Naujienos

2012-05-16

Gegužės 14 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir bendrai jungtinei veiklai susivienijusios Eurovia CS, a.s. ir AB „Eurovia Lietuva“ pasirašė sutartį dėl geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos rangos darbų.

Numatyta 25 km. ilgio ruože rekonstruoti sankasą, viršutinę kelio konstrukciją, vandens nuvedimo įrenginius, pervažas, tiltus, pralaidas, peroną. Taip pat bus įrengiami nauji iešmai, pertvarkomi telekomunikacijų įrenginiai, elektros tiekimo, signalizacijos, centralizacijos ir eismo valdymo sistemos. Rekonstrukcijos darbai turėtų trukti šiek tiek daugiau negu dvejus metus.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, atkreipė dėmesį, kad geležinkelio linija Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai yra transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų, kurias reikia modernizuoti, kuriant viešuosius logistikos centrus, sąraše, o projektas „Esamo geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcija“ yra įtrauktas į priemonių, kurios skirtos užtikrinti transeuropinių transporto tinklų plėtrą, planą.

„Savaime aišku, ši geležinkelio rekonstrukcija, vyks nestabdant traukinių eismo, todėl labai svarbu, kad visi dirbtų labai atsakingai“, – sakė S. Dailydka.

Sandorio suma – apie 75 mln. Iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo bus finansuojama 85 proc. šios sumos, kita dalis – iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšų.

Sutartį dėl geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos rangos darbų pasirašė EUROVIA CS a.s. atstovaujantis Petr Dohnalek (iš kairės) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-16

Asociacija "Linava" kviečia į konferenciją "Transportas - eksporto variklis", kuri vyks „Litexpo" parodų centre, salėje 5.1 (Laisvės pr. 5, Vilnius), 2012 m. gegužės 23 d.

Konferencijos „Transportas - eksporto variklis" programa

9.30 Registracija.

10.00 Sveikinimo žodis (A. Kondrusevičius, asociacijos „Linava" prezidentas).

10.05 Apvalaus stalo diskusija "Transporto ir logistikos įmonių darbas Rytų rinkose. Nauja patirtis ir perspektyvos"

Diskusijos dalyviai: Rimvydas Vaštakas, Susisiekimo viceministras, Jonas Miškinis, Lietuvos muitinės departamento
generalinio direktoriaus pavaduotojas, Algimantas Kondrusevičius, asociacijos "Linava" prezidentas, Tautginas Sankauskas, Lietuvos ekspeditorių asociacijos „Lineka" prezidentas, Rimantas Šidlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius.
10.50 „Lietuvos Vežėjų darbo Rytų muitų sąjungoje teisiniai aspektai".

Lilija Grizunova, „Eurazijos transporto operatorių susivienijimo" advokatė,
transporto ir muitinės teisės ekspertė (Maskva).
11.30 Kavos pertrauka

11.50 „Sugriežtinta tarptautinių vežimų kontrolė Rusijoje. Sprendimai sudėtingoje situacijoje"

Romanas Obrazcovas, advokatas, juridinės kontoros „Jurvest" vadovas (Pskovas).
12.30–13.30 Pietūs

13.30 Lietuvos kelių transporto paslaugų eksporto galimybių studijos pristatymas.

Ramūnas Palšaitis, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto profesorius.
14.10 Projektas C.A.S.H.

Lietuvos vežėjų sektoriaus tyrimų ir apklausų rezultatų pristatymas: lūkesčiai ir didžiausios baimės.
Dr. Darius Bazaras, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Transporto vadybos katedros docentas.
14.50 Konferencijos rezultatų aptarimas.

15.00 Pabaiga.

Registracija telefonu 8 5 278 65 65 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-16

Latvijos įmonės, gaminančios biodegalus, pradėjo masiškai atleidinėti darbuotojus. Šią pramonės sritį artimiausiu metu gali ištikti cukraus pramonės likimas ir ji gali visai išnykti, rašo DELFI.lv. Bioetanolį gaminantis Latvijos fabrikas „Jaunpagasts plus“ pradėjo masiškai atleidinėti darbuotojus, taip ir nesulaukęs valstybės paramos, rašo laikraštis „Dienas bizness“. Naujienų agentūra LETA perduoda, kad darbuotojai masiškai atleidžiami ir biodegalų įmonėje „Delta Riga“.

„Aktuali informacija ta, kad 39 „Jaunpagasts Plus“ drabuotojai liks be darbo. Pusantrų metų fabriko vadovai vylėsi, kad su valstybe pavyks susitarti dėl tolesnės paramos šiai ūkio sričiai, todėl buvo išsaugota 150 darbo vietų, mokami atlyginimai ir mokesčiai, nors fabrikas neturėjo darbo. Deja, toliau to nebegalima tęsti. Gaila, kad darbingi žmonės bus priversti emigruoti, nes Virbaus valsčiuje, kur įsikūrusi „Jaunpagasts Plus“ gamykla, galimybės rasti naują darbą yra labai ribotos, o priešpensinio amžiaus žmonėms apskritai nėra alternatyvų“, - pasakojo „Jaunpagasts Plus“ profsąjungos atstovas Juris Balodis.

Jis surinko daugiau kaip 860 gyventojų parašų, reikalaujančių išsaugoti biodegalų gamybą Latvijoje. Šie parašai bus perduoti Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui ir Seimui.

Latvijos biodegalų gamintojai – septynios biodyzelino gamyklos ir du bioetanolio fabrikai – jau kelerius metus yra sudėtingoje finansinėje padėtyje. Dabar jiems gresia uždarymas ir likvidacija, kaip įvyko cukraus fabrikų atveju.

Prasidėjus 2008 metų ekonominei krizei, daugelis gamintojų nesugebėjo laiku gauti žadėtos valstybinės finansinės paramos. Dėl šios priežasties jiems kilo problemų su bankais. Šiemet Ekonomikos ministerija pareiškė, kad Latvijos biodegalų gamybos šaka nepasiteisino, o valstybės subsidijos, sudariusios 67 mln. latų (331,5 mln. litų), nedavė norimo rezultato. Vyriausybė teigė, kad be valstybės paramos šios gamyklos nesugeba išsilaikyti, todėl jų daugiau neberems.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-16

Inspekcijos pareigūnai, 2012 m. balandžio mėn. kontroliuodami, ar transporto priemonių bendroji masė, ašies ir (ar) ašių apkrova ir (ar) matmenys su kroviniu ar be jo neviršija leidžiamų, patikrino 477 transporto priemones.

Pareigūnai nustatė, kad 42 Lietuvoje ir 13 užsienio šalyse registruotų transporto priemonių vairuotojai padarė pažeidimų, tarp kurių:
1. 15 transporto priemonių viršijo leidžiamą bendrąją masę;
2. 13 transporto priemonių viršijo leidžiamą ašies ir (ar) ašių apkrovą;
3. 4 transporto priemonės viršijo maksimalius leidžiamus matmenis;
4. 22 transporto priemonės viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir ašies ir (ar) ašių apkrovą;
5. 1 transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę, ir maksimalius leidžiamus matmenis.

Per šį laikotarpį:
1. didžiausia bendroji masė nustatyta patikrinus:
1.1. UAB „Targirė“ priklausančią transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. FAH 580, kurios bendroji masė siekė 58,15 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir ašių apkrovą;
1.2. Latvijoje registruotą transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. HN2782, kurios bendroji masė siekė 50,10 t (leidžiama – 40,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ašių bei varančiosios ašies apkrovas;
2. didžiausia ašies ir (ar) ašių apkrova nustatyta patikrinus:
2.1. UAB „Stiebasta“ priklausančią transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. CZU 875, kurios ašių apkrova siekė 27,66 t (leidžiama – 18,00 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę;
2.2. Latvijoje registruotą transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. HN2782, kurios ašių ir varančiosios ašies apkrovos atitinkamai siekė 27,55 t ir 14,95 t (leidžiama – 24,00 t ir 11,50 t), taip pat ši transporto priemonė viršijo ir leidžiamą bendrąją masę.

Už nustatytus pažeidimus vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir iš 21 transporto priemonės vairuotojo, tarp kurių 18 važiavo be leidimo viršijant leidžiamą bendrąją masę ir (ar) ašių apkrovą ir 3 – be leidimo viršijant leidžiamus matmenis, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai, paimti transporto priemonių registracijos liudijimai.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-16

Intelektinių transporto sistemų (ITS) projektai Lietuvoje įgyvendinami jau daugiau kaip dvidešimt metų, o bendra jų suma viršija 500 mln. Lt. Dabar ITS įvairioms transporto sektoriaus problemoms spręsti pasitelkiamos vis dažniau. Jų diegimo politikai Lietuvoje, pritaikymui kasdienėje veikloje, praktiniams pavyzdžiams daug dėmesio bus skiriama ir transporto bei logistikos parodoje „TransBaltica“.

Daugelio dalyvių stenduose bus pristatomi inovatyvūs sprendimai, skirti kuro kontrolei ir valdymui, kuro sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui – tai, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą.

Naują vairuotojų darbo efektyvumą vertinančią transporto valdymo paslaugą „WebFleet“ pristatys UAB „AKTKC“ – Apsaugos centras. Ši valdymo sistema kartu leidžia kontroliuoti kuro sąnaudas. Norėdami taupyti kurą, vežėjai turi atkreipti didelį dėmesį ne tik į transporto būklę, bet ir į vairuotojo vairavimo stilių – ar jis laiku perjungia pavaras, ar variklio apsukos neviršija ekonominio režimo zonos, ar variklio apkrova yra optimali ir pan. Net iki 15 proc. išlaidų kurui gali padėti sutaupyti ir JAV telematikos sistema „Qualcomm“, kurią demonstruos bendrovė „Varicom“. Ši sistema leidžia stebėti automobilio buvimo vietą, greitį ir nuvažiuotą kilometražą, techninius parametrus, įvertinti vairavimo kokybę (greičio ir apsisukimų viršijimą, staigius stabdymus ir kt.) bei nuo to priklausančias kuro sąnaudas.

Bendrovė „Detagama“ parodoje taip pat pristatys rinkos naujieną – „EFAS“ skaitmeninius tachografus – naujos kartos vairuotojų darbo ir poilsio režimo duomenų registravimo bei kontrolės prietaisus. Skaitmeniniai tachografai pagal Europos Sąjungos projektą turi laipsniškai pakeisti dabar naudojamus, todėl jie aktualūs visiems vežėjams. Juos parodoje demonstruos ir bendrovė „Ruptela“. Ši įmonė pristatys ir priekabų sekimo sistemą bei visišką naujieną Lietuvoje – lengvųjų automobilių borto kompiuterio nuskaitymo sistemą.

Naują transporto valdymo programos „Klevas“ versiją pademonstruos bendrovė „Avilda“. Pasak įmonės atstovo Donato Vičiūno, „Klevas“ – populiariausia programa Lietuvoje, ją naudoja daugiau kaip 130 su transporto verslu susijusių įmonių. Ši pažangi informacinė sistema padeda efektyviai planuoti pervežimus, valdyti transportą ir krovinių ekspedijavimą.

ITS tema persikels ir į parodos renginius. Apie ITS plėtrą Europos Sąjungoje, ITS diegimą ir perspektyvas Lietuvoje bus kalbama Susisiekimo ministerijos rengiamoje konferencijoje „ITS ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje“. Čia bus aptarti ir praktiniai ITS pavyzdžiai: išmaniosios sistemos viešajame transporte, intelektualus eismo valdymas ir kontrolė, „protingas“ automobilis ir jo valdymas bei kt. Konferencijos dalyviams bus pristatyta ir ITS asociacijos veikla, siekiai, tikslai. ITS asociacija savo rengiamame seminare svarstys įvairias ITS diegimo ir pritaikymo galimybes. Bus kalbama apie maršrutų planavimą internete, pažangų šviesoforinį reguliavimą, centralizuotą eismo valdymą, sunkiasvorio transporto viršsvorio fiksavimo technologijas ir sprendimus.

Paroda „TransBaltica“ vyks gegužės 22-24 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Šiemet parodoje dalyvaus per 60 kompanijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos. Įėjimas į parodą nemokamas.

LITEXPO

2012-05-16

Trečiadienį, gegužės 16 dieną, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis 7.40–8.10 val. Gedimino prospekto ir A. Stulginskio gatvių sankryžoje dalyvaus pilietinėje akcijoje „Lietuva – be šešėlio“.

Akcijos metu įvairiose sostinės vietose Vyriausybės nariai, verslininkai, įvairių organizacijų atstovai vykstantiems į darbą vilniečiams dalins lankstinukus, raginančius žmones nepalaikyti šešėlinio verslo, nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių slėpimo.

Tą pačią dieną įvairios verslo organizacijos prieš Vyriausybės posėdį pasirašys deklaraciją dėl skaidraus ir atsakingo verslo.

Susisiekimo Ministerija

2012-05-15

Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų “Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti UAB Creditreform Lietuva, išanalizavusi Sodros viešai teikiamą informaciją. Gerai žinoma, kad skolų „Sodrai“ lygis bei mokėjimo tempai puikiai parodo verslo gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus.

Skolininkių, kurioms Sodra fiksavo 10 Lt ar didesnę skolą, sumažėjo kiek daugiau nei tūkstančiu – nuo 34 820 iki 33 813. Sąrašas skolininkių, kurios Sodrai buvo skolingos 50 000 Lt ir daugiau, sutrumpėjo 251 įmone. Anot UAB Creditreform Lietuva direktoriaus Sauliaus Žilinsko, geriausią Skolų “Sodrai“ rodiklį „0“ (per 6 mėn. nebuvo ypatingų įsiskolinimų) šiuo metu turi beveik 62 proc. , prasčiausią - „9“ (ypatingai dideli besitęsiantys įsiskolinimai) – 0,17 proc. veikiančių įmonių.

Tačiau verslo naujokams balansuoti pajamas ir išlaidas sekasi ne taip gerai. Ne anksčiau kaip prieš dvejus metus įregistruotos įmonės socialiniam draudimui įsiskolino beveik 1,4 mln. Lt daugiau nei metų pradžioje. Skola ūgtelėjo nuo 8,3 iki 9,6 mln. Lt.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-15

Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano veterinarinių tarnybų pareigūnai susitarė, kad jei bent viena iš Muitų sąjungos valstybių įves laikinus apribojimus gyvulinės kilmės produktų įvežimui iš trečiųjų šalių, tuomet importo draudimas galios visoje Muitų sąjungoje.

Šalis, kuri įves tokių produktų importo apribojimus turi operatyviai pateikti apie tai informaciją savo oficialiuose šaltiniuose ir nurodyti įvedamų apribojimų priežastį, o taip pat raštu apie tai pranešti kitų Muitų sąjungos valstybių atitinkamoms institucijoms.

Tokia pati veiksmų seka numatyta ir panaikinus importo apribojimus.

Siekiant laisviau keistis informacija apie leidimus gabenti gyvulinės kilmės produktus, Rusija ir Baltarusija naudos specialiai tam paruoštą elektroninę sistemą. Iš esmės bus pereita nuo popierinių prie elektroninių sertifikatų. Tokie sertifikatai naudojami ir Europos sąjungoje.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-15

Pastaruoju metu Lietuvoje nežymiai, o kitose Baltijos šalyse kiek akivaizdžiau smuktelėjus degalų kainoms, pradėta skaičiuoti: o kas moka pigiausiai. Vis dėlto kiek objektyvesnis būtų ne absoliučių, o santykinių kainų skaičiavimas – lyginant degalų kainą su pragyvenimo lygiu.

Jei lygintume degalų kainas su vidutinėmis pajamomis, tai paaiškėtų, kad Baltijos šalių vairuotojai už degalus moka dvigubai daugiau nei suomiai. Tiesa, estams malonumas važinėti automobiliu kainuoja šiek tiek pigiau nei Latvijos ir Lietuvos gyventojams rašo laikraštis Õhtuleht. Naujienų agentūra Bloomberg palygino degalų kainas su vidutinėmis gyventojų pajamomis 55 pasaulio šalyse.

Jeigu Estijos gyventojas už benzino galoną (3,79 litro) moka 7,05 JAV dolerio, tai sudaro apie 14 proc. jo dienos vidutinės algos. Anot Bloomberg, Latvijos gyventojas benzino galonui išleidžia 21 proc., o Lietuvos – 19 proc. dienos algos.

Estijos gyventojas už benzino galoną moka 14 proc. dienos vidutinės algos. Latvijos gyventojas benzino galonui išleidžia 21 proc., o Lietuvos – 19 proc. dienos algos. Palyginimui: Rusijos gyventojai už galoną moka 9,1 proc., o JAV – 3,1 proc. savo dienos pajamų. Suomijoje, kur galonas benzino kainuoja pusantro dolerio brangiau, bet vidutinės pajamos daugiau nei tris kartus didesnės, už galoną benzino žmonės moka tik 6 proc. savo dienos uždarbio.

Brangiausiai benzinas kainuoja mažai uždirbantiems Indijos gyventojams. Šioje sparčiai besivystančioje Azijos šalyje benzino galono kaina viršija 135 proc. dienos pajamų!
Indijoje benzino galono kaina viršija 135 proc. dienos pajamų!

Pigiausiai degalų gali įsigyti (lyginant su pajamomis) Venesuelos gyventojai. Galonas kainuoja tik 0,09 JAV dolerio. Taigi, norėdami pripilti 50 litrų baką sklidinai, venesueliečiai sumokės tik 1,19 JAV dolerio. Lietuvos vairuotojai suplos 95,5 JAV dolerio. Tad už galoną benzino Venesuelos vairuotojas tesumoka 0,3 proc. savo dienos uždarbio, kai lietuviai už tą patį kiekį ploja 19 proc. dienos pajamų.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-15

Informuojame, kad vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 180 „Dėl poveikio priemonių ūkio subjektams“ dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434, 29.2, 30 ir 39.4 punktų reikalavimų pažeidimų dviem krovinius vežančioms įmonėms buvo taikytos poveikio priemonės – sustabdytas Europos Bendrijos licencijų galiojimas, kol bus pašalinti pažeidimai, tačiau ne ilgiau kaip penkiems mėnesiams.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 24 d. vykusio Pažeidimų prevencijos komisijos posėdžio, kuriame svarstyti transporto priemonių vairuotojų pirminio mokymo pažeidimai Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre ir praktinio vairavimo mokymo metu nustatyti UAB „Lekada“ vairavimo instruktoriaus vairuotojų pirminio mokymo pažeidimai, taip pat Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių pažeidimai uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transida“ ir Gintaro Raižio individualioje įmonėje, rezultatus, Inspekcijos viršininko spendimu dėl vairuotojų pirminio mokymo pažeidimų Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centre ir praktinio vairavimo mokymo metu nustatytų UAB „Lekada“ vairavimo instruktoriaus vairuotojų pirminio mokymo pažeidimų nebuvo taikytos poveikio priemonės.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-15

Naujasis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš karto ėmėsi šalį kamuojančių problemų sprendimo būdų paieškos. Vienas pirmųjų jo žingsnių – pasiūlymas leisti užsienio kompanijoms dalyvauti konkursuose ir tiesti kelius Rusijoje.

Valdžios organai iki šių metų gruodžio 1 d. turės paruošti įstatymo projektą, kuriame bus numatyta tokia galimybė.

V. Putinas tikisi, kad taip pavyks į šalį prisivilioti užsienio šalių specialistus, kurie panaudos šiuolaikines technologijas ir ties kokybiškesnius regioninius ir valstybinius kelius. Ekspertai vienbalsiai pritaria tokiam pasiūlymui, teigdami, kad tai padės stipriai pakelti konkurenciją šioje srityje, o taip pat ir pagerinti kelių kokybę. Užsienio statybininkai turėtų įnešti ir naujų vėjų į kelių tiesimo technologijas, bei jų priežiūrą, o būtent pasenusios technologijos ir neefektyvūs metodai yra įvardijami kaip didžiausi Rusijos kelininkų darbo trūkumai.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-15

Finansų ministerija, atlikusi degalų kainų stebėseną, skelbia, kad nuo šių metų balandžio mėnesio sumažėjus didmeninei degalų kainai, šalies mažmenininkai benzino ir dyzelino kainų nekeitė. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje kainų mažėjimas jau pastebimas. Prekybininkai degalais kritikuoja tokius pastebimus ir teigia, kad paskubėta su išvadomis.

Europos Komisijos pateikti duomenys atskleidžia, kad nors Lietuvoje yra taikomas mažiausias akcizas dyzelinui Europos Sąjungoje, šio tipo kuras šalyje yra pigesnis tik vienu centu (4,67 Lt/l) nei Estijoje (4,68 Lt/l). Estijoje dyzelinas apmokestinamas 29 ct mažiau nei Lietuvoje. Palyginus su Estija, Lietuvoje A95 markės benzinas brangesnis 25 ct už litrą (5,01 Lt/l). Apskaičiuota, kad dėl mokesčių kaina turėtų skirtis apie 12 ct. Latviai, gegužės 7 d. duomenimis, už dyzeliną mokėjo 4,76 Lt (9 ct daugiau nei Lietuvoje), o už A95 markės benziną – 4,96 Lt/l (5 ct mažiau nei Lietuvoje).

Degalinių atstovai: lyginti negalima

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) vadovas Lukas Vosylius teigia, kad lyginti degalų kainų pokyčių skirtingose šalyse negalima. „Visa tai lemia konkurencinė aplinka. Kainos kyla ir leidžiasi skirtingose šalyse ne vienodai. Jei kažkada Lietuvoje kainos krito labiau nei Estijoje, tai dabar krinta lėčiau. Tai ne tik įmonių savarankiškos kainodaros pasekmės, bet ir šalies kainos reguliuojasi viduje“, - tikino pašnekovas.

Kaip teigė L. Vosylius, jo kalbinti degalų mažmenininkai sako, jog teigti, kad kainos nesureagavo didmeninės kainos mažėjimui, negalima. „Sureaguota buvo ir kainos yra sumažėjusios“, - teigė asociacijos, atstovaujančios degalinių tinklams, vadovas.

Paklaustas, ar galima tikėtis, kad degalų pirkėjai artimu metu pajus didesnius kainų sumažėjimus, L. Vosylius atsakė: „Tai priklausys nuo mūsų didmenininko kainodaros. Jei vienas mažmenininkas mato, kad viena įmonė elgiasi kitaip, tai negali sau leisti kainas sumažinti iki minimumo“.

Komentuodamas Finansų ministerijos stebėsenos rezultatus pašnekovas kritikavo, kad nuo balandžio mėnesio sumažėjus didmeninei degalų kainai tyrimas buvo atliktas per greitai. „Finansų ministerijos tyrimai kartais būna labai skubūs. Iš tiesų kainos yra keičiamos kelis kartus per parą. Jei ministerija pasižiūrėjo į kainas 8 val. ryto, tai jiems gal ir pasirodė kainos nepakitusios. Nemanau, kad ministerija galėjo taip greitai atlikti tokį tyrimą“.

„Lietuva Statoil“ pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius teigė, kad kol kas didelio degalų kaino sumažėjimo vartotojai nepajuto dėl kuro atsargų. „Kadangi turime jų, kainos dar nespėjo sureaguoti. Kol kas jos nenukritę tiek, kiek galėtų. Kai atsargos pasibaigs, iš karto pasijus kainų mažėjimas. Jei didmeninės degalų kainos ir toliau kris, vartotojai pajus dar mažesnes degalų kainas“, - teigė degalinių tinklo atstovas.

Šiuo metu Seime yra įregistruotas pasiūlymas nuo birželio 1 d. sumažinti akcizą benzinui iki ES leistino minimumo. Skelbiama, kad toks sumažinimas galėtų mažmenines benzino kainas sumažinti apie 30 ct. Finansų ministerija nerimauja, kad degalų kainų sumažėjimo efektas bus pastebimas tik po kurio laiko ir laikinas.

Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

2012-05-15

Degalais didmena ir mažmena prekiaujanti bei kreditines ir debetines degalų korteles platinanti UAB „Stateta“ pradėjo bendradarbiauti su degalinių tinklu „Abromika“. Dabar Lietuvoje su nuolaidų kortele „Stateta“ pigesnių degalų galima įsipilti 35 degalinėse.

Prie „Statetos“ nuolaidų sistemos prisijungusi UAB „Abromika“ valdo 7 degalines, kurios yra prie strategiškai svarbių kelių ir greitkelių Kauno, Kelmės, Molėtų, Šiaulių, Trakų ir Utenos rajonuose.
Sistema „Stateta Card“ buvo sukurta prieš penkerius metus – jos tikslas, suvienyti nedidelių degalinių tinklus, kad su viena kortele klientai degalus galėtų pirkti visoje Lietuvoje ir taip būtų galima konkuruoti su didžiausias degalinių operatoriais. Su kortele „Stateta“ degalus dabar galima įsipilti 12-os bendrovių degalinėse, kurios veikia visoje Lietuvoje. „Stateta“ turi tris degalines Alytaus ir Marijampolės rajonuose.

Didina konkurenciją

„Prisijungti prie „Stateta Card“ sistemos mus paskatino noras pasiūlyti savo klientams išvystytą degalinių tinklą su lanksčia nuolaidų sistema. „Stateta“ šioje srityje pasirodė tinkamas partneris, kadangi per keletą metų jie išplėtojo „Stateta Card“ sistemą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Be to, susijungę po vienu stogu su kitais nedideliais degalinių tinklais mes galime drąsiau konkuruoti su didžiaisiais degalinių tinklais“, – pagrindines prisijungimo prie degalinių sistemos „Stateta Card“ priežastis nurodo Arūnas Zalba, UAB „Abromika“ direktorius.

„Stateta“ savo ir partnerių klientams siūlo kelių rūšių korteles. Fiziniams asmenims skirta nuolaidų kortelė „Stateta EKO“ suteikia galimybę taupyti ne tik pilantis degalus, bet ir įsigyjant kitas prekes, dalyvauti akcijose bei specialiuose pasiūlymuose. Šios nuolaidų kortelės naudotojas pildamasis degalus „Statetos“ arba jų partnerių degalinėse gauna iki 15 ct/l nuolaidą.

Juridiniams asmenims „Stateta“ siūlo kreditines ir debetines kuro korteles „Stateta Card“, su kuriomis klientai gali atsiskaityti be grynųjų pinigų. Įmonėms suteikiamas kreditas, o apmokėti už degalus galima per sutartą laikotarpį. Šį saugų ir patikimą būdą jau pasirinko keli šimtai įvairios veiklos šalies įmonių. Ataskaitas apie suteiktas paslaugas įmonės gali matyti realiu laiku internete.
Dar daugiau kaip 1000 degalinių į vieną tinklą „Stateta Card“ sujungė Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

„Stateta“ taip pat bendradarbiauja su vienu iš didžiausių Vakarų Europos degalinių tinklu IDS (International Diesel Service). Šiame daugiau kaip 600 degalinių tinkle aptarnaujamos „Statetos“ platinamos kreditinės degalų kortelės IDS Q8 . Jos įmonėms padeda sumažinti kurui skiriamas lėšas net iki 24%, nes atsiskaitant su IDS Q8 degalų kortelėmis galima pasinaudoti galimybe mokėti be PVM. Įmonė moka už kurą be PVM mokesčio, todėl taupomos įmonės apyvartinės lėšos.
„Stateta“ šiemet planuoja dar plėsti degalinių tinklą Lietuvoje, kad pavienėms degalinėms padėtų pritraukti didelius vežėjus ir pasiūlyti jiems būtinų paslaugų, kurių negali suteikti vieną ar kelias degalines turinčios įmonės.

Šaltinis UAB RINKOM

2012-05-15

Šių metų rudenį į Vilniaus miesto gatves turėtų išvažiuoti pirmieji 18 ekologiškų autobusų, kuriuos sostinės savivaldybė įsigis panaudodama Europos Sąjungos paramos lėšas. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu Vilniaus miesto savivaldybei šiam tikslui paskirta beveik 11,5 mln. litų ES sanglaudos fondo paramos.

Naujieji autobusai bus modernūs, draugiški aplinkai, varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis. Juos įsigijus Vilniuje bus galima atsisakyti keliolikos senų taršių autobusų, todėl sumažės transporto priemonių keliamas triukšmas, į orą bus išmetama mažiau teršalų, be to, mažiau kainuos autobusų remontas ir priežiūra. Viešasis transportas taps patrauklesnis sostinės gyventojams ir svečiams, pagerės autobusų vairuotojų darbo sąlygos.

„Be šių transporto priemonių, artimiausiu metu už mūsų skirtas ES paramos lėšas sostinė ketina įsigyti dar 19 ekologiškų autobusų. Planuojama, kad jie pasieks Vilnių kitų metų vasarą. Iš viso Vilniaus viešojo transporto parkas pasipildys 37 naujais autobusais“, – sakė ministras E. Masiulis.

Sostinės autobusų parkui itin reikia atnaujinimo, nes šiuo metu jis stipriai susidėvėjęs. Beveik pusė autobusų, net 178 iš 376, yra senesni nei 15 metų. Vidutinis autobusų amžius siekia daugiau nei 13 metų, tuo tarpu kituose Europos miestuose – 6–8 metus. Didžioji dauguma senesnių autobusų yra „Karosa“ markės, gamintojų rekomenduojamas jų eksploatavimo laikas yra 10 metų. Šie autobusai neatitinka ES ekologinių reikalavimų, tampa pavojingi priešgaisrinio saugumo požiūriu.

Įgyvendindami ekologiško viešojo transporto plėtros projektus, naujų autobusų jau įsigyja ir kiti Lietuvos miestai. Kaunas perka 24 suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus, Klaipėda planuoja įsigyti 12, Šiauliai – 8 tokius autobusus. Panevėžio autobusų parką papildys šeši hibridiniai elektra ir dyzelinu varomi autobusai.

Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų viešojo transporto parkus turėtų papildyti 87 ekologiškos transporto priemonės. Miestuose bus atnaujinama viešojo transporto infrastruktūra, nutiesti arba rekonstruoti beveik 22 km dviračių takų. Šiam tikslui suteikiama ES parama sieks beveik 75,4 mln. litų.

Minėti projektai įgyvendinami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“. Atliekami darbai ir investicijos miestuose pagerins susisiekimą, sudarys palankesnes sąlygas naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais. Tikimasi, kad tai padės spręsti transporto spūsčių ir oro taršos problemas, kurios dažniausiai kyla dėl nepakankamos viešojo transporto plėtros ir nuolat augančio individualių transporto priemonių skaičiaus.

Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija