2012-05-22
Verslas bus skatinamas kuo daugiau dėmesio skirti investicijoms. Jomis besirūpinančios įmonės galės tikėtis susigrąžinti iki pusės mokamų palūkanų.
Jų kompensavimui bus panaudota 30 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.
Palūkanos bus mokamos iki 2015-ųjų pabaigos, tai reiškia, kad didžiausią naudą gaus tos įmonės, kurios anksčiausiai apsispręs investuoti, o tą esą svarbu padaryti iki kitų metų kovo 1-osios.
„Mes pradedame kompensuoti 50 proc. palūkanų įmonėms, kurios investuoja į aukštąsias ir vidutiniškai aukštas technologijas, tai yra, praktiškai į bet kurias gamybos technologijas, įsigyja įrenginius, programinę įrangą, specialias priemones, transportą, išskyrus lengvuosius automobilius, ir tam ima paskolą arba naudojasi išperkamąja nuoma.
50 proc. šių palūkanų bus kompensuojamos iki 2015 metų rugsėjo 30 dienos, o tai reiškia, kad priemonė sukurta tokiu būdu, kad kuo anksčiau verslas priims investicinį sprendimą, tuo ilgiau jam galios šitas palūkanų kompensavimas“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gegužės 22 d. specializuotos parodos „Transbaltica“ metu vyks Susisiekimo ministerijos organizuojama konferencija „Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje.“ Visą konferenciją rytoj transliuosime tiesiogiai, todėl negalėdami atvykti į „Litexpo“ parodų centrą (konferencijų salę 1.1.), Jus dominančius pranešimus galėsite stebėti įsijungę CargoNews.lt.
Kaip praneša Susisiekimo ministerija, tarptautinėje konferencijoje bus apžvelgta Europos intelektinių transporto sistemų (ITS) politika ir įgyvendinimas, pristatyta dabartinės ITS plėtra ES lygmeniu, taip pat bus pristatyta inovacijų plėtra Lietuvos transporto sektoriuje. Savo patirtimi apie įdiegtus ir planuojamus intelektinių transporto sistemų sprendimus seminare dalinsis platus ratas verslo, valstybės institucijų, universitetų ir asociacijų atstovų.
Kviečiame žiūrėti!
PROGRAMA
09:00 – 09:30
Dalyvių registracija
09:30 – 09:35
Sveikinimo kalba. Arūnas Štaras, LR Susisiekimo viceministras
Plenarinė sesija: ES ir Lietuvos ITS politika: planai ir perspektyvos
Moderatorius: Tomas Karpavičius, LR Susisiekimo ministerijos kancleris
09:35 – 10:05
Europos ITS politika ir įgyvendinimas.
Julie Raffaillac, Europos Komisijos mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) atstovė
10:05 – 10:20
Dabartinė ITS plėtra ES lygmeniu ir ERTICO veikla (video pranešimas).
Hermann Meyer, ERTICO-ITS Europe generalinis direktorius
10:20 – 10:40
Lietuvos ITS politika ir įgyvendinimas: status quo ir esminiai pokyčiai formuojant ITS darbotvarkę.
Gražvydas Jakubauskas, LR Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas
10:40 – 10:55
ITS Lietuva asociacija: Asociacijos tikslai, siekiai ir veiksmų planas.
Dainius Diska, ITS Lietuva asociacijos direktorius
10:55 - 11:00
Pertrauka.
Dalyviai kviečiami į parodos TRANSBALTICA atidarymą. Sveikinimo kalbą tars Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
Sesija 1 – ITS taikymas kasdienėje veikloje: praktinių pavyzdžių aptarimas
11:05 – 11:20
Išmaniosios sistemos multimodaliniame viešajame transporte: jų nauda ir potencialas.
Romualdas Mickus, UAB Merakas direktorius / ITS Lietuva asociacijos narys
11:20 – 11:40
Intelektualus eismo valdymas ir kontrolė: saugesni ir geriau kontroliuojami keliai, realaus laiko informacija eismo dalyviams. Egidijus Skrodenis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas
11:40 – 12:00
Inovatyvios technologijos lengvajame transporte. Naujovės ir tendencijos.
