Trečiadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius po susitikimo su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Kiaulių augintojų asociacijos vadovais ir atstovais nurodė skubiai sušaukti Ekstremalių situacijų komisijos posėdį dėl iš Baltarusijos kylančios afrikinio kiaulių maro grėsmės ir prevencijos priemonių.
 
Baltarusijoje Gardino srityje nustatytas ir sunaikintas afrikinio kiaulių maro židinys. Siekiant apsisaugoti nuo plintančios ligos, kuria užsikrečia kiaulės ir šernai, sugriežtinta pasienio kontrolė.
 
„Bus sušaukta Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis ir priimti teisės aktai, kurie leis skirti lėšas apsisaugoti nuo šio viruso. Penkiuose pasienio su Baltarusija punktuose būtina įsigyti dezinfekcijos priemones įvažiuojantiems automobiliams dezinfekuoti. Taip pat sugriežtinta įvežamų iš Baltarusijos gyvulinės kilmės maisto produktų, pvz. dešrų ir pašarų kontrolė“, – teigia Ministras Pirmininkas.
 
Afrikinis kiaulių maras – tai liga, kurią platina ne tik užsikrėtę šernai ir kiaulės, bet ir erkės. Gydymo nuo šios ligos nėra, sergančios kiaulės ir šernai turi būti naikinami.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Važiavimas per Baltarusiją brangs tik nuo rugpjūčio 1 dienos. Apmokėjimo už važiavimą pagrindiniais keliais sistemos „BelToll paleidimas atidėtas mėnesiui. Vežėjams tai džiugi žinia, mat ne visi spėjo įsigyti reikalingus prietaisus ir užsiregistruoti. Be to, prognozuota, kad susidarys didelės eilės pasienyje.
 
Baltarusijos Susisekimo ministras Anatolijus Sivakas vakar pranešė, kad atsiskaityti už Baltarusijos kelius per elektroninę sistemą „BelToll“ bus galima nuo rugpjūčio 1 dienos.
 
A. Sivakas taip pat informavo, kad už tam tikrą užstatą vairuotojai turės įsigyti elektroninį bortinį prietaisą ir sumontuoti jį savo automobilyje. „Važiuodami šalies keliais vairuotojai gaus informaciją apie ridą ir mokėjimo už kelius sumą. Mes savo ruožtu pamatysime, ar personalas ir įranga gerai veikia ir tokiu būdu pratestuosim „BelToll“ “, – sakė ministras.
 
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo liepos 1 d. vairuotojai nebus baudžiami už važiavimą mokamais keliais be „BelToll“ prietaiso. „Tačiau siekiant išvengti transporto eilių rugpjūčio 1 d., mes raginsim juos įsigyti reikiamus prietaisus“, – teigė ministras. Be to, jis informavo, kad artimiausiomis dienomis bus nuspęsta, ar galima bus įnešti užstatą už prietaisą negrynaisiais pinigais.
 
Praeitos savaitės pradžioje jau buvo prabilta apie sistemos įvedimo atidėjimą, tačiau tik trečiadienį tai patvirtinta oficialiai.
 
„Transportininkai „atsibudo“ likus maždaug pusantros savaitės iki sistemos įvedimo. Dabar vyksta šturmas ir ,matyt, patys baltarusiai nespės visko sutvarkyti iki galo. Jau net sklido kalbos, kad bus bandoma nukelti sistemos įvedimą“, – dar vakar ryte teigė kuro kortelių kompanijos „E100“ vadybininkas Arnoldas Rūškys.
 
Jis pataria vežėjams registruotis per kuro kortelių kompanijas. „Tokiu atveju didžioji darbo dalis nudirbama kortelių kompanijų pagalba, o vairuotojui atsiimančiam prietaisą reikės tik pateikti reikiamus dokumentus – techninį pasą, asmens dokumentą ir įmonės įgaliojimą. Šie dokumentai patikrinami ir išduodamas aparatas“, – sako jis.
 
Vežėjus džiugina