Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, liepos 25 d., susitikęs su projekto „Rail Baltica“ koordinatoriumi Europoje Pavelu Telička, sutarė dėl projekto „Rail Baltica 2“ įgyvendinimo būdo – bendros trijų Baltijos šalių įmonės steigimo.  

„Įgyvendinant tokio dydžio strateginės reikšmės projektą labai svarbu kelti aktualius klausimus, bandyti rasti geriausią būdą ir siekti racionaliausio ekonominio sprendimo. Džiaugiuosi, kad  nuomonės, jog Lietuvos geležinkelių infrastruktūra liktų valstybės nuosavybe, o įsteigta įmonė turėtų atlikti visus su projekto įgyvendinimu susijusius darbus ir būtų už tai atsakinga, sutampa“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

„Rail Baltica“ geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Įgyvendinus projektą „Rail Baltica 2“, nauja europinė geležinkelio vėžė eitų nuo Kauno iki Talino. 

Ministras išsakė pageidavimą, kad moderni europinė vėžė galėtų neaplenkti Vilniaus ir Lietuvai strategiškai labai svarbaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto. R. Sinkevičius taip pat išsakė savo nuogąstavimus dėl Lenkijos geležinkelių techninės būklės, galinčios tapti rimta kliūtimi sėkmingam projekto įgyvendinimui.  

Susitikimo metu susisiekimo ministrui P. Telička padėkojo už sugebėjimą derybų dėl projekto įgyvendinimo metu išvengti labai sudėtingų situacijų ir pažadėjo Europos Komisija priežiūrą  dėl Lenkijos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo. Projekto „Rail Baltica“ koordinatorius Europoje pritarė minčiai, kad „Rail Baltica“ geležinkelis galėtų jungti Lietuvos sostinę ir šalies uostamiestį.

„Rail Baltica“ projektas Vyriausybės nutarimu pripažintas svarbiu ekonominiu, o Seimo nutarimu – ypatingos valstybinės svarbos projektu. „Rail Baltica“ projektas yra prioritetinis transporto infrastruktūros projektas ir Europos Sąjungos mastu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Susumavus 2013 m. I pusmečio rezultatus, Uosto direkcijos investicijos į uostą sudarė 233,612 mln. litų – ši suma ne tik rekordinė, palyginti su kitų metų pusmečiais, bet viršija ir metinius investicijų rodiklius. Iki šiol didžiausios METŲ investicijos buvo įgyvendintos 2008-aisiais ir siekė 166 mln. litų.

Faktiškai atliktos investicijos per pastaruosius 5 metus (be PVM):
2008 m. – 166,011 mln. Lt;
2009 m. – 64,011 mln. Lt;
2010 m. – 70,055 mln. Lt;
2011 m. – 123,824 mln. Lt;
2012 m. – 108,227 mln. Lt;
2013 m. – 328,027 mln. Lt (planuojamos) – iš jų 233,612 mln. Lt jau investuota per I pusmetį.

2013–2015 m. laikotarpiu planuojama investuoti 467 mln. Lt be PVM. Daugiau kaip du kartus didesnes sumas kiekvienais metais uosto plėtrai skiria ir privačios uosto kompanijos. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais ir siuntėjais bei konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sinerginę ir efektyvią uosto plėtrą.

Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, sudaro daugiau kaip 160 mln. litų per metus. Visas Uosto direkcijos uždirbtas pelnas, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos, sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akvatorijai gilinti, uosto saugumo priemonėms diegti, Uosto direkcijos veiklai užtikrinti.

Uostas nuolat investuoja į miesto bei jo gyventojų gerovę kasmet skirdamas 5–8 mln. litų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti bei socialiniams projektams finansuoti.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad investuodama Uosto direkcija privalo atsižvelgti ir įvertinti, kad pasirinktos priemonės didintų veiklos efektyvumą, užtikrintų didžiausią naudą valstybės ekonomikai, visuomenei ir Uosto direkcijai bei sudarytų sąlygas sėkmingai transporto verslo sektoriaus veiklai ir plėtrai, t. y., kad augtų verslas, kuris ne tik kurtų naujas darbo vietas, bet ir, mokėdamas mokesčius, su kaupu grąžintų valstybės investuotas lėšas. „Ernst & Young“ duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų. Įvertinus 2011 m. krovos rezultatą, galima teigti, kad dėl Uosto direkcijos statomų uosto infrastruktūros objektų krovai išaugus valstybės biudžetas per įvairius mokesčius pasipildė 411 mln. litų“, – teigė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, liepos 26 d., Klaipėdos Jūros šventėje  pagerbs iškiliausius jūrinės bendruomenės atstovus, už ilgametį, nepriekaištingą ir pasiaukojamą darbą, įteikdamas jiems Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklą.

„Šie žmonės yra Lietuvos jūrinės bendruomenės „aukso fondas“.  Tai garbūs kapitonai ir laivų statytojai, inžinieriai ir technologai, remontininkai ir vadybininkai, įmonių vadovai ir diplomatai, kurie šalis skiriančią Baltiją paverčia šalis jungiančia jūra. Jų dėka Lietuva gali didžiuotis esanti jūrinė valstybė“, – sako ministras R. Sinkevičius.

Siekdamas pagerinti jūrininkų darbo ir gyvenimo jūroje sąlygas, užtikrinti visas jūrininkų socialines garantijas ir pasirūpinti tinkama pagalba laivų įguloms ekstremalių situacijų metu, ministras R. Sinkevičius inicijuoja teisės aktus, kuriuos skubos tvarka rengia Susisiekimo ministerija.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos ekonomikos ir socialinės aplinkos strateginis objektas. Klaipėdos uostas yra Lietuvos svarbiausias transporto centras, sujungiantis transporto arterijas iš Rytų ir Vakarų, didžiausias šalyje darbdavys. Uoste ir su jo veikla susijusiose įmonėse sukurta 27 tūkst. darbo vietų. Dar 180 tūkst. darbo vietų – jūrų industrijoje.