Vitoldas Milius, Eko-vairavimo asociacija
12:00 – 12:20
Saugumo užtikrinimas diegiant e. Skambučio (e-Call) technologiją.
Artūras Kedavičius, Bendrojo pagalbos centro viršininkas
12:20 – 12:40
Vartotojų pasiruošimas ir parengimas priimti išmaniąsias technologijas ir inovacijas transporte: marketingas, mokymas, sąmoningumo didinimas.
Artūras Jakubavičius, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas
12:40 – 13:00
Klausimai pranešėjams ir reziumė
13:00 – 14:00
Pietų pertrauka
Sesija 2 – Multimodaliosios intelektinės sistemos ir paslaugos: apčiuopiama technologija ir jos nauda
Moderatorius: Gražvydas Jakubauskas, LR Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas
14:00 – 14:20
Intelektinė logistika: technologinės naujovės ir galimybės Lietuvos vežėjams ir ekspeditoriams.
Aldona Jarašūnienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorė
14:20 – 14:40
ITS kaip instrumentas integruoti vandens transportą į multimodalinę transporto sistemą.
Algimantas Žygus, KVJUD Informacinių technologijų skyriaus viršininkas
14:40 – 15:00
Mokslinio potencialo įsitraukimas ir mokslinių tyrimų potencialas.
A. Jaržemskis, VGTU Transporto mokslo instituto direktorius
15:00 – 15:20
Kosminių technologijų pritaikymas transporto veiklai optimizuoti: jau naudojamos ir dar neatrastos galimybės. Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius
15:20 – 15:40
Pažangių technologijų panaudojimas saugumui viešajame transporte užtikrinti.
Antanas Vindašius, LTRC Strategijos ir inovacijų grupės inžinierius
15:40 – 16:00
Klausimai pranešėjams ir reziumė
16:00 – 16:30
Konferencijos uždarymas
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-21
CargoNEWS jau rašė apie tai, kad Baltarusijoje įsigalioja vasariniai sunkiasvorių transporto priemonių apribojimai. Rusijoje taip pat vežėjams reiks atkreipti dėmesį į termometro stulpelį.
Nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 31 d. visuose federaliniuose keliuose bus draudžiamas vilkikų eismas, jeigu oro temperatūra bus aukštesnė nei 32 laipsniai pagal Celsijų. Draudimas galios dienos metu nuo 10:00 iki 22:00 val.
Šie draudimai negalios tik autobusams gabenantiems keleivius, taip pat vilkikams gabenantiems krovinius, kurie bus reikalingi stichinių ar kitokių nelaimių nusiaubtiems regionams, bei kelininkų technikai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie regionai įvedė papildomus apribojimus sunkiasvorėms transporto priemonėms vietinės ir regioniniuose reikšmės keliuose. Numatyti apribojimai pateikti lentelėje.
|
|
Apribojimų laikas |
Temperatūra pagal Celsijų |
Transporto priemonės, kurioms taikomas draudimas |
Periodas kada leidžiama važiuoti |
|
Astrachanės apskritis |
gegužės 20 d. - rugpjūčio 31 d. |
32 |
Krovininiai automobiliai |
22:00-10:00 |
|
Voronežo apskritis |
Birželio 1 d. – liepos 30 d. |
32 |
Daugiau nei 5 t. ašies apkrova |
22:00-10:00 |
|
Kemerovo apskritis |
Pastoviai, nenumatyta apribojimų pabaiga |
32 |
Krovininiai automobiliai |
21:00-9:00 |
|
Kursko apskritis |
Pastoviai, nenumatyta apribojimų pabaiga |
32 |
Krovininiai automobiliai |
21:00-9:00 |
|
Orlovo apskritis |
birželio 15 d. – rugpjūčio 15 d. |
32 |
Krovininiai automobiliai |
21:00-9:00 |
|
Riazanės apskritis |
Pastoviai, nenumatyta apribojimų pabaiga |
32 |
Krovininiai automobiliai |
22:00-10:00 |
|
Tatarstanas |
gegužės 20 d. iki rugpjūčio 31 d. |
32 |
Krovininiai automobiliai |
22:00-10:00 |
|
Tverės apskritis |
birželio 15 d. – rugpjūčio 15 d. |
30 |
Krovininiai automobiliai |
22:00-10:00 |
|
Čiuvakija |
gegužės 20 d. iki rugpjūčio 31 d. |
32 |
Krovininiai automobiliai |
22:00-10:00 |
|
Jaroslavlio apskritis |
birželio 15 d. – rugpjūčio 15 d. |
32 |
Krovininiai automobiliai |
21:00-9:00 |
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 m. kovo mėn. įvyko atviras darbų „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas. Sutartis Nr.1“ pirkimo konkursas, kuriame dalyvavo 3 tiekėjai: ūkio subjektų grupė UAB ,,Kauno keliai“ ir AB ,,Latvijas tilti“, AB ,,Kauno tiltai“ bei ūkio subjektų grupė UAB ,,Lemminkainen Lietuva“ ir UAB ,,Hidrostatyba“. Išnagrinėjusi gautus pasiūlymus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešojo pirkimo komisija nustatė, kad atvirą konkursą laimėjo ūkio subjektų grupės UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir UAB ,,Hidrostatyba“ pateiktas pasiūlymas.
