Birželio 17 d. bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ lankėsi Kinijos geležinkelių tarptautinio multimodalinio transporto įmonės CRIMT (CHINA RAILWAY INTERNATIONAL MULTIMODAL TRANSPORT CO, LTD) atstovai Kevinas Guo ir Shi Yuanchao. Susitikimo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir CRIMT Rinkodaros departamento projektų vadovas Kevinas Guo pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

„Tikimės, kad šis memorandumas prisidės plėtojant ir skatinant krovinių vežimus Rytų–Vakarų koridoriumi bei išnaudojant Lietuvos ir Kinijos pranašumus geležinkelių versle“, – sakė S. Dailydka.

CRIMT užsiima krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais jūra ir geležinkeliais, šaudyklinių traukinių organizavimu, tranzito, logistikos paslaugomis, pavojingųjų krovinių gabenimu. CRIMT aktyviai ieško naujų konteinerinių traukinių maršrutų tarp Europos ir Azijos, todėl juos domina pernai iš Europos tranzitu per Lietuvą į Kiniją paleistas konteinerinis traukinys „Saulė“.

CRIMT atstovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdomi kaip įmonė, turinti modernų riedmenų parką, tinkamai prižiūrimą ir reguliariai modernizuojamą geležinkelių infrastruktūrą, ieškanti naujų plėtros galimybių, plečianti partnerių ratą tiek Rytų, tiek Vakarų kryptimis.

Išklausę Krovinių vežimo direkcijos Plėtros departamento direktoriaus Sauliaus Stasiūno pranešimą apie AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą, CRIMT atstovai ypač domėjosi Lietuvoje steigiamų Viešųjų logistikos centrų perspektyvomis ir galimybėmis jais naudotis. Taip pat galimybe Kenos geležinkelio stotyje, traukiniui kertant Baltarusijos ir Lietuvos valstybių sieną, jo patikros procedūras atlikti per 30 min. bei galimybėmis pratęsti traukinių maršrutą Skandinavijos link, kad iš Švedijos į Kiniją būtų galima gabenti, pvz., „Volvo“ detales.

CRIMT atstovai pakvietė AB „Lietuvos geležinkelių“ vadovus atvykti į Kiniją ir su įmonės vadovais išsamiau aptarti eksperimentinio traukinio tarp Kinijos ir Lietuvos paleidimo galimybes dar šiais metais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

„Manau kalbos apie saugumą šiek tiek politizuotos. Visame pasaulyje yra priimta kelti aukštus saugumo reikalavimus atominėms jėgainėms, jeigu jos statomos šalia valstybinių sienų. Esu įsitikinės, kad Lietuvai pradėjus statyti VAE, mes sulauksim tokių pat reikalavimų projekto saugumui iš kaimyninių Rusijos bei Baltarusijos. Bet egzistuoja saugumo standartai kurie yra privalomi visiems kas vysto branduoline energetiką. Bet negalima perlenkti lazdos. Mes negalime kištis į kaimyninių šalių vidaus reikalus. Negalime reikalauti to kas neaprašyta standartuose. Tokius pat standartus mes turime taikyti ir sau“, - mano parlamentaras Algimantas Salamakinas.Nekomercine partnerystė RBMC nuo 2010 metų atlieka branduolinės energetikos plėtros perspektyvų tyrimus Baltijos šalių regione. Tyrimai atliekami tokiose šalyse kaip Lietuva, Latvija, Vokietija, Rusija, Lenkija, Vokietija, Skandinavų šalys. Vienas iš tyrimo objektu, politikų, ekonomistų, visuomenininkų ir energetikų nuomonių apibendrinimas.

Michailas Kiseliovas, UAB MSol&Com

Didžiausia Rytų ir Vidurio Europoje draudimo grupė PZU sukūrė socialinį švietėjišką saugaus eismo projektą „Saugaus kelio parkas“. Tai pirmas šiame regione tokio masto interaktyvus kompleksas, kuriame veikia daug įrenginių ir priemonių, skirtų patirti, kas įvyksta tuomet, kai nesilaikoma kelių eismo taisyklių ir patenkama į eismo įvykius. „Saugaus kelio parkas“ įsikurs 1200 kv. m. plote.

Šio saugaus eismo projekto partnere tapo Lietuvos kelių policijos tarnyba. Renginiuose dalyvaus kelių policijos pareigūnai, kurie bendraus su lankytojais, pasakos apie saugų eismą. Visi norintys galės apžiūrėti policijos automobilį, motociklą, pareigūnų naudojamą įrangą.