Susisiekimo ministerijos tradicija teikti Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklą labiausiai nusipelniusiems šalies jūrinių bendrovių atstovams Klaipėdos Jūros šventės metu tęsiama nuo 2003 m. Šiuo metu jau yra 122 šio garbės ženklo kavalieriai. Šiemet bus įteikta 15 apdovanojimų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

A.Kondrusevičius Maskvoje aptarė galimus pasikeitimus vežėjų verslui

Šios savaitės pradžioje, liepos 22-23 d. Maskvoje viešėjęs Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičus su Rusijos Federalinės muitinės tarnybos pareigūnais, muitinės tarpininkų ir draudimo bendrovių atstovais aptarė vežėjams itin aktualų  klausimą dėl Rusijos muitinės ketinimų nuo šių metų rugpjūčio 14 d. keisti tarptautinio gabenimo sąlygas šioje šalyje. Nauju Rusijos Federalinės muitinės tarnybos vadovo potvarkiu prekėms, gabenamoms į Rusiją arba tranzitu per Rusiją, papildomai prie pateiktos TIR knygelės turėtų būti  taikomas reikalavimas pateikti nacionalinę garantiją (palyda, užstatas, laidavimas). Toks reikalavimas gerokai pabrangintų vežėjų paslaugas.

Vyksta derybos

Susitikimuose diskutuota ir aiškintasi kaip šis potvarkis bus įgyvendinamas, kaip papildomas garantijas užtikrintų Rusijos draudikai, kaip darbuotųsi muitinės tarpininkai.  Visos pastangos dedamos tam, kad šis nepalankus sprendimas būtų panaikintas. Šiuo metu vyksta Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU atstovų derybos su Rusijos atsakingomis žinybomis dėl šio potvarkio atšaukimo.

Lietuva savo ruožtu jau kreipėsi į atsakingas Rusijos žinybas, dėl žalingo tarptautinei prekybai sprendimo. Asociacija „Linava“ prašė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos muitinės ir Užsienio reikalų ministerijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacija raštu informuoti įvairias valstybės ir verslo institucijas, apie šį klausimą ir išdėstyti Lietuvos susirūpinimą. "Mūsų institucijos operatyviai reagavo, nes kalbama apie tai, kad gali visiškai sutrikti tarptautinė prekyba su Rusija. Tai būtų smūgis Lietuvos ir Rusijos verlui, eksportuotojams", - sakė A.Kondrusevičius.

Anot jo, kitą savaitę vyks Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos ir Latvijos vežėjų asociacijų prezidentų susitikimas, kuriame bus priimti sprendimai dėl bendrų šalių derybinių pozicijų.

Šiuos aspektus A.Kondrusevičius šiandien, liepos 24 d. aptarė su Rusijos prekybos atstovybės Lietuvoje atašė Igoriu Lysovu. Pažymėta, jog Rusijos muitinės priimti sprendimai trikdys dvišalę prekybą ir šalims atneš didelių nuostolių

Prieštarauja tarptautiniams susitarimams

Anot A. Kondrusevičiaus, toks Rusijos muitinės reikalavimas tiesiogiai prieštarauja TIR Konvencijos 4-ajam straipsniui, kuriame sakoma, kad kroviniai, gabenami pagal TIR procedūrą, šalių pasienio muitinėse nėra apmokestinami importo ir eksporto muitais ir mokesčiais arba užstatu. Be to Muitų Sąjungos Muitinės kodekso 217 straipsnio 2 punkte yra nustatyta, kad muitinės tarnyba nereikalauja pateikti muitų ir mokesčių mokėjimo garantijos, jeigu tai nustatyta tarptautiniuose susitarimuose.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“

Keleivių vežimas geležinkeliais yra nuostolingas visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Pirmiausia keleivių vežimas geležinkeliais turėtų būti traktuojama kaip socialinė paslauga, kurią AB „Lietuvos geležinkeliai“ įpareigojo teikti Valstybė ir pati įsipareigojo kompensuoti nuostolius. Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atlikta analizė yra paviršutiniška ir neišsami, neatsižvelgta į daugelį dalykų, kurių bendrovė be valstybės institucijų pagalbos nėra pajėgi pakeisti ir kurie padėtų sumažinti savikainą bei patiriamus nuostolius:

• dalis akcizo už kurą, kurį sumoka bendrovė, grįžta automobilių keliams;
• geležinkelių ir autobusų maršrutai dubliuojasi;
• nėra sudarytos viešųjų įsipareigojimų sutarties dėl nuostolių kompensavimo, kuri leistų įsigyti naujus traukinius iš ES fondų lėšų. Eksploatacijos praktika parodė, kad naujų riedmenų savikaina tam pačiam darbui atlikti ženkliai mažesnė už senos kartos: pav., naujų dyzelinių traukinių kuro sąnaudos mažesnės apie 40 proc.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri vykdydama pervežimus, savarankiškai išlaiko jiems reikalingus kelius. Geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidas infrastruktūros mokesčio forma didina krovinių ir keleivių vežimo veiklos sąnaudas. Autokeliai išlaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. 2000-2011 metais išlaidos autokeliams tiesti, rekonstruoti, taisyti ir prižiūrėti sudarė apie 14,5 mlrd. Lt. Jei kelių vežėjai mokėtų realias kelių išlaikymo išlaidas padengiančius infrastruktūros naudojimo mokesčius, jų teikiamos paslaugos būtų daug kartų brangesnės. Pavyzdžiui, autobusų įmonei viena vinjetė vienam autobusui nepriklausomai nuo ridos kainuoja 2600 Lt metams. Jei AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijai už infrastruktūros naudojimą reikėtų mokėti ekvivalentiškas sumas, per metus ji tesudarytų 124 800 Lt, tuo tarpu geležinkelių infrastruktūros sąnaudos keleiviniams traukiniams per metus siekia apie 50 mln. Lt.

