Nuo ateinančių metų pradžios Europoje kai kuriose žemos emisijos klasės (LEZ) zonose atsiranda griežtesni reikalavimai transporto priemonių emisijos klasei.
Austrija
Styria / Steiermark provincijoje sunkvežimiams galiojantis „Euro 1“ emisijos standartas nuo kitų metų pradžios griežtinamas iki „Euro 2“.A12 greitkelio naktiniai vilkikų eismo apribojimai negalioja tik „Euro 5“, „Euro 6I“ ir „EEV“ transporto priemonėms.
Vokietija
Remscheide, Bochume, Bottrope, Castrop-Rauxele, Dortmunde, Duisburge, Esene, Gelsenkirchene, Gladbecke, Herne, Hertene, Mühlheime, Oberhausene, Recklinghausene, Bonoje, Dortmunde, Hagene ir Kelne (Cologne) įsigalioja „Euro 3“ emisijos standartas. Baden-Württemberge, Freiberge prie Neckaro, Freiburge, Heidelberge, Heilbrone, Herenberge, Ilsfelde, Karlsruhėje, Leonberge, Ludwigsburge, Mannheime, Markgröningene, Mühlackeryje, Pfinztalyje, Pforzheime, Remscheide, Reutlingene, Schwäbisch-Gmünde, Tübingene, Ulme, Halėje, Magdeburge ir Urbache griežtinama iki „Euro 4“.
Italija
Umbrijoje, Perugia ir Ponte San Giovanni regionuose nuo gruodžio 10 iki kovo 31 d. gali būti įvesti papildomi apribojimai, jei padidės šių regionų užterštumas.
Čekija
Prahoje reikalavimai griežtėja iki „Euro 4“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, iš mūsų kaimynų pusės susidarė 10 kilometrų ilgio kamščiai. Tokia situacija susidarė po masinių Lietuvos muitinės pareigūnų suėmimo dėl korupcijos, praneša agentūrų „Interfaks“. Baltarusijos pasienio komiteto atstovas spaudai Aleksandras Tišenko praneša, kad pasienio poste „Kammennij Log – Medininkai užstrigo apie 600 vilkikų.
Pasak jo, Lietuva, beveik visiškai sustabdė dokumentų įvažiavimu į Lietuvą išdavimą.
A. Tišenko tvirtina, kad išvakarėse ilgoje eilėje atsidūrę vilkikų vairuotojai pradėjo piktintis, tačiau nusiramino, sužinoję, kad eilės susidarymo priežastis – Lietuvos muitininkų suėmimai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Rusijos Ust Lugos uoste veikiantis naujas konteinerių terminalas ketina atimti krovinius iš daugelio Baltijos šalių uostų, pirmiausia – iš Rygos ir Talino, rašo DELFI.ee.
Apie tai interviu informacijos ir analizės agentūrai „PortNews“ sakė Rusijos kompanijos „Ust Lugos konteinerių terminalas“ generalinis direktorius Andrejus Bogdanovas.
Jis tikina, kad gandai apie krovinių stygių jau vienuolika mėnesių Rusijos Ust Lugos uoste veikiančiame naujajame konteinerių terminale yra gerokai perdėti. Šiomis dienomis iš terminalo į Nižnij Novgorodą pajudėjo antras konteinerius gabenantis traukinys.
A. Bogdanovas tvirtina, kad „Ust Lugos konteinerių terminalas“ artimiausioje ateityje ketina perimti krovinių, šiuo metu tranzitu keliaujančių per Rygą, Taliną ir kitus Baltijos šalių uostus, išskyrus Klaipėdą, perkrovimą.
- Kokie kroviniai numatomi „Ust Lugos konteinerių terminalo“ perspektyvoje? Kokią jų dalį sudarys tranzitiniai kroviniai?
- Mes pirmiausia tikimės krovinių, kurie dabar į Rusiją keliauja tranzitu per Baltijos šalių ir Suomijos uostus.
Sulyginus konteinerio pervežimo į Maskvą per Baltijos šalių ir Ust Lugos uostus kainas, geležinkelio tarifas iš Ust Lugos yra maždaug tūkstančiu dolerių mažesnis (vienam konteineriui) nei iš užsienio uostų. O jūrų frachtas daugmaž vienodas. Akivaizdu, kad krovinio savininkui atsiranda reali tūkstančio dolerių už vieną konteinerį nauda! Su mūsų krovinių tranzitu per Suomiją – maždaug ta pati istorija.
Be to, per Rusijos uostą keliaujantiems kroviniams negresia pavojus stoti į eilę sausumos pasienyje, ypač įtemptu žiemos sezonu.
Mes rimtai siekiame į Ust Lugos uostą pritraukti tranzitinių krovinių srautą iš Baltijos šalių, tarp jų ir Rusijos bei Kazachstano eksporto apimtis.
- Kokius Baltijos šalių terminalus vertinate kaip „Ust Lugos konteinerių terminalo“ konkurentus?
- „Ust Lugos konteinerių terminalo“ konkurentais yra visi Baltijos šalių terminalai, išskyrus, ko gero, tik Klaipėdos uostą. Šis uostas yra toliau už visus likusius nuo Rusijos sienų ir į jį orientuojasi daugiausia Baltarusijos ir Ukrainos krovinių savininkai.
Mes taikomės į krovinius, keliaujančius per Rygą ir Taliną. Kai baigsis greitkelio statyba, rimtų apimčių konteinerių išgabenimui iš Ust Lugos apribojimų nebeliks, o dėl transportavimo sausumos keliu kainų skirtumo „Ust Lugos konteinerių terminalo“ patrauklumas ginčų nekels. Šiandien šiuose kaimyniniuose uostuose daugiau nei pusė konteinerių – rusiški. Aš tokias apimtis vertinu maždaug 300 tūkstančių TEU (sąlyginių konteinerių vienetų) per metus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-06
Nors prekyba benzinu smuko kas mėnesį, pardavėjus gelbėjo augantis dyzelino vartojimas. Todėl mokesčių šįmet bus surinkta daugiau nei pernai, rašo „Lietuvos rytas”.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per 10 šių metų mėnesių valstybė surinko 1,4 milijardo litų – daugiau nei pernai per visus metus (1,38 mlrd. litų).
Dyzelino atžvilgiu prekybininkai nusiteikę optimistiškai. Jie nemano, kad kilsiantis akcizas šiai degalų rūšiai kaip nors paveiks vairuotojus. Apskaičiuota, kad litras dyzelino brangs 10–12 centų.
„Nemanau, kad 12 centų brangimas bus gąsdinantis. Prieš kelerius metus, pakėlus akcizą, kaina pakilo net 45 centais”, – sakė „Lukoil Baltija” regiono mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.
Tiesa, tąkart brangimo išvakarėse prie degalinių nusidriekė eilės, o kai kurios pritrūko dyzelino.
Tačiau verslininkai žada, kad paskutinėmis 2012-ųjų dienomis to tikrai nebus. „Ruošiamės aktyvesnei prekybai, todėl mūsų atsargos šįkart bus didesnės”, – teigė „Statoil Lietuva” Degalų kategorijos departamento direktorius Sigitas Raila.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-06
Dėl sulaikytų Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų posto pareigūnų sutrikęs pasienio posto darbas vėl grįžta į įprastą ritmą. Trečiadienio pavakarę jo posto pralaidumas buvo maždaug trečdaliu mažesnis negu įprasta.
Vilniaus teritorinės mutinės atstovė ryšiams su visuomene Alina Grinevičiūtė BNS informavo, kad, 17 valandos duomenimis, iš Baltarusijos į Lietuvą per valandą įvažiuoja 16 vilkikų, o per pietus šis skaičius siekė 6 vilkikus. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atstovas spaudai Gytis Vincevičius BNS teigė, kad iš Baltarusijos pusės ties Medininkais eilėje laukia apie 400 vilkikų, o iš Lietuvos – 187.
“Šiaip ta situacija nėra tokia bloga, mus tik neramina greitis, per kurį praleis vilkikus, nes dėl prastovų galimi nuostoliai”, – BNS sakė G.Vincevičius.
Pasak jo, Muitinės departamentas vežėjus įspėjo, kad dėl sulaikytų pareigūnų vežėjams gali tekti “apsišarvuoti kantrybe”, kol situacija galutinai grįš į vėžes. G.Vincevičius atkreipė dėmesį, kad trečiadieniais paprastai būna nedidelis sunkvežimių srautas. Anot jo, intensyviausi yra savaitgaliai, kai dauguma vežėjų grįžta į Lietuvą.
“Jeigu pajėgos iki tada nebus sukomplektuotos, gali kilti problemų pasienyje”, – teigė G.Vincevičius.
Trečiadienį buvo sulaikyta apie 30 Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų posto muitininkų. Muitinės departamentas pranešė, kad savo apimtimi tai bene didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje. Medininkai yra pagrindinis kontrolės postas prie sienos su Baltarusija – per jį per parą pravažiuoja apie 600 sunkvežimių. Pasienio poste paprastai darbuojasi apie 80 muitininkų.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Artėjant didžiosioms metų šventėms Lietuvos paštas jau kviečia gyventojus pasirūpinti šventiniais sveikinimais. Kad paštu siunčiami sveikinimai ir dovanos gavėjus pasiektų dar iki švenčių, juos reikėtų išsiųsti kuo anksčiau.
„Tradiciškai kasmet dar lapkričio pabaigoje pradedame ruoštis didžiosioms metų šventėms. Kad šventiniai sveikinimai laiku pasiektų gavėjus, gruodžio–sausio mėnesiais šiemet papildomai ketiname įdarbinti apie 40 darbuotojų, kurie padės skirstyti siuntas“, – sakė Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorius Robertas Gudavičius.
Kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu Lietuvos pašto darbo krūvis, palyginti su įprastais mėnesiais, išauga 3–4 kartus. Gyventojai ne tik daug daugiau siunčia laiškų ir siuntų, bet ir gerokai išauga iš užsienio šalių atkeliaujančių siuntų skaičius.
Pasak R. Gudavičiaus, ruošiantis dovanas siųsti paštu, reiktų nepamiršti, kad šv. Kalėdos ir Naujieji metai švenčiami visame pasaulyje. Darbo krūvis kelis kartus išauga ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių paštuose, todėl siuntas reikėtų išsiųsti kuo anksčiau.
Norintiems, kad šventiniai sveikinimai gavėjus pasiektų dar iki švenčių, rekomenduojama juos išsiųsti likus bent savaitei iki švenčių. Į užsienį siunčiamą siuntą rekomenduojama išsiųsti dar anksčiau – prieš dvi ar net tris savaites iki švenčių.
Prieš siunčiant įvairias dovanas, Lietuvos paštas rekomenduoja pasitikrinti, ar siuntoje nėra draudžiamų siųsti daiktų. Šventiniu laikotarpiu itin populiaru siųsti įvairius pirotechnikos gaminius – šaltąsias ugneles, fejerverkus. Tokius daiktus griežtai draudžiama siųsti paštu, nes tai gali sukelti pavojų tiek siuntos gavėjo, tiek Lietuvos pašto darbuotojų sveikatai.
Informaciją apie taisyklingą adresavimą, pašto kodus, draudžiamų siųsti daiktų sąrašą ir kt. galima rasti Lietuvos pašto interneto svetainėje www.post.lt arba sužinoti informacijos telefonu 8 700 55 400.
AB Lietuvos paštas
2012-12-06
Nuo šiol kelionė iš Šiaulių į Radviliškį tapo paprastesnė ir trumpesnė. Anksčiau, negu planuota atidarytas naujasis Kairių aplinkkelis. Tiesa, kol bus baigti visi remonto darbai, naujajame kelyje bus ribojamas greitis. Antradienį bendrovės „Šiaulių plentas“ darbuotojai perstatė įspėjamuosius kelio ženklus ir paleido transporto priemonių eismą.
Pasak projekto vykdytojų, šią dieną galima vadinti istorine. Baigiamas vienas stambiausių projektų Baltijos šalyse.
Bendrovės „Šiaulių plentas“ atstovai sako, kad baigti dar ne visi darbai. Tad kelininkai čia darbuosis kelias savaites, tačiau eismo patogumui ir saugumui tai mažai turės įtakos.
Bendra viso projekto vertė siekia apie 130 milijonų litų. Už šias lėšas nutiestas greitkelis Radviliškis – Šiauliai. Vasaros sezono metu saugesniu keliu bus galima važiuoti 110 kilometrų per valandą greičiu.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Trečiadienio rytą sulaikius 29 Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų posto pareigūnų, sutriko pasienio posto darbas. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” duomenimis, posto pralaidumas sumažėjo apie 4 kartus.
Pasak “Linavos” atstovo spaudai Gyčio Vincevičiaus, įprastas Medininkų pasienio pralaidumas – 25 vilkikai per valandą, tačiau trečiadienį priešpiet buvo praleidžiama po 6 sunkvežimius.
“Mes tikimės, kad tai nesukels didesnių problemų, skundų iš vežėjų dar nesulaukėme. Kelios valandos neturėtų daryti didelės įtakos. O kaip situacija keičiasi poste, bus aiškiau po pietų arba vakare”, – BNS sakė G.Vincevičius.
Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė BNS sakė kol kas neturinti informacijos, kiek šiuo metu Medininkų poste dirba pasieniečių.
“Lietuvos muitinė taip organizuoja darbą, kad vežėjai nepajustų postų darbo sutrikimų”, – BNS sakė G.Vitkauskaitė.
Muitinės departamentas pranešė, kad savo apimtimi tai bene didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje.
Medininkai yra pagrindinis kontrolės postas prie sienos su Baltarusija – per jį per parą pravažiuoja apie 600 sunkvežimių. pasienio poste paprastai darbuojasi apie 80 pasieniečių.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Gruodžio 4 d. vyko asociacijos „Linava“ prezidiumo posėdis. Jo metu aptarta, kaip vykdomas 2012 m. biudžetas, planuoti kitų metų biudžeto darbai, svarstyti kiti aktualūs klausimai dėl skolų išieškojimo, konfidencialios informacijos pateikimo tvarkos.
Biudžeto vykdymas vertintas dviprasmiškai
Vienas iš kertinių posėdžių klausimų buvo asociacijos biudžeto aptarimas. Kaip sakė kalbinti prezidiumo nariai, posėdžio metu dar kartą buvo pristatytas biudžetas už 10 šių metų mėnesių.
Asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius kalbėdamas apie biudžetą sakė: „Biudžete buvo padaryta šiokių tokių klaidų, bet pajamų biudžetas vykdomas, išlaidų taip pat, kai kas yra viršyta, už ką turėsime kongresui atsiskaityti. Prezidiumo narys ir UAB „Daimanta“ vadovas Dainius Abramavičius jį paantrino: „Kai kurios pajamos viršija, pvz. už TIR knygeles, išlaidų kai kurie punktai irgi yra viršyti. Mes paprašėme, kad tie punktai, kuriuose išlaidos buvo viršytos, būtų detalizuoti, kodėl, nes norime tai išsiaiškinti, kad galėtume teisingą sprendimą priimti kitiems metams.“
Ilgas diskusijas sukėlė, kad į 2012 metų biudžetą nebuvo įtrauktos apie 1,5 mln. Lt. vertės pajamos gaunamos iš narystės mokesčio. Anot posėdžio dalyvių, Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, prezidiumo narys Vidas Augaitis ilgai nenorėjo pripažinti šios klaidos ir jį koreguoti. „Man labai keista, kad Finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas V. Augaitis labai „draskėsi“, nenorėjo pripažinti, kad šis punktas nebuvo įtrauktas. Jis niekaip nenorėjo pripažinti, kad tai buvo padaryta, nors tai elementarus darbinis klausimas. Tuomet generalinis sekretorius tiesiog paprašė, kad reikia koreguoti, nes biudžetą priėmė kongresas, todėl kongresas gali vėl jį koreguoti,“ – sakė D. Abramavičius, susilaikydamas nuo kaltinimų V. Augaičiui ir jo komitetui, kol nežino kokiais sumetimais tas punktas buvo neįtrauktas. Jis neįžvelgia kliūčių, dėl kurių pajamų gautų už narystę asociacijoje nebūtų galima įtraukti į 2013 m. biudžetą. D. Abramavičius stebėjosi, kad neproduktyviai naudojamas posėdžio laikas ir klausimui, kurį galima buvo išspręsti per 5 min, prireikė 1,5 val. diskusijų. Prezidiumo nario UAB „Arčia“ vadovo Antano Kačinsko nuomone, ši klaida nebuvo padaryta sąmoningai. „Nieko mes čia nepraradome, pinigai neprapuolė, tiesiog reikia atidžiau dirbti,“ – sakė A. Kačinskas.
Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Vidas Augaitis CargoNews redakcijai sakė, kad vežėjai tikrai neturėtų supykti, jei per kongresą sužinos, kad mes padirbėjome vežėjų labui, ir asociacija yra dar geresnėje finansinėje padėtyje, nei tikėtasi. “Manau, mūsų už tai vežėjai labai nebars. Visi tai žinojo, kad bus papildomos pajamos, tiesiog atskiroje eilutėje mes neįvardinome, kad tai bus pajamos už narystės mokestį, bet kitais metais mes tai būtinai išryškinsime. Manau, jei būtumėme išlaidavę labai, tai būtų daug blogiau nei dabar. Posėdyje dėl to diskutavome tris valandas, neva kokią didelę klaidą padarėme. Aš siūlau didesnį dėmesį skirti išlaidoms, TIR knygelių piginimui, o ne į kokią eilutę įtrauktos papildomos pajamos,” – situaciją komentavo V. Augaitis.
Svarstant biudžetą iškilo 2013 m. biudžeto koregavimo klausimas. Kaip sakė A. Kondrusevičius: „Gaila, kad ne visi suprato kai kurių finansinių rodiklių, tarp jų kai kurių senų beviltiškų skolų nurašymo, koregavimo prasmę.“ Anot prezidento, beviltiškos skolos dabar kaip asociacijos finansinis veidrodis, todėl jas reikia susitvarkyti.
Vakar dėl biudžeto konkretūs sprendimai priimti nebuvo. Tai planuojama padaryti dar iki šių metų pabaigos.
Ar asociacijai reikalingas PVM grąžinimo skyrius?
Dar vienas iš posėdyje aptartų klausimų buvo „Linavos“ PVM grąžinimo skyriaus veikla ir perspektyvos. Posėdyje pasigirdo nuomonių, kad šis skyrius asociacijai nenaudingas ir reikėtų jo veiklą nutraukti. A. Kondrusevičius šiuo klausimu buvo kategoriškas. „Aš tokius pasvaičiojimus, uždaryti PVM grąžinimo skyrių, vadinu pigaus populiarumo ieškojimu. Tuomet galima viską uždaryti, visą „Linavą“, uždaryti ir palikti tik TIR pardavimus.“ Prezidento nuomone, tikslai nutraukti šio skyriaus veiklą gimsta siekiant tam tikrų tikslų. „Viena audito kompanija, kuri prieš 10 metų, buvo mūsų didelis konkurentas PVM susigrąžinimo veikloje, rekomendavo „Linavai“ atsisakyti asociacijai nebūdingų veiklų: PVM susigrąžinimo, TIR išdavimo… Taip siekiama sumažinti rinkos konkurenciją, lygiai taip pat kaip draudimo srityje. Dėl to dabar draudikai vežėjams „rankas išsukinėja,“ – sakė A. Kondrusevičius. Anot jo, PVM grąžinimo skyriaus perspektyva gera ir kaip rodo ES praktika, PVM susigrąžinimas – vežėjų asociacijoms atneša daugiausiai pajamų.
PVM skyrius kol kas nenagrinėtas. Nusprendėme, kad reikia daugiau informacijos.D. Abramavičiaus nuomone, kažkada PVM skyrius labai gerai dirbo ir vežėjams atnešė nemažai naudos. „Išdraskyti ir viską uždaryti labai paprasta, bet kai vėliau reikės viską atnaujinti ir iš naujo ieškoti klientų tai labai sunkus darbas, tuo labiau, kai jau padarytas nemažas įdirbis, bus sunku,“ – sakė D. Abramavičius, pridurdamas, kad reikia pažiūrėti, ar šis skyrius rentabilus ir daryti viską, kad pritraukti vežėjus naudotis šia paslauga.
Kiti klausimai
Posėdyje taip pat nagrinėta kaip vyksta skolų išieškojimas. Posėdyje dalyvavo Finansinių tyrimų biuro (FTB) atstovai, kurie pristatė, kaip vykdomi skolų išieškojimai, kokios problemos, ko reikėtų iš prezidiumo narių. „Labai geranoriškai viskas vyksta, po truputį viskas išieškoma, tačiau negerai, kad kai kurioms skoloms jau suėjęs senaties terminas,“ – sakė D. Abramavičius. Asociacijos prezidentas šio klausimo detalizuoti nepanoro: „Skolų išieškojimą tegu vertina tie, kurie labai nori vertinti. Aš manau, kad procesas turi vykti nuosekliai. Kad skolas nėra taip paprasta išieškoti, tai čia žino kiekvienas vežėjas“. Kitas prezidiumo narys V. Augaitis, kalbėdamas apie skolų išieškojimo procesą, negailėjo pagyrų naująjam asociacijos “Linava” generaliniam sekretoriui. ”Mano nuomone, naujas generalinis sekretorius Ričardas Malkus dirba labai teisinga linkme ir jeigu jo kibirkštėlė neužges ir dirbs taip toliau, viskas asociacijoje judės į gerą. Tikimės, kad naujas generalinis sekretorius pateiks FTB visus reikiamus dokumentus ir taip paskubins visą skolų išieškojimo procesą. Labai daug vilčių dedu į naują generalinį sekretorių,” – sakė V. Augaitis.
Pastaruoju metu nemažą ažiotažą sukėlęs ir prieštaringai vertinamas informacijos konfidencialumo klausimas taip pat liko be sprendimo. Prezidiumo nariai padiskutavo, apsikeitė nuomonėmis, ir nutarė, kad tokiam sprendimui dar ne laikas. Detaliau viską išanalizavę, prezidiumo nariai, tikisi sprendimą priimti kitų metų pradžioje.
Kalbinti prezidiumo nariai sakė, kad per ilgai laiko buvo skiriama diskusijoms ir dar tikrai yra vietos tobulėti, kad posėdžiai taptų konstruktyvesni.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ lėktuvai nuo Naujųjų metų pradės skraidyti nauja kryptimi – į Čekijos sostinę Prahą. Oro bendrovė tikisi į istorinę Bohemijos sostinę skraidinti keleivius ir iš Skandinavijos, Rusijos ir NVS valstybių.
„Įgyvendindami „airBaltic ReShape“ verslo planą, telkiamės į populiarius maršrutus ir dvylika krypčių Europoje bei NVS šalyse jau šią žiemą skraidysime dažniau, – sako generalinis „airBaltic“ direktorius Martinas Gaussas. – Iki kitos vasaros planuojame atidaryti iš viso šešis naujus maršrutus ir pristatysime juos, kai tik baigsime derybas su partneriais.“
„airBaltic“ vadovas tikisi, kad naujasis maršrutas į Prahą oro bendrovei bus naudingas kaip ir kiti skrydžių tinklo patobulinimai. „Dėl „ReShape“ programos sėkmės, per trečiąjį šių metų ketvirtį „airBaltic“ uždirbo daugiau nei 23,8 mln. litų grynojo pelno“, – teigia M. Gaussas.
Lėktuvai iš Rygos oro uosto į Prahą skraidys tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Kelionė turbopropeleriniu „Bombardier Q400 NextGen” truks apie dvi valandas, o lėktuvo bilietas kainuos 239 litus, įskaičiavus mokesčius, rinkliavas ir įvairių paslaugų įkainius.
A/S Air Baltic Corporation
2012-12-05
Redakcija pasiekė žinios apie naujas ekologines zonas Švedijoje.
Ekologinėse zonose esančiose Stokholme, Geteborge, Malmėje, Lunde, Helsingborge, Upsaloje ir Molndalyje keliami nauji reikalavimai dyzelinėms sunkiasvorėms transporto priemonėms.
„Euro 2“ ir „Euro 3“ emisijos klasę atitinkančios transporto priemonės į šias ekologines zonas gali važiuoti 8 metus po pirmosios jų registracijos. Tai reiškia, kad „Euro 3“ vilkikai galės čia važinėti ilgiausiai iki 2015 m. su sąlyga, kad yra pirmą kartą registruoti 2007 m.
„Euro 4“ transporto priemonės galės važinėti šiose zonose iki 2016 m. Aukštesnės klasės vilkikams šis reikalavimas galios iki 2020 m. Tiesa, kol kas nežinoma, kaip bus su „Euro 6“ vilkikais. Gali būti, kad jiems bus leista važinėti ilgiau.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-05
Atsiskaitymai už suteiktas paslaugas – transporto verslo „variklis“. Deja, jis taip pat linkęs gesti – atsiskaitymai dėl pagrįstų ir nepagrįstų priežasčių neretai yra vilkinami. Vežėjų praktikoje gana dažnai pasitaiko, kuomet atsiskaitoma gerokai vėliau ir tik po ilgų raginimų arba…
Atsimušė į sieną “bankrotas”
Verslininkų bendradarbiavimo sutartys, kuriose įtvirtinama sąlyga, jog visus nesutarimus Sutarties Šalys ketina spręsti derybų keliu, kartais tampa beprasmėmis. Dažnai Sutarties dalyvis, kuris yra skolingas pradeda slapstytis (taip tyliai ir bankrutuoja) ar nepaiso geranoriškai sudarytų ir nustatytų skolos mokėjimo grafikų. Kartais laukti skolos yra tiesiog beprasmiška. Tokius skolininkus belieka „pažadinti“ su ketinimu skolą išieškoti teisminiu keliu, nors praktika rodo, kad tai ne visuomet veiksminga. Skolininkas gali pateikti motyvuotus ar nemotyvuotus prieštaravimus, siekdamas vilkinti laiką iki bankroto.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį į Cargonews redakciją kreipėsi krovinių pervežimo ir ekspedijavimo įmonės „Revereis“ direktorius Dainius Petkus. Jį neramino jo įmonės skolininkės UAB „Darminija“ situacija ir jau tuomet vyras įtarė galimai planuojamą bankrotą. „…Vežėjai palikti likimo valiai ir jiems patiems tenka ieškoti būdų, kaip atgauti sunkiai uždirbtus pinigus, bet daugumai ši sunki kelionė baigiasi prie betonines sienos su užrašu „bankrotas”. Tada ir prasideda grandininė reakcija: keleto aferistų apgautas, įmonės savininkas, dažnai pats pristygsta apyvartinių pinigų, pradeda vėluoti atsiskaityti su savo tiekėjais ir neretai daugelio metų įdirbis tampa sąžiningu bankrotu“, – Cargonews redakcijai tuomet rašė D. Petkus. Tuo metu D. Pekus įtarė, kad jo skolininkė „Darminija“ planuoja bankrotą, todėl sąmoningai vengia atsiskaityti tiek su juo, tiek su kitais kreditoriais, kurių buvo ne vienas. Prie tokių minčių, D. Petkų vedė surinkta detali informacija apie įmonę, jos akcininkus, akcininkų ryšius su kitomis įmonėmis, skolas, vykdomus teisminius procesus su kitais kreditoriais…
Svarbu paminėti, kad „Darminijos“ kreditorius „Revereis“ dar rugsėjo mėnesį kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, siekdamas susigrąžinti pinigus už atliktas paslaugas. Tačiau pagal įstatymų numatytą tvarką rugsėjo 6 d. „Darminija“ pateikė nemotyvuotus prieštaravimus, taip, anot D. Petkaus, siekdami vilkinti visą procesą iki bankroto skelbimo.
Kreditorius siekia ikiteisminio tyrimo
Planuotai ar neplanuotai, bet Vilniaus Apygardos teismo spalio 22 d. sprendimu, šiai įmonei pradėta bankroto procedūra.
„Darminijos“ kreditorius kompanija „Revereis“, įtardama, kad tai nebuvo atsitiktinis bankrotas, lapkričio 28 d. kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą kompanijos „Darminija“ ir jai vadovavusio Mindaugo Drižio atžvilgiu.
Savo pareiškime prokuratūrai, D. Pekus, kuriam „Darminija“ buvo skolinga beveik 20 tūkst. Lt., aiškina, kad „Darminija“ balanso duomenimis 2011-12-31 šios įmonės turtą sudarė 116150 Lt., per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 111044 Lt. Tos pačios datos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, per 2011 m. įmonė patyrė 30142 Lt. nuostolių. Įmonės finansinė būklė 2012 m. ir toliau blogėjo. Kaip pareiškime teigė D. Petkus, akivaizdu, kad jau 2011 m. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas pagal LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. leidžia daryti išvadą, kad jau 2011 m. „Darminija“ buvo nemoki. Kaip teigiama pereiškime, tokius faktus „Darminijos“ vadovas visiškai ignoravo. Anot D. Petkaus, siekdamas apsaugoti įmonės kreditorių interesus jis turėjo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo arba bankroto iškėlimo, tačiau to ne tik nepadarė, bet ir prieš pat bankroto iškėlimą, kreipėsi į kompaniją „Revereis“, bei įgijo paslaugų bendrai už 19552,52 Lt. (už kurias sumokėjo tik 2800 Lt.).
D. Petkus pažymi, kad pagal LR BK 182 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra paskyrė šį pareiškimą toliau nagrinėti Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Dariui Valkavičiui.
M. Drižys neigė nesąžiningus veiksmus
„Darminijos“ vadovas M. Drižys gaudamas nuolatinius D. Petkaus raginimus atsiskaityti, teisindavosi prasta situacija įmonėje. Spalio 18 d. (likus 4 d. iki bankroto paskelbimo) M. Diržys „Revereis“ vadovui rašė: „Kaip ir minėjau, įmonė yra šiuo metu sunkioje finansinėje padėtyje, ir tikrai ne dėl to, kad pinigai buvo įsidėti į kišenę ar kur kitur. Man pačiam kelios įmonės paskelbė bankrotą ir tiesiog nebesugebėjau tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų, nes suma neapmokėta liko tikrai ženkliai didesnė už tai, ką aš jums esu skoloje. Turbūt buvo ir mano kažkur padarytų klaidų, nes tai pirma įmonė, kuriai vadovavau ir pradėjau dirbti su transportu gerai apie ji nenusimanydamas. Turbūt tai ir buvo mano klaida,” – situaciją laiške komentuoja M. Drižys. Sunkią įmonės situaciją M. Drižys siekė įrodyti atsiųsdamas teismo nutartį, kurioje matyti, kad jo vadovaujama įmonė yra kreditorius ir bankrutuojanti „ITJ logistika“ „Darminijai“ skolinga beveik 26 tūkst. Lt. Spalio 19 d. Jis rašydamas laišką D. Petkui pabrėžė, kad jokių nesąžiningų veiksmų ar bandymų pasipelnyti iš jo pusės nebuvo ir nebus.
Ar tai tiesa, lai aiškinasi Kauno prokurorai, o kaip jiems seksis, informuosime kitoje straipsnio dalyje, nes D. Pekus pasiryžęs eiti iki galo, kol visa ši istorija paaiškės: “Mano tikslas, kad kuo daugiau sąžiningų ir tuo pačiu, nesąžiningų kolegų sužinotų šia istoriją. Sąžiningus noriu įspėti, kad ant to paties grėblio neužliptų , o nesažiningus-informuoti, kad ne visi skolas pamiršta ir nurašo į beviltiškas, net nepabandę apginti savo interesų”.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Lietuva ir Baltarusija turi panašumų. Biudžete pristigus pinigų Lietuva apmokestino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir kitas valstybės įmones. Iš Uosto direkcijos, atmetus išlaidas, paimta 50 proc. rinkliavų. Uostui suduotas ekonominis smūgis, pradeda stigti pinigų investicijoms.
Drastiškai pasielgė ir Baltarusijos valdžia. Ji papildomai apmokestino valstybinę kompaniją „Beloruskalij“. Už kiekvieną į užsienį išvežta toną kalio trąšų uždėta 33 JAV dolerių eksporto rinkliava.
Ji mokama po to, kai iš kompanijos „Beloruskalij“ atskaitomi visi mokesčiai. Eksporto rinkliava skaičiuojama atbuline data ir pradedama fiksuoti nuo šių metų sausio 1 dienos.
Baltarusijos vicepremjeras tikino, kad valstybė turi teisę paimti dalį viršpelnių iš tų valsybės įmonių, kurios dirba rentabiliai.
Panašiu eksporto mokesčiu Baltarusijoje rengiamasi papildomai apmokestinti ir naftos produktų perdirbimo įmones.
Kompanija „Beloruskalij“ gali tapti netgi Baltarusijos gelbėjimo įrankiu. Buvęs Baltarusijos nacionalinio banko pirmininkas Stanislavas Bogdankevičius teigė, kad 2013 metais Baltarusija turi sumokėti keturių milijardų JAV dolerių valstybės skolą. Jo nuomone, sumokėti skolas Baltarusija galės tik pardavusi kompaniją „Beloruskalij“.
Trąšoms jau įvesti, naftos produktams Baltarusijoje planuojami nauji eksporto mokesčiai. Neapmokestinti kol kas lieka tik garsieji eksportiniai „Belarus“ traktoriai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-12-04
Pranešame, kad trečiadienį, gruodžio 5 d., nuo 8 iki 10.30 val. dėl programinės įrangos versijos keitimo darbų neveiks NCTS sistemos moduliai MCC ir GMS bei Verslininko portalas (https://trader.cust.lt). Minėtu laikotarpiu Bendrijos/bendrojo tranzito procedūrų bei TIR knygelių įforminimas bus vykdomas taikant „Grįžtamosios procedūros“ reikalavimus.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalioja reikalavimas, kad krovininės transporto priemonės ant varančiųjų ašių turi naudoti žiemines padangas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|