Saugaus kelio parke veiks 5D kinas, kur penkiais pojūčiais bus galima saugiai pajusti, kas įvyksta eismo įvykio metu. Parko lankytojai galės patirti saugos diržų efektyvumą besiverčiančiame automobilyje, patikrinti savo reakciją specialiu šviesų įrenginiu, dalyvauti žaidimuose. Vaikams bus įrengta atskira pramogų salelė.

Parkas savo kelionę po Europą pradeda nuo Kauno – čia „Saugaus kelio parkas“ bus įrengtas Nemuno saloje ir lauks kauniečių š. m. birželio 22–23 dienomis. Klaipėdoje šį parką bus galima aplankyti prie PPC „Akropolis“ liepos 6–7 d., o Vilniuje, Rotušės aikštėje – liepos 13–14 d. Parkas šeštadieniais veiks 12–20 val., sekmadieniais – 11–16 val. Apsilankymai nemokami.

UAB DK „PZU Lietuva“,

Į Lietuvą atvykęs Europos Komisijos (EK) atstovas domėjosi, kaip vyksta projektas, turintis sujungti Vakarų Europą ir Baltijos šalis, tebenaudojančias sovietinį geležinkelį. Briuselio pareigūnas pareiškė, kad kai kurie Lietuvos siūlymai projektą tik lėtina. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas sako, kad reikia sulaukti projekte dalyvaujančių šalių sprendimo, o tik po to komentuoti.
 
Po trylika valandų trukusios kelionės iš Berlyno per Šeštokus į Kauną atvykęs Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas sako esąs nusivylęs Lietuvos požiūriu į „Rail Balticos“ projektą. Susisiekimo ministerija neseniai pasiūlė projekte „Rail Baltica 2“ dalyvaujančioms šalims – Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Suomijai – nekurti bendros įmonės projektui įgyvendinti, o įsteigti specialią grupę, kuri nuspręstų ir būtų atsakinga už jo įgyvendinimą.
 
Taip esą būtų sutaupyta laiko ir lėšų.
 
„Liūdina, kad Lietuva, kuri pirmavo plėtojant šį projektą, dabar, panašu, mažiau juo domisi. Klausiu, kodėl. Gal dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai“, turintys komercinių siekių, suprato, koks yra šis projektas? Gal tai nesusipratimas – gal mes turėjome paaiškinti daug paprasčiau“, – komentavo Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas Jamesas Pondas.
 
Pasak jo, kitą savaitę susitikime Suomijoje bus ieškoma kompromiso.
 
Projekto „Rail Baltica“ direkcijos vadovas sako, Europos Komisijos atstovas turėtų sulaukti valstybių sprendimų, o tik po to komentuoti.
 
„Šiandien nagrinėjame visus pliusus ir minusus. Bus paruoštos atitinkamos rekomendacijos Vyriausybei, tada bus galima diskutuoti, o daryti tokį spaudimą dabar, manau, yra mažų mažiausiai nekorektiška“, – pabrėžė projekto „Rail Baltica“ direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.
 
Pasak projekto „Rail Baltica“ vadovo, Lietuva, palyginti su latviais ir estais, yra daugiausiai pažengusi tiesdama europinę vėžę: neseniai pradėta ruožo nuo Lenkijos sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcija, po dviejų metų vežė esą pasieks Kauną.
 
Šią savaitę „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė tris daugiau kaip 0,5 mlrd. litų vertės sutartis dėl europinės vėžės tiesimo darbų. Tačiau Europos Komisijos atstovas sako, jei speciali bendrovė, vadinama „Rail Baltica 2“, nebus įkurta iki rudens, tikėtina bus prarasta kelių milijardų eurų parama iš Europos Sąjungos fondų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Rusijos keliai jau senai yra apipinti legendomis. Vieni kalba, kad ten ir tankai nepravažiuotų, kiti ten siunčia savo vilkikus ir sėkmingai vežioja krovinius tarp rytų ir vakarų. Tiesa, net ir jie, ko gero, nėra itin patenkinti Rusijos kelių būkle. Dar labiau ja nepatenkinti patys rusai, kurie prastais keliais zuja kiekvieną dieną.
 
