Pernai iškelta idėja Lietuvos keliuose įrengti transporto priemonių svėrimo joms judant (angl. "Weigh in motion") ir automobilių valstybinių registracijos numerių fiksavimo sistemą po truputį tampa kūnu. Teigiama, jog tokia įranga taps didžiausiu prievaizdu ne tik sunkesnius nei leistina krovinius vežantiems vilkikų vairuotojams, bet ir visiems šalies automobilininkams, važinėjantiems be techninės apžiūros talono ar privalomojo draudimo poliso.
Lietuvoje įrengti svėrimo judant priemones pasiūlyta praėjusių metų vasaros pabaigoje parengtoje intelektinių transporto sistemų (ITS) studijoje. Joje numatyta, kad pirmajame projekto įgyvendinimo etape viename didžiausių transporto mazgų - keliuose aplink Kauną, taip pat Klaipėdos prieigose, turėtų atsirasti keliolika vietų, kuriose būtų sumontuota minėta įranga.
"Pagrindinė šios įrangos funkcija būtų sunkvežimių "antsvorio" kontrolė. Nors yra Valstybinė kelių transporto inspekcija, atliekanti šią užduotį, rūpinantis šalies keliais vilkikų kontrolės turėtų būti daugiau - tik taip mes galime išsaugoti kelių dangą, tiltus ir pan.
Remiantis preliminariais skaičiavimais, per metus Lietuvos keliais važiuoja 273 tūkst. perkrautų transporto priemonių. Tokie duomenys daromi remiantis statistika, jog šalyje iš visų pasvertų sunkiasvorių automobilių 15 proc. viršija leistiną svorį", - "Autosalonui" sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.
Seks visus
Tačiau ITS taikiniu taps ne tik sunkesnius nei leistina krovinius vežantys ir mokėti papildomus mokesčius vengiantys vilkikų vairuotojai - ši sistema skenuos visų pro numatytose vietose įrengtas vaizdo kameras pravažiuojančių automobilių valstybinius registracijos numerius ir juos tikrins pagal duomenų bazes.
"Kompiuteris akimirksniu nustatys, kurie automobiliai nėra praėję techninės apžiūros ir kurių savininkai neturi privalomojo transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Automatiškai tokiam vairuotojui bus skiriama bauda - tokia pačia tvarka, kaip dabar skiriama viršijus greitį ir šį pažeidimą užfiksavus automatiniam greičio matuokliui", - teigia E. Skrodenis.
Tuo pačiu principu bus skiriama bauda ir už sunkvežimių "antsvorį".
Kada ir kur - dar nežinia
Tikslaus vietų, kur stovės naujoji ITS įranga, sąrašo LAKD atstovai sako dar neturintys. Žinoma tik tiek, kad pirmajame etape ITS priemonės bus įrengtos 14 vietų pakaunėje ir ties uostamiesčiu.
"Visas preliminarias vietas reikia ištirti smulkiau. Šiuo metu VĮ Transporto ir kelių instituto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai bando nustatyti, kur geriausiai sumontuoti svėrimo ir numerių fiksavimo įrangą, kad jos nebūtų įmanoma išvengti važiuojant aplinkkeliais.
Be to, ITS įrangos montavimo vietoms yra tam tikri reikalavimai - kelio ruožas turi būti ilgas, negali būti jokių kalnelių, vingių. Reikėtų ir apskaičiuoti, kiek iki vienos ar kitos vietos kainuotų elektros įvedimas", - tvirtina E. Skrodenis.
Kol kas tiksliai neaišku ir tai, kiek kainuos ITS įdiegimas. LAKD direktoriaus pavaduotojo teigimu, preliminariai šios sistemos įrangos sumontavimas 10-yje vietų galėtų kainuoti apie 20 mln. litų, tačiau daug kas nemažai priklausys būtent nuo parinktų jai vietų.