Taigi, Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro lygino skirtingų transporto rūšių savikainos ir kitus rodiklius neatsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja nelygios konkurencijos sąlygos, kurios iškraipo veiklos ekonominę logiką. Taip pat visiškai nevertino netiesioginių sąnaudų dėl avarijų, prarasto laiko transporto spūstyse ir kt. Vien nuostoliai dėl eismo įvykių Lietuvai kainuoja apie 5 proc. metinio šalies biudžeto, t.y. apie 1,3 mlrd. Lt. Tuo tarpu per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nežuvo nė vienas traukinio keleivis.

Saugumas, punktualumas, galimybė mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojimo – priežastys, dėl kurių Europos Komisijos Baltojoje knygoje nustatyti strateginiai tikslai: iki 2050 m. didžioji keleivių vežimo vidutiniais nuotoliais dalis turėtų būti vykdoma traukiniais; turi būti plėtojamas Europos greitųjų traukinių tinklas šio tinklo ilgį padidinant tris kartus; visose valstybėse narėse išlaikyti tankų geležinkelių tinklą; sujungti visus pagrindinio tinklo oro uostus su geležinkelių tinklu.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nė viena Europos Sąjungos šalis, nepaisant nuostolingumo, neatsisakė keleivinio geležinkelių transporto ir dauguma iš jų investuoja ne tik į geležinkelių infrastruktūrą, bet ir į riedmenis. ES senbuvių šalių valstybinės ar savivaldos institucijos, kaip ir dauguma naujųjų ES šalių narių (Lenkijos, Rumunijos, Estijos, Latvijos, Čekijos ir t.t.) už transportą atsakingos valdžios struktūros prisiima socialinę atsakomybę – kompensuoja vežėjams jų patirtus nuostolius dėl keleivių vežimo veiklos vykdymo nekomerciniuose, valstybei svarbiuose maršrutuose. Lenkijoje įstatymu numatyta visiškai kompensuoti šiuos nuostolius iš šalies ir savivaldos institucijų, kurios užsiima pervežimų vaivadijose organizavimu, biudžetų. Čekijoje šiuo metu veikia 5 keleivių vežėjai geležinkeliu, kurie sudaro su Transporto ministerija sutartis metams (šiuo metu rengiama ilgalaikė 10 m. trukmės sutartis) ir gauna kompensaciją, visiškai padengiančią patiriamus nuostolius. Latvijoje vykdomas valstybinis vežimo geležinkeliais paslaugų užsakymas (sutartis sudaroma su vežėju 15 arba 22,5 metų, jei vežimo veikla vykdoma naujais riedmenimis), kai nuostoliai kompensuojami pilna apimtimi. Kai kurių naujųjų ES šalių narių, ir Lietuvos taip pat, problema yra ta, kad keleivių vežimo veiklos nuostoliai dėl finansinių šių šalių problemų kompensuojami ne pilna apimtimi.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ sveikina ir palaiko iniciatyvą rūpintis Lietuvos piliečių galimybėmis keliauti pigiau, tačiau, bendrovės nuomone, „Kompetencijų centro“ atmestinai parengta ataskaita dėl keleivių vežimo geležinkeliais klaidina visuomenę.  AB „Lietuvos geležinkeliai“ mano, kad apie keleivių vežimą Lietuvoje reikia kalbėti kompleksiškai, neištraukiant vienos transporto rūšies iš konteksto, o kelti problemas ir daryti siūlymus tik atlikus išsamius tyrimus bei analizes.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Puspriekabių gamintojas „Kögel“ jau anksčiau rinkai yra pristatęs 1,3 m. ilgesnę už įprastą „Euro Trailer“ puspriekabę. Šiais metais Europos komisijai prakalbus apie galimybę prailginti maksimalų transporto priemonių junginių ilgį, gamintojo teigimu, vežėjai turėtų įvertinti šių puspriekabių naudojimo galimybes ateityje.
 
1,3 m. ilgesnė „Kögel“ puspriekabė pirmą kartą rinkai buvo pasiūlyta prieš septynerius metus. Šiuo metu galima įsigyti įvairių tokių puspriekabių: šaldytuvinių, užuolaidinių, kietašonių.
 
Tiesa, kol kas jas galima eksploatuoti tik tose valstybėse ar jų regionuose, kur įstatymiškai numatytas tokių transporto priemonių naudojimas, tačiau ateityje, jei Europos komisiją pakeis maksimalių transporto priemonių junginių ilgių taisykles, tokios puspriekabės gali būti naudojamos įvairiuose Europos keliuose.
 
Šiuo metu jas išvysti galima Vokietijoje, Skandinavijoje, Olandijoje. Šių šalių vežėjai, kurie naudoja ilgesnes puspriekabes, teigia, kad toks sprendimas pasiteisina. Jos yra pritaikytos specialiems maršrutams ir perveža iš anksto numatytus krovinius ir jų didesnis tūris bei ilgis yra produktyviai išnaudojamas.
 
Puspriekabės ilgis yra 14,9 m., o tūris iki 10 kubinių metrų didensis už įprastos puspriekabės tūrį. Tokios puspriekabės yra ekonomiškesnės ir labiau draugiškos aplinkai. Puspriekabėse telpa daugiau standartinių palečių. Maksimumas – plius 8 euro paletės. Tuomet vienos paletės transportavimui sunaudojamo kuro rodiklis taip pat sumažėja. Tyrimais įrodyta, kad kuro sąnaudos vienai paletei sumažėja apie 10 proc.
 
Standartinis vilkikas su puspriekabe ateityje turėtų siekti 18,75 m. ilgį. Būtent apie tokius pakeitimus kalba Europos komisija. Junginio su „Kogel“ prailginta puspriekabe ilgis siekia 17,8 m. Tad lieka dar apie 1m., kurį greičiausiai užims patobulintos ir labiau aerodinamiškos vilkikų kabinos.
 