Paklausus eilinių rusų, kodėl pas juos tokie prasti keliai, išgirstume begalę skirtingų versijų: valdžia vagia keliams skirtus pinigus, kelininkai nemoka dirbti, prastos technologijos, blogas klimatas. Ekspertai šias visas versijas, ko gero, daugiau ar mažiau patvirtintų, bet yra dar ir kitos problemos, su kuriomis Rusijoje žadama kovoti, ir kurios, ekspertų nuomone, ir yra pačios svarbiausios.
 
Viršsvoris
 
Ir žmogaus ir transporto gyvenime viršsvoris gali turėti neigiamų pasekmių. Įvairiais duomenimis, Rusijoje nuo 30 iki 40 proc. sunkvežimių važiuoja viršydami leistiną maksimalią masę. Tokie dideli viršsvorį turinčių transporto priemonių srautai, be jokių abejonių, gadina kelius.
 
Šiuo metu nei krovinio siuntėjas nei gavėjas nesuka sau galvos dėl per sunkių krovinių. To rezultatas – numatytą teisės aktais kokybę atitinka tik 42 proc. Rusijos kelių.
 
Atrodytų, kad norint kontroliuoti viršsvorį turinčias transporto priemones užtenka jas nuolatos sverti kelyje, tačiau viskas nėra taip paprasta kaip atrodo. Stacionarius svėrimo postus vienu metu prižiūri ir kontroliuoja net trys valstybinės institucijos. Kelininkai (ROSAVTODOR) prižiūri svėrimo punktų techninę būklę, transporto kontrolės ir priežiūros inspekcija (ROSTRANSNADZOR) sveria sunkvežimius, o saugaus kelių transporto inspekcija (GIBDD) išrašinėja baudas.
 
Akivaizdu, kad darbas tokiomis sąlygomis negali vykti sklandžiai ir norint aktyviau kovoti su viršsvorį turinčiomis transporto priemonėmis, ateityje būtų logiška visas šias tris funkcijas pavesti vienai organizacijai.
 
Tiesa, transporto kontrolės ir priežiūros inspekcija nemiega ir pasitelkia vakarų patirtį. Šiuo metu jie kuria du projektus, pagal kuriuos bus galima fotografuoti per sunkius krovinius vežančias transporto priemones. Specialūs davikliai keliuose nustatys transporto priemonės masę ir jei ji bus viršyta, pažeidėjas bus nufotografuotas ir bauda jam ateis paštu.
 
Kodėl gi viršsvoris toks svarbus Rusijos keliams?
 
Panagrinėję Rusijos kelių sudėtį ir atsparumą įvairiems svoriams, galime iš karto suprasti, kad keliai čia „plastmasiniai“. Rusijoje yra 50,7 tūkst. magistralinių kelių. Tik trečdalis magistralių pritaikytos 10 t. vienos ašies apkrovai. 11,5 t. ašies apkrovą atlaiko mažiau nei dešimtadalis magistralinių kelių.
 
Vis garsiau kalbama apie tai, kad 6-8 t. apkrovą vienai ašiai atlaikantys keliai turi būti pamiršti. Atliekant kelių rekonstrukcijas ar tiesiant naujus šie privalo būti pritaikyti šiuolaikinėms apkrovoms.
 
Rusijos kelininkai per metus visiškai sutvarko ir atnaujina 9 tūkst. km. kelių. Jei ir toliau tempai nesikeis, bus tinkamas finansavimas bei svarbiausia – bus išspręstas viršsvorio klausimas, tuomet ateityje yra vilties Rusijoje važinėti geresniais keliais.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Įgyvendinus bendrą Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicinę programą pastatant Universalų birių žemės ūkio produktų krovos terminalą bei naujas krantines – pirsą, Klaipėdos uostas ir kompanija „Bega“ pradėjo funkcionuoti kaip visavertis birios žemės ūkio produkcijos paskirstymo centras.

Su šiuo projektu Klaipėdos uostas stoja į vieną gretą su didžiaisiais Skandinavijos, Vokietijos,  Olandijos, Belgijos uostais, kurie orientuojasi  į krovinio paskirstymo ir vadinamojo transšipmento (krovinio perkrovimas iš laivo į laivą) paslaugas.

Nauja krovos schema

Ketvirtadienį, birželio 13 d., prie  naujai pastatytų Kaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ nuomojamų krantinių – pirso - sėkmingai prisišvartavo pirmasis „Panamax“ tipo laivas - 225 m ilgio sausakrūvis „Medi Kobe“, atgabenęs per 50.000 tonų birios žemės ūkio produkcijos. Iš kitos pirso pusės netrukus buvo pastatytas nedidelis 7 tūkst. t talpos laivas, į kurį minėta žemės ūkio produkcija tiesiogiai perkraunama iš „Medi Kobe“.

