Lietuvos keliuose kitais metais atsiras kelio ženklai, skirti elektromobiliams. Visuomeninio transporto juosta galės važinėti ir lengvieji automobiliai, kuriuose važiuoja bent 4 eismo dalyviai.
Šie ir kiti pakeitimai numatyti atnaujintose Kelių eismo taisyklėse, kurioms šiandien pritarė Vyriausybė.
Kitąmet Kelių eismo taisyklėse atsiras trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės elektromobilių pakrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai negalioja elektromobiliams, taip pat elektromobiliams bei kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą.
Atnaujintos Kelių eismo taisyklės leis maršrutiniam transportui skirtomis juostomis važiuoti elektromobiliams bei lengviesiems automobiliams, kuriuose važiuoja ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai. Tokios juostos bus žymimos elektromobilio ir simboliu 4+.
„Pastarasis pakeitimas padarytas pasiūlius Vilniaus miesto savivaldybei. Jis įvestas norint paskatinti žmones važiuojant piko metu kooperuotis, nevažinėti keliais atskirais automobiliais. Kurios visuomeninio transporto juostos bus skirtos tokiems automobiliams, spręs pačios savivaldybės“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Taisyklėse taip pat numatyta suvienodinti motociklų ir lengvųjų automobilių greitį automagistralėse ir greitkeliuose.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
2012-11-29
Eligijaus Masiulio buvimas Susisiekimo ministerijoje, o Andriaus Kubiliaus – Vyriausybėje Klaipėdos uosto istorijoje įsimins kaip laikotarpis, kai uoste buvo įšaldyta plėtra. Tai, kad uosto investicijos smarkiai apkarpomos, pripažino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininkas susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, rašo “Klaipėda”.
“Šiuo metu uoste yra dvi didelės problemos. 2011 metais pasikeitė įmonių įstatymas. Nepavyko jo įgyvendinti. Buvome įsitikinę, kad Uosto direkcija – ypatingas subjektas Lietuvoje, todėl galės įrodyti Vyriausybei, kad turi strateginių projektų ir bus atleista nuo pelno mokesčio. Tai neįvyko. Taip pat stipriai uosto veiklą sujaukė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas. “Klaipėdos naftai” pradžioje lyg ir nieko nereikėjo, bet vėliau atsirado sutartis, kuri “suvalgė” didžiąją dalį Uosto direkcijos investicinių pinigų. Kitoms investicijoms pinigų stokojama”, – dėstė A. Štaras. Tačiau uosto vystymas negali įstrigti. “Uoste dirbame su techniniais projektais, bet iki šiol girdėjome, kad direkcija neketina priimti naujų investicinių projektų nei 2013, nei 2014 metams. Ji laukia, kas bus toliau”, – pastebėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška.
Uosto direkcijos pinigų paėmimą valstybės biudžeto skoloms užkaišioti uosto kompanijos įvertino ypač nepalankiai. Iki to laiko, kol Susisiekimo ministerijai pradėjo vadovauti E. Masiulis, o Uosto direkcijai – E. Gentvilas, uoste niekas net ir nekalbėjo apie tai, kad direkcija gauna kokį nors pelną – buvo savaime suprantama, kad iš uosto veiklos gautos rinkliavos turi būti skiriamos uostui eksploatuoti ir tolesnei jo plėtrai. Dėl to Klaipėdos uostas visą laiką vystėsi neprašydamas pinigų iš valstybės biudžeto. Dabar Uosto direkcija yra įvaryta į kampą – jai užkrauti didžiuliai įpareigojimai dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybos ir atimti pinigai, kurie galėjo būti naudojami tolesniam Klaipėdos uosto vystymui. Todėl, pasak R. Juškos, nežinodama finansinių galimybių, direkcija užšaldo netgi tuos projektus, kuriems jau parinkti rangovai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lapkričio 29 – gruodžio 1 d. Lietuvos muitinė dalyvaus Tarptautinėje verslo ir pasiekimų parodoje „Šiauliai 2012“ . Šiemet Lietuvos muitinei atstovaujančių Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų įrengtame stende – kontrabandos ir jos slėptuvių pavyzdžiai, vyks konfiskuotų prekių aukcionas.
Muitinės dalyvavimo parodoje akcentas, nuolat sutraukiantis būrius dalyvių ir smalsuolių, – net du muitinės konfiskuotų prekių aukcionai, vyksiantys lapkričio 30 d. 13 val. ir gruodžio 1 d. 12 val. Aukcione parduodamų prekių sąrašą galite rasti čia.
Muitinės stendo lankytojai galės susipažinti su mobiliųjų grupių automobiliuose įdiegta įranga, lapkričio 30 d. 14–17 val. vyks muitinės kinologų ir tarnybinių šunų pasirodymai, o gruodžio 1 d., 15.00–17.30 val. – muitinės kinologų su tarnybiniais šunimis ir muitinės narų pasirodymai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-29
Pagaliau į Rusijos sostinę atkeliavusi žiema, kaip jau tapo įprasta, paralyžiavo visą didmiestį – dėl gausiai iškritusio sniego Maskvos gatvėse kilo tikras chaosas. Dar trečiadienį prasidėjusi smarki pūga per nepilną parą Maskvai padovanojo net trečdalį mėnesio kritulių normos, skelbia newsru.com.