Tikimasi, kad visi techniniai klausimai bus išspręsti iki metų pabaigos, ir tada bus paskelbtos techninės specifikacijos bei tarptautinis ITS įrengimo konkursas. Vis dėlto datos, kada keliuose atsirastų pirmoji tokia įranga, E. Skrodenis įvardinti nesiryžo.
"Sunku pasakyti. Patirtis rodo, kad panašaus masto konkursų rezultatai dažniausiai skundžiami. Kad ir automatinių greičio matuoklių sistemos įrengimas - dėl ginčų nuo idėjos iki jos įgyvendinimo viskas užtruko net 5 metus. Keistas verslininkų požiūris, juk svarbiausia turėtų būti eismo saugumas. Tad ir ITS atveju tai gali būti ilgas bei sudėtingas procesas", - neslėpė vienas LAKD vadovų.
Optimistiniu atveju, jei skundų nebūtų, pasirašyti pirkimo dokumentus ir pradėti įrangos montavimo darbus tikimasi jau po 3 mėnesių nuo konkurso paskelbimo dienos, tad ji pradėti veikti galėtų jau 2013-aisiais.
Fiksuos ir kitus pažeidimus
E. Skrodenio teigimu, naujoji sistema veiktų ne mažiau 10 ar 15 metų, o jau netolimoje ateityje ją būtų galima papildyti naujomis funkcijomis.
"Pavyzdžiui, Suomijoje šiuo metu bandoma ITS įranga, kuri fiksuoja ne tik numerius, bet ir tai, ar vairuotojai segi saugos diržus, ar prie vairo kalba mobiliaisiais telefonais. Tad ir pas mus tokios ar panašios funkcijos galės būti įdiegtos", - sakė valdininkas.
Tiesa, anot jo, prieš įgyvendinant ITS diegimo projektą teks keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kad būtų įteisintas minėtų pažeidimų fiksavimas automatine įranga.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų delegacija, šiandien Maskvoje susitikusi su Rusijos transporto ministerijos ir kitų institucijų atstovais, aptarė Lietuvos vežėjams kylančias problemas vežant krovinius į Rusiją.
Kaip jau skelbta, Baltarusija praėjusią savaitę sugriežtino Europos Sąjungos vilkikų, kurie veža trečiųjų šalių krovinius su Rusijos išduotais dvišaliais leidimais, patikrą.
Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras Rusijos transporto ministerijos valstybės sekretoriui Sergejui Aristovui išreiškė susirūpinimą, kad dėl sugriežtėjusios kontrolės Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjams prailgo sienos kirtimo procedūros.
Lietuvos atstovai pakartojo jau anksčiau pateiktą pasiūlymą – įvesti papildomą dokumentą, kuris galutinai išspręstų dvišalių leidimų naudojimo tvarką, padėtų išvengti skirtingų jos traktavimų. Lietuva siūlo įvesti papildomą dokumentą, kuris įrodytų, kad į Rusiją vežamas krovinys yra pakrautas Lietuvoje, todėl jį galima vežti naudojantis dvišaliu leidimu.
„Susitikimas su kolegomis iš Rusijos buvo pozityvus, jie apsvarstys ir įvertins mūsų pasiūlymą. Tikiuosi, kad minėto papildomo dokumento įvedimas išspręstų pasienyje kylančius neaiškumus“, – sakė A. Štaras.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-04-24
Atsibodo vasarines padangas keisti žieminėmis vos pasirodžius pirmajam sniegui? Ilgos kelionės automobiliu metu netikėtai užklupo oro pasikeitimai?
Netrukus tai gali tapti praeitimi, teigia Leipcigo universiteto tyrėjų grupė, kurianti pirmąsias pasaulyje „išmaniąsias“ padangas, kurios automatiškai prisitaiko prie vyraujančių oro sąlygų net tuomet, kai vairuojate.
Taikomųjų mokslų universiteto tyrėjų komanda, kuriai vadovauja Detlefas Riemeris, „prisitaikančias padangas“ pristatė šių metų Hanoverio mugėje – didžiausioje pasaulyje pramonės mugėje.
„Šiandieninis padangų pasirinkimas – visuomet pasirinkimas tarp galimybės stabdyti ir kuro sunaudojimo. Automobilio vairuotojas turi atsižvelgti į visas galimas oro sąlygas, o padangų keisti vairuojant neįmanoma“, – teigė D. Riemeris.
Tačiau naujose „prisitaikančiose padangose“ įrengti elektroniniai jutikliai, kurie atpažįsta skirtingų rūšių paviršių, ar tai būtų greitkelis, ar negudronuotas kelias, bei tai, ar jis sausas, aplytas ar snieguotas.
Priklausomai nuo to padangų profilis paaukštėja arba praplatėja, net jei automobilis tuo metu juda.
„Tai reiškia, kad jūsų mašina visuomet aprūpinta geriausiomis įmanomomis padangomis, o taip pat optimizuojamas triukšmas bei degalų sunaudojimas. Vairuotojui daugiau nebereikia galvoti apie tai, kaip pritaikyti padangas. Pačios padangos „galvoja“, – kalbėjo D. Riemeris.
Šioms padangoms iki užbaigto gaminio dar toli, o tyrimai vis dar tęsiami – analizuojama, kokias medžiagas galima būtų naudoti judančioms padangų profilio dalims.
„Tačiau dėl viso pikto jas jau užpatentavome“, – pridūrė mokslininkas.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Lietuvos vežėjai vis dar nepakankamai aktyviai naudojasi PVM ir akcizo mokesčio už kurą susigrąžinimo galimybe. Automobilių parko valdymo procesus galinčiomis palengvinti elektroninėmis paslaugomis naudojamasi dar rečiau. Tokius rezultatus atskleidžia kuro kortelių operatoriaus „DKV Euro Service Baltikum“ atlikta Lietuvos vežėjų apklausa.
PVM ir akcizo mokesčio už kurą grąžinimo paslauga naudojasi tik šiek tiek daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų. Aktualiausiomis išlieka degalų pirkimo (93 proc.) bei atsiskaitymo už mokamus kelius (73 proc.) paslaugos, o rečiausiai naudojamasi 24 val. pagalba kelyje bei serviso paslaugomis.
Anot „DKV Euro Service Baltikum“ vadovo Artūro Michejenko, ES šalyse sumokėtą PVM vežėjai visuomet siekė susigrąžinti. Tačiau galimybe susigrąžinti akcizą už kurą, kuris buvo piltas Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar Slovėnijoje, ilgą laiką naudojosi pakankamai nedidelis skaičius klientų. Tik pastaruoju metu vežėjai pradėjo aktyviau domėtis šia galimybe.
Tyrimas parodė, kad elektroninėmis paslaugomis, tokiomis kaip automobilių parko išlaidų valdymas ir analizė, naudojasi ketvirtadalis apklaustųjų. Dažniausiai tai vidutinės ir didžiosios kompanijos.
Didžiąją dalį transporto įmonių išlaidų, apie 40 proc., sudaro degalų pirkimas ir kelių mokesčiai. Daryti įtaką šių aplinkos veiksnių kainų pokyčiams nėra galimybės, tačiau remdamiesi elektroninėmis ataskaitomis, kurias pateikia sistema, vežėjai turi galimybę retrospektyviai apžvelgti kuro ir kitų serviso paslaugų pirkimo įpročius. Tokia analizė gali padėti įvertinti automobilių parko valdymo efektyvumą.
Atliktoje apklausoje dalyvavo 301 tarptautiniais krovinių pervežimais keliais užsiimanti Lietuvos įmonė. Apklausa atlikta šių metų kovą.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Skandinavijos draudimo bendrovės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos vairuotojams kelyje labiausiai trukdo neatsargūs dviratininkai ir pėstieji. Šią priežastį kaip pagrindinį išorinį trukdį vairuojant nurodė 27 proc. apklausos dalyvių.
Tyrimo duomenimis, kiti labiausiai vairuoti trukdantys veiksniai yra nepalankios vairuoti oro sąlygos (26 proc.) ir kitų eismo dalyvių neatsakingas vairavimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (24 proc.). Kiek mažiau – 13 proc. – apklaustųjų kaip didžiausią trukdį keliuose nurodė, jų manymu, pernelyg lėtai važiuojančius vyresnio amžiaus vairuotojus, o 2 proc. šalies vairuotojų labiausiai trukdo išvaizdūs praeiviai.
„Nors beveik du trečdaliai tyrimo dalyvių savo vairavimą įvardijo kaip atidų ir atsakingą, pastebime ir keletą nerimą keliančių tendencijų: pirmiausia nepakantumą vyresniems eismo dalyviams ir viešajam transportui. Pastarąjį kaip pagrindinį išorinį trukdį nurodė kone 5 proc. respondentų. Tai rodo, kad nemažai vairuotojų trūksta tolerancijos kitiems eismo dalyviams, dėl to nukenčia bendra eismo kultūra ir saugumas keliuose“, – sako draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančikas.
Šių metų balandžio mėnesį atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1066 respondentai iš Lietuvos, be išorinių veiksnių, buvo ištirti ir vairuoti trukdantys veiksniai pačiame automobilyje. Ši tyrimo dalis pateikė ne vieną netikėtumą. Tyrėjus nustebino tai, kad daugiausia tyrimo dalyvių (34 proc.) kaip labiausiai trukdantį veiksnį nurodė savo pačių prastą savijautą.
Kitos trys dažniausiai minimos priežastys, kurios blaško vairuotojų dėmesį, draudimo specialistų vertinimu, yra dėsningos: tai skambantis mobilusis telefonas (20 proc.), triukšmaujantys vaikai automobilio salone (12 proc.) ir užkandžiavimas (8 proc.).
„Kaip žinome, kalbėti telefonu ar užkandžiauti yra draudžiama Kelių eismo taisyklių, tačiau realybė šalies keliuose, deja, kitokia. Tiesa, vairuotojai pripažįsta, jog vien telefono skambėjimo automobilio salone užtenka, kad dėmesys nuo situacijos kelyje nukryptų visai kitur“, – pabrėžia draudimo ekspertas.
Tyrimo dalis apie trukdžius automobilyje pateikė ir daugiau netikėtumų. Pavyzdžiui, beveik 7 proc. apklaustųjų kaip labiausiai trukdantį veiksnį vairuojant automobilį nurodė šalia sėdinčią ir kalbančią mamą.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Valstybei svarbius projektus įgyvendinantį Klaipėdos jūrų uostą trejus metus siūloma atleisti nuo dividendų mokėjimo. Susisiekimo ministerija siūlo, kad uosto į valstybės biudžetą mokama paskirstytinojo pelno įmoka 2012–2014 metais būtų nulis procentų. Priešingu atveju uoste nebūtų įgyvendinta 1,524 mlrd. litų vertės investicijų projektų.
Jei Vyriausybė pritars, uostas 34 mln. litų galės palikti investicijoms.
Toks siūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Transporto ir tranzito komisijos siūlymus bei Vyriausybės nutarimus Klaipėdos uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą bei suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projektą pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais.
Pasak ministerijos, taip norima užtikrinti Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą – SGD terminalo statybą, uosto kanalo gilinimą, geležinkelio mazgo ir IXB transporto koridoriaus plėtrą, konteinerių terminalo paskirstymo centro statybą ir kitų strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, taip pat didinti uosto konkurencingumą ir krovos apimtį.
Šių metų valstybės biudžeto įstatyme numatyta, kad uostas į biudžetą turėtų sumokėti 50 proc. pelno. Tai reiškia, kad uosto direkcija kasmet turėtų pervesti daugiau kaip 30 mln. litų pelno – tai labai neigiamai paveiktų infrastruktūros plėtrą, rašoma dokumente.
Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas balandžio pradžioje sakė tikintis, jog Vyriausybė palaikys uostą. “Kuo daugiau turėsime finansinių išteklių, tuo geriau juos panaudosime. Jeigu iš mūsų paims 34 mln. litų, galėsime pasiskolinti 180 mln. litų, o jei visą pelną trejus metus paliks, mūsų skolinimosi limitas išaugs iki 332 mln. litų”, – tuomet sakė E.Gentvilas.
“Jei pelno dalis 2012-2014 metais būtų perduota valstybės biudžetui, uosto direkcija 2012-2017 metais neįgyvendintų infrastruktūros plėtros investicinių projektų už 630,53 mln. litų, o dėl to uosto naudotojai neįgyvendintų savo investicinių projektų, kurių vertė – 893,41 mln. litų. Iš viso Klaipėdos uoste nebūtų įgyvendinta investicinių projektų už 1,524 mlrd. litų”, – teigia Susisiekimo ministerija.
Skaičiuojama, kad neįgyvendinus projektų, Klaipėdos uosto krova per šešerius metus netektų papildomo 16,78 mln. tonų krovinių srauto per metus, o uosto direkcija – 72,12 mln. litų pajamų. Be to, apribojus uosto direkcijos finansines galimybes investuoti, sumažėtų uosto konkurencingumas, pablogėtų įmonių rodikliai, jos sumokėtų mažiau mokesčių į valstybės biudžetą.
“Dėl neįgyvendintų investicijų valstybės biudžetas 2012-2017 metais vidutiniškai per metus netektų 229 mln. litų pajamų. Uosto direkcijos papildomo skolinimosi galimybės sumažėtų iki 183,66 mln. litų, todėl nebūtų galima planuoti ir įgyvendinti naujų infrastruktūros plėtros projektų”, – rašo Susisiekimo ministerija
Klaipėdos uostas pernai teigia uždirbęs 68 mln. litų audituoto pelno – pagal įstatymą jis turėtų sumokėti 50 proc., arba apie 34 mln. litų dividendų.
Vyriausybė 2012 metų biudžete planavo iš Klaipėdos uosto gauti 51,8 mln. litų dividendų.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Europinės vėžės projekto “Rail Baltica” išlaidas didina per griežtos aplinkosaugos priemonės, sako valstybės kontroliuojamos įmonės “Lietuvos geležinkeliai” vadovai. Triukšmo sienelių įrengimą jie įvardijo kaip brangiausią priemonę, taikomą įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus.
“Reikia spręsti klausimus dėl saugumo visuomenės sveikatai priemonės. Panašu, kad nustatėme aukštesnius reikalavimus negu Šveicarijoje”, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete kalbėjo “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
Jis mano, kad investicijos, ruože tarp Marijampolės ir Kauno ketinant už maždaug 100 mln. litų pastatyti beveik 20 km triukšmo sienelių, yra per didelės.
“Kaip pavyzdį pasakysiu – iki Kauno, be Marijampolės, statybai (geležinkelio vėžės – BNS) yra skirta 282 mln. litų. 63 kilometruose yra 19 km sienelių, ir tas kainuos apie 100 mln. litų. Reikia aplinkosaugos priemonių, bet reikia pažiūrėti kažkaip kitaip, nesiekti maksimumo, kaip Europoje. Gal įmanoma tuos reikalavimus įvykdyti kažkaip pigiau? Gal daug pigiau būtų gyvenamuosius namus pastatyti kitur ir gyventojus iškelti, negu tas sieneles statyti”, – kalbėjo A.Šimėnas.
Bendras ” Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei mažinti kelių naudojo mokestį mažų keleivinių autobusų ir lengviausių krovininių automobilių savininkams.
Ministerija siūlo, kad mažų autobusų, kuriuose yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir kurie sveria ne daugiau kaip 5 tonas, savininkams būtų taikomas 1050 litų dydžio metinis kelių naudojo mokestis.
Šių metų pradžioje Vyriausybė šiai transporto grupei kelių naudotojo mokestį buvo padidinusi iki 1800 litų. Toks tarifas, jei nebus pakeistas, turėtų įsigalioti gegužę.
Krovininėms transporto priemonėms, kurių masė neviršija 3,5 tonos, metinį kelių naudotojo mokestį siūloma sumažinti iki 900 litų. Anksčiau buvo patvirtintas 1800 litų tarifas, kuris, jei nebus pakeistas, turėtų įsigalioti gegužę.
Ministerija taip pat siūlo šių transporto grupių savininkams mažinti mėnesinius, savaitinius ir dienos trukmės kelių naudotojo mokesčius.
„Sprendimas sumažinti dar neįsigaliojusius mokesčius priimtas ieškant kompromiso su verslu. Maži autobusai ir lengvieji krovininiai automobiliai daro kur kas mažiau žalos keliams nei sunkieji vilkikai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Skaitykite daugiau: http://www.diena.lt/naujienos/transportas/daliai-transporto-priemoniu-siuloma-mazinti-keliu-naudotojo-mokesti-422673#ixzz1swDWukgD
Šaltinis Kauno diena
Europos komisija skirs 2,5 mln. Eurų Baltarusijos pasienio punktui Privalka. Už šiuos pinigus turėtų būti atlikti statybiniai darbai ir finansuojamos reikiamos naujos muitinės įrangos įsigijimas. Primename, kad Privalka yra Lietuvos – Baltarusijos sienos kirtimo punktas iš Lietuvos pusės stovi Raigardo pasienio kontrolės postas.
Šiame punkte turėtų būti įrengta nauja sistema, kuri leis atlikti transporto priemonių muitinį patikrinimą jų neatidarinėjant ir neardant. Planuojama, kad bus įrengta speciali patalpa, kurioje veiks rentgeno sistema. Taip pat bus specialiai apmokyti žmonės darbui su nauju rentgeno aparatu.
Punkto atnaujinimo reikėjo jau seniai. Esant dideliam krovininių automobilių srautui, dabartinė patikra yra nebe efektyvi. Naudojamos kontrabandos nustatymo priemonės, kuomet yra vizualiai apžiūrimos transporto priemonės ar iškraunamas ir tikrinamas krovinys yra gerokai pasenusios. Be to punkto pralaidumas siekia tik 300 transporto priemonių per parą. Dėl tokio pralaidumo šiame poste pastoviai yra susiformavusios vilkikų eilės, kurios mažina regiono tranzitinį patrauklumą.
Iš planuojamų skirti 2,5 mln. Eurų, trečdalis jau pasiekė Baltarusijos muitinę ir už šiuos pinigus yra atliekami įvairūs darbai. Pilnai įdiegus visas numatytas kontrolės priemones, poste transporto priemonių tikrinimo efektyvumas bus vienodas visas 24 valandas per parą, be to, padidės ir jo pralaidumas. Tai leis išvengti nuolatos susidarančių didelių eilių abejose sienos pusėse. Pagerėjęs sienos kirtimo ir muitinės procedūrų laikas sumažins vežėjų išlaidas ir leis operatyviau gabenti krovinius.
Tikimasi, kad padidės ir šio regiono tranzitinis patrauklumas, suteiksiantis vietiniams gyventojams papildomai užsidirbti iš teikiamų paslaugų.
Planuojama, kad esminiu naujųjų pokyčiu privalumu taps sumažėjęs kontrabandos srautas. Sistema tikrins ir į Baltarusiją atvykstančias, ir iš jos išvykstančias transporto priemones.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
2012-04-23
Vokietijos automobilininkų klubas ADAC atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad dažniausiai kuras Vokietijos degalinėse pigiausias būna vakarais. Taip yra dėl to, kad daugumoje degalinių bent kartą per parą yra keičiamos kuro kainos.
ADAC patikrino 33 degalines vienuolikoje Vokietijos miestų. Jų paskaičiavimais benzinas vakare būna pigesnis vidutiniškai 2,6 Euro cento, o dyzelinas – 3,3 Euro cento.
Automobilininkų klubo teigimu, toks kainų kaitaliojimas yra neparankus vartotojams, kurie ieško pigiausių degalų. Naftos produktais prekiaujančios įmonės tokius kaltinimus neigia ir teigia, kad konkrečias kainas visada galima pasižiūrėti internete. Jie pripažįsta, kad būna taip, kad kainos keičiasi keletą kartų per dieną, tačiau jų nuomone tai yra normali konkurencinė kova, siekiant vartotojams pasiūlyti geriausią kainą.
Atsirado siūlymų nutraukti tokią degalais prekiaujančių įmonių savivalę ir įvesti apribojimus. Siūloma panaudoti Austrijoje taikomą modelį. Pagal jį degalinės gali tik vieną kartą per dieną, konkrečiu numatytu metu keisti degalų kainas.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
2012-04-23
Savaitgalį pradėti Šventosios uosto eksploataciniai valymo darbai, kuriuos vykdo UAB „Alvetos karjerai“. Bendra sutarties vertė – iki 2 mln. Lt. Planuojamas laivybos sezono atidarymas 2012 m. birželio 1 d.
Pagal sutartį UAB „Alvetos karjerai“ atliks eksploatacinius Šventosios uosto valymo darbus, po kurių uosto gylis sieks nuo 2 m iki 3 m. Remiantis pasirašyta sutartimi, ši įmonė 3 mėnesius uostelyje turės nuolat budinčią techniką, kad galėtų palaikyti projektinius gylius. Yra numatyta, kad jei per šiuos metus nebus panaudota visa sutartinė suma, sutartis su tinkamai darbus vykdančiu rangovu galės būti pratęsta.
Kaip žinia, Šventosios uoste yra įrengtos 72 vietos mažiesiems ir pramoginiams laivams iki 12 m ilgio švartuoti. Uostelio naudotojams yra sudaryta galimybė prisijungti prie elektros bei vandentiekio tinklų, naudotis laivams nuleisti ir iškelti skirtu slipu, taip pat sanitariniais mazgais, dušais, palikti buitines atliekas bei tepaluotus skudurus.
Planuojama, kad sezoną atidarys 2012 m. birželio 7–10 d. antrą kartą Šventosios uosto istorijoje vyksianti jachtų regata, kuri yra įtraukta į Lietuvos buriuotojų sąjungos 2012 m. buriavimo sezono regatų grafiką.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
2012-04-23
Savaitgalį olandų įmonė Van Oord Dredging and Marine Contractors BV pradėjo gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbus, kurių vertė – 129,5 mln. Lt.
Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas yra ypač svarbus Klaipėdos uostui. Jį įgyvendinus uosto plotis padidės iki 150 m (šiuo metu yra 120 m), o gylis atitinkamai iki 14,5 m (šiuo metu yra 13–13,5 m). Todėl padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas bei paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Pasiekus tokius uosto laivybos kanalo parametrus, bus sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 m, o plotis – 40 m. Projektą planuojama įgyvendinti 2012 m., panaudojant ES paramos lėšas (pagal ES struktūrinės paramos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę Nr. VP2-5.2-SM-01 V).
Remiantis su olandų įmone pasirašyta didžiausios vertės bei apimties sutartimi, orientacinis I darbų etape kasamo grunto kiekis – 3 859 800 m3. Numatomų iškelti riedulių orientacinis kiekis: nuo 0,8 iki 1,5 m diametro – 440 vnt., didesnio negu 1,5 m diametro – 57 vnt.
Per II darbų etapą orientacinis kasamo grunto kiekis – 655 200 m3, numatomų iškelti riedulių orientacinis kiekis: nuo 0,8 iki 1,5 m diametro – 50 vnt., didesnio negu 1,5 m diametro 1,5 m – 8 vnt.
Pagal šią sutartį kasamo grunto įkainis – 28,68 Lt už 1 kubinį metrą.
Darbų atlikimo trukmė – 12 mėnesių.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Nuo rytojaus į šalies gatves išrieda tarnybiniai policijos motociklai.
Nuo š. m. balandžio 24 d. policija stiprina patruliavimą - motociklų, mopedų, keturračių motociklų vairuotojų kontrolei užtikrinti, jų daromiems pažeidimams išaiškinti ir jiems užkardyti pasitelkiamos tarnybinių motociklų pajėgos.
Be to, visą šią savaitę (balandžio 23-29 d.) šalies keliuose vykdomos prevencinės priemonės, skirtos pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejams išaiškinti. Transporto priemonių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti policijos pareigūnai naudoja viešąjį ir neviešąjį patruliavimą, vaizdo ir garso įrašymo techniką.
Šiais metais (iki balandžio 23 d.) eismo įvykiuose žuvo 3 motociklų vairuotojai ir 1 mopedo vairuotojas. Tarp žuvusiųjų - 1 nepilnametis. Vasario 11-osios popietę Druskininkuose, Saulėtekio gatvėje, esant slidžiai kelio dangai, 15 metų paauglio vairuojamas keturratis motociklas „Bombardier" (neįregistruotas) nuvažiavo nuo kelio į griovį. Nepilnametis teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės neturėjo.
Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija
Susisiekimo ministerija siūlo apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti apie 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti. Parengusi valstybinių šalies kelių priežiūros įmonių pertvarkos planą, ministerija teikia Vyriausybei svarstyti su tuo susijusių teisės aktų keitimo projektus.
„Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, siekiame efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir įvairios išlaidos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones numatoma pertvarkyti prijungimo būdu, sumažinant jų skaičių nuo 11 iki 6. Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.
Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė.
Kelių priežiūros įmonėse bendras darbuotojų skaičius sumažės 196 – nuo 2861 iki 2665.
Valstybė taip pat atsisako kelių priežiūros įmonėms nebūdingų veiklos funkcijų. Pernai Palangos savivaldybei buvo perduota „Klaipėdos regiono keliams“ priklausęs viešbutis centrinėje kurorto gatvėje.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
Mėgstate gerti kavą ar užkandžiauti vairuodami automobilį? Niekada daugiau to nedarykite! Valgymas sėdint prie vairo maždaug 80 proc. padidina nelaimingų atsitikimų riziką bei lemia 65 proc. pavojingų situacijų kelyje, rodo JAV Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (National Highway Traffic Safety Administration) duomenys.
Labiausiai nerekomenduojama vairuojant gerti karštus gėrimus bei valgyti maistą, kuriuo lengva apsidrabstyti.
Ekspertų nuomone, vairuotojo koncentracijos stoka yra viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų kelyje priežasčių. Sėdint prie vairo būtina sukaupti dėmesį į vairavimą ir nuolat stebėti aplinką. Tik taip galima laiku sureaguoti į iškylančius pavojus. „Tokie veiksmai kaip radijo stočių keitimas, rausimasis daiktadėžėje, valgymas arba gėrimas atitraukia dėmesį nuo kelio ir trukdo susikaupti“, – aiškino „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.
JAV atlikti tyrimai parodė, kad valgymas vairuojant yra plačiai paplitęs įprotis. Net 86 proc. amerikiečių prisipažino, kad bent kartą valgė arba gėrė vairuodami, o 57 proc. tai daro nuolatos, rodo „Harris Interactive“/„HealthDay“ duomenys.
Arbata arba kava vairuojant gali būti ypač pavojinga, nes vairuoti trukdo ne tik pats karštų gėrimų vartojimas, tačiau ir jo sukeliami padariniai. Važiuojant nelygiu ar duobėtu keliu, gėrimas gali išsipilti ir apiplikyti vairuotoją, taip atitraukdamas jo dėmesį nuo kelio. Bet koks maistas, galintis ištepti drabužius ar rankas, taip pat neigiamai veikia vairuotojo koncentraciją.
Dauguma vairuotojų iš karto puola valytis dėmes, o tai reiškia ne tik rankų atitraukimą nuo vairo, tačiau ir bent akimirkai kitur nukreiptą žvilgsnį. Riebus maistas sukelia papildomą grėsmę, nes taukuotos rankos trukdo tinkamai laikyti vairą.
Šaltinis CargoNEWS, www.cargonews.lt
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|