Iš viso tokių mažesnių laivų (3000-7000 t talpos), į kuriuos krovinys bus perkraunamas iš „Panamax“ tipo laivo, bus šeši. Jais po Rytų Baltijos uostus bus išskirstyta apie pusė iš Pietų Amerikos atgabentos žemės ūkio produkcijos. Likusi dalis bus sukaupta naujai pastatytame sandėlyje, o vėliau išgabenta geležinkelio vagonais.

Beje, krova iš laivo į laivą ir iš laivo į sandėlį vyksta vienu metu. Tam ant pirso pastatyti 2 mobilieji uostiniai kranai. Tokiu būdu pasiekiami maksimalūs krovos našumai, leidžiantys konkuruoti su minėtais Vakarų Europos uostais, kurie turi didelę patirtį dirbant pagal tokias schemas.

Didelė ekonominė nauda

Pasak Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, galimybės pradėti panaudoti visus naujosios uostinės infrastruktūros ir kompanijos terminalo pajėgumus bei funkcinius pranašumus jau kurį laiką laukė ne tik uostininkai, bet ir krovinių siuntėjai bei gavėjai. Tiesa, ateityje dar laukia infrastruktūros gerinimo darbai rekonstruojant šalia pirso esančias krantines ir išgilinant prie jų akvatoriją.

Šiuo metu dėl gylio apribojimų laivas „Medi Kobe“, kurio dedveitas – beveik 76 tūkst. t,  aplaukė pakrautas apie 70 proc. Pasiekus reikiamus gylius, „Panamax“ tipo laivai atplauktų pilnai pakrauti ir tai leistų efektyviau išnaudoti turimus krovos pajėgumus.

Įgyvendinant šį projektą, investicijų į uosto infrastruktūros gerinimą atsipirkimą – labai realus ir greitas, todėl, kad atplaukiantis vienas didelio tonažo laivas pritraukia po 6-10 mažesnių laivų, kuriais išskirstomas atplukdytas krovinys. Tai ženkliai augina valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamas iš uosto rinkliavų. Naudą pajus ir AB “Lietuvos geležinkeliai”, kurių paslaugų prireiks į NVS šalis išgabenant likusią krovinio dalį.

Pravertė profesionalumas ir kompetencija 

Pirmojo “Panamax” tipo laivo atvedimui ir švartavimui prie naujojo pirso vadovavo uosto vyr. Locmanas Rimvydas Eitutis, šį procesą kuravo Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.

A. Kuzmarskio teigimu, Klaipėdos uosto kapitono tarnybos ir locmanų profesionalumas, kompetencija bei Klaipėdos uosto direkcijos atlikti uosto gilinimo darbai sudaro galimybes Klaipėdos uoste priimti vis didesnius ir įvairesnius laivus bei kartu didina Lietuvos uosto konkurencingumą. 

Padarytos bendros investicijos į birių krovinių paskirstymo centrą siekia per 130 mln. Lt, iš jų 52 mln. Lt – Uosto direkcijos investicijos į pirso statybą, per 80 mln. į Žemės ūkio produktų terminalo statybą, krovos techniką ir technologijas investavo kompanija “Bega”.

UAB KJKK „Bega“

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmojoje metinėje tarptautinėje verslo konferencijoje  „ABC: Ukraine & Partners” Kijeve šiandien, birželio 14 d.,  skaitys pranešimą apie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus.

„Pirmininkavimo metu Lietuva didžiausią dėmesį skirs patikimos, stiprėjančios ir atviros Europos ekonomikos klausimams, – sako ministras R. Sinkevičius. – Lietuva sieks stipresnės Europos Sąjungos bendrosios ir išorės rinkos, neatsiejamos nuo Europos plėtros politikos, taip įtvirtindama pasitikėjimą Europos Sąjungos ekonomika.“

Ministro įsitikinimu, ši Ukrainos Vyriausybės inicijuota konferencija praplės tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo galimybes, padės pritraukti naujų investicijų. R. Sinkevičius pabrėžė ypač vertinantis galimybę konferencijoje pasidalinti mintimis apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, kurių didžiąją dalį sudarys ekonomikos klausimai.

„Europos plėtros ir konkurencingumo didinimui labai svarbi energetinė ir transporto infrastruktūros plėtra, inovacijų skatinimas. Lietuvos prioritetinė užduotis – siekti kuo glaudesnio Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimo su Rytų partneriais. Šia tarpusavio integracijos kryptimi Lietuva ir pasirengusi dirbti“, – teigė susisiekimo ministras.

Šių metų lapkričio mėnesį Lietuvoje vyks Rytų partnerytės forumas, kurio tikslas – ES ir Ukrainos ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo stiprinimas. 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) pradėta Europos Sąjungos lėšomis finansuojama naujos priešgaisrinės gelbėjimo stoties statyba. Šiuos darbus oro uoste atliks konkursą laimėjusios, pagal jungtinę veiklos sutartį dirbančios bendrovės „Irdaiva“ ir „Conresta“.

Statybos darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Irdaiva“ ir „Conresta“ oro uoste jau pradėjo pasiruošimą šioms statyboms. Garažo rekonstrukcija į naują priešgaisrinę gelbėjimo stotį truks 12 mėnesių.

Dabartinė oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis buvo pastatyta 9-ojo dešimtmečio pradžioje skrydžių saugai senajame kilimo ir tūpimo take užtikrinti, kuris šiuo metu nebenaudojamas.

„Oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis stovi per arti dabartinio kilimo ir tūpimo tako ir yra kritinė kliūtis orlaiviams. Per šitiek metų šis pastatas tapo energiškai neefektyvus ir jo įrengimas yra morališkai pasenęs. Be to, dabartinės priešgaisrinės gelbėjimo stoties vietoje numatytas riedėjimo tako pratęsimas“, - apie sprendimą oro uoste įrengti naują priešgaisrinio gelbėjimo stotį kalba TVOU Infrastruktūros departamento direktorius Darius Okunevičius.

Anot D. Okunevičiaus, naujoji oro uosto priešgaisrinė gelbėjimo stotis bus statoma netoli dabartinės, tik atokiau nuo kilimo ir tūpimo tako. Pastačius naująją stotį, senoji bus nugriauta.

Šio projekto vertė – 7,894 mln. Lt be PVM ir jis yra finansuojamas ES fondų, valstybės biudžeto ir įmonės lėšomis.

TVOU dirba 4 ugniagesių pamainos po 7-9 žmones. Oro uoste užtikrinamas 7-os kategorijos iš 10-ies priešgaisrinės apsaugos lygis.

ES fondų lėšomis šiemet oro uoste bus įgyvendinamas dar vienas projektas - rugsėjo gale bus pasirašyta sutartis dėl oro uosto perimetro tvoros rekonstrukcijos. Šiuos darbus numatyta baigti 2014 m. gale. ES fondų, valstybės biudžeto ir oro uosto lėšomis įgyvendinamo projekto vertė - 14,46 mln. Lt su PVM.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

Kaimyninėse valstybėse smarkiai sumažėjus krovinių srautams AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinius gabeno stabiliai. Per penkis šių metų mėnesius bendrovė pervežė daugiau nei 19,7 mln. tonų krovinių, arba 1,1 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2012 metais. Vietinių krovinių pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 28,5 proc., vežta 6,04 mln. tonų.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus Stasio Gudvalio, laikotarpis nuo sausio iki balandžio kaimyninėms šalims nebuvo lengvas – Baltarusijos geležinkelių administracijos vežimai krito apie 14,5 proc., Rusijos – apie 3 proc., Latvijos ir Estijos – maždaug 11 proc., o Ukrainos bei Kazachstano geležinkelių atitinkamai 9 ir 14 proc.

„Dedame visas pastangas siekdami išsaugoti krovinių srautus. Aktyviai dirbame su naujais konteinerinių traukinių projektais, turime realių planų kaip pritraukti papildomus krovinių srautus bendradarbiaudami su Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos ir Švedijos geležinkeliais. Metų pradžioje prasidėjusį krovinių kritimą stabilizavome sėkmingai dirbdami su vietiniais klientais, tačiau šiuo metu mažėjantys tarptautiniai pervežimai kelia nerimą ir, matyt, vis dėlto atsilieps planuotoms bendrovės pajamoms“, - teigė S. Gudvalis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

ABIPA duomenimis, nuo kovo mėnėsio pradėjusios kristi jūrinio pervežimo kainos šiuo metu beveik pasiekė maksimalias žemumas, tačiau matomai tokiomis ir pasilikti joms bus ganėtinai sudėtinga: jūrinės linijos Maersk, CMA ir EMC jau išplatino pranešimus, apie planuojamą kainų augimą nuo liepos mėnėsio pradžios.

