna pigesnis vidutiniškai 2,6 Euro cento, o dyzelinas – 3,3 Euro cento.
Automobilininkų klubo teigimu, toks kainų kaitaliojimas yra neparankus vartotojams, kurie ieško pigiausių degalų. Naftos produktais prekiaujančios įmonės tokius kaltinimus neigia ir teigia, kad konkrečias kainas visada galima pasižiūrėti internete. Jie pripažįsta, kad būna taip, kad kainos keičiasi keletą kartų per dieną, tačiau jų nuomone tai yra normali konkurencinė kova, siekiant vartotojams pasiūlyti geriausią kainą.
Atsirado siūlymų nutraukti tokią degalais prekiaujančių įmonių savivalę ir įvesti apribojimus. Siūloma panaudoti Austrijoje taikomą modelį. Pagal jį degalinės gali tik vieną kartą per dieną, konkrečiu numatytu metu keisti degalų kainas.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
2012-04-23
Savaitgalį pradėti Šventosios uosto eksploataciniai valymo darbai, kuriuos vykdo UAB „Alvetos karjerai“. Bendra sutarties vertė – iki 2 mln. Lt. Planuojamas laivybos sezono atidarymas 2012 m. birželio 1 d.
Pagal sutartį UAB „Alvetos karjerai“ atliks eksploatacinius Šventosios uosto valymo darbus, po kurių uosto gylis sieks nuo 2 m iki 3 m. Remiantis pasirašyta sutartimi, ši įmonė 3 mėnesius uostelyje turės nuolat budinčią techniką, kad galėtų palaikyti projektinius gylius. Yra numatyta, kad jei per šiuos metus nebus panaudota visa sutartinė suma, sutartis su tinkamai darbus vykdančiu rangovu galės būti pratęsta.
Kaip žinia, Šventosios uoste yra įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams iki 12 m ilgio švartuoti. Uostelio naudotojams yra sudaryta galimybė prisijungti prie elektros bei vandentiekio tinklų, naudotis laivams nuleisti ir iškelti skirtu slipu, taip pat sanitariniais mazgais, dušais, palikti buitines atliekas bei tepaluotus skudurus.
Planuojama, kad sezoną atidarys 2012 m. birželio 7–10 d. antrą kartą Šventosios uosto istorijoje vyksianti jachtų regata, kuri yra įtraukta į Lietuvos buriuotojų sąjungos 2012 m. buriavimo sezono regatų grafiką.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
2012-04-23
Savaitgalį olandų įmonė Van Oord Dredging and Marine Contractors BV pradėjo gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbus, kurių vertė – 129,5 mln. Lt.
Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas yra ypač svarbus Klaipėdos uostui. Jį įgyvendinus uosto plotis padidės iki 150 m (šiuo metu yra 120 m), o gylis atitinkamai iki 14,5 m (šiuo metu yra 13–13,5 m). Todėl padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas bei paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Pasiekus tokius uosto laivybos kanalo parametrus, bus sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 m, o plotis – 40 m. Projektą planuojama įgyvendinti 2012 m., panaudojant ES paramos lėšas (pagal ES struktūrinės paramos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę Nr. VP2-5.2-SM-01 V).
Remiantis su olandų įmone pasirašyta didžiausios vertės bei apimties sutartimi, orientacinis I darbų etape kasamo grunto kiekis – 3 859 800 m3. Numatomų iškelti riedulių orientacinis kiekis: nuo 0,8 iki 1,5 m diametro – 440 vnt., didesnio negu 1,5 m diametro – 57 vnt.
Per II darbų etapą orientacinis kasamo grunto kiekis – 655 200 m3, numatomų iškelti riedulių orientacinis kiekis: nuo 0,8 iki 1,5 m diametro – 50 vnt., didesnio negu 1,5 m diametro 1,5 m – 8 vnt.
Pagal šią sutartį kasamo grunto įkainis – 28,68 Lt už 1 kubinį metrą.
Darbų atlikimo trukmė – 12 mėnesių.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Nuo rytojaus į šalies gatves išrieda tarnybiniai policijos motociklai.
Nuo š. m. balandžio 24 d. policija stiprina patruliavimą - motociklų, mopedų, keturračių motociklų vairuotojų kontrolei užtikrinti, jų daromiems pažeidimams išaiškinti ir jiems užkardyti pasitelkiamos tarnybinių motociklų pajėgos.
Be to, visą šią savaitę (balandžio 23-29 d.) šalies keliuose vykdomos prevencinės priemonės, skirtos pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejams išaiškinti. Transporto priemonių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti policijos pareigūnai naudoja viešąjį ir neviešąjį patruliavimą, vaizdo ir garso įrašymo techniką.
Šiais metais (iki balandžio 23 d.) eismo įvykiuose žuvo 3 motociklų vairuotojai ir 1 mopedo vairuotojas. Tarp žuvusiųjų - 1 nepilnametis. Vasario 11-osios popietę Druskininkuose, Saulėtekio gatvėje, esant slidžiai kelio dangai, 15 metų paauglio vairuojamas keturratis motociklas „Bombardier" (neįregistruotas) nuvažiavo nuo kelio į griovį. Nepilnametis teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės neturėjo.
Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija
Susisiekimo ministerija siūlo apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti apie 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti. Parengusi valstybinių šalies kelių priežiūros įmonių pertvarkos planą, ministerija teikia Vyriausybei svarstyti su tuo susijusių teisės aktų keitimo projektus.
„Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, siekiame efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir įvairios išlaidos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones numatoma pertvarkyti prijungimo būdu, sumažinant jų skaičių nuo 11 iki 6. Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.
Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė.
Kelių priežiūros įmonėse bendras darbuotojų skaičius sumažės 196 – nuo 2861 iki 2665.
Valstybė taip pat atsisako kelių priežiūros įmonėms nebūdingų veiklos funkcijų. Pernai Palangos savivaldybei buvo perduota „Klaipėdos regiono keliams“ priklausęs viešbutis centrinėje kurorto gatvėje.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Mėgstate gerti kavą ar užkandžiauti vairuodami automobilį? Niekada daugiau to nedarykite! Valgymas sėdint prie vairo maždaug 80 proc. padidina nelaimingų atsitikimų riziką bei lemia 65 proc. pavojingų situacijų kelyje, rodo JAV Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (National Highway Traffic Safety Administration) duomenys.
Labiausiai nerekomenduojama vairuojant gerti karštus gėrimus bei valgyti maistą, kuriuo lengva apsidrabstyti.
Ekspertų nuomone, vairuotojo koncentracijos stoka yra viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų kelyje priežasčių. Sėdint prie vairo būtina sukaupti dėmesį į vairavimą ir nuolat stebėti aplinką. Tik taip galima laiku sureaguoti į iškylančius pavojus. „Tokie veiksmai kaip radijo stočių keitimas, rausimasis daiktadėžėje, valgymas arba gėrimas atitraukia dėmesį nuo kelio ir trukdo susikaupti“, – aiškino „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.
JAV atlikti tyrimai parodė, kad valgymas vairuojant yra plačiai paplitęs įprotis. Net 86 proc. amerikiečių prisipažino, kad bent kartą valgė arba gėrė vairuodami, o 57 proc. tai daro nuolatos, rodo „Harris Interactive“/„HealthDay“ duomenys.
Arbata arba kava vairuojant gali būti ypač pavojinga, nes vairuoti trukdo ne tik pats karštų gėrimų vartojimas, tačiau ir jo sukeliami padariniai. Važiuojant nelygiu ar duobėtu keliu, gėrimas gali išsipilti ir apiplikyti vairuotoją, taip atitraukdamas jo dėmesį nuo kelio. Bet koks maistas, galintis ištepti drabužius ar rankas, taip pat neigiamai veikia vairuotojo koncentraciją.
Dauguma vairuotojų iš karto puola valytis dėmes, o tai reiškia ne tik rankų atitraukimą nuo vairo, tačiau ir bent akimirkai kitur nukreiptą žvilgsnį. Riebus maistas sukelia papildomą grėsmę, nes taukuotos rankos trukdo tinkamai laikyti vairą.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
2012-04-23
Praėjusią savaitę Lietuvoje įsitvirtinęs pavasaris atnešė labai daug permainingų žinių. Dauguma jų buvo susijusios su rytų rinkomis ir ten iškilusiomis naujomis grėsmėmis. Panašu, kad Rusija ir toliau bando kaišioti pagalius Europos vežėjams į ratus.
Savaitė prasidėjo neblogomis žiniomis. Pranešta, kad išbrauktos kelios nepalankios sąlygos vežėjų reputacijai įvertinti. „Linavos“ delegacijos susitikimo su VKTI atstovais metu aptartas ir pakoreguotas vežėjų naudai pažeidimų sąrašas, kuriuo remiantis bus vertinama įmonių vadovų ir atsakingų darbuotojų reputacija.
Kitą dieną vykusiame prezidiumo posėdyje priimta keletas svarbių sprendimų. Prezidiumas vienbalsiai patvirtino būsimojo asociacijos Kongreso datą – birželio 1 d., o taip pat išrinktas antrasis viceprezidentas, kuriuo tapo Mečislovas Atroškevičius.
Buvo sulaukta ir žinių apie „Linavos“ atstovų vizitą į Maskvą. Susitikime su Rusijos vežėjų asociacijos prezidentu Jevgenijumi Moskvičiovu ir generaliniu sekretoriumi Andrejumi Kurušinu, kalbėta Lietuvos vežėjams aktualia būsimų baudų tema ir sutarta, jog Rusijos delegacija gegužės viduryje lankysis Lietuvoje ir bus detaliau aptarti trečiųjų šalių vežimų rūšies nustatymo kriterijai bei būsimųjų baudų taikymas.
Rytai
Taip pat praėjusią savaitę baigėsi Baltarusijoje taikyti pavasariniai apribojimai sunkiajam transportui, tačiau iškarto atsirado naujų kliūčių vykstantiems per šią valstybę. Kaimynai pradėjo griežčiau tikrinti vežėjus, kurie gabena trečiųjų šalių krovinius su dvišaliais leidimais, ir fiksuodavo jiems pažeidimus. Pravažiavę Baltarusiją tokie vilkikai, Susisiekimo ministerijos žiniomis, Rusijos ir Baltarusijos pasienyje buvo stabdomi neribotam laikui.
Tokios žinios privertė sunerimti visą Lietuvos kelių transporto sektorių. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia, kad Baltarusija Lietuvos vežėjų patikrą pasienyje sugriežtino po Rusijos grasinimų. Pasak jo, ministerijos atstovams į rankas pakliuvo Baltarusijos ir Rusijos transporto ministerijų derybų protokolas, kuriame teigiama, jog Baltarusija privalo užkirsti kelią per jos teritoriją vežamoms prekėms iš trečiųjų šalių pagal dvišalius leidimus. Priešingu atveju, Baltarusijai grasinama nebesuteikti pakankamo kiekio leidimų jos prekėms.
Ministerija iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, o susisiekimo ministras žadėjo siūlyti įvesti specialų leidimą prekėms, perkrautoms Lietuvoje, kad joms nereiktų trišalio leidimo.
Penktadienį Baltarusijos – Lietuvos pasienyje VKTI vadovas Vidmantas Žukauskas, ,,Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius ir sekretorius Transporto politikai Gintautas Ramaslauskas susitiko su Baltarusijos kelių transporto inspekcijos vadovu Aleksandru Ivankovu bei atsakingais inspekcijos pareigūnais.
Susitikime aptarti pasikeitimai susiję su Lietuvos ir kitų šalių vežėjų leidimų tikrinimu Baltarusijos pasienyje.
Baltarusijos kelių transporto inspekcijos vadovas A. Ivankovas informavo, jog vykdydama kitos Rytų Muitų Sąjungos šalies – Rusijos instrukciją nuodugniau tikrinti užsienio vežėjų leidimus ir jų atitikimą vykdomiems gabenimams, inspekcija įrašo leidimuose nukreipimą į Rusijos Transporto priežiūros tarnybą, kuri sprendžia ar leidimas atitinka vežimo rūšį.
Aukštas kaimyninės šalies pareigūnas patikino, jog fizinio Lietuvos ar kitų šalių vežėjų vilkikų stabdymo ar grąžinimo į mūsų šalį nėra, todėl sunkvežimių srautas juda be trikdžių.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Susisiekimo ministerija siūlo apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti apie 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti.
Parengusi valstybinių šalies kelių priežiūros įmonių pertvarkos planą, ministerija teikia Vyriausybei svarstyti su tuo susijusių teisės aktų keitimo projektus.
„Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, siekiame efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir įvairios išlaidos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones numatoma pertvarkyti prijungimo būdu, sumažinant jų skaičių nuo 11 iki 6. Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.
Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė.
Kelių priežiūros įmonėse bendras darbuotojų skaičius sumažės 196 – nuo 2861 iki 2665.
Valstybė taip pat atsisako kelių priežiūros įmonėms nebūdingų veiklos funkcijų. Pernai Palangos savivaldybei buvo perduota „Klaipėdos regiono keliams“ priklausęs viešbutis centrinėje kurorto gatvėje.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis ir Maskvoje įsikūrusios teisinių paslaugų kontoros „Eurazijos transporto operatorių susivienyjimas“ direktorius A. Žigulinas pasirašė teisinės pagalbos mūsų šalies vežėjams sutartį. Joje numatyta operatyvi Rusijos teisininkų darbo schema, kylantiems nesklandumams dėl administracinių ir kitokių mūsų vežėjų pažeidimų šioje šalyje spręsti. Šį darbą koordinuos ir iškilusius papildomus klausimus spręs asociacijos „Linava“ atstovybė Rusijoje ir jos vadovas Julius Salenekas.
Pasak V. Adomaičio, sutartyje su teisinių paslaugų įmone numatyta, jog teisinė pagalba bus teikiama „Linavos“ nariams jei būtų sulaikyti jų vilkikai ar kroviniai pasienio postuose, laikinojo saugojimo sandėliuose ar muitinėje. Teisininkai reaguos į nepagrįstus Rusijos kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnų reikalavimus, delsiant išduoti reikiamus dokumentus ar trukdant baigti krovinio pristatymo procedūrą.
Kvalifikuotų specialistų pagalba bus rengiami reikiami dokumentai: pareiškimai, pretenzijos, skundai ar ieškiniai teismui dėl netinkamo kontroliuojančiųjų institucijų darbo ar nesąžiningos krovinių gavėjų, ekspeditorių bei kitų ūkio subjektų veiklos.
Kiekvienu individualiu atveju bus parenkami reikiami specialistai, advokatai ar kitos juridinės kontoros, kurios spręs problemas dėl trišalių leidimų tvarkos pažeidimų ar kitokių aktualių klausimų.
Taip pat ši teisinių paslaugų kontora padės ieškant dingusių vilkikų, vairuotojų ar atsitikus eismo įvykiui. Ji iškvies reikiamą pagalbą, evakuatorius ir padės tvarkant dokumentus policijoje ar gaunant reikiamas pažymas apie įvykį.
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kviečia narius jau nuo šios savaitės kreiptis bet kuriuo rūpimu teisiniu klausimu į „Eurazijos transporto operatorių susivienyjimą“.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|