Gamintojas teigia, kad 1,3 m. ilgesnis transporto junginys nekenkia eismo saugumui bei gali sėkmingai naudotis ir kita kelių infrastruktūra. Standartinėse stovėjimo aikštelėse tokioms transporto priemonėms problemų taip pat nekyla.
 
Gamintojas pasirūpino, kad tokiuose puspriekabėse būtų sumontuotos vaizdo filmavimo kameros, kurios informuoja vairuotoją apie tai kas vyksta už jo transporto priemonės.
 
Nuotraukoje apačioje minėtoji puspriekabė lyginama su standartiniu vilkiku su puspriekabe bei 25,25 m. ilgio transporto junginiu.
 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos jūrų uostas, svarbiausi Lietuvos geležinkelių ir intermodalinio transporto projektai bei telekomunikacijų sektoriaus pasiekimai – visa tai apima liepos 23–25 d. Lietuvoje vyksiančio Europos Sąjungos valstybių transporto ir telekomunikacijų atašė bei Europos Komisijos (EK) atstovų vizito programa.

Į neformalų susitikimą atvykstantys 65 transporto ir telekomunikacijų atašė aplankys sostinę ir uostamiestį. Svečiams bus pristatytas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir surengta apžvalginė ekskursija po uosto akvatoriją, o Vilniuje – supažindinta su Lietuvos geležinkelių, intermodalinių ir telekomunikacijų sektoriais.

„Pirmininkaudami ES Tarybai turime progą pristatyti kitų ES valstybių kolegoms savo pasiekimus ir užmegzti glaudesnius ryšius, padėsiančius siekti pažangos sprendžiant visai Europos Sąjungai svarbius šių sektorių klausimus. Be to, šis susitikimas padės transporto ir telekomunikacijų srityje dirbantiems atašė geriau pažinti Lietuvą, kaip telekomunikacijų srityje pirmaujančią valstybę ir kaip šalį, kurioje transporto sektorius sukuria daugiau kaip 12 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Transporto ir telekomunikacijų atašė Lietuvoje laukiama iš visų ES valstybių. Kai kurios šalys – Italija, Vengrija, Kipras, Lenkija ir Prancūzija – deleguoja net po tris atstovus.

Dirbdami savo šalių nuolatinėse atstovybėse Briuselyje, atašė dalyvauja ES Tarybos darbo grupių veikloje, dirba Nuolatinių atstovų komitete ir kituose ES Tarybos posėdžiuose, konsultuojasi su atitinkamais ES Tarybos ir Europos Komisijos generaliniais direktoratais, Europos Parlamento komitetais.

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES įprastai dirba 3 transporto ir telekomunikacijų atašė. Šiuo metu, šaliai pirmininkaujant ES Tarybai, šių sektorių atašė paskirti 7 Susisiekimo ministerijos specialistai.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Jūrų muziejuje – pats karštymetis: priimant per dieną 2-3 tūkstančius lankytojų, tuo pat metu intensyviai ruošiami specialūs renginiai, skirti Jūros šventei.

– Prie dviejų jau tradicinių renginių – Jūrininkų pagerbimo ceremonijos ir parodos I.Simonaitytės bibliotekoje – ima rastis dar viena tradicija, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė.

 
Jau antrą kartą kartu su VšĮ „Klaipėdos publika“ dovanojame miestui išskirtinį renginį  ir reginį – istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, kurį remia Lietuvos kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pirmieji Jūros šventės akordai skambės jau trečiadienį, liepos 24 dieną, Klaipėdos apskrities viešojoje  I. Simonaitytės bibliotekoje: čia 16 valandą bus atidaryta retro atvirukų paroda iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio apie poilsiavimo prie Baltijos jūros istoriją „Ten, kur jūros bangos...“.

Pasak parodos kuratoriaus istoriko Romaldo Adomavičiaus, čia eksponuojami seni atvirukai,  vaizduojantys kurortus, poilsį prie Baltijos jūros, jau nesančius poilsio kultūros reiškinius ir fragmentus. Istorikas teigia, kad rengiant parodą norėjosi paskatinti lankytoją paklausti savęs: kaip pasikeitė poilsis ir elgesys prie vandens kurortuose per 100 metų.
Ketvirtadienį, liepos 25 dieną 14 val. jūrinė bendruomenė tradiciškai rinksis Lietuvos jūrų muziejaus prieigose: Jūros šventės pradžia bus papildyta tauriu akcentu – iškilminga ceremonija prie “Albatroso” paminklo, paženklintu lakonišku, tačiau iškalbingu užrašu – „Išplaukusiems ir negrįžusiems“. Paskui ji persikels į muziejų prie paminklo „Lietuvos jūrininkams, jūrą mums atvėrusiems“.  kur jūrininkams bus įteikti „Jūros veteranų“ ženklai. Juos įsteigė Lietuvos Jūrininkų sąjunga ir „Jūros veteranų“ asociacija.

Pernai muziejininkams kilusi mintis Jūros šventės metu pristatyti gyvai Danės upėje istorinius Baltijos regiono laivus sulaukė nepaprastai didelio susidomėjimo ir tapo vienu svarbiausiu  šventės akcentu. Tąkart Danės upe plaukė veik dvi dešimtys tradicinių žvejų laivų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.
Ir šiemet liepos 27 dieną 17 valandą Danės upė trauks akį senaisiais laivais. „Dangės flotilė“, gyvai komentuojama Zitos Klemickaitės plauks nuo Pilies tilto iki Danės žiočių.

Šiais metais flotilėje – 15 laivų iš Lietuvos ir Rusijos. Lietuviškajai tradicijai atstovauja trys kurėnai  – “SüD 1”, “Kuršis”, “STURM 1“, 3 venterinės valtys, luotas iš Žemaitijos nacionalinio parko. Taip pat pristatomi skirtingi istorinių laivų tipai:  kuteris „Galento“ (1936 m. JAV), „Kapitonas Gikas“  – irklinis laivas, skirtas perplukdyti kapitonui iš vieno laivo į kitą, jachta „Rasa“ – 1980 metais perdarytas „Drakono“ klasės laivas,  „Gonda“ (1978 m.) – klasikinis šiaurės „folkboat“ – tautos laivo, kurį pajėgus įsigyti kiekvienas – pavyzdys bei muziejuje atstatyta dorė „Kopgalis“, atspindinti jau sovietmečio žvejų patirtį.

Pasaulinio vandenyno muziejus Kaliningrade pademonstruos ne tik kurėną “Muz 1” (jis buvo pastatytas konsultuojant Lietuvos jūrų muziejui), bet ir egzotiškas kitų tautų žvejybines valtis: čiukčių baidarę bei Astrachanės budarką.

Beje, žiūrovų „Dangės flotilėje“ laukia staigmena – šįkart vieną iš laivų savo dalyvavimu papuoš istorinis personažas – pati karalienė Luizė.
Iki „Dangės flotilės“ plaukimo pradžios Jūros šventės svečiai turės laiko susipažinti su laivais iš arčiau: 13 val. Pilies uostelyje prie Pasukamojo tiltelio vyks iškilmingas flotilės atidarymas ir laivų pristatymas. Po atidarymo iki 16.30 valandos veiks kūrybinės dirbtuvės „Dirbdysiu laivę“, kuriose ir mažiems, ir dideliems bus ką veikti: išmoksime savo vardus užrašyti paslaptinga jūrininkų kalba – vėliavėlėmis, statysime miniatiūrinius barkus, škunas, brigus ir kurėnus, dalyvausime laivelių varžytuvėse, spalvinsime švyturius. O atlikę visas šias užduotys bus pripažinti tikrais Jūros šalies piliečiais ir gaus Jūrininko pasą.

Jūrų muziejus

Kas gali būti blogiau už kelyje nevaldoma sunkiasvorį vilkiką? Nelaimės, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai būna itin skaudžios. Sunkiasvorės mašinos neretai tampa mirtinais spąstais kitiems eismo dalyviams. Bėda ta, kad vilkikų vairuotojai neretai rengiami ne mokant juos sunkaus ir atsakingo darbo, o siekiant išlaikyti egzaminą ir gauti atitinkamą vairavimo kategoriją.
 
Problemos parsideda dar mokantis
 
„Linavos“ mokymo centro direktorius Osvaldas Manikas sako, kad yra nemažai problemų susijusių su profesionalių vairuotojų ruošimu. Anot pašnekovo, viskas prasideda jau nuo pirminio mokymo, kai vairuotojams suteikiama vairavimo kategorija. Šiai dienai pirminio mokymo metu vairuojamos ne tos transporto priemones, kurios realiai naudojamos krovinių pervežime. Nors didžioji dauguma vilkikų Lietuvoje yra su puspriekabėmis, vairavimo mokyklose moko vairuoti vilkiką su priekaba. „Regitroje“ egzaminai laikomi irgi vairuojant vilkikus su priekabomis. „Darbdavys, įdarbinęs vairuotoją, dar turi jį perkvalifikuoti. Vertindami mokymo įstaigas, mes matome kokios yra problemos – tai ir kompetencijos stoka ir nevisai tinkamos transporto priemonės“, – pasakoja jis.
 
„Linavos“ prezidiumo narys Antanas Kačinskas sako, kad mokymo proceso pagerėjimas priklauso nuo vairavimo mokyklų pasiruošimo, tačiau opiausia problema – jaunimo nenoras mokytis. „Dabartinis jaunimas, renkasi lengvesnį kelią, nes žino, kad tarptautinių reisų vairuotojo darbas nėra lengvas, be to labai atsakingas. Vairavimas sudaro tik tam tikrą dalį darbo, visa kitą – vadyba, reikia mokėti kalbas ir taip toliau. Ta „banga“, kai žmonės norėjo išvažiuoti į užsienį ir pamatyti pasaulį jau praėjo. Dabar dažnai ateina mokytis vyresni žmonės, kadangi jie neturi darbo. 50-mečio, kuris niekada nedirbo panašaus darbo jau ir žinių įsisavinimas yra prastas. Kiekvienas darbdavys renkasi perspektyvesnį amžių – nuo 25 iki 45 metų,“ – sako jis.
 
Trūksta motyvacijos
 
„Volvo Trucks“ eismo saugumo ir eismo įvykių Europos keliuose ataskaitoje teigiama, kad 90 proc. visų eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, visiškai arba iš dalies įvyksta dėl žmogiškųjų veiksnių, pavyzdžiui, kai vienas ar daugiau eismo įvykyje dalyvaujančių vairuotojų yra išsiblaškę arba neįvertina savo transporto priemonės greičio.
 
Pasak vairavimo instruktorių, norint išvengti nelaimių negalima atsipalaiduoti. Eismo situacijų prognozavimas ir atsakingumas padeda išvengti avarijų. Nepalankios eismo sąlygos, nuovargis, neprognozuojami kitų eismo dalyvių veiksmai sukelia avarines situacijas ir tragiškas nelaimes.
 
Vairavimo mokyklos “ARV-Auto” mokymo vadovas Valdas Šlepikas sako, kad dažnai mokiniams trūksta motyvacijos mokytis. „Norėtųsi geresnio požiūrio, tiek iš darbdavių, tiek iš mokinių. Iš mokinių – mokytis, nes daugelis kažkodėl mano, kad mokslai ne visai reikalingi ir gal būt tai net laiko gaišimas“, – sako jis.
 
Pašnekovas sako, kad per vairavimo pamokas stengiamasi išmokyti būsimą vairuotoją valdyti transporto priemonę įvairiausiomis sąlygomis. „Yra tam tikra programa, kuria vadovaujamės per pamokas. Vairavimas prasideda nuo aikštelės, o pasibaigia sudėtingiausiais veiksmais. Aišku reikia gauti ir įskaitą. Praktinio vairavimo valandų, manau, užtenka. Papildomas pamokas, perka gana retai“, – pasakoja V. Šlepikas.
 
Kainuoja brangiai
 
Norintiems tapti profesionaliais vairuotojais, teks gerokai pakratyti kišenes.
 
„Linavos“ mokymo centro direktorius pažymi, kad dar viena problema, trukdanti vairuotojų paruošimui yra dideli mokymo paslaugų kaštai ir nepakankama valstybės finansinė parama. „Norint gauti atitinkamą kategoriją, įskaitant pirminius mokimus ir profesinį mokymą reikia sumokėti nuo 6 iki 8 tūkstančių litų. Tai yra dideli kaštai jaunam žmogui. Dažniausiai jis negali sau to leisti,“ – sako jis.
 
Jam pritaria V. Šlepikas: „Žmogus, norintis įgyti atitinkamas vairavimo kategorijas ir profesinę kvalifikaciją dažnai susiduria su finansinėmis problemomis. Norint tapti profesionaliu vairuotoju reikia sumokėti nemažą sumą. Na ir aišku trukdo požiūris ir mąstymas, kad gal būt tai nereikalingas pinigų švaistymas. Žinios jiems yra antroje vietoje“.
 
Mokimus finansuoja ir valstybė
 
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, per 2013 m. I pusm. per 800 bedarbių buvo nusiųsta mokytis pagal C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo programą. LDB finansavo visas profesinio mokymo išlaidas, įskaitant mokymo paslaugas, stipendiją, apgyvendinimo arba kelionės išlaidas. Taip pat asmenims, įgijusiems vairuotojų pažymėjimus, tam kad jie galėtų dirbti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojais, buvo finansuojamas mokymas įgyti transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos pažymėjimą.
 
Apie 97 proc. žmonių, kurie įgijo vairuotojo kategoriją ir kvalifikacijos pažymėjimą, sėkmingai įsidarbina. Dažniausiai jie siunčiami mokytis pagal Trišales profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis (darbo birža-bedarbis-darbdavys), kuriose darbdavys įpareigotas baigusį mokymą žmogų įdarbinti 12 mėnesių, žmogus – dirbti pas darbdavį ne trumpiau kaip 6 mėn., darbo birža finansuoja mokymo išlaidas.
 
Šiuo metu teritorinės darbo biržos vykdo ESF finansuojamą projektą „Integravimo į darbo rinką skatinimas“, taip pat profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš nacionalinių lėšų, t.y. užimtumo fondo.
 
95 kodas
 
Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. O. Manikas sako, kad paruošimas pagal minėta kodą ne visada yra kokybiškas. „Viskas būtų gerai, jeigu valstybinės institucijos šiek tiek rimčiau prižiūrėtų mokymo įstaigas ir būtų rimtesnis požiūris į mokymo strategiją. Dabar mokymo priežiūra vykdoma iki to momento, kai įmonė gauna licenciją vykdyti vairuotojų profesinį mokymą. Neretai girdžiu ne gerų atsiliepimų iš įmonių apie tai, kad vairuotojų pasiruošimas vyksta visiškai nekvalifikuotai. Mes ir patys juntame tai. Pas mus atvyksta vairuotojai, kurie jau išklausė tuos kursus,“ – pasakoja jis.
 
Jam pritaria ir vairavimo mokyklos “ARV-Auto” mokymo vadovas: „Kuo daugiau bus įmonių, vykdančių vairuotojų profesinį mokymą, tuo bus sudėtingesnė šių įmonių kontrolė. Kai kuriems atsiras pagunda vykdyti tik formalumus. Manau, kad reikia ne tik pinigus imti ir išrašinėti pažymėjimus, bet ir mokyti vairuotojus. Naujų dalykų tikrai pasakome, o po baigtų kursų ne retas padėkoja. Kažką naujo vis tiek sužino ir nesvarbu, kad žmogus vairuoja jau ne vienerius metus“.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Smarkiai sumažėjus krovinių srautams kaimyninėse valstybėse AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinius gabeno stabiliai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius bendrovė pervežė 23,4 mln. tonų krovinių arba 0,4 proc. mažiau nei tą patį laikotarpį 2012-aisiais. Vietiniai pervežimai palyginamuoju laikotarpiu išaugo 24,4 proc., tarptautinių sumažėjo 8,5 proc.

Birželį pervežta 3,7 mln. tonų krovinių arba 7,6 proc. mažiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Vietinių krovinių pervežta 7,3 proc. daugiau, tarptautinių – 13,4 proc. mažiau.

Pirmasis pusmetis nebuvo lengvas kaimyninėms šalims – Baltarusijos geležinkelių administracijos pervežimai lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu krito 14 proc., Estijos – daugiau nei 9 proc., Latvijos – beveik 13 proc., o Rusijos – 3 proc.

„Mažėjančios apimtys mus labai neramina ir mes peržiūrime savo planus, koreguojame išlaidas bei investicijas, – teigia AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Komercijos departamento direktorius Tomas Keršis. – Be šių tradicinių priemonių mes taip pat aktyviai bendraujam su savo klientais, krovinių siuntėjais, siekiam išgirsti ir suprasti jų problemas bei priimti reikalingus sprendimus, kurie padėtų stabilizuoti krovinių srautus“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Praėjo daugiau nei pusmetis nuo lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms įsigaliojimo. UAB „Kautra“ – viena iš viešojo transporto įmonių, kuri tarpmiestinių bilietų kainas sumažino tiek, kiek mažėjo PVM.

Mažesnėmis kainomis gali džiaugtis keleiviai keliaujantys visais tarpmiestiniais „Kautros“ autobusais. Pavyzdžiui, kelionės kaina iš Vilniaus į Kauną „Kautros“ autobusu atpigo 2 litais, o iš Kauno į Klaipėdą sumažėjo net 5 litais. Kauno autobusų stotyje kalbinti keleiviai patikino, kad autobusų bilietų kainų mažėjimas džiugi naujiena. „Tikrai smagu, kad galiu keliauti pigiau“, - sakė kalbinta autobuso keleivė.

UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko nuomone, PVM lengvata skirta keleiviams, todėl bilietų kainų sumažinimas buvo teisingas žingsnis keleivių atžvilgiu. „PVM sumažinimas nėra valstybės teikiama nuolaida verslui, ji skirta vartotojams. Kiek sumažėjo PVM, tokia suma sumažinome ir tarpmiestinių bilietų kainas“, - teigė L. Skardžiukas.

Viltys, kad sumažinus PVM padidės ir viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius pasiteisino. Įmonės pusmečio veiklos rezultatai rodo, kad keleivių skaičius bei gaunamos pajamos iš keleivių vežimo paslaugų didėja. „Jaučiamas keleivių skaičiaus augimas patvirtina, kad einame teisingu keliu. Bilietų kainų sumažinimas ir pastangos gerinti keleiviams teikiamos paslaugos kokybę atnaujinant
transporto priemones, vežant keleivių dviračius nemokamai bei įdiegiant WiFi įrangą autobusuose duoda lauktus rezultatus“, - sakė L. Skardžiukas.

Primename, jog PVM keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms mažėjo nuo 21 proc. iki 9 proc. ir įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos.

KLAIPĖDOS UOSTO, BŪTINGĖS TERMINALO IR KITŲ BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS UOSTŲ KROVOS APŽVALGA

2013 m. sausio–birželio mėn.

Per 2013 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 21,7 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė +6,8 proc., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 17,2 mln. t, pokytis sudarė +2,3 proc. arba +390,2 tūkst. t, o Būtingės terminale – 4,3 mln. t krovinių, pokytis +29,0 proc. arba +988,5 tūkst. t.

Didžiausias krovinių augimas pagal kiekį per 2013 m. sausio–birželio mėn., palyginus su 2012 m. sausio–birželio mėn., Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale pasiektas dėl didesnės skystųjų krovinių krovos (padidėjimas siekia 13,6 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu), didžiausias augimas užfiksuotas žalios naftos produktų (+29,0 proc. arba + 988,6 tūkst. t), natūralių ir cheminių trąšų produktų (+19,4 proc. arba +122,7 tūkst. t), naftos produktų (+1,0 proc. arba +42,9 tūkst. t) krovos apyvartoje.

Analizuojant pagal kitas krovinių grupes, biriųjų ir suverstinių krovinių prieaugis sudarė 6,4 proc., kurių Klaipėdos uoste krauta 6 868,2 tūkst. t. Gausiai buvo kraunami žemės ūkio produktai (+102,2 proc. arba +647,7 tūkst. t), cukraus žaliava (+12,3 proc. arba +26,5 tūkst. t) bei pirminės ir apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos (+17,5 proc. arba +142,7 tūkst. t). Generalinių krovinių krovos sumažėjimas (apie 3,3 proc.) stebimas Klaipėdos uoste nuo metų pradžios. Iš viso tokių krovinių krauta 5 238,2 tūkst. t. Generalinių krovinių grupėje sumažėjimas užfiksuotas šiose srityse: mediena ir miškininkystės produktai (-11,8 proc. arba -34,0 tūkst. t), geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos (-50,6 proc. arba -91,8 tūkst. t), natūralios ir cheminės trąšos (-21,5 proc. arba -52,4 tūkst. t).

Konteinerizuotų krovinių krova, skaičiuojant TEU, augo ir sudarė 196 722 TEU per 2013 m. sausio–birželio mėn. (+7,4 proc. arba +10 480 TEU).

Per 2013 m. sausio–birželio mėn. užregistruoti 3 341 laivo įplaukimas į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 44 laivai (+29,4 proc. arba 10 laivų daugiau, palyginus su 2012 m. sausio–birželio mėn.). Į Klaipėdos uostą iš viso įplaukė 3 297 laivai (-2,4 proc. arba -81 laivu mažiau, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 157 395, t. y. +4,4 proc. arba 6 638 keleiviais daugiau negu per 2012 m. atitinkamą laikotarpį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

KLAIPĖDOS VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

XVI TARPTAUTINIS OPEROS IR SIMFONINĖS MUZIKOS FESTIVALIS
„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“
  Klaipėda, Palanga, Juodkrantė, Nida, Kretinga, Bitėnai

PROGRAMA

LIEPA

27 d., šeštadienis, 10.00–15.00 val.
Prie paminklo „Arka“, Klaipėda
„Ore“
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės atviros kūrybinės dirbtuvės, W. Shakespeare’o dramos „Romeo ir Džiuljeta“ fechtavimosi repeticija,  G. Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ repeticijos
Įėjimas nemokamas

27 d., šeštadienis, 15.00 val.
„Meridiano“ aikštė
„Miuziklų MIXtūra“
Koncertas
Įėjimas nemokamas

RUGPJŪTIS

2 d., penktadienis, 19.00 val.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Danės g. 19, Klaipėda
PREMJERA
Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“
2 veiksmų komiška opera
Dirigentas Dainius Pavilionis, režisierė – Daina Adamkevičiūtė
18.20 val. žolininkė Adelė Karaliūnaitė premjeros svečius vaišins „Meilės eliksyru“
Bilieto kaina 27 Lt (iki 07-17), 37 Lt

3 d., šeštadienis, 19.00 val.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Danės g. 19, Klaipėda
PREMJERA
Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“
2 veiksmų komiška opera
Dirigentas Dainius Pavilionis, režisierė Daina Adamkevičiūtė
Bilieto kaina 27 (iki 07-17), 37 Lt

9 d., penktadienis, 19.30 val.
Viešbutis „Vanagupė“, Vanagupės g. 31, Palanga
Rimantas Giedraitis „Sudie, Maiklai“
Simfoninė siuita orkestrui ir chorui M. Jacksono dainų motyvais 
Dirigentas Dainius Pavilionis
Bilieto kaina 25 Lt

10 d., šeštadienis, 18.00 val.
M. Jankaus muziejaus parkas, Bitėnai, Pagėgių sav.
„Operissimo“
Operos ir simfoninės muzikos koncertas
Dirigentas Dainius Pavilionis
Įėjimas nemokamas

14 d., trečiadienis, 20.00 val.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Taikos g. 4, Neringa, Nida
„Operissimo“
Operos ir simfoninės muzikos koncertas
Dirigentas Dainius Pavilionis
Bilieto kaina 25 Lt

16 d., penktadienis, 19.00 val.
Laikrodžių muziejaus kiemelis, Liepų g. 12, Klaipėda
OPEROS NAKTIS
Giuseppe Verdi „Traviata“
3 veiksmų opera
Dirigentas Modestas Barkauskas, režisierius Eligijus Domarkas
Bilieto kaina 25 Lt
Po spektaklio žiūrovai kviečiami prisijungti prie gluosnio sodinimo akcijos Klaipėdos universiteto Botanikos sode (Kretingos g. 92, Klaipėda)

17 d., šeštadienis, 19.00 val.
Prano Domšaičio galerija, Liepų g. 33, Klaipėda
„Viduržemio stygų istorijos“
Akustinės gitaros virtuozo Christos TZIFAKIS (Graikija) koncertas
Bilieto kaina 22 Lt

18 d., sekmadienis, 18.00 val.
Kretingos muziejaus Žiemos sodas, Vilniaus g. 20, Kretinga
„Viduržemio stygų istorijos“
Akustinės gitaros virtuozo Christos TZIFAKIS (Graikija) koncertas 
Bilieto kaina 15 Lt

21d., trečiadienis, 18.00 val.
Girulių biblioteka - bendruomenės namai, Šlaito g. 10a, Giruliai
„Popietė ant žolės“
Pučiamųjų kvinteto „Debesuota su pragiedruliais“ koncertas
Įėjimas nemokamas

21 d., trečiadienis, 19.00 val.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia, Savanorių g. 4, Klaipėda
„Vilties balzamas“
Sakralinės muzikos koncertas
Dirigentas Vladimiras Konstantinovas
Įėjimas nemokamas. Jo metu bus renkamos aukos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui

22 d., ketvirtadienis, 19.00 val.
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, L. Rėzos g. 56, Juodkrantė
„Vilties balzamas“
Sakralinės muzikos koncertas
Dirigentas Vladimiras Konstantinovas
Įėjimas nemokamas

25 d., sekmadienis, 19.00 val.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Danės g. 19, Klaipėda
„Sapnai apie Brovėjų“
2 dalių teatralizuotas koncertas
Koncerto viešnia – Margarita Aleksandrovič (Baltarusija)
Dirigentas Tomas Ambrozaitis
Bilieto 27 Lt

 
Teatras turi teisę keisti repertuarą
Išsamesnė informacija www.klaipedosmuzikinis.lt, tel.: (8 46) 397 404 / 412 / 413
Bilietus platina BILIETAI.LT

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Sukurti pagrindą saugiems, patikimiems ir lengvai atliekamiems sandoriams internetu bei užtikrinti tarpvalstybinės telekomunikacijų infrastruktūros plėtrą – tokių prioritetinių tikslų Lietuva sieks pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai informacinės visuomenės ir telekomunikacijų srityje. Šiuos šalies prioritetus susiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pristatė Vilniuje viešintiems Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) pirmininkei Amalijai Sartori (Amalia Sartori) ir nariams.

Su ITRE komitetu Lietuva bendradarbiaus svarstant Europos Komisijos (EK) pasiūlymą dėl Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje reglamento.

„Tai prioritetinis dokumentas, kuris suteiks galimybių kurti Europos bendrąją skaitmeninę rinką, nes  padės didinti pasitikėjimą tarptautiniais skaitmeniniais sandoriais ir palengvins piliečių, verslo atstovų ir valstybinių institucijų bendravimą elektroninėmis priemonėmis“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Ministro teigimu, ES mastu siekiama sukurti pagrindą saugiems, patikimiems ir lengvai atliekamiems sandoriams internetu. Tai paskatintų elektroninio verslo ir paslaugų rinkos plėtrą.

EK pasiūlymo tikslas – apibrėžti elektroninių spaudų, elektroninių laiko žymų, elektroninių dokumentų, elektroninių pristatymo paslaugų ir svetainių tapatumo nustatymo teisinę sistemą. Tai leistų pašalinti ES šalyse esamas elektroninės atpažinties priemonių tarpvalstybinio naudojimo kliūtis ir suteiktų galimybę saugiai ir sklandžiai vykdyti elektronines įmonių, gyventojų ir valdžios institucijų tarpusavio operacijas, taip padidinant viešųjų ir privačių virtualiųjų paslaugų, elektroninio verslo ir elektroninės prekybos veiksmingumą visoje ES.

ITRE komiteto vadovė A. Sartori patikino ministrą, kad artimiausiais mėnesiais komitetas glaudžiai bendradarbiaus su Lietuva ir padės siekti pažangos šioje srityje.

Kita svarbi Lietuvos užduotis pirmininkavimo ES Tarybai metu – skatinti transeuropinių telekomunikacijų tinklų TEN TELE plėtrą, siekiant Europos Parlamento ir Tarybos pritarimo TEN TELE gairėms. Pasak ministro, tai yra pagrindinė Europos skaitmeninės darbotvarkės sudedamoji dalis, kuri prisidės prie dinamiškos, vieningos Europos skaitmeninės rinkos kūrimo.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba važiuojantiems į Ukrainą vežėjams nerekomenduoja rinktis pasienio kontrolės posto „Zosin-Ustilug”.
 
Šiame pasienio kontrolės punkte vyksta rekonstrukcijos darbai, kuriuos planuojama baigti pirmąjį 2014 m. ketvirtį.
 
Rekonstrukcija vykdoma pagal pasienio punktų su Ukraina modernizavimo programą. Planuojama, kad modernizavus šį pasienio kontrolės punktą, padidės krovininių ir lengvųjų transporto priemonių pralaidumas.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas