2012-11-20
TOBB (Turkija) pranešė IRU, kad nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d. keleivinis ir krovininis transportas Turkijoje turi naudoti žiemines padangas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Artėjant žiemai tradiciškai didėja vilkikų eilės Latvijos – Rusijos pasienyje.
Vakar iš Latvijos įvažiavimo į Rusiją laukė apie 1 000 vilkikų. Šiandien situacija nežymiai pagerėjo. Burački – Terechovo poste ryte eilėje stovėjo apie 700 vilkikų, o Grebnevo – Ubylinka poste – 100.
Rusijos pusėje situacija geresnė. Čia eilėse įvažiuoti į Latviją laukė 250 vilkikų.
Rusijos – Estijos pasienyje į Rusiją įvažiavimo laukia apie 200 vilkikų.
Latvijos – Baltarusijos pasienyje Urbani – Silene ir Grigorovščina – Paternieki pagal Latvijos pasienio institucijų pateikiamą informaciją šiuo metu eilių nėra.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Dėl keliomis dešimtimis milijonų litų po pernai vykusio konkurso pabrangusios statybos Vyriausybė kreipsis į specialistus, prašydama išsiaiškinti brangimo priežastis. Dėl to projektas net gali būti įšaldytas arba skelbiamas naujas rangovo konkursas.
Palangos aplinkkelio statybas ketinta pradėti 2013 metų pradžioje. Šis aplinkkelis – tai daugiau kaip 8 kilometrų ilgio magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja dalis. Dėl to į Palangą nebereikėtų užsukti Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių kryptimis važiuojančiam tranzitiniam transportui. Netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža būtų rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, dar būtų įrengtos ir dvi naujos vieno lygio sankryžos, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
„Šitas projektas mums išspręstų pirmiausia automobilių srauto problemą, antra – jis ekologiškas. Mes turime daug problemų, kai žmonės išvažinėja iš Šventosios. Yra buvę taip, kad nuo oro uosto susidaro automobilių spūstys iki pat pagrindinės išvažiavimo sankryžos. Tai užkemša ir visą Vytauto gatvę, užkemša visą Liepojos plentą. Tai iš tikrųjų yra neekologiška ir taip neturėtų būti kurorte“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Palangos aplinkkelis – pirmasis šalyje transporto infrastruktūros projektas, kuris bus įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu.
Beveik prieš dvejus metus Vyriausybė jam jau buvo pritarusi. Tada visi darbai vertinti daugiau kaip 88 milijonais litų. Tačiau rangovams konkurse pateikus daugiau kaip 100 milijonų litų vertės pasiūlymus, ministrų kabinetas dėl pabrangusio projekto turi apsispręsti iš naujo. Tačiau pirmadienį dėl to ir vėl nesusitarta.
„Pinigus reikia naudot atsakingai, reikia rimtai žiūrėti kodėl yra padidėjimas toks didelis nuo skaičiuojamosios vertės. Ir aš manau, kad ir visuomenė gali nesuprasti, kodėl mes imamės įgyvendinti tiek daug pabrangusį projektą. Todėl šiandieną yra sutarta Vyriausybės pasitarime, kad dar savaitę specialistai visgi aiškinsis iržiūrės konkrečiai kokiose sąmatos vietose tos sumos taip išaugo“, – sako jau laikinasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pasak ministro, nesuradus įtikinamų priežasčių kodėl projektas keliomis dešimtimis milijonų litų pabrango, jis gali būti „įšaldytas“ arba naujo rangovo konkursas skelbiamas iš naujo.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-20
Kinijoje pradėjo veikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybė. Tolimasis bendrovės biuras duris atvėrė antrame didžiausiame pagal gyventojų skaičių mieste – Pekine. Atstovybės vadovu paskirtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, įsteigta atstovybė padės plėsti ir stiprinti bendrovės ryšius su Kinijos įmonėmis bei kitais suinteresuotais subjektais, operatyviau spręsti klausimus, susijusius su krovinių vežimu ir geležinkelių infrastruktūra. „Artimiau bendradarbiaudami su Kinija, galėsime efektyviau siekti mūsų šalies geležinkelių infrastruktūros techninės pažangos bei didinti krovinių vežimo apimtis tarp Lietuvos ir Kinijos“, – kalbėjo S. Dailydka.
„Sprendimą atidaryti atstovybę Kinijoje padiktavo bendros ekonominės ir geopolitinės tendencijos pasaulyje. Tai leis mums aktyviau dirbti milžiniškoje Azijos – Europos pervežimų rinkoje, kurti naujus bei vystyti jau egzistuojančius ir sėkmingai veikiančius bendrovės produktus, tokius, kaip konteinerių traukinys „Saulė”, – mintimis pasidalino atstovybės vadovu paskirtas V. Balynas.
Kinija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių Azijoje. 2011 m. prekybos su šia šalimi apimtys augo, Lietuva eksportavo produkcijos už 199,4 mln. litų, importavo už 1,6 mlrd. litų. Pekine įsikūrusios didžiausios valstybinės šalies bendrovės, tai stambiausias automobilių kelių bei geležinkelių mazgas. Jame veikia antras didžiausias pagal pervežamų keleivių skaičių oro uostas pasaulyje.
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Klaipėdos uoste, „Vakarų laivų gamyklos“ teritorijoje, pradeda veikti naujas specializuotas skystųjų krovinių terminalas. Jį pastačiusios įmonės atstovai sako esantys pasirengę investuoti ir dar labiau didinti krovos apimtis, tačiau verslininkų planams kol kas kelią užkerta itin maži gyliai prie krantinių.
Naujojo skystųjų krovinių terminalo talpyklos dar apjuostos pastolių. Visiškai veikti terminalas turėtų pradėti kitų metų pradžioje. Tačiau bandomieji krovos darbai jau pradedami.
Terminale įrengta garo katilinė, nes jis pritaikytas krauti skystus krovinius, kuriuos prieš tai būtina pašildyti. Krauti galima ne tik į laivus ir traukinius, bet ir į jūrinius konteinerius ar autocisternas. Pagal sutartis su tiekėjais iš Vokietijos, artimiausius 6 metus čia bus kraunamas vienintelis krovinys.
„Kraunamas specifinis krovinys – melasa, ko nekrauna kitos stividorinės kompanijos. Terminalo pajėgumai siekia 120 tūkstančių tonų per metus“, – tvirtina UAB „Vakarų krova“ direktorius Gediminas Rimkus.
Klampus skystis – melasa – naudojamas spirito, kosmetikos gamyboje, tekstilės pramonėje, gaunamas iš runkelių ar cukranendrių gaminant cukrų. Teigiama, kad įmonės apyvartą naujasis terminalas leis padidinti mažiausia dešimtadaliu. Įvairius skystus krovinius uoste krauna dar kelios bendrovės. Ši šiemet į infrastruktūros plėtrą investavo daugiau nei 10 milijonų litų, kitąmet planuoja 15 milijonų.
Įmonės atstovai teigia, kad investicijų sumos galėtų būti ir dar didesnės, tačiau plėtrą stabdo tik 9 metrų gylis prie krantinių. O prie kai kurių laivų švartuoti išvis neįmanoma, nes gylis tesiekia 3 metrus. „Mes esam šiandien pasiruošę investuoti, specializuotis ir vystyti veiklą, bet tai turi būti daroma tolygiai kartu su uosto direkcija, nes pagrindinis klausimas yra gyliai – investicija į naujas krantines“, – tikina G. Rimkus. Uosto direkcijos atstovai sako, kad gilinimo darbams čia trukdo prie krantinių susikaupęs užterštas gruntas.
„Patys žinot, kaip sekėsi mums su valymo rangovo parinkimu: berods buvo renkama 3–4 kartus viešojo konkurso būdu – negavom nė vieno pasiūlymo. Artimiausiu metu bus skelbiamas naujas konkursas valymo darbų rangovo parinkimui“, – teigia l. e. p. Klaipėdos uosto gen. direktorė Roma Mušeckienė.
Valyti užteršto grunto niekas nepanoro greičiausia todėl, kad jo nėra kur dėti – jūroje skandinti negalima, o specialios aikštelės jam sandėliuoti taip pat nėra. Tačiau, pasak R. Mušeckienės, leidimas tokią statyti jau yra gautas ir darbai turėtų prasidėti dar šiemet.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-20
Metų pabaigoje žinosime, ar Lenkija statys greitkelį „Via Baltica”. Neaiškus ir geležinkelio tinklo „Rail Baltica” likimas.
„Via Baltica” statybą lems lėšos, kurios Europos Sąjungos (ES) bus skiriamos 2014-2020 metų laikotarpiui – neoficialiai pripažįsta Lenkijos vyriausybės šaltiniai. Papildoma problema gali būti ir tai, kad ES nori plėtoti geležinkelių infrastruktūrą kelių infrastruktūros plėtros sąskaita.
Šiuo metu į Lenkiją važiuojantys vairuotojai paprastai pasirenka šalies kelią Nr. 61, einantį per Suvalkus, Augustavą, Grajevą, Lomžą, Ostruv Mazovecką. Tik iš ten galima nevaržomai pasiekti Varšuvą dviem atskirtom greitkelio S-61 atkarpom, kurias sudaro Vyškovo (37 km) ir Ostruv Mazoveckos (8,5 km) apylankos. Iki šiolei tai vienintelės dvi planuojamo greitkelio „Via Baltica” atkarpos Lenkijoje. Kitos atkarpos, kurios vykdomos arba bus baigtos artimiausiais metais – tai tik kai kurių miestų aplinkkelių atkarpos.
Vien apylankos
Labiausiai pažengę darbai vyksta ties Augustavo (36 km), Ščiučino (8 km) ir Staviskų (7 km) aplinkkeliais.
13 km Augustavo apylankos statyba laukia jau tik Palenkės vaivados leidimo. Ji bus dviejų važiuojamųjų dalių, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Transporto ministerija paskelbė, kad darbai prasidės dar šiais metais. Jei taip atsitiktų, vairuotojai galės aplenkti šį miestą jau tikriausiai 2015 m. pirmąjį pusmetį. Investicijų suma – 660 mln. zlotų (549 mln. Lt).
Ščiučino ir Staviskų aplinkkelių statybos darbai jau prasidėjo. Abu keliai bus vienos važiuojamosios dalies, bet su plačiais įtvirtintais pakraščiais ir galimybe ateityje pastatyti antrą juostą. Rangovai žada pabaigti statybas per pusantrų metų. Ščiučino apylanka bus 8 kilometrų ir kainuos 124 mln. zlotų (103 mln. Lt). Staviskų apylanka bus 7 kilometrų ir kainuos 122 mln. zlotų (101,5 mln. Lt).
Staviskai ir Ščiučinas yra itin nuo sunkvežimių eismo intensyvumo kenčiančios vietovės, dėl to nukenčia lengvųjų automobilių vairuotojai ir gyventojai. Vietos gyventojai džiaugiasi, kad pagaliau kažkas gali pasikeisti. Taip pat ne paslaptis, kad jiems jau nusibodo užsienio sunkvežimiai.
„Ypač mums įkyrėjo Lietuvos ir Latvijos sunkvežimių vairuotojai, kurie Lenkijoje sau leidžia žymiai daugiau, nei keliaudami savo šalyse. Mačiau daug kartų, kai TIR-ai, važiuojantys per Lietuvą, laikėsi taisyklių tik iki Lenkijos sienos. Pas mus jie jau nebeturi jokių stabdžių. Lenkia dvigubai, net nepraleidžia juos lenkiančių lengvųjų automobilių”, – PL DELFI pasakojo aplinkinių vietovių gyventojai.
Suvalkai protestuos
Skirtingai nuo Augustavo, savo aplinkkelio negali tikėtis Suvalkai. Spalio 24 d. miesto meras susitiko su Transporto ministerijos atstovai.
„Mes gavome informacijos, kad Transporto ministerija susilaiko nuo bet kokių „Via Baltica” statybos darbų, kol bus patvirtintas ES 2014-2020 metų biudžetas. Todėl imamės pastangų, kad būtų pastatytas bent Suvalkų aplinkkelis, kuris susijungtų su Augustavo apylanka”, – PL DELFI pasakė Suvalkų meras Czesławas Renkiewiczas.
Per Suvalkus kasmet pravažiuoja beveik 3 mln. vilkikų ir autobusų, o gyventojai jau pavargo nuo daugelį metų trunkančių darbų. Renkami parašai po kreipimusi į vyriausybę ir parlamentą.
Su valdžia tęsiasi karas dėl skaičių. Kalba eina apie eismo intensyvumą Suvalkuose. Pagal Suvalkų valdžios tyrimus, eismas yra daug intensyvesnis, nei pateikia vyriausybinės kelių statybos agentūros GDDKIA statistika. Miestas šiuo metu vykdo savo tyrimus, remiantis valstybės standartais. Gyventojai įsteigė specialų apylankos statybos pilietinį komitetą ir ketina užsiimti lobizmu.
Neoficialiai kalbama, kad visa „Via Baltica” galėtų būti pastatyta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Europe Connecting Facility), kurios transporto 2014-2020 metų biudžetas turėtų siekti apie 31 mlrd. eurų, finansinių lėšų. Europos Komisija ketina šią sumą skirti Europos tarpvalstybinio kelių ir geležinkelių tinklo statybai. Ar papildomas finansavimas bus skirtas ir šiam maršrutui – nėra žinoma. Suvalkų aplinkkelio statybos kaina siekia apie 350 mln. zlotų (291 mln. Lt).
Pagrindinės atkarpos tik po 2020 m.?
Be aplinkkelių, svarbiausioms „Via Baltica” atkarpoms Lenkijoje rengiama dokumentacija arba jos dar planuojamos. Tai liečia kelio atkarpą nuo Budzisko sienos perėjos iki Suvalkų ir nuo Augustavo iki Ostruv Mazovecka, kurios ilgis (be Ščiučino ir Staviskų aplinkkelių) bus 170 km.
Ministerija tyli
Transporto ministerija šiuo klausimu tyli. PL DELFI visgi sužinojo, kad žinybos vadovas Sławomiras Nowakas vietoj to, kad paskirtų lėšas projektui „Via Baltica” svarsto tolesnes investicijas vakarinėje Lenkijoje, pavyzdžiui, greitkelio S6 iš Gdansko į Berlyną statybą. Ekspertai pasimetę.
„Via Baltica” statyba turėtų būti prioritetas, nes ji vysto tranzitinį eismą tarp Beniliukso šalių, Vokietijos per Lenkiją į Baltijos šalis. Tai didžiulis eksporto koridorius. Kelias gi tarp Ščecino ir Gdansko užtikrina vien prieigą prie vertingų turistinių vietovių”, – sako Michałas Beimas, Sobieskio instituto ekspertas.
Tačiau M. Beimas atkreipia dėmesį į tai, kad keliui S6 jau parengti aplinkosaugos sprendimai, kurie leidžia surengti konkursą dėl statybų. Tuo tarpu, planuojamai „Via Baltica” atkarpai iš Ostruv Mazovecka į Augustavą nėra parengta būtina dokumentacija.
„Jos parengimas gali užtrukti dar keletą metų. Čia tikriausiai ir yra viena iš priežasčių, kodėl ministras gali pasirinkti pajūrio maršrutą „Via Baltica” sąskaita”, – PL DELFI pasakė Beim.
Anot buvusio infrastruktūros ministro Jerzy Polaczeko, vyriausybės politika yra politinių apskaičiavimų pasekmė.
„Valdančioji Piliečių platforma (PO) daugiau dėmesio skiria investicijoms tuose regionuose, kuriuose ji turi politinę paramą, tų regionų sąskaita, kur palaikymas mažesnis”, – sako Teisės ir teisingumo (PiS) Seimo narys.
Geležinkelis vietoj kelių?
Alternatyva keliui „Via Baltica” yra tarptautinis greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ tinklas, jungiantis Varšuvą su Kaunu, Talinu ir Helsinkiu. Tinklas atliktų krovinių ir keleivių transporto vaidmenį. Lenkijoje jis turėtų siekti 341 km nuo Varšuvos per Balstogę iki sienos su Lietuva. Kaip tik tokį susisiekimą turėtų paremti ES savo 2014-2020 metų biudžete.
Birželį Lenkija pasirinko rangovą modernizuoti esamą maršruto ruožą iš Varšuvos-Rembertovo į Zelionką-Tluščių (Sadovne). Projekto vertė beveik 1,3 mlrd. zlotų (1,1 mlrd. Lt), tačiau formaliai sutartis dar nepasirašyta. Transporto ministerija duoda suprasti, kad ji nepasirašys sutarties dabartinėje ES biudžeto perspektyvoje (2007-2013) ir perkels tai į tolimesnį laikotarpį (2014-2020).
„Kitame ES biudžete bus sunkiau gauti lėšų tiek geležinkeliui „Rail Baltica” – dėl konkurencijos su geriau paruoštais „Reino Europos“ geležinkelio projektais, tiek ir keliui „Via Baltica”, nes kelių srityje Lenkija konkuruoja su Rumunija ir Bulgarija. Tos šalys skurdesnės ir todėl gali gauti daugiau pinigų infrastruktūrai. Be to, Europos Komisija remia ekologišką transportą”, – PL DELFI pasakė M.Beimas.
„Tikėtina, kad Lenkija gaus kažkokių lėšų „Via Baltica” statybai, nes tai svarbus tranzitinis maršrutas. Jos galės užtikrinti sunkiausių atkarpų statybą, t. y. Suvalkų, Lomžos apylankas, galbūt keletą kitų. Tačiau, aš netikiu, kad visa „Via Baltica” bus pastatyta iki 2020 m.”, – priduria M. Beimas.
Zambruvas kvėpuoja grynesniu oru
Zambruvas jau turi naują aplinkkelį. Vairuotojai važiuojantys per šį miestą į Ostruv Mazovecką senu šalies keliu Nr. 61, nuo spalio pradžios gali pasinaudoti neseniai atiduotu 11 kilometrų aplinkkeliu. Jis yra dviejų važiuojamųjų dalių, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Iki šiol per Zambruvą vidutiniškai pravažiuodavo apie 15 tūkst. automobilių per metus, jų tarpe trečdalį sudarė sunkvežimiai.
2013 metais gali prasidėti ir tarp Lomžos ir Augustavo išsidėsčiusios vietovės Bargluv Koscielny vienos važiuojamosios dalies aplinkkelio statyba. Atkarpa bus 12 km ilgio, po vieną eismo juosta kiekviena kryptimi. Šiuo metu vyksta atkarpos rangovo konkursas.
Reikia Palenkės Giereko
Palenkės gyventojai pokštauja, kad jie negali tikėtis jokio reikšmingo politiko paramos. – Gierekas buvo kilęs iš Silezijos ir pastatė „gierkuvką“ [t. y. modernų aštunto dešimtmečio kelią iš Varšuvos į Katovicus – pl.delfi.lt], dabartinis ministras pirmininkas D. Tuskas remia Pajūrį, iš kur jis pats kilęs, tad kada pagaliau reikšmingas Palenkės regiono politikas užims aukštas pareigas Varšuvoje? Gal tuomet Palenkė ir Suvalkija turės padorius kelius? – juokauja Suvalkų gyventojai.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012 metų lapkričio 10 dienos Konstitucinio Teismo (KT) paskelbtos išvados, kad Seimo rinkimų rezultatai iš esmės yra teisėti, įtvirtina valdžios pasikeitimą Lietuvoje. Po abiejų rinkimų turų, vykusių 2012 metų spalio 14 ir 28 dienomis, paaiškėjo, kad rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, vadovaujama Algirdo Butkevičiaus. Valdančiąją koaliciją buriančios Lietuvos socialdemokratų, Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos keičia vidurio-dešinės Vyriausybę, vadovaujamą Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus. Jo vadovaujama Vyriausybė pastaraisiais metais laikėsi griežtos taupymo politikos, kuri padėjo atsigauti Lietuvos ūkiui, tačiau privertė gyventojus susiveržti diržus. Sudarius naują koaliciją, Ministru Pirmininku turėtų tapti Algirdas Butkevičius.
„Vokietijos įmonės Lietuvoje atidžiai žvelgia į ateityje vykdomą ekonominę politiką Lietuvoje“,- teigia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) prezidentas Thomas Schöllkopf. „Iki šiol dirbusios Vyriausybės vykdyta nuosekli taupymo programa Lietuvą greitai išvedė iš krizės. Mes pasisakome už tai, kad šis kursas būtų tęsiamas. Norėtume , kad ekonominis bendradarbiavimas su Vokietija išliktų tamprus bei ir ateityje būtų gerinamos sąlygos užsienio investicijoms. Vokietijos ūkį Lietuvoje atstovaujantys Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai yra pasirengę tampriam ir konstruktyviam dialogui su naująja Vyriausybe, vadovaujama Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus“.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai
Baltarusijos vicepremjeras Vladimiras Semaško pareiškė, kad Maskva nedaro spaudimo Minskui nukreipti pagrindinius šalies eksporto produktus – trašas ir naftos produktus – iš Baltijos šalių uostų į Rusijos Leningrado srities uostus.
“Rusija nedaro jokio spaudimo, tai visiškai ekonominis interesas”, – penktadienį spaudos konferencijoje Minske pasisakiusį V.Semaško cituoja naujienų agentūra Interfax.
Jo teigimu, baltarusiškų krovinių srauto krypčių pakeitimas leis “sumažinti politinę ir ekonominę riziką”.
“Mes – šalis, kuri neturi tiesioginio išėjimo į jūrą ir, natūralu, esame suinteresuoti diversifikuoti tas kryptis. Tai sumažina ekonominę ir politinę riziką”, – sakė jis.
“Jei Rusijos pusė pasiūlys kompleksišką požiūrį, mes pasirengę peržiūrėti tokią galimybę”, – pridūrė V.Semaško.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka prieš savaitę pareiškė, kad Baltarusija pasirengusi didžiąją dalį krovinių, šiuo metu gabenamų per Baltijos šalių uostus, nukreipti į Rusijos Leningrado srities uostus.
“Neslėpsiu, paskutiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu mes labai rimtai svarstėme šią temą. Priėmėme principinį sprendimą dideles krovinių apimtis, įskaitant kalio trąšas ir kitus krovinius, iš Baltijos valstybių uostų nukreipti į jūsų uostus“, – pareiškė jis Minske spalio 9 dieną vykusiame susitikime su Leniningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai komentuodami šį pareiškimą sakė tikintys, kad perkelti krovinius iš Baltijos šalių į Rusijos uostus Maskvai žadanti Baltarusija sprendimus priims remdamasi ekonominiais, o ne politiniais argumentais.
Šiemet per 10 mėnesių Klaipėdos valstybinis jūrų uostas perkrovė apie 8 mln. tonų baltarusiškų krovinių – jie sudarė apie 30 proc. uosto krovos.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-19
Prabėgusi savaitė buvo rami. Sulaukta nemažai žinių apie besikeičiančią tvarką keliuose bei pasienyje. Vežėjai turėtų atsižvelgti į naujausią informaciją, planuodami savo maršrutus.
Ribojimai, naujovės
IRU informavo vežėjus apie naujas žemos emisijos zonas ir jų reikalavimų pasikeitimus Europoje. Tai labiausiai įtakos tuos, kurie veža krovinius Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Monblano tuneliu.
Šią savaitę, lapkričio 22 d. 11.00 – 11.45 valandomis dėl elektros instaliacijų remonto darbų Kaliningrado srities Pograničnij pasienio kontrolės punkte laikinai bus stabdomas transporto priemonių eismas per Ramoniškės-Pograničnij punktus.
Kur kas didesnę įtaką vežėjų verslui turės eismo apribojimai atsirasiantys Vilniaus mieste. Jau nuo šiandien iki 2013 m. gruodžio 1 d. dėl inžinerinių tinklų ir Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžos rekonstrukcijos darbų bus ribojamas transporto eismas, praneša Vilniaus savivaldybė. Išsamiau su apribojimais ir rekomenduojamais aplinkkeliais galite susipažinti čia.
Gera žinia pasiekė iš pasienio. Nuo pirmadienio (lapkričio 19 d.) čia taip pat įsigalioja nauja tvarka. Pradedamass vykdyti transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Medininkų pasienio kontrolės punkte eilių formavimas, registravimas ir reguliavimas. Pereinama prie elektroninės eilių sistemos.
Geriausi
Artėjant metų pabaigai, prasidėjo įvertinimų ir apdovanojimų metas. Vokietijos techninės kontrolės ir stebėsenos asociacija (TUV), atlikusi sunkvežimių tyrimą nustatė, kad „MAN“ bendrovės vilkikai tarp šios kategorijos komercinių transporto priemonių yra rečiausiai gendandys Europoje.
Apdovanojimus pelnė tik tik technikos gamintojai, bet ir vežėjai. Tarptautinė vežėjų sąjunga „IRU“ kaip ir kiekvienais metais paskelbė geriausius Eurazijos vežėjus. Iš viso buvo apdovanotos 3 skirtingų dydžių įmonės. Jos buvo vertinamos ne tik pagal ekonominius rodiklius, bet ir pagal socialinę atsakomybę, bendradarbiavimą, gamtos apsaugą.
Įdomybės
Praėjusi savaitė savaitė išsiskyrė keleta specifinių žinių. Galiūnas iš Gruzijos už kairiosios ausies pririšta virve iš vietos pajudino daugiau nei 8 tonas sveriantį sunkvežimį. Tai padarė 32 metų Laša Pataraja gimtajame Gruzijos Rustavio mieste, esančiame maždaug 20 kilometrų nuo sostinės Tbilisio.
Savaitės pabaigoje sulaukta ir dar viena įdomi žinia. Aukščiausias pasaulio betono siurblys sumontuotas ant 7 ašių „Scania“ sunkvežimis pateko į „Gineso“ rekordų knygą. Statybinis sunkvežimis gali pumpuoti betoną į 101 m. aukštį. Taip pat tai yra ilgiausias sukurtas “Scania” sunkvežimis, kurio ilgis 15,5 m.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Šiandien, lapkričio 15 d., AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir viešojo konkurso laimėtojos, jungtinės veiklos pagrindu veiksiančios UAB „Blue Bridge Code“, UAB „Blue Bridge“, UAB „Ernst & Young Baltic“ bei UAB „Alna Software“ pasirašė sutartį dėl integruotos krovinių gabenimo jūrų ir geležinkelių transportu informacinės sistemos sukūrimo. Projekto įgyvendinimui skirta 7,4 mln. Lt, iš jų – 6,3 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir 1,1 mln. Lt. valstybės biudžeto lėšos.
„Turime tikslą vystyti informacinių technologijų projektus, kurie padėtų ne tik geležinkelininkams, bet būtų efektyvūs ir naudingi mūsų klientams bei partneriams, – prieš sutarties pasirašymą sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka. – Tikime, kad technologinės naujovės bei geresnė darbų vykdymo kokybė leis tiek mums patiems, tiek verslo subjektams sutaupyti laiko bei lėšų“.
Įgyvendinus projektą, sutrumpintai vadinamą „e.kroviniu“, naudą pajus AB „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei visi kiti krovinių gabenimo geležinkeliais naudotojai ir užsakovai. Jie galės operatyviai gauti ir teikti informaciją apie gabenamus krovinius, greičiau sutvarkyti dokumentus, optimaliai išnaudoti krovinių gabenimo geležinkeliais ir jūrų transportu infrastruktūrą bei vagonų parką. Sistema taip pat leis analizuoti krovinių srautus bei racionaliau paskirstyti investicijas.
Projektas prisidės ir prie viešojo sektoriaus teikiamų elektroninių paslaugų modernizavimo, bus išnaudotos informacinių technologijų teikiamos galimybės, efektyviau panaudojami šiuo metu veikiančių sistemų resursai ir galimybės, taupomas krovinių pervežimą bei perkrovimą vykdančių, kontroliuojančių institucijų ir verslo subjektų laikas bei lėšos. Greičiau apdorojami krovinių vežimui reikalingi dokumentai, augantis paslaugų patikimumas bei tobulinamas jų valdymas didins Lietuvos, kaip tranzito šalies, patrauklumą ir konkurencingumą.
Sukurtos elektroninės paslaugos bus teikiamos nemokamai, o jų potencialas mažinant krovinių gabenimo sąnaudas ir efektyviau planuojant veiklą, skatins su krovinių gabenimu susijusias įmones jomis naudotis.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ planuoja teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos gauti vežėjų mokymams pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Informacija apie rengiamą projektą buvo išplatinta asociacijos nariams ir dokumentai buvo priimami iki spalio 31 d. Kadangi rengiamas projektas sulaukė didelio vežėjų susidomėjimo, buvo priimtas sprendimas pratęsti dokumentų priėmimą iki šių metų lapkričio 30 d.
Anksčiau pateiktoje informacijoje vežėjams buvome skelbę, kad įmonės, kurių nuostoliai viršija pusę įstatinio kapitalo, negali dalyvauti projekte. Patiksliname, kad gavome informaciją iš finansavimą administruojančios Agentūros, kad krizės metu patyrusios nuostolių įmonės taip pat gali dalyvauti projekte. Svarbiausia įmonei neturėti įsiskolinimų VMI ir SODRAI bei nebūti bankrutuojančiai, restruktūrizuojamai ar likviduojamai.
Jeigu jūsų įmonės vairuotojams iki 2014 rugsėjo mėn. reikia įgyti 95 kodo kvalifikaciją ar pageidaujate tobulinti transporto vadybininkų, vadovų kvalifikaciją – šis projektas yra kaip tik jums!
Norime plačiau informuoti apie numatytą dalyvavimo projekte procedūrą:
• Projekto parengimą organizuoja asociacija „LINAVA“;
• Jūsų įmonė taps projekto partneriais ir siųs darbuotojus į mokymus;
• Jūsų įmonė turi pateikti visus reikiamus dokumentus iki lapkričio 30 d. Nurodytus dokumentus privaloma pateikti pagal ES projektų finansavimo reikalavimus;
• Paraiškos pateikimo metu (paraiška bus teikiama 2012-12-01) neturėti įsiskolinimų VMI;
• Mokymai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose ir tuose mokymo centruose, kurie pasiūlys mažiausią mokymų kainą;
• Mokymai vyks nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugsėjo pab.;
• Su Jumis bus suderintas individualus įmonės darbuotojų mokymų tvarkaraštis ir parinktas tinkamiausias laikas, neatitraukiant visų darbuotojų nuo darbo vienu menu;
• Jūsų įmonė taip pat turi užpildyti pridedamą darbuotojų sąrašą kartu su mokymais, kokių jiems reikės.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
1. Įmonės įstatų kopija
2. Laisvos formos raštas apie vidutinį-sąrašinį darbuotojų skaičių
3. 2011 metų balansas
4. 2011 metų pelno-nuostolių ataskaita
5. Užpildyta lentelė apie įmonės darbuotojų mokymų poreikį
6. Pažyma dėl nuosavo indėlio
7. Projekto partnerio deklaracija
8. Pažyma iš VMI dėl atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais
Visas elektronines dokumentų formas galite gauti ir klausimus užduoti, parašius žinutę el.paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba susisiekus su konsultavimo įmone VšĮ „Consensus Europae“, Simonas Žunda, el.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , tel.nr.: 8 659 59 569
Užpildytus dokumentus prašome siųsti VšĮ „Consensus Europae“, Šv.Ignoto 5, 01144 Vilnius. Ant voko užrašykite „DOKUMENTAI DALYVAVIMUI ES PARAMOS MOKYMAMS PROJEKTE“.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-19
Antroji didžiausia pasaulyje krovininių automobilių gamintoja “Volvo” mažina gamybą ir trumpina personalo darbo savaitę po to, kai naujausi duomenys parodė, kad šių automobilių pardavimai šių metų spalį sumažėjo 8 procentais. Apie tai informuoja “Reuters”.
Švedijos kompanija pranešė apie sumažėjusią krovinių automobilių paklausą Šiaurės Amerikoje ir iki šiol neatsigaunančią Europos rinką. ”Sumažėjus paklausai trečiąjį ketvirtį buvo nuspręsta mažinti krovininių automobilių gamybą Europoje”, – teigiama kompanijos pranešime. Sunkiojo transporto priemonių gamintojai sunkumų rinkoje patiria dėl krizės euro zonoje ir ekonominio neapibrėžtumo Jungtinėse Valstijose.
“Volvo”, parduodantis “Renault”, “Mack”, “UD Trucks”, “Eicher Renault” ir “Volvo” krovininius automobilius, pranešė apie 18 proc. sumažėjusius pardavimus Šiaurės Amerikoje ir – 16 proc. Azijoje.
Europoje, kur rinka išlieka silpna jau ilgą laiką, šių transporto priemonių pardavimai sumažėjo 1 proc., o Pietų Amerikoje – 3 procentais.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-19
Belgija – viena iš šalių, su kurios verslininkais labiausiai nori bendradarbiauti Lietuvos transporto verslo atstovai – nustatė VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centras. Tai trečioji šalis po Vokietijos ir Rusijos, į kurios rinką nori įsiveržti Lietuvos vežėjai. Paanalizuokime, kuo ši valstybė įdomi Lietuvos vežėjams.
Belgija viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Europos valstybių, kuri Euro zonoje yra šešta pagal ekonomikos dydį. Remiantis „World Economic Forum“ sudarytu 2011-2012 m. reitingu, Belgija iš devynioliktos vietos pakilo į penkioliktą vietą pasaulyje pagal ekonomikos konkurencingumą . Prekybos įgalinimo indekse Belgijai skiriama dvidešimt ketvirtoji vieta pagal atvirumą tarptautinei prekybai. Kadangi nuo tarptautinės prekybos ženkliai priklauso šalies ekonomika, Belgija ypač jautriai reaguoja į pasaulinės prekybos sutrikimus. Svarbiausios Belgijos eksporto partnerės yra Vokietija (19,1 proc. šalies eksporto), Prancūzija (17 proc.), Olandija (12,2 proc.), Didžioji Britanija (7,2 proc.). Pagrindinės Belgijos importo partnerės – Olandija (19,1 proc.) Vokietija (16,4 proc.), Prancūzija (11,3 proc.). Tarp Lietuvos ir Belgijos nėra prekybos suvaržymų, nes abi šalys priklauso ES. Tai lengvina ir tarptautinių pervežimų verslo galimybes šioje šalyje.
Belgijos transporto sektorius
Geografiniu ir geostrateginiu požiūriu Belgija turi didelį pranašumą kaip logistinis centras jungiantis Viduržemio jūros (siena su Prancūzija) ir Šiaurės jūros (siena su Olandija ir Vokietija) regionus. Todėl nenuostabu, kad dėl geografinės padėties, kvalifikuotos darbo jėgos ir plataus ES institucijų Briuselyje tinklo, didieji logistikos centrai ir transporto kompanijos, savo būstines įkūrusios būtent Belgijoje.
Belgija turi išplėtotą kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų, tinkamų krovinių transportavimui, tinklą. Per metus Belgijoje keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis transportuojama vidutiniškai 48300 mln. tkm. krovinių. Transporto rūšių pasiskirstymas bendroje krovininio transporto struktūroje: kelių transportui tenka 35 mln. tkm. (72 proc.) krovinių dalies, geležinkeliams – 6200 mln. tkm. (13 proc.), vidaus vandenims – 7000 mln. tkm. (15 proc.). Maždaug pusė visų transportuojamų krovinių sudaro produkcija skirta vietos rinkai, likusi dalis į kitas rinkas pervežami kroviniai.
2012 m. krovinių transportavimas keliais nežymiai padidėjo iki 0.3 proc. ir išlieka dominuojantis segmentas bendroje krovinių transportavimo grandinėje, nors prieškrizinio lygio dar nepasiekė. 0.3 proc. taip pat turėtų išaugti krovinių pervežimo apimtys geležinkeliais , o 0.5 proc. – krovinių transportavimas vandenimis. Didžiausias augimas prognozuojamas oro krovininiam transportui – iki 3 proc.
Belgijos kelių sistema
Belgijos kelių ilgis – 118414 km., tarp jų 1747 km. – greitkeliai. Geležinkelių keliai sudaro 2950 km. Kelių sistemą Belgijoje administruoja regioninės institucijos. O tai reiškia, kad kelius Fladrijoje administruoja Flamandų vyriausybė, Valonijoje – Valonų, o Briuselyje – Briuselio sostinės vyriausybinės struktūros. Kelių ženklai Belgijoje taip pat rašomi dvejomis valstybinėmis kalbomis: olandų ir prancūzų. Federaliniu lygmeniu transporto politiką inicijuoja ir įgyvendinimą koordinuoja Federalinė Mobilumo ir transporto viešoji tarnyba.
Belgijoje, kaip ir Vokietijoje, krovininėms transporto priemonėms, kurių maksimali masė 12 t. arba didesnė, taip pat yra taikomas kelių naudotojų mokestis. Eurovinjetę galima įsigyti vienoje iš šalių – Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Danijoje.
Papildoma rinkliava taikoma krovininiam transportui aukštesniam nei 2,5 m. taikomas važiuojantiems Liefkenshoek tuneliu. Čia galioja 16 EUR mokestis.
Kodėl verta bendradarbiauti su Belgijos transporto įmonėmis?
Transporto ir logistikos sektoriuje esminė Belgijos stiprybė yra jos geografinė padėtis, atliekant logistinio tilto funkciją tarp didžiausių ir ekonomiškai pajėgiausių Europos valstybių. Tai atveria dideles prekybos galimybes. Belgija pasižymi atvirumu tarptautinėms rinkoms, kvalifikuota darbo jėga, kokybiška produkcija. Kitas ryškus šalies pranašumas – ES institucijų sostinė Briuselis. Tai reiškia, kad verslininkų derybos su ES institucijomis laiko prasme yra optimalesnės, bei turi geresnę prieigą prie informacijos.
Belgijos rinka imli ir siekianti inovacijų. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. ši šalis atvėrė savo darbo rinką ir Lietuvos piliečiams, todėl lietuviško kapitalo įmonių įsitvirtinimas Belgijos rinkoje išvengia sudėtingų biurokratinių procedūrų. Verslo sąlygos įmonėms kasmet gerėja, mažėjant administracinei naštai. Lietuvos vežėjams su belgais palanku bendradarbiauti ir todėl, kad komercinių sutarčių sąlygų laikymasis šioje šalyje reguliuojamas efektyviai.
Belgijos rinkos silpnosios pusės
„Standart and Poor‘s“ reitingų agentūra 2012 m. vasario 20 d. Belgijos situaciją rinkoje apibrėžė kaip nestabilią. Padidėjusį nestabilumą Belgijoje nulėmė politinė krizė ir politinių partijų nesugebėjimas suformuoti Vyriausybės koalicijos 2010-2011 m. Moody‘s reitingų agentūrą Belgijos situaciją rinkoje apibūdino dar blogiau – kaip negatyvią. Kaimyninių valstybių kontekste Belgijos rinka santykinai mažiau stabili, patirianti didesnį neigiamą krizės poveikį. Pervežimo verslo atstovai, bendradarbiaudami su belgų kompanijomis, turėtų būti atidūs ir pasidomėti įmonių kreditingumu, nes šioje šalyje galioja ganėtinai paprastos įmonės veiklos nutraukimo sąlygos ir bankroto procedūros.
Kaip Belgijos silpnasias tarptautinio verslo sektoriaus puses galima paminėti: didelį biudžeto deficitą, lemiantį griežtą taupymo politiką, didelius ekonominius skirtumus tarp Flandrijos ir Volonijos, ribotą anglų kalbos vartojimą, verslo kultūrų skirtumą, didelę profesinių sąjungų įtaką.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
2012-11-19
Spalio mėnuo verslui buvo negailestingas. Visuose verslo sektoriuose vien per spalį bankrutuojančių įmonių skaičius šoktelėjo iki 150 ir net 43 proc. viršija šių metų 9 mėnesių vidutinį bankrotų skaičių (105). Transporto verslas – ne išimtis. Spalį gerokai šoktelėjo ir transporto įmonių bankrotų skaičius. Metai baigiasi, tad pasidomėkime, kiek ir kokių transporto įmonių praradome per dešimt 2012 metų mėnesių.
Spalį – šoktelėjo transporto bankrotų skaičius
Registrų centro duomenimis per šių metų 9 mėnesius vidutiniškai kas mėnesį bankrutuodavo po 10 transporto (kelių transporto, ekspedijavimo, logistikos, kitos smulkios transporto veiklos) įmonių, o spalį – 20 įmonių. Jei lygintume su 2011 m., šiais metais bankrotų mažiau ir nepaisant spalio mėnesio šuolio, praėjusių metų lygis nepasiektas. 2011 m. sausį – spalį bankrutuojančiomis tapo 119 transporto įmonių, o šiemet per tą patį laikotarpį šiek tiek mažiau – 111 įmonių.
Iš šiais metais bankrutuojančių įmonių – 77 specializuojasi kelių transporto veikloje. Tai 15% mažiau nei pernai (91). Šiemet per sausį – rugsėjį vidutiniškai bankrutuodavo 7 įmonės, o spalį jų skaičius išaugo iki 15.
Kaip jau tapo įprasta, bankrutuojančių ekspeditorių rinkoje yra daugiau. Šiemet per 10 mėnesių bankrutuojančiomis tapo net 29 ekspedijavimo ir logistikos įmonės – 1,7 karto daugiau nei pernai (17).
Kokios transporto įmonės bankrutavo?
Įmonių riziką vertinančios UAB „Creditrefrom Lietuva“ analizuodama bankrutuojančias transporto įmones pastebi, kad dažniau bankrutuoja naujos ir, skirtingai nuo krizės 2008 – 2009 metais, smulkesnės įmonės. „Bankrotų statistikoje jau atsispindi nuo metų pradžios vykstanti transporto įmonių koncentracija. Deja, transportas jau patenka tarp tų šakų, kuriose smulkioms įmonėms išgyventi žymiai sunkiau. Tačiau kol kas nėra pagrindo dideliam nerimui, nes virš trečdalio bankrutuojančių įmonių paskutinius metus nevykdė veiklos arba vykdė minimaliai,“ – pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad bankrutuojančių įmonių padėtis pastebimai pradeda blogėti likus pusmečiui iki bankroto.
Vertindami duomenis „Creditreform Lietuva“ ekspertai pastebi, kad pasitvirtino sena tiesa – šiandien sunkiau išgyventi naujoms įmonėms. Iš bankrutuojančių 77 kelių transporto įmonių 41 įmonė įsteigta po 2006 metų, iš jų net 17 įsteigtos 2006, po 7 – 2007 ir 2008 metais. Tačiau rinkoje neišsilaikė ir seniau įsteigtos smulkios įmonės – net 27 bankrutuojančios įmonės (35%) įsteigtos iki 2000 metų. Ekspertų teigimu, atsparesnės bankrotams yra po Rusijos krizės 2001-2005 m. įsteigtos įmonės, kurios sudarė tik 12% bankrutuojančių įmonių.
Iš 29 bankrutuojančių ekspedijavimo įmonių 45% įmonių įsteigta 2006-2009 metais., įsteigtos 2001-2005 m. sudarė 38%, o iki 2000 metų – tik 5 įmonės (17%).
Dažniausiai iš rinkos krito smulkios transporto įmonės
Iš šiemet bankrutuojančių įmonių absoliučią daugumą sudarė smulkios įmonės generavusios mažesnes pajamas. Nors transporto rinka pastaraisiais metais augo, pusės bankrutuojančių įmonių pajamos 2010 metais mažėjo (lyginant su 2009 metais), o 2011 metais pardavimai mažėjo 60% įmonių.
Jei kalbėtume apie bankrutuojančių transporto kompanijų darbuotojus, tik 3 bankrutuojančios bendrovės (pagal darbuotojų skaičių, fiksuotą likus metams iki bankroto) buvo vidutinio dydžio (nuo 50 iki 150 darbuotojų). Bankrutuojančiomis tapo 30 mažų įmonių (nuo 10 iki 49 darbuotojų), o 60 smulkių įmonių buvo įdarbinusios mažiau nei 10 darbuotojų. Be to, 18 įmonių išvis neturėjo samdomų darbuotojų jau likus metams iki bankroto – tai daugiausia individualios įmonės, kuriose dirbo tik savininkas.
2012 m. spalio 1 d. „Sodros“ duomenimis, 111-oje šiemet bankrutavusių transporto įmonių dirbo tik 82 darbuotojai, kai prieš pusmetį (balandžio 1 d.) – 423, o pernai spalio 1 d. – 895. Likus 12 mėnesių iki bankroto šiose 111 bankrutuojančių įmonių dirbo 1175 darbuotojai. „Credireform Lietuva“ analitikai pastebi, kad iš pradžių bankrutuojančiose transporto įmonėse vidutiniškai kas mėnesį mažėjo 5-6% darbuotojų ir likus pusmečiui iki bankroto sumažėjo trečdaliu (iki 788). Per kitus mėnesius darbuotojų skaičius kas mėnesį krito po 9-12% ir bankroto mėnesio pradžioje šiose įmonėse liko tik 400 darbuotojų. Daugiausiai darbuotojų išeina iš darbo per mėnesį po bankroto. Likus dviem mėnesiams po bankroto po bent vieną darbuotoją buvo likę tik 15-oje įmonių.
Po bankroto įmonėse nelieka ne tik darbuotojų. Kadangi smulkios transporto bendrovės neturi atsargų ar ilgalaikio turto, o tik transporto priemones, kurios dažnu atveju lizinguojamos, išieškoti skolų iš turto dažnai praktiškai neįmanoma.
Kaip numatyti, ar verslo partneriui gresia bankrotas?
Transporto versle vežėjai, dar prieš pradėdami bendradarbiavimą su ekspeditoriais, intensyviai domisi, kaip naujieji partneriai atsiskaito su jų kolegomis. Kaip sakė R. Trumpa: „Transporto įmonių partneriai gali pastebėti blogėjančios būklės požymius, kredito reitingo blogėjimą ar vertindami rizikos faktorius, kol dar įmanoma išsaugoti savo lėšas.“ Pagal CR reitingą, dauguma bankrutuojančių įmonių jau likus keliems mėnesiams iki bankroto nepasižymi gera būkle. Iš reitinguojamų 89 įmonių (dvejus metus gaunančių pajamas) likus pusmečiui iki bankroto:
- Žemos rizikos buvo 5 įmonės. Keturiose iš šių 5 įmonių, likus pusmečiui iki bankroto, pradėjo gausėti skolos „Sodrai“, o paskui jas užklupo teismų ir turto areštų lavina.
- Vidutinės rizikos įmonių likus pusmečiui iki bankroto buvo 18, o likus 3 mėnesiams – tik 11.
- Didelės rizikos įmonių skaičius likus pusmečiui buvo 45 o likus 3 mėnesiams – 52.
- Itin didelės rizikos (nors formaliai veikiančių) įmonių skaičius pagausėjo nuo 21 iki 27.
Anot ekspertų, vertėtų atkreipti dėmesį ir į turto areštus. Praktika rodo, kad praėjus metams po turto arešto įregistravimo veikiančių įmonių sąrašuose nelieka apie 30% turto areštus patyrusių įmonių. Turto areštų aktų registro duomenimis iš 111 bankrutuojančių įmonių galiojančius turto areštus turėjo 72 įmonės. Kitas svarbus aspektas – skolos „Sodrai“. Daugiau kaip 1000 Lt skolų „Sodrai“ paliko 85 įmonės. Daugeliu atveju tęstinės skolos augo kelis mėnesius iš eilės.
Iš bankrutuojančių 111 transporto įmonių iki bankroto bylos iškėlimo iš PVM registro išsiregistravo pusė įmonių (55), iš jų 30 – per 2011 – 2012 metus.
Tyčiniai bankrotai
Gudrūs, tačiau nesąžiningi verslininkai nesnaudžia ir matydami nesėkmingas verslo tendencijas nepraleidžia progų suorganizuoti tyčinius bankrotus. Europos Sąjungos valstybėse tyčiniai bankrotai sudaro 4–6 proc. visų bankrutuojančių įmonių.
Lietuvos Įmonių bankroto valdymo departamento 2012-10-01 duomenimis, iš 11583 (1993–2011 m.) bankrutavusių įmonių, 41-os įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Net 5 proc. tyčinių bankrotų buvo vykdomi įmonės, dirbusiose transporto srityje.
Nagrinėjant tyčinių bankrotų priežastis, iš pateiktų teismo nutarčių bankrotą pripažinti tyčiniu matyti, kad dažniausia įmonių vadovai ir savininkai kaltinami dėl sandorių, kurie buvo sudarinėjami sąmoningai didinant nuostolius ir įsiskolinimus tam, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su savo kreditoriais:
* nuostolingai parduodant arba neatlygintinai perduodant įmonės turtą;
* suteikiant beprocentes paskolas, kai įmonė pati skolinga bankams ir neatsiskaito su kreditoriais;
* panaudojant įmonės lėšas be pagrįstų apskaitos dokumentų;
* įsteigiant dukterinę įmonę, kuriai perduotas turtas, bankrutuojančiai įmonei paliekant skolas.
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
Siekiant įvesti daugiau tvarkos Medininkų pasienio kontrolės punkto prieigose, nuo šios dienos bus reguliuojamos išvykstant iš Lietuvos susidarančios automobilių eilės.
Lengvojo ir krovininio transporto priemonių eilė bus formuojama iki pasienio punkto likus 300-400 metrų. Eilės gale dirbs mobilus postas. Jame kompiuteriu bus registruojami atvykstantys automobiliai, jų vairuotojams išduodami čekiai. Čekyje bus nurodomas transporto priemonės numeris eilėje, automobilio markė, valstybinis registracijos numeris. Neturintys čekio arba praleidę eilę, į pasienio punktą patekti negalės.
Šią paslaugą teiks konkursą laimėjusi bendrovė „Ekskomisarų biuras“.
Įvesti tokią tvarką nutarta vadovaujantis patirtimi pasienyje su Rusija. Čia pradėjus reguliuoti eiles pasienyje padaugėjo tvarkos, pagreitėjo sienos kirtimas, neliko konfliktų tarp vairuotojų bandant užlįsti į eilės pradžią.
Kitais metais Medininkų pasienio punkte planuojama įdiegti elektroninę eilių reguliavimo ir registravimosi sistemą.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
.jpg)
Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.
Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių
|
|