2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir ūkio subjektų grupės atsakingas partneris UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasirašė rangos sutartį, kurios priimta suma (be PVM) yra 33,66 mln. Lt, PVM, sumokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą, sudaro 7,07 mln. Lt. Pagal paminėtą rangos sutartį Klaipėdos rajone bus atlikti Priekulės aplinkkelio I etapo statybos darbai: nauja 6,5 km ilgio kelio trasa apeis Priekulę iš rytų pusės ir jungs valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 2207 Dreižiai-Agluonėnai su krašto keliu Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Būsimoji trasa kirs Gruodės, Agluonos ir Minijos upes. 2011 m. spalio 4 d. Susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-606 numatyta, jog aplinkkelio tiesimo I etapo darbams finansuoti bus skirta iki 31,55 mln. litų su PVM Europos Sąjungos paramos (Sanglaudos fondo) lėšų.
Rangos sutartyje numatytus darbus tikimasi užbaigti 2014 m. gegužės mėnesį.
Projektas „Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas“ bus įgyvendinamas pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę VP2-5.4-SM-01-V „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.
Šaltinis LAKD
Per 2012 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 13,9 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimčių pokytis sudarė -5,0 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 11,2 mln. t, pokytis -7,0 proc. arba -838,2 tūkst. t, o Būtingės terminale perpilta 2,7 mln. t, pokytis +4,1 proc. arba +105,9 tūkst. t. Klaipėdos uosto krovos rezultatų neigiamas pokytis yra apie 830 tūkst. t, t. y. lygiai toks pat, kaip ir birių trąšų krovos kritimas.
Didžiausias prieaugis pagal apimtį per 2012 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, pasiektas dėl išaugusios rūdos(+160,4 tūkst. t), žalios naftos (+105,9 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+104,0 tūkst. t), naftos produktų (+101,0 tūkst. t)
Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-829,8 tūkst. t) bei cukraus žaliavos (-145,5 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes išaugo (+3,9 proc.) skystieji kroviniai, kurių perpilta 6 424,9 tūkst. (46,2 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 5,8 proc., iš viso jų krauta 3 567,9 tūkst. t (25,7 proc. bendros uosto krovos). 16,1 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtys sudarė 3 901,8 tūkst. t (28,1 proc. bendros uosto krovos). Per 2012 m. sausio–balandžio mėn. užregistruoti 2 209 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 27 laivai (+3,8 proc. arba 1 laivu daugiau palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 1 599 tarptautiniai laivai (+6 laivai arba +0,4 proc. palyginus su 2011 metų sausio–balandžio mėn.), 583 vietiniai laivai (-32 laivai arba -5,2 proc.). 2012 metų sausio–balandžio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 26 laivais arba 1,2 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 81 316, t. y. 4,8 proc. arba 3 725 keleiviais daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
2012 m. gegužės 22–24 dienomis Vilniuje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5) vyks jau nuo 1995 metų kas antrus metus organizuojama tarptautinė logistikos ir ITS paroda ir konferencija „TransBaltica 2012“. Uosto direkcijos iniciatyva šioje parodoje Klaipėdos uostas bus pristatomas jungtiniu stendu.
Intelektinės transporto sistemos ir paslaugos, išmaniosios technologijos, „protingas“ ir ekonomiškas transportas bei jo valdymas – tokios transporto rinkos aktualijos persikels į parodą „TransBaltica“ ir taps svarbiausiomis jos temomis.
2012 m. gegužės 22 dieną Uosto direkcijos Technologijų skyriaus viršininkas Algimantas Žygus parodos metu vyksiančioje konferencijoje skaitys pranešimą „ITS kaip instrumentas integruoti vandens transportą į multimodalinę transporto sistemą“.
Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto portalo naujienų sistema
Rytoj, gegužės 22 d., 9.30 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) vyks Susisiekimo ministerijos rengiama tarptautinė konferencija tema „Intelektinės transporto sistemos ir išmaniosios technologijos transporte ir logistikoje“. 11 val. „Litexpo“ centre susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat atidarys tarptautinę transporto ir logistikos parodą „TransBaltica 2012“.
Tarptautinė konferencija apžvelgs Europos intelektinių transporto sistemų (ITS) politiką ir įgyvendinimą, pristatys dabartinę ITS plėtrą ES lygmeniu bei supažindins su inovacijų plėtra Lietuvos transporto sektoriuje. Savo patirtimi apie įdiegtus ir planuojamus intelektinių transporto sistemų sprendimus seminare dalinsis platus ratas verslo, valstybės institucijų, universitetų ir asociacijų atstovų.
Konferencijos dalyvius pasveikins susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Tarp konferencijos pranešėjų – Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato atstovė Julie Raffaillac, Europos intelektinių transporto sistemų ir paslaugų asociacijos „ERTICO-ITS Europe“ generalinis direktorius Hermann Meyer. Su Lietuvos ITS politika ir įgyvendinimu supažindins Lietuvos transporto ir ITS ekspertai. Konferenciją moderuos Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius ir viceministras A. Štaras.
„Jau tampa tradicija, kad parodos „TransBaltica“ metu Susisiekimo ministerija kviečia verslo, mokslo ir valdžios institucijų atstovus pristatyti transporto srities inovacijas, svarbiausius nuveiktus ir planuojamus darbus. Pagrindinis tokių susitikimų tikslas – paskatinti bendradarbiavimą intelektinių transporto sistemų srityje, tiek kuriant, tiek ir jas diegiant visose transporto rūšyse“, – sakė viceministras A. Štaras.
Pasak viceministro, Susisiekimo ministerija siekia užtikrinti aukštą mobilumo kokybės lygį ir skatinti spartesnį regionų vystymąsi, plėtoti draugišką aplinkai ir saugų žmogui transportą. Vis daugiau dėmesio skiriama inovacijų, galinčių padidinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą ir optimizuoti verslo procesus, pritaikymui praktikoje. Intelektinės transporto sistemos ir paslaugos yra būtent tas veiksmingas įrankis, kuris gali prisidėti prie efektyvios transporto sistemos kūrimo bei eismo saugos gerinimo.
Konferencija organizuojama tarptautinės transporto ir logistikos parodos „TransBaltica 2012“ metu. Nuo 1995 m. rengiama „TransBaltica“ yra didžiausia transporto ir logistikos paroda Baltijos šalyse, sukviečianti svarbiausius Lietuvos ir kaimyninių šalių transporto ir logistikos sektoriaus atstovus bei suteikianti galimybę pristatyti savo pasiekimus ir ieškoti naujų plėtros galimybių.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-05-21
Vis labiau artėjant vasarai, transporto sektorius ir toliau sukasi nesustodamas. Praėjusią savaitę redakciją pasiekė įvairios vežėjams svarbios žinios susijusios su įvairiausiais pervežimų ir kitais aspektais liečiančiais vežėjų veiklą.
Visą savaitę Lietuvą policijos pareigūnai rankiojo į įvairiausius Lietuvos miestus atgabentą narkotikų siuntą. Net neabejojama, kad dėl logistikos klaidos į Lietuvą plūstelėjo labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Pirmiausiai jų rasta Kaune, o vėliau ir kituose miestuose.
Lietuvos keliais krovinius gabenantys vežėjai turėtų pasitikrinti savo transporto priemones ar šios atitinka keliamus reikalavimus ir ar sumokėtas kelių mokestis. VKTI informavo, kad šią savaitę kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos vykdys prevencinę priemonę, kurios metu bus tikrinama, ar transporto priemonių savininkai ir (ar) valdytojai už krovinines transporto priemones (N1–N3) ir keleivines transporto priemones (M2 ir M3), važiuojančias magistraliniais keliais A1–A18, sumokėjo savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį.
Taip pat šylant orams reiktų nepamiršti žvilgtelėti į termometrą važiuojant Baltarusijos keliais. Čia esant didesnei nei 25 laipsnių temperatūrai įsigalioja vilkikų masės apribojimai.
„Linavos“ teismų batalijose padėtas dar vienas taškas. Teismo sprendimu buvęs „Linavos“ generalinis sekretorius Valdas Gilys buvo atleistas teisėtai. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Technikos mėgėjai praėjusią savaitę galėjo stebėti naujos „DAF XF 105 Exclusive Edition“ serijos atsiradimą ir įvertinti bent jau naujojo vilkiko dizainą. Tikimės, kad greitu metu šie vilkikai puoš ir Lietuvos kelius.
„Linava“ ir toliau sprendė su Rusija susijusias problemas. Asociacijos vadovai susitiko su Rusijos asociacijos „ASMAP“ vadovais ir aptarė galimybę naudoti krovinio pakrovimo lapus, kurie leistų vykdyti pervežimą su dvišaliu leidimu.
Primename, kad šią savaitę CargoNEWS redakcijoje lankysis asociacijos „Linava” viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius ir „Linava” sekretorius transporto politikai ir informacijai Gintautas Ramaslauskas. Su jais bus aptarta susiklosčiusi situacija su Rusija, o taip pat ir kiti vežėjams aktualūs klausimai.
Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuvos vežėjams svarbiose Europos valstybėse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – šiemet ir kitąmet daugės mokamų kelių. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1000 kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių. Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis ECO TAX. Abiejose valstybėse veikia elektroninio atsiskaitymo sistemos.
„Aktualiausias yra įsigaliosiantis mokestis Prancūzijoje, nes nacionaliniai keliai čia buvo nemokami. Platus jų tinklas padėdavo išvengti mokamų kelių ir tokiu būdu vežėjai patirdavo mažiau išlaidų. Todėl ECO TAX įvedimas Lietuvos vežėjams finansiškai bus labai nenaudingas“, – kalba „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko.
Naujasis mokestis Prancūzijoje galios krovininiam transportui, kurio svoris viršija 3,5 tonos. Iš viso bus apmokestinta 15 000 kilometrų. Konkretus mokesčio dydis dar nėra skelbiamas, tačiau prognozuojama, kad jis sieks apie 12 euro centų už kilometrą. Dabartinis kelių mokestis, kurs yra taikomas greitkeliams, vidutiniškai siekia 19 euro centų už kilometrą.
„Vokietijoje įvedamas mokestis galios sunkvežimiams, kurių leistinas bendras svoris didesnis nei 12 tonų. Finansine prasme Lietuvos vežėjams jis yra mažiau svarbus, tačiau tikėtina, kad šis mokestis pakoreguos dalies jų maršrutus, – kalba „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko. – Apskritai, ateityje mokamų kelių Europoje tik daugės, nes jų apmokestinimas yra vienas iš būdų surinkti lėšų kelių infrastruktūros tvarkymui.“
Prancūzijoje ir Vokietijoje vežėjai už mokamus kelius gali atsiskaityti naudodamiesi automatine mokesčių nuskaitymo „On Board Unit“ sistema. Pastaroji bus atnaujinama Prancūzijoje, o Vokietijos keliais vykstantys vežėjai galės naudoti tuos pačius automobilinius prietaisus, kurie naudojami ir dabar.
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prašo Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją peržiūrėti sprendimą, uždrausti Lietuvoje vykdyti „Google Maps Street View“ projektą – iš specialių automobilių fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų.
Specialus automobilis turėjo daryti „Google Maps“ paslaugai „Street View“ reikalingas nuotraukas. Iš jų sudaryto panoraminio vaizdo dėka būtų galima virtualiai keliauti po Lietuvą. Ši paslauga veikia jau daugiau nei trisdešimtyje šalių. Tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nutarė, jog šis projektas kelia grėsmę žmogaus teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą.
„Lietuva neturėtų užsidaryti kaip Šiaurės Korėja. Daugelis Europos šalių, mūsų kaimynai leidžia internete talpinti gatvių vaizdus, todėl mūsų institucijų draudimas tą daryti atrodo keistas ir per daug griežtas. Negalime būti tarp atsilikėlių ir ignoruoti informacinių technologijų pažangą“, – sakė E.Masiulis.
Šaltinis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale“ vakar į laivą pakrautos keturios didelių gabaritų talpyklos, kurios tiesiog uosto teritorijoje buvo pagamintos vienai Norvegijos žuvies pramonės įmonei.
Pasak Benedikto Petrausko, „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinio direktoriaus, tai labai pozityvus pavyzdys, kai uosto teritorija išnaudojama ne tik krovos darbams, bet ir produkcijai pagaminti.
AB „Montuotojas“ tiesiog prie krantinės per pusmetį surinko keturias 860 kub. metrų talpos cisternas, kurių aukštis siekia 18,5 metro, o skersmuo – 8 metrus. Vienas toks rezervuaras sveria apie 50 tonų. Talpykloms pakrauti į laivą buvo panaudotas plaukiojantis 100 tonų keliamosios galios kranas, jam talkino ratinis kranas, kurio maksimali keliamoji galia – 180 tonų. Vykdant talpyklų montavimą uoste, buvo išvengta brangaus pervežimo autotransportu.
„Tai viena paskutiniųjų krovos operacijų mūsų terminale šiemet, nes birželį krovos darbai bus stabdomi dėl krantinių rekonstrukcijos ir naujo ro-ro terminalo statybos“, - sako B.Petrauskas.
Anot jo, planuojama, kad bendrovė veiklą atnaujins jau kitais metais, kai pradės veikti naujasis keleivių ir krovinių terminalas. Šiuo metu „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ dar vykdo melasos ir kitų skystų krovinių krovą. Planuojama, kad per pusmetį įmonė iš viso perkraus apie 50 tūkst. tonų įvairių krovinių.
Pastačius naująjį ro-ro terminalą „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ metiniai krovos pajėgumai išaugs iki 5 mln. tonų. Prie terminalo krantinių vienu metu galės švartuotis iki 3 keltų, kurie per metus perveš apie 0,5 mln. vienetų autotransporto ir iki 1 mln. keleivių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir terminalo operatorius į terminalo statybas investuos beveik 200 mln. litų.
Šaltinis ACHEMOS GRUPĖ
Gegužės 17-18 dienomis Maskvoje (Rusija) vyko 56-asis Geležinkelių Transporto Tarybos (toliau – GTT) posėdis. Jame tradiciškai dalyvavo NVS valstybių, Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos geležinkelių įmonių atstovai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesus atstovavo generalinis direktorius Stasys Dailydka, kiti vadovai ir specialistai.
Šiemet GTT švenčia savo veiklos 20 metų jubiliejų, tad dalis posėdžio buvo skirta šiam periodui aptarti ir įvertinti. Už svarų indėlį vystant tarptautinį bendradarbiavimą bei užtikrinant efektyvų geležinkelių transporto darbą tarptautiniame susisiekime įvairių šalių geležinkelių specialistai apdovanoti GTT garbės raštais.
Taip pat posėdyje buvo svarstomi prekinių ir keleivinių traukinių eismo organizavimo, vagonų ir konteinerių formavimo plano patvirtinimo, jų surašymo bei atsiskaitymų už tarptautinius pervežimus tarp geležinkelio įmonių būklės 2011 ir 2012 metais klausimai, patvirtintos GTT direkcijos išlaidų sąmatos.
Posėdžio metu buvo svarstomos GTT direkcijos pirmininko ir jo pavaduotojų kandidatūros. Bendru GTT sprendimu vadovauti Direkcijai toliau patikėta Kučerenko Piotr Grigorjevič.
GTT 56-ojo posėdžio metu vyko apvalaus stalo diskusijos apie geležinkelių transporto sektoriaus reformos patirtis 1520 mm geležinkelių sistemos erdvėje. Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas pasidalino su kitais GTT nariais Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos patirtimi ir pristatė AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos modelį.
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-05-21
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ generalinė sekretorė Monika Petkevičiūtė, š.m. gegužės 16 d., svečio teisėmis dalyvavo Kredito vadybininku klubo (KVK) susitikime tema: “ Kaip kredituoti ir išieškoti Lenkijoje; „Nemoka Sodrai, ar sumokės jums?“
Pirmą kartą klubo istorijoje pranešėjas, Creditreform Polska valdybos pirmininkas Jacek Koziaczy, su susirinkusiais bendravo per videotiltą. J.Koziacky, kreditų valdymo ir IT srityje dirbantis jau 15 metų, pabrėžė, jog Lenkijoje kaip ir Lietuvoje gerai pasverta rizika yra viena iš būtiniausių sėkmingo verslo sąlygų. Kaskart sudarydami sandorį su nauju arba nuolatiniu pirkėju, siekiame maksimaliai sumažinti riziką. Creditreform Polska galėtų būti naudingas tarpininkas, identifikuojant patikimus partnerius įmonėms, ieškančioms naujų verslo kelių į Lenkiją.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto lektorius Dainius Dzindzalieta, kartu su UAB „Creditreform Lietuva“ atstovais SauliumiŽilinsku ir Romualdu Trumpa, pristatė naująjį skolų „Sodrai“ rodiklį. Šis rodiklis, parengtas išanalizavusi metų trukmės informaciją apie įmonės darbuotojų skaičių ir socialinio draudimo mokesčio skolas, tiksliau nei pavienė skolos suma atskleidžia konkrečios įmonės skolų „Sodrai“ lygi, įsiskolinimo eigą ir su tuo susijusia verslo rizika. Įmonės suskirstytos pagal skalę: nuo 0 (neįsiskolinusi) iki 9 (labiausiai įsiskolinusi). Skaičiuojama, kad iš maždaug 60.300 verslo įmonių, veikusių 2010–2011 m., bent vieną litą ar bent vieną dieną „Sodros“ skolininkėmis buvo apie 80% įmonių.
Trumpai apie KVK klubą
Kredito vadybininkų klubą 2005-аisiais įkūrė įmonių atstovai, siekiantys jog pinigai už paslaugas ar produktus kuo greičiau pasiektų bendrovės iždą. Pagrindinė klubo iniciatorė – asociacijos „Lineka“ partnerė UAB „Creditreform Lietuva“.
Kredito vadybininkų klubo (KVK) tikslas - suteikti specialistams, savo įmonėse valdantiems kredito riziką, visą reikalingą ir naujausią informaciją kredito rizikos valdymo klausimais, paskatinti kredito rizikos specialistų bendravimą, tarpusavio asmeninius ryšius, dalinimąsi patirtimi, naudingomis žiniomis.
Klubo narių susitikimai vyksta kas du-trys mėnesiai. Kiekvienam KVK susitikimui parenkamos tuo metu aktualiausios temos ir kompetentingi pranešėjai. Kredito vadybininkų klubo koordinatorius - UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Š. m. gegužės 22 d. dėl Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) atnaujinimo darbų nuo 8 iki 12 val. neveiks MDAS.
Šiuo laikotarpiu turi būti taikoma grįžtamoji procedūra ir su jos atlikimu susiję veiksmai, aprašyti 2009 m. birželio 25d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-356.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nurodytuoju MDAS neveikimo laikotarpiu teikiant muitinės deklaracijas Muitinės informacinių sistemų centro IT paslaugų centrui nereikia siųsti prašymų leisti taikyti grįžtamąją („popierinę“) procedūrą.
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
„Imkite mano numerį ir kitą kartą skambinkite man, bus pigiau“, - klientus nuo savo darbdavių vilioja automobilių serviso mechanikai, siūlydami pigesnes paslaugas už tą patį darbą, tačiau ne sertifikuotame salone, o garaže. Kalbinti transporto priemonių automobilių servisų atstovai teigė, kad jų įstaigose tokia praktika nežinoma, bet apie tai yra girdėję.
Automobilių savininkai neretai norėdami kuo pigiau susitaisyti transporto priemonę suka į garažus, kuriuose taisymo paslaugas galima gauti kur kas pigiau nei automobilių servisų tinkluose. Tačiau net ir servisuose automobilius taisantys gyventojai kartais neatsispiria pigesnėms kainoms ir pradeda automobilius pigiau tvarkyti pas tuos pačius serviso mechanikus, tačiau jau už privačiai susitartą kainą.
Nesuteikiama garantija
Šnekinti automobilių servisų vadovai ar atstovai teigė, kad problema yra, bet neprisipažino, kad klientus nuvilioja jų pačių darbuotojai.
„Inchcape Motors“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilija Šinkūnienė sakė girdėjusi, kad servisų darbuotojai siūlo klientams atlikti paslaugas privačiai ir pigiau.
„Tačiau negaliu pasakyti, ar tai vyksta mūsų įmonėje. Norėčiau tikėti, kad ne“, - vylėsi pašnekovė. Pasak V. Šinkūnienės, kalbant apie vidaus darbuotojų bandymus nuvilioti klientus reikėtų žvelgti iš kliento pusės.
„Kokia nauda klientui? Žinoma, jis gal nori gauti pigesnę paslaugą, bet pirmiausia tai yra šešėlis, o kitas dalykas – garantijos klientui. Servise atliekama paslauga su sertifikuota įranga ir įrankiais. Atrodytų, kad darbą atlieka tas pats žmogus, tačiau juk darbui atlikti reikalingas ne tik žmogiškieji ištekliai, bet ir įranga. Juk gedimus reikia tiksliai diagnozuoti“, - aiškino automobilių salono atstovė.
Pašnekovė ragino prieš susigundant tokiais pasiūlymais gerai pamąstyti. „Žmonės turėtų pagalvoti, ar galiausiai pigesnė paslauga netaps brangesne. Žinoma, praktika taisytis automobilius privačiai yra paplitusi, bet ar klientas gali reikalauti atlygio, jei darbas atliekamas ne iki galo ar negerai“, - retoriškai klausė automobilių salono atstovė.
DELFI žiniomis, autoservisų mechanikai savo atlyginimus pasididina asmeniškai paslaugas teikdami net darbdavių salonuose, tačiau V. Šinkūnienė teigė, kad asmeniškai nebuvo su tuo susidūrusi, o tokią veiklą griežtai draudžia įmonės taisyklės.
Automobilių serviso „Megamesta“ komercijos direktorius Darius Rimka tikino, kad jų įmonėje darbuotojai asmeninių paslaugų klientams nesiūlo: „Bent jau mano žiniomis. Žinoma, gal kituose servisuose tai vyksta. Niekas negali būti nuo to apsaugotas“.
Teko kovoti su nesąžiningais darbuotojais
Autoserviso „Kemi“ direktorius Žygimantas Tubutis pripažino, kad praeityje teko kovoti su darbuotojų, nuviliojančių klientus, problema: „Jau daug metų su tuo kovojome ir mūsų pastangos tai eliminuoti davė vaisių. Bandėme kalbėti ir su pačiais darbuotojais, ir klientais – prašyti jų pagalbos“.
Kaip teigė įmonės vadovas, automobilių savininkai prieš tempdami automobilį į privatų garažą turėtų nepamiršti, kad skatina nelegalų verslą, todėl reikėtų pagalvoti ir apie pigesnės paslaugos šalutinį poveikį.
Ž. Tubutis sakė, kad darbuotojų dėl klientų viliojimo neatleido, tačiau jie pamokyti buvo kitaip. „Visų pirma, toks žmogus praranda pasitikėjimą. Tada peržiūrimą žmogaus kvalifikacija. Turime savo vertinimo sistemą ir priklausomai nuo jos teko bausti darbuotojus finansiškai“, - procedūrą aiškino pašnekovas. „Kemi“ direktorius pripažino, kad išsiaiškinti nesąžiningus darbuotojus nėra lengva, tačiau, jo nuomone, yla iš maišo anksčiau ar vėliau išlenda.
CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|