Sinoptikų prognozės taip pat neguodžia: ketvirtadienį sniegas Maskvoje ir toliau kris, jį lydės smarkūs vėjai, gatves dengs plikledis. Penktadienį laukiama 2010 metais miestą iš rikiuotės išvedusios smarkios lijundros.
Sinoptikų duomenimis, prasidėjus pūgai, rajone Rusijos sostinės meteorologijos stotis užfiksavo 19 milimetrų kritulių (7 milimetrai iškrito dieną ir 12 milimetrų – naktį). Nuo trečiadienio 13 val. dienos iki 6 val. ryto ketvirtadienį Maskvoje iškrito nuo 14 iki 16 centimetrų sniego, „Interfax“ naujienų agentūrai sakė Rusijos sostinės mero pavaduotojas ūkio reikalams Igoris Pergamenščikas.
Tai reiškia, anot Rusijos Hidrometeorologijos biuro, jog per ne pilną parą Maskvoje iškrito beveik 35 proc. lapkričio kritulių normos, siekiančios 58 milimetrus. Kritulių rekordą pasiekė prie Maskvos esantis Naujosios Jeruzalės rajonas, kur naktį iš trečiadienį į ketvirtadienį iškrito 30 milimetrų kritulių.
Maskva ir toliau išlieka ciklono, atnešusio sniegą, įtakoje. Sinoptikai prognozuoja, jog ketvirtadienį Rusijos sostinėje gali iškristi dar 20 milimetrų kritulių. Remdamasis specialistų suteikta informacija, Maskvos mero pavaduotojas perspėjo: „dieną mieste gali iškristi dar 4-8 centimetrai sniego“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusija gali atnaujinti naftos pirkimą ne iš Rusijos, jeigu nepavyks susitarti su Maskva dėl papildomų 4–5 mln. tonų naftos, interviu „Reuters“ sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, informuoja DELFI.lv.
Baltarusija, kuri šiemet tikisi gauti iš Rusijos 21,5 mln. tonų naftos, prašo Rusijos kitais metais padidinti naftos tiekimą iki 23 mln. tonų, o Maskva grasina sumažinti tiekimą iki 18 mln. tonų. „Deramės, kad su šiomis apimtimis gautume trūkstamus 4–5 milijonus tonų. Manau, susitarsime… Jei ne, nepražūsime. Pasaulyje pakanka naftos. Prieš kelerius metus Rusija apskritai atsisakė tiekti naftą į Baltarusiją. Nepražuvome. Atsigabenome naftos iš Azerbaidžano ir Venesuelos“, – sakė A. Lukašenka.
Kilus Rusijos ir Baltarusijos ginčui dėl kainų, 2010–2011 m. Rusija nutraukė naftos „Urals“ tiekimą Baltarusijai. Tuo metu Minskas pirko lengvųjų rūšių naftos iš Venesuelos ir Azerbaidžano, kurią gabenosi per Ukrainos ir Baltijos valstybių uostus. Tačiau jau 2011 m. kovą „Azeri Light“ naftos tiekimą sustabdė, o 2012 m. į Baltarusiją grįžo rusiška nafta lengvatinėmis kainomis. Nuo birželio Baltarusija nustojo pirkti naftą iš Venesuelos.
Primename, kad nafta iš Venesuelos atkeliaudavo į Baltarusiją per Mūgos (Estija) ir Odesos (Ukraina) uostus. Iki tiekimo pradžios Baltarusijos valdžia aktyviai aptarinėjo venesuelietiškos naftos tiekimą per Ventspilio ir Rygos uostus. „Tačiau rusiška nafta ekonomiškai parankesnė. Nenorėtume jos netekti, esu įsitikinęs, kad to nebus“, – sakė Baltarusijos lyderis. A. Lukašenka teigė, jog manais į didesnes naftos tiekimo apimtis Rusija reikalauja garantijų dėl 2–3 mln. naftos produktų iš Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų tiekimo į savo rinką. „Rusai primygtinai prašo, kad tiektume jiems 2–3 mln. tonų benzino. Esame pasirengę tiekti rinkos sąlygomis“, – sakė A. Lukašenka.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Socialdemokratų kandidatas į susisiekimo ministrus Rimantas Sinkevičius teigia, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su juo domėjosi, kiek kandidatas į ministrus įsigilinęs į Lietuvos ir Europos susisiekimo bei tranzito problemas. Socialdemokratas taip pat patvirtino, kad šalies vadovė paprašė pakalbėti ir angliškai.
„Ji paprašė angliškai pakalbėti“, – DELFI sakė R. Sinkevičius, po susitikimo su D. Grybauskaite. R. Sinkevičius pripažino, kad kalbos yra ta sritis, kur visuomet galima tobulėti. Politikas nedaugžodžiavo apie susitikimą, tik sakė, kad susitikimas buvo trumpas ir gana konkretus. Jis sakė negalįs komentuoti savo vidinės būsenos po susitikimo, nes nežinąs, ką galvoja prezidentė.
Paklaustas, kokį įspūdį paliko susitikimas su prezidente, R. Sinkevičius buvo lakoniškas: „Koks čia įspūdis, prezidentė yra prezidentė“. „Jai buvo įdomu, kiek kandidatas žino Lietuvos susisiekimo ir tranzito problemas. Ir kiek žino europines problemas, visos Europos susisiekimo srityje“, – pasakojo R. Sinkevičius. R. Sinkevičius buvo pirmasis kandidatas į ministrus, susitikęs su šalies vadove. Antradienį į susitikimą atvyks socialdemokratų kandidatė į ūkio ministres Birutė Vėsaitė, taip pat Darbo partijos attsovės – Loreta Graužinienė ir Virginija Baltraitienė.
Prezidentė gavo ne visą ministrų sąrašą
Savo ruožtu prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė teigia, kad šalies vadovė iš paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus gavo ne visą ministrų kabineto sąrašą.
„Prezidentė pradėjo susitikimus su pateiktais kandidatais į ministrus, tačiau prezidentė iš premjero A. Butkevičiaus gavo ne viską ministrų kabineto sąrašą, todėl kol nebus galutinai suderintas viso ministrų kabineto sąrašas, šitų darbo pokalbių su pateiktais kandidatais nekomentuojame“, – sakė D. Ulbinaitė.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-29
Kompanija „Paccar“, kuriai priklauso vilkikų gamintojas „DAF“ pranešė apie gerus šių metų veiklos rezultatus.
Kompanija taip pat pasidžiaugė, kad šiais metais pavyko rinkai pristatyti naująjį „DAF XF“ modelį su „Euro 6“ emisijos standartą atitinkančiu varikliu.
| Apyvarta doleriais | Grynasis pelnas doleriais | |
|---|---|---|
| Trečio ketvirčio finansiniai rodikliai | 3.82 mlrd. | 233.6 mln. |
| Pirmų 9 2012 m. mėnesių finansiniai rodikliai | 13.05 mlrd | 858.1 mln. |
Europa
Išleidę naująjį „DAF XF“ kompanija tikisi sustiprinti savo pozicijas Europoje. Šiuo metu kompanija užima 16 proc. Europos rinkos. Jų paskaičiavimais šiais metais Europoje bus nupirkta apie 215- 225 tūkst. vilkikų, o kitais metais galima tikėtis, kad šis skaičius sieks 210 250 tūkst. vnt. nepaisant to, kad nuo 2014 m. įsigalios „Euro 6“ standartas. „Paccar“ teigia, kad atsiras tikrai nemažai vežėjų, kurie įsigis ir „Euro 5“ emisijos klasės vilkikus.
Pietų Amerika
Čia kompanijai sekasi taip pat neblogai. Sėkmingai įžengus į Čilės, Peru ir Ekvadoro rinkas kompanija per pirmus 9 metų mėnesius pardavė 5 500 vnt. sunkvežimių. Tai 38 proc. daugiau nei analogišku periodu pernai.
Be to šiuo metu statoma gamykla Brazilijoje.
Rusija
Praėjusiais metais įkūrusi dukterinę kompanija šioje šalyje „Paccar“ stipriai nusitaikė į šią rinką. Iš viso čia jau veikia 13 pardavimo taškų, o per 2011 m. parduota 1 500 vnt. Šiais metais tikimasi paduoti 2 700 vnt.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas ir siekdama akcentuoti metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimą kaip prevencinę priemonę, užkertančią kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, sudaro galimybę ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti metodinę pagalbą, iki 2012 m. gruodžio 1 d. raštu kreiptis į Inspekciją su prašymu įtraukti į 2013 m. planuojamų patikrinti ūkio subjektų sąrašą.
Atkreipiame dėmesį, kad ūkio subjektams, kuriems tikrinimo metu Inspekcijos pareigūnai teiks metodinę pagalbą, už nustatytus pažeidimus nebus taikomos poveikio priemonės, išskyrus atvejus, kai jos būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos ar pavojaus visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-29
Artėjant šaltajam metų sezonui ir sniegui vežėjai, kurių vilkikai važiuoja į Turkiją, turėtų pasirūpinti, kad vilkikuose būtų žieminės grandinės, o taip pat, kad šie naudotų žiemos sezonui tinkamas padangas.
Reikalavime nėra nurodyta kuriose teritorijose ar kokiu periodu yra privaloma turėti grandines. Jos privalo būti vilkike jeigu tada kai sninga arba kelias yra apledėjęs. Kiekvienam vilkike turi būti bent viena pora grandinių.
Jei kelių transportą kontroliuojančios institucijos sustabdys vilkiką be grandinių, tuomet bus paskirta bauda ir draudžiama važiuoti toliau.
Žieminės padangos
Žiema tinkamomis važinėti padangomis vilkikai turi būti aprūpinti nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. Toks reikalavimas priimtas šio mėnesio pradžioje. Už šio reikalavimo nesilaikymą vairuotojai gali gauti baudą iki 500 lirų (740 Lt).
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
ES pasipildžius naujomis narėmis iš Vidurio ir Rytų Europos, Vokietijos, kaip didžiausios Vakarų ir tranzito valstybės, automagistralėse ženkliai padidėjo krovininių transporto priemonių srautas.
Šios šalies krovinių vežėjams tai kelia nerimą dėl išaugusios konkurencijos, o Vokietijos krovinių gabenimo federalinės kontrolės žinybos BAG pareigūnai griežtina kontrolę keliuose ir konstatuoja, kad sunkvežimiai iš naujųjų ES valstybių neretai kelia grėsmę eismo saugumui dėl nepakankamai geros techninės būklės ir neteisingo arba nepakankamo krovinių tvirtinimo reikalavimų pažeidimų.
BAG kontrolės pareigūnai skelbia pavojaus signalą: sunkvežimiai, gabenantys krovinius Vokietijos automagistralėmis, dažnai būna nepatenkinamos techninės būklės. Kitas dažnas pažeidimas – blogai pritvirtinti arba apskritai nepritvirtinti kroviniai. Tai rodo BAG atliekami kontrolės rezultatai. Labiausiai susirūpinimą ir pavojų eismo saugumui kelia sunkvežimiai, priklausantys valstybėms, kurios į ES įstojo 2004 ir 2007 metais.
Neigiamos krovinių tvirtinimo tendencijos
Šį teiginį BAG pareigūnai patvirtina, pateikdami krovinių tvirtinimo būklės rezultatus, gautus atlikus sunkvežimių kontrolę Vokietijos keliuose. Nustatytų pažeidimų skaičius 2009 m. iš naujųjų ES valstybių dvigubai viršijo palyginus juos su analogiškais duomenimis iš 15 Vakarų Europos valstybių – ES senbuvių. Pasak Vokietijos BAG kontrolierių, šių pažeidimų skaičius ženkliai didėja. Vien krovinių tvirtinimo pažeidimų santykis tarp sunkvežimių iš naujųjų ES valstybių ir jos senbuvių 2010 ir 2011 m. apytikriai sudarė 4:1.
Sunkvežimiams su nepritvirtintais kroviniais – STOP
BAG pareigūnai pagal kontrolės statistikos duomenis pateikia išvadą, jog sunkvežimių su blogai ar visiškai nepritvirtintais kroviniais pažeidimų skaičius iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių keturis kartus viršija šiuos duomenis iš 15 ES senbuvių. Kontrolės tarnybos pareigūnai, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir grėsmę saugiam eismui, skiria ne tik piniginę baudą, bet ir uždraudžia pažeidėjui tęsti kelionę, kol vairuotojas nepritvirtina krovinių pagal saugos reikalavimus. Pasak BAG prezidento Andreas Marquardt’o, tokie faktai rodo, jog reikalavimus pažeidęs vežėjas visada praranda daug laiko, o neretai ir piniginių išlaidų, kol krovinys teisingai pritvirtinamas, kartais jį net perkraunant.
Dar blogesnes tendencijas iliustruoja sunkvežimių techninės būklės patikros rezultatai. Vidurio ir Rytų Europos krovinius gabenančių transporto priemonių pažeidimų duomenis palyginus juos su ES senbuvių sunkvežimių pažeidimais 2010 m. apytikriai galima nustatyti santykiu 7:1, beje, 2011 m. šis santykis nežymiai pagerėjo – iki 6:1. BAG kontrolės pareigūnai, remdamiesi šiais rezultatais, pateikia išvadą, jog sunkvežimių ir jų priekabų techninei priežiūrai Rytų ir Vidurio Europos šalyse net keletą kartų mažiau skiriama dėmesio nei Vakarų Europos valstybėse, priklausančiose ES senbuvėms.
Pažeidimų statistika
2011 m. BAG kontrolės pareigūnai Vokietijos automagistralėse patikrino 258 521 sunkvežimį (2010 m. – 319 402 sunkvežimius), iš jų apie pusę sudarė Vokietijai priklausančios krovininės transporto priemonės – 128 897 (2010 m. – 166 621 sunkvežimis). Pagal pastarųjų patikros duomenis nustatyti 1072 krovinių tvirtinimo pažeidimai (2010 m. – 1008) ir 2939 techninės būklės reikalavimų pažeidimai (2010 m. – 1336).
BAG kontrolieriai atskirai pateikia ir senųjų bei naujųjų ES valstybių transporto priemonių patikros keliuose rezultatus. 2011 m. patikrinti 44 979 sunkvežimiai iš ES (be Vokietijos) senbuvių (2010 m. – 50 797 sunkvežimiai). Patikros metu užfiksuoti 345 krovinių tvirtinimo ir 993 techninės būklės pažeidimai (2010 m. atitinkamai – 316 ir 537 pažeidimai). Iš naujųjų ES valstybių 2011 m. patikrintos 84 645 krovininės transporto priemonės (2010 m. – 101 984). Pagal patikros rezultatus nustatyta 1500 krovinių tvirtinimo ir 5869 techninės būklės pažeidimai (2010 m. – atitinkamai 1342 ir 4094 pažeidimai).
Manipuliavimas skaitmeninių tachografų rodmenimis
Dėmesio verti kiti palyginimo duomenys, pagal kuriuos pažeidimų statistika ženkliai palankesnė sunkvežimių vairuotojams iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Iš Vokietijos ir kitų ES valstybių senbuvių BAG pareigūnai nustatė 1,5 karto daugiau vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų nei iš naujųjų ES šalių. Šias tendencijas Vokietijos BAG kontrolieriai motyvuoja tuo, jog vežėjai iš Vakarų Europos dažniausiai naudoja skaitmeninius tachografus, kuriuos tikrinant paprasčiau nustatyti pažeidimus, nei tikrinant transporto priemones tebenaudojančias analoginius tachografus. Vidurio ir Rytų Europos vežėjai, BAG duomenimis, savo vilkikuose dar tebenaudoja daug analoginių kontrolės prietaisų. Tačiau kontroliuoti vairuotojų vairavimo ir poilsio laiką bei nustatyto režimo reikalavimų laikymąsi pastaruoju metu tapo problematiška dėl dažnai klastojamų skaitmeninių tachografų rodmenų.
BAG duomenimis tokių pažeidimų skaičius pernai išaugo apie 20 proc. Siekiant užkirsti kelią rodmenų klastojimui, šiemet organizuota nemažai specialių patikrinimų, kuriuose pagrindinę pažeidimų dalį sudarė skaitmeninių tachografų rodmenų manipuliavimo faktai, naudojant magnetus. Pareigūnai taip pat tikrino, ar vairuotojai arba jų įmonių specialistai kitais neleistinais būdais neklastojo kontrolės prietaisų rodmenų. Tuo tikslu dabar BAG pareigūnai naudoja specialią aukščiausio techninio lygio kontrolės įrangą, tačiau vis dėlto akcentuojama, jog bandymai manipuliuoti rodmenimis tampa vis profesionalesni, naudojant net atitinkamas IT programas, susijusias su variklio darbo valdymu. Kontrolieriai, reaguodami į tai, jau pasitelkė naujausias specialias programas, kurios gali atskleisti ir aukščiausio lygio skaitmeninių tachografų manipuliavimo faktus.
Pažeidimų palyginamoji lentelė
Lentelėje nurodytas tikslus santykis Vokietijos automagistralėse nustatytų transporto priemonių pažeidimų iš valstybių, įstojusių į ES 2004* ir 2007** m. ir 15 valstybių ES senbuvių.
| 2011 m. | 2012 m. | |||
|---|---|---|---|---|
| Valstybės | Krovinių tvirtinimas | Tech. būklė | Krovinių tvirtinimas | Tech. būklė |
| ES senbuvės | 1 | 1 | 1 | 1 |
| Naujos ES narės | 4,25 | 7,62 | 4,35 | 5,91 |
*Estija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija, Čekija, Vengrija
** Bulgarija, Rumunija
Baudos
Už vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, priklausomai nuo pažeidimo trukmės, sunkvežimių vairuotojai Vokietijoje baudžiami nuo 50 iki 110 eurų, įmonių savininkams už tuos pačius pažeidimus nustatyta nuo 80 iki 200 eurų bauda.
Už duomenų nepateikimą apie darbo pobūdį per 28 prieš tai ėjusių kalendorinių dienų laikotarpį vairuotojui skiriama nuo 95 iki 1000 eurų bauda.
Už netinkamą krovinio tvirtinimą vairuotojui skiriami trys baudos taškai ir 80 eurų bauda, atsakingiems asmenims – trys baudos taškai ir 270 eurų bauda.
Kai transporto priemonė turi privalomą žymėjimą „Pavojingi kroviniai“, už transporto priemonės su šia žyma vairavimą, nurodymą arba leidimą vairuoti ją su nepakankamai pritvirtintu kroviniu ir vairuotojui, ir atsakingiems asmenims skiriama nuo 270 iki 800 eurų bauda.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-28
Savaitės pradžioje rašėme, kad transporto ir sandėliavimo įmonėse mirtingumas ir sunkūs sužalojimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, patys populiariausi lyginant su kitais verslo sektoriais. Dėl nemažėjančių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus sunerimusi Valstybinė darbo inspekcija (VDI), regis, rado sprendimą – nuo 2013 m. netinkamai darbų saugą organizuojančioms įmonėms gali didėti „Sodros“ įmokų tarifai.
Valstybinė darbo inspekcija „Sodrai“ pateikė informaciją apie daugiau nei 60 Lietuvos įmonių, kurioms dėl įvairių darbo saugos pažeidimų kitais metais gali didėti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifai. Devyniose iš šių įmonių dėl realios grėsmės darbuotojų saugai ir sveikatai buvo sustabdyti darbai, dar 55 įmonėse dirbant pavojingus darbus įvyko sunkūs ar mirtini nelaimingi atsitikimai. Kadangi 2012 m. daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe nutiko transporto ir sandėliavimo įmonėse, nedrausmingi šių sektorių atstovai bus įpareigoti didesnį dėmesį skirti darbų saugos reikalavimams, ne tik dokumentuose, bet ir praktikoje.
„Sodros“ vyresnioji patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu Cargonews redakcijai sakė, kad draudėjai vienai ar kitai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei priskiriami jau ne pirmi metai. „Priklausomai nuo to, kokiai grupei priskiriamas draudėjas prie bendrojo draudėjų valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifo, prisideda dar ir atitinkamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas. Tokiu būdu bendras draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas pirmai grupei yra 30,98 proc., antrai – 31,22 proc., trečiai – 31,70 proc., ketvirtai – 32,6 proc.,“ – dabar galiojančią draudimo sistemą komentavo J. Skinulytė-Niakšu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo grupių įmokų tarifai apskaičiuojami, įvertinant kiekvieno draudėjo traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius per praėjusius tris metus bei vidutinį metinį apdraustųjų skaičių. Draudėjams, pas kuriuos per pastaruosius trejus kalendorinius metus įvyko daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, pripažintų draudiminiais įvykiais, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas būna aukščiausias. Šiai kategorijai priklauso ir transporto, sandėliavimo, statybos veiklas vykdančios įmonės.
Nauja yra tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. skirstant draudėjus į atskiras grupes bus atsižvelgiama ne tik į nelaimingus atsitikimus darbe, bet ir į VDI pateiktus duomenis apie draudėjams paskirtas administracines nuobaudas, padarytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus. duomenys, vadovaujantis papildytu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, „Sodrai“ teikiami pirmą kartą. Kaip sakė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis, tikėtina, jog ši priemonė pasiteisins siekiant užtikrinti saugesnes darbo sąlygas bei skatins vadovus geriau kontroliuoti situaciją įmonėje.
Transportininkai sprendimą vertina kritiškai
Ar tikrai ši priemonė bus tokia veiksminga pasiteiravome transporto sektoriaus atstovų. Logistikos ir krovinių paslaugas teikiančioje įmonės „Festina“ personalo vadybininkė Jurgita Žukienė, kalbėdama apie saugą negailėjo karčių pastebėjimų valstybinių institucijų atžvilgiu. „Mūsų valstybės institucijų požiūris dėl darbuotojų saugos įmonėje organizavimo neinovatyvus, biurokratinis ir gremėzdiškas. Kasdien vis gausėjantis dokumentų, parašų ir žurnalų kiekis, deja, negali išsaugoti gyvybės kelyje. Darbų saugos reikalavimai bendrąja prasme yra reikalingi, tačiau pasigendame praktinio požiūrio – įmonių mokymo, švietimo, realijų įvertinimo. Valstybės pareigūnai koncentruoja dėmesį ir daug laiko bei lėšų skiria kontroliavimui, baudimui bei „kaltojo“ ieškojimui/radimui, užuot pasidalinę vertinga patirtimi, konsultuodami darbdavius bei kartu ieškodami veiksmingų būdų darbuotojų švietimui, ugdymui, informavimui,”– sakė J. Žukienė. Ši įmonė nuolat investuoja į darbų saugą, tačiau, jų nuomone, valstybės indėlis saugos darbe užtikrinimo klausimu yra nepakankamas.
Pasiteiravus apie naują VDI pasiūlymą „Sodrai”, J. Žukienė buvo negailestinga: „Šis sprendimas suinteresuotas įmones, pirmiausia, privers ieškoti ne būdų pagerinti darbų saugą, o lėšų didesniam tarifui sumokėti. Mūsų valstybėje įsigalėjęs valdymas bausmės principu. Užuot sprendusi problemas iš esmės, einama lengviausiu keliu – bausti. Ar mokėdama didesnius mokesčius įmonė bus pajėgi daugiau lėšų skirti darbų saugai? Ir ar tai garantuos saugumą“ – retoriškai klausia pašnekovė. Jos nuomone, gerokai efektyvesnis sprendimas būtų, nustačius darbų saugos reikalavimų nesilaikymą, ne padidinti „Sodros“ įmokų tarifus, o įpareigoti įmonę rengti papildomus mokymus, stebėti juos, analizuoti, patarti. „Festinos“ personalo specialistei norėtųsi, kad semtumėmės geros praktikos pavyzdžių iš ES valstybių patirties, kuomet valstybinės institucijos konsultuoja ir siekia partnerystės bendram tikslui pasiekti – darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimui.
Vis tik statistika atskleidžia, kad daugelis verslininkų į darbų saugą žvelgia labai formaliai ir tam neskiria pakankamai dėmesio. Kita vertus, labai daug priklauso ir nuo paties darbuotojo. Vežėjų patirtis rodo, kad didžioji dalis rizikos būna iššaukta darbuotojo veiksmų – greičio viršijimas, KET pažeidimai, darbo saugos instrukcijų nesilaikymas ir pan. Tad darbe, pirmiausiai, kiekvienas turi pats rūpintis savo saugumu, nepriklausomai kokio pavojingumo veikloje dirbtų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Per 2012 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 36,1 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos apimties pokytis sudarė -5,7 proc., palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. 2012 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 29,2 mln. t, pokytis -5,1 proc. arba -1,6 mln. t, o Būtingės terminale perpilta 6,9 mln. t, pokytis -8,1 proc. arba -0,6 mln. t.
Per 2012 m. sausio–spalio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo žemės ūkio produktų (+609,7 tūkst. t), pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų (+394,0 tūkst. t), rūdos (+219,1 tūkst. t) krova. Didžiausias nuosmukis pagal apimtį 2012 m. sausio–spalio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, susidarė dėl birių natūralių ir cheminių trąšų (-1 635,6 tūkst. t), naftos produktų (-838,3 tūkst. t) bei žalios naftos (-612,6 tūkst. t) krovos.
Pagal krovinių grupes skystųjų krovinių sumažėjo 8,6 proc., kurių perpilta 15 312,9 tūkst. (42,5 proc. bendros uosto krovos). 4,7 proc. mažiau perkrauta biriųjų ir suverstinių krovinių, šios krovinių grupės apimtis sudarė 11 618,6 tūkst. t (32,2 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 1,6 proc., iš viso jų krauta 9 140,3 tūkst. t (25,3 proc. bendros uosto krovos).
Per 2012 m. sausio–spalio mėn. užregistruoti 5 974 laivų įplaukimai į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 69 laivai (-9,2 proc. arba 7 laivais mažiau, palyginus su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu). Į Klaipėdos uostą įplaukė 4 073 tarptautiniai laivai (27 laivais arba 0,7 proc. daugiau, palyginus su 2011 metų sausio–spalio mėn.), 1 832 vietiniai laivai (11 laivų arba 0,6 proc. daugiau palyginus su 2011 metų sausio–spalio mėn.). 2012 metų sausio–spalio mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 5 905 laivai, t. y. 38 laivais daugiau arba +0,6 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2011 m. Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 303 097, t. y. 7,1 proc. arba 20 217 keleivių daugiau negu per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-28
Paskutiniuosius šiais metais duobių remonto darbus kelininkai planuoja baigti per šią savaitę. Šiuo metu baigiamos tvarkyti pavojingiausios Partizanų gatvės duobės, nurodo Kauno savivaldybė.
Pačioje prasčiausioje Partizanų gatvės atkarpoje nuo prekybos centro „Savas“ iki J. Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos buvo paklota nauja asfalto danga. Kitose šios gatvės atkarpose kelininkai nuo praėjusios savaitės tvarko pavojingiausias duobes.
Šią savaitę taip pat ketinama sutvarkyti didžiausią pavojų kauniečių automobiliams keliančias duobes L. Ivinskio ir Žemaičių gatvėse bei Ateities plente.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-28
Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs reikalavimas naujai žymėti padangas atvėrė kelią pigių padangų eksportui iš Kinijos. Vartotojai iš esmės nebus informuoti, ką įsigyja ir ko tikėtis kelyje, o pardavėjams palikta pavojinga laisvė siūlyti nesaugias padangas.
Naująjį padangų ženklinimą specialistai vertina labai skeptiškai, nes jis apima viso labo mažiau nei trečdalį svarbiausių padangos savybių, o apie žiemines padangas iš jo galima sužinoti tik vieną dalyką – tinkamumą važiuoti šlapia kelio danga.
Vartotojui paliekama per daug gyvybiškai jam svarbių nežinomųjų.
Žieminių tarytum neliko
“Naujose padangų etiketėse lengvai suprantamais paveiksliukais pateikiama informacija tiktai trimis pagrindiniais padangų veiksmingumo aspektais – koks degalų vartojimo efektyvumas, sukibimas su šlapia danga ir išorinis riedėjimo triukšmas. Tačiau geras gamintojas pasitelkia ne tris, o 50 kriterijų. Dauguma jų ypač svarbūs žiemą, nes tuomet, kai prastas oras ir sninga, padangos reikšmė važiavimo saugumui išauga keliskart. Atšiauriuoju metų laiku labai svarbu žinoti, kokiomis savybėmis padanga pasižymi važiuojant sniegu, ledu ar slidžia danga, tačiau iš naujųjų etikečių nieko nepaaiškėja. Keisčiausia, jog nepateikiama jokių žinių net apie tai, per kiek laiko padanga susidėvi”, – stebėjosi įmonės “Egzotika” savininkas Rokas Lipeikis.
Pasak verslininko, galbūt informacija apie padangos savybes šaltuoju metų laiku nėra labai svarbi didžiausių rinkų Europoje – Vokietijos ir Prancūzijos – vairuotojams, nes jie gyvena platumose, kuriose žiemos beveik nebūna. “Tačiau mes ir skandinavai esame šiauriečiai, todėl informacija apie padangos savybes žiemą mums neretai gali būti mirties ir gyvybės klausimas”, – sakė R.Lipeikis
Vokiečiai įžvelgė pavojų
Apie tai, kad naujo pavyzdžio padangų etiketėse nurodyta informacija yra ribota, žiniasklaidai jau prakalbo ir Vokietijos nepriklausoma testavimų organizacija TUV.
“Padangų etiketė šiek tiek primena žvakę: ji “truputį apšviečia”, tačiau atstoti deglo negali. Daug savybių tiesiog neatspindima. Geriausias to pavyzdys – žieminės padangos. Pirkėjai visiškai nėra informuojami apie tai, ką jie turi žinoti. Todėl vairuotojai privalo padangų pardavėjams užduoti papildomų klausimų ir nesitikėti, kad etiketė pasako viską, ką reikia žinoti”, – teigė vokiečių testavimo organizacijos Padangų ir ratų padalinio vadovas Michaelis Staude.
Didieji gamintojai susimovė?
Praėjusią savaitę naujovišku padangų žymėjimu jau reiškė abejones didžiausia pasaulyje padangų gamintoja “Goodyear”.
“Nauja ženklinimo sistema – tai tik pradinis taškas, nuo kurio pirkėjas turėtų pradėti domėtis preke. Vis dėlto reikia įvertinti ir kitus kriterijus, kurie nulemia padangų charakteristikas. Tarkime, kurdama naujas padangas, “Goodyear” kompanija atsižvelgia į pusšimtį įvairiausių veiksnių. O toks svarbus saugumui kriterijus kaip, pavyzdžiui, akvaplanavimas nėra atspindimas padangų etiketėse”, – piktinosi “Goodyear” inovacijų centro Liuksemburge vadovas Jeanas Pierras Jeusettas.
Ką iš tiesų norėjo pasakyti vartotojams “Goodyear” atstovas? ”Nors apie tai garsiai ir nekalbama, tačiau, mano nuomone, didieji padangų gamintojai pergudravo patys save. Neabejoju, kad būtent jų lobistai įkalbėjo Europos Komisiją priimti naują reglamentą, kuriame buvo numatytas ir naujoviškas padangų žymėjimas. Tačiau dabar paaiškėjo, jog jis skaudžiausiai kerta patiems idėjos autoriams. Todėl jau kalbama, kad netrukus ženklinimas vėl bus keičiamas”, – dienraščiui LŽ sakė padangomis prekiaujančios įmonės “Egzotika” savininkas R.Lipeikis.
Verslininkas atsisakė įvardyti, kokie gamintojai tai galėtų būti.
Kokiu tikslu reikėjo keisti padangų ženklinimą?
R.Lipeikis čia turi savo versiją. “Mano nuomone, garsūs pasaulio gamintojai ketino priremti prie sienos kinus, kurie pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai didino padangų eksportą į ES. Matyt, buvo tikimasi, kad padidinus reikalavimus prastos kokybės kinų gamybos produkcijai ši taps nekonkurencinga. Juokas pro ašaras, tačiau kinai pergudravo garsiuosius gamintojus”, – savo nuomonę dėstė verslininkas.
Pagal R.Lipeikio versiją, tai buvo padaryta genialiai paprastai – gudruoliai mušti jų pačių korta.
“Kadangi priėmus naują ženklinimą padangos kokybę nusako tiktai trys parametrai, tai kinai tik juos ir padarė idealiai tobulus. Todėl dabar, jei spręstume vien iš naujųjų etikečių, Kinijos visiškai nežinomų gamintojų padangos yra daug geresnės nei garsiųjų pasaulio koncernų gaminiai. Kadangi jos dar ir kur kas pigesnės, garsiųjų gamintojų produkcija tiesiog įvaroma į kampą. Juk vartotojai yra linkę pasitikėti tuo, kas rašoma etiketėse. Tačiau tik nedaugelis jų supranta, kad skyrus didžiąją dalį gamintojo lėšų trims padangų parametrams pagerinti smarkiai nukenčia kiti keturiasdešimt septyni”, – patyrimu dalijosi padangų pardavimo įmonės vadovas.
R.Lipeikis tvirtino, jog naujausi garsiųjų pasaulio gamintojų ir testavimų organizacijų pareiškimai gali reikšti tik viena – po kurio laiko ką tik įsigaliojęs ženklinimas bus keičiamas. “Antraip nebūtų prasmės garsiems gamintojams investuoti milžiniškus pinigus į pačias brangiausias technologijas. Ir dėl to nukentėtų ne tik vartotojai, bet ir eismo saugumas Europoje apskritai”, – sakė pašnekovas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Los Andželo automobilių parodoje kasmetiniam Dizaino Iššūkio konkursui pristatytas ne vienas ateities patrulinis nebūtinai žmogaus valdomas policijos automobilis: tokia mašina gebės ne tik autonomiškai patruliuoti, bet ir bus aprūpinta lydinčiais autonominiais robotais.
Šių metų konkurso „Dizaino Iššūkis“ tema – 2025-ųjų kelių eismo patrulinis automobilis. Konkurso dalyviai – „General Motors“ (GM), „Subaru“, BMW, „Honda“ – fantazijos nežabojo, tačiau vieningai sutarė dėl tų pačių dalykų: ateityje mūsų laukia ne tik gausybė automobilių keliuose ir transporto spūstys, bet ir labai, labai daug dalinio arba visiško automobilių autonomiškumo bei robotikos.
Kai kurie konkurso „Dizaino iššūkis“ dalyviai šiemet daug dėmesio skyrė pareigūnų galias optimizuojančioms priemonėms (naudodami jas, pareigūnai mažomis sąnaudomis pasiekia kur kas geresnių rezultatų). Štai „Mercedes Benz“ pasiūlė pažangų, taupiai degalus vartojantį SUV klasės visureigį policijos pajėgoms, kuris keliuose išsiskirtų pašėlusio dydžio gabaritais. O štai GM pristato programuojamą trijų transporto priemonių elektrinę sistemą „Volt Squad“.
Tiesa, radikaliai naują požiūrį į ateities patruliavimą gatvėse demonstruoja koncernai „Honda“ ir „BMW“. Japonų gamintojo prototipas „CHP Drone Squad“ yra nebūtinai žmogaus valdoma sistema, kuri atliktų savotišką žvalgybininko funkciją. Tai reiškia, kad maždaug 2025 m. policijos darbas darysis vis autonomiškesnis, vis labiau robotizuotas ir dažniau valdomas nuotoliniu būdu.
„Honda CHP Drone Squad“ eskortą sudaro nebūtinai žmogaus valdomas automobilis „Auto-Drone“, atliekantis mobilios bazės funkciją, o jį kelyje lydi autonominiai motociklai „Moto-Drones“. Ir bazinis automobilis, ir jį lydintys motociklai keliuose veiks išvien ir galės rengti įvairias persekiojimo, apsupimo ir pan. užduotis.
Labai panašią koncepciją siūlo ir BMW. Jų projektas „E-Patrol“ yra žmogaus valdomas policijos patrulinis automobilis. Jo kūrėjai prognozuoja, kad Los Andžele 2025 m. bus labai daug, tačiau greitaeigių transporto priemonių, tad pažeidėjus vydamiesi intensyviame eismo sraute patrulinio automobilio pareigūnai į pagalbą galės pasitelkti bepilotes skraidykles arba autonominius keliu riedančius vienračius.
Skraidyklės ir vienračiai galės persekioti pažeidėjus net ir ten, kur patrulinis automobilis nepravažiuos. Tokiu būdu tą pačią užduotį galės vykdyti tas pats policijos ekipažas be jokio kolegų ekipažų pastiprinimo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|