„Realių kainos mažėjimo priežasčių reiktų ieškoti sumenkusiame vartojime – Europoje nuolat vyksta streikai, aukštas nedarbo lygis ir bendrojo vidaus produkto (BVP) gyventojui mažėjimo tendencijos, neatsveria augančios paklausos Rusijoje“ – susidariusią rinkos situaciją komentuoja Jūrinių ir Oro krovinių pervežimo skyriaus vadovas Sergej Mamajev.

Europos komisija taip pat fiksuoja BVP kritimą 0,1 proc. ES ir 0,4 proc. euro zonoje. Negatyvios nuotaikos eurozonoje paveikia ir jūrinio transportavimo rinką. Didžiosios jūrinės kompanijos yra linkusios keisti kainų politiką – Maersk planuoja nuo liepos mėnėsio dėl patiriamų nuostolių koreguoti įkainius, bei ir tai sieja su Tripple E laivu – pradedamas naudoti didžiausias pasaulyje transportinis laivas mažins konteinerių vieneto gabenimo – transportavimo savikainą. Tačiau ABIPA specialistai pabrėžia – antrąjį metų pusmetį  visuomet rinka atgyja, nes visas pasaulis pradeda ruoštis kalėdinei prekybai.

„Jūrinių pervežimų rinkoje susiklosčiusi tendencija, antrą metų pusmetį fiksuojamas krovinių augimas, nes realiai nuo rugpjūčio mėnesio prasideda pasirengimas kalėdiniam periodui“ – sako S. Mamajev.

JSC «Abipa Logistics»

Europos Komisijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Vilkul neseniai pareiškė, kad reikia sukurti priemones, kurios užtikrintų Ukrainos kelių paviršių priežiūros sistemą. Tam tikslui pasiekti, Ukrainoje pradėta diegti nauja automatinės transporto priemonių kontrolės sistema.
 
A. Vilkul  teigimu, pirmiausiai Ukrainoje reikia įgyvendinti  Europoje veikiančią krovininių automobilių svorio kontrolės sistemą, pagal kurią būtų privaloma rinkliava už sunkvežimius, kurių ašies apkrova būtų 11,5 tonos. Surinktos lėšos būtų naudojamos Ukrainos kelių priežiūrai. Anot jo, taip pat būtina didinti baudas, sunkiasvoriams automobiliams, kurių masė viršija reikalavimus.
 
Ukrainoje jau pradėta įrenginėti nauja kontrolės sistema. Automatinė duomenų fiksavimo sistema komplektuojama su kvarco jutiklių svarstyklėmis ir skaitmeniniais fotoaparatais, leis nustatyti važiuojančio automobilio greitį, transporto priemonės duomenis, jos masę, kelionės datą ir laiką.
 
Sistemos davikliai (sensoriai) klojami kelio paviršiuje yra sujungti kabeliu prie centrinio bloko, į kurį siunčiama  visa informacija. Per ateinančius metus Urkainoje planuojama įsteigti 60 automatinės kontrolės taškų.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta daugiau nei 1,9 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
„Vykdoma keleivių lojalumo programa, taikomos nuolaidos bei organizuojamos akcijos džiugina rezultatais – žmonės vis dažniau keliauja traukiniais. Stengsimės dar labiau tobulinti teikiamas paslaugas bei tikimės, kad keleivių srautai ir toliau augs“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas.

Gegužės mėnesį Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 422 tūkst. keleivių, arba 4,7 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m.

Gegužę maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia keliavo daugiau nei 109 tūkst. keleivių, arba 6,1 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius skaičius išliko stabilus, palyginamuoju laikotarpiu augimas nesiekė 1 proc. – vežta beveik 41 tūkst. keleivių.

5,5 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia skaičius – vežta beveik 30 tūkst. keleivių. Maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius palyginamuoju laikotarpiu pervežti 37 tūkst. keleivių, arba net 6,8 proc. daugiau. Daugiau nei 50 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius skaičius – vežta beveik 10 tūkst. keleivių.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Gegužę tarp dviejų sostinių keliavo daugiau nei 26 tūkst. keleivių, arba 19 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Strateginė Baltijos jūros uostų padėtis bei atrasti saviti jūrinių uostų krovinių ekspedijavimo sprendimai, leidžia sąlyginai mažame pakrantės ruože išlaikyti klientų dėmesį. Mūsų įmonės specializacija ir pagrindinis tikslas, klientui padėti išsirinkti jam tinkamiausią tiekimo grandinę kuri apima ir maršruto bei jūrinio uosto parinkimą. Nuo 2007 m. pradėję gabenti jūrinius krovinius į Rusiją ir kitas NVS šalis, pradėję bendradarbiauti su Baltijos jūros regiono jūriniais uostais, išmanome jūrinių krovinių gabenimo rinką.

Vienu iš aktualiausių momentų jūrinių krovinių gabenimo versle – laikas, suteikiamas nemokamai naudotis konteineriu, laivui atvykus į paskirties uostą bei jį saugoti uosto teritorijoje. Ilgesnis nemokamas saugojimas uoste yra naudingas klientams, kurie už produkciją atsiskaito konteineriui atvykus į paskirties uostą, kadangi sumokėjus už prekes prieš pat atvykimą, siuntėjas galės atlikti krovinio perleidimo gavėjui patvirtinimo procedūras laiku ir išvengti papildomų kaštų. Ilgesnis nemokamas laikas skirtas naudojimuisi konteineriu taip pat yra itin svarbus, kai krovinys pristatomas toli nuo jūros uosto esančiam klientui, todėl dauguma jūrų uostų terminalų, bei juose dirbančių jūrinių linijų turi savo sprendimus tenkinančius šiuos klientų poreikius. 

Ekspeditoriui ir jo klientui transportavimas per Rusijos jūrinius uostus kuo toliau tuo labiau tampa kantrybės išbandymu. Pirmiausia  - Rusijos Federacijos teisiniai reikalavimai muitinimo procedūras atlikti iš karto jūriniame uoste. Ateityje planuojama, kad visi kroviniai bus išmuitinami pasienio postuose, todėl jau šiuo metu yra taikomi apribojimai tranzitu vežti prekes į kitus muitinės postus ir muitinti jas ten, nebent tam būtų svari priežastis. Vidaus tranzito procedūra  vežant krovinius iš vieno muitinės posto į kitą gali būti atlikta tik vežant prekes vežėjui, turinčiam muitinės pervežėjo  statusą, o tai pabrangina pristatymą nuo 1,5 karto.

Neplanuoti ir planuoti patikrinimai.  Vežant prekes iš užsienio, muitinės sistema, deklaruojant prekes, atsitiktiniu būdu išrenka keletą prekių savininkų, kurių prekės turi būti patikrinamos. Gabenant prekes pirmą kartą, jos bus tikrinamos privalomąja tvarka. Taip pat kartais yra vykdomos „akcijos“, kai tam tikros rūšies prekės yra tikrinamos dažniau nei įprastai. Patikrinimų metu itin skrupulingai tikrinamas krovinio svoris, bei jo atitikimas deklaruojamam dokumentuose, priešingu atveju gali būti laikoma, kad bandoma įvežti daugiau krovinio, o tai reiškia baudas ir būsimų krovinių patikrinimus.

Apkrova. Rusijos uostai yra užkrauti labiau nei kiti uostai regione, todėl prekių patikrinimas paprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų. Jeigu aptinkami neatitikimai dokumentuose, jų taisymas gali užtrukti iki kelių savaičių (priklausomai nuo jų mąsto).  Negelbėja ir nemokamas 5 d. prekių saugojimas.

Atsižvelgiant į šias papildomų kaštų ir laiko sąnaudų reikalaujančias sąlygas ekspeditoriai paprastai klientams siūlo gretimus Sankt Peterburgui Talino (Estija), Kotkos (Suomija), Rygos (Latvija), Klaipėdos (Lietuva) jūrinius uostus. Baltijos uostuose galima pasverti krovinį prieš įvežant į NVS šalis, tad visuomet aišku, kad svoris atitinka deklaruojamą dokumentuose. Produkciją, kuri paprastai yra ilgą laiką sandėliuojama prieš ją realizuojant, galima sandėliuoti kaimyninėse valstybėse, kadangi tai yra arti pasienio (pristatymas mažos partijos gali trukti nuo 3 iki 7 dienų priklausomai nuo krovinio skubumo ir jo dydžio). Sandėliavimas kaimyninėse šalyse yra apie du kartus pigesnis, tuo pačiu metu įmonės gali pagerinti savo piniginius srautus, nes joms nereikia mokėti mokesčių už prekes valstybei kol prekė nėra reikalinga galutiniam vartotojui.

JSC «Abipa Logistics»

M.I.F.F.A. asociacijos konferencijoje pristatytos jūrinių pervežimų rinkos naujienos

Kasmetiniame tarptautinio ekspeditorių tinklo M.I.F.F.A. susitikime, Barselonos uosto Strategijos vadovas Jordi Torrent ir Maersk linijos atstovas Jose Maria Piccazo pristatė jūrinio transporto naujienas. Jų manymu 2013 m. jūrinio transporto rinka bus pažymėta strateginių pokyčių ženklu.

„Maersk linijai atstovaujantis  J. M. Piccazo konferencijoje pristatė koncerno poziciją jūrinių krovinių transportavimo rinkos atžvilgiu. Jo teigimu, jūrinių pervežimų rinka  yra ligota, mažėjanti krovinių pasiūla neatsveria paskutiniais metais išaugusios laivų pasiūlos. Ignoruojančios šiuos faktus linijos gali tikėtis pelnų smukimo ir nuostolių metų gale“ – sakė pasaulinio tinklo plėtros projektų vadovas Tomas Brasiūnas.

Kaip jau anksčiau pranešė ABIPA atliktoje jūrinių pervežimų kainų analizėje, fiksuojama  šių metų tendencija – kainų kritimas, kuri dar labiau skatina ekspeditorius konkuruojant mažinti pervežimų kainas, taip siekiant pritraukti kuo didesnius krovinių srautus.

Jūrinių pervežimų rinkos subalansavimas reikštų pasiūlos, tai yra transportinių jūrinių laivų kiekio mažinimą. Tai galima pasiekti keliais būdais – didinant laivo tonažą ir atitinkamai surenkant didesnį krovinių kiekį, arba konsoliduojant krovinius, kaip pavyzdžiui kelių kompanijų kooperavimasis į bendras verslo grupes.

„Maersk linijos pozicija – mažinti turimų laivų kiekį ir didinti krovinių per laivą skaičių, atsispindi netrukus pradėsiančiu eksploatuoti Triple –E. Šis laivas laikomas didžiausiu jūriniu kroviniuniu laivu“ – sakė T. Brasiūnas.

JSC «Abipa Logistics»

Rygoje pasibaigusiame „Rail Baltica“ specialios darbo grupės posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas, aptartas Lietuvos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus siūlymas greičiau ir efektyviau įgyvendinti projektą.

Lietuva projekte dalyvaujančioms šalims – Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Suomijai – pasiūlė įsteigti penkių šalių Europos ekonominių interesų grupę (EEIG), atsakingą už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą: už parengiamųjų darbų koordinavimą ir administravimą, paraiškos parengimą ES finansavimui gauti, įgyvendinimo planų rengimą, krovinių ir keleivių srautų pritraukimą.
Pasak Lietuvos atstovų, iki šiol svarstomas bendros įmonės steigimo modelis neatitinka keliamų lūkesčių, todėl siūloma sukurti EEIG. Tokiu principu veikiantys modeliai pastaruoju metu Europos Sąjungos (ES) šalyse dažnai ir efektyviai naudojami tarptautiniams geležinkelių koridoriams valdyti.

„Pasirinkus šią teisinę formą bus galima labiau paspartinti projekto įgyvendinimą ir sutaupyti nemažai „Rail Baltica“ dalyvaujančių valstybių lėšų. Taip pat galėsime laiku pateikti paraišką ES paramai gauti“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius ir pridūrė, kad tarp valstybių sutartus projekto parengiamuosius darbus Lietuva šiuo metu atlieka netgi aplenkdama LR Vyriausybės patvirtintą grafiką.

Išklausiusios pateiktus argumentus projekte „Rail Baltica“ dalyvaujančios šalys iš esmės pasveikino Lietuvos iniciatyvą, akcentuodamos idėjos teikiamą naudą. Dėl Lietuvos siūlomo „Rail Baltica“ efektyvaus įgyvendinimo modelio šalys turėtų apsispręsti artimiausiu metu.

„Rail Baltica“ – europinio standarto geležinkelio linija, kurios projektuojamas greitis – 240 km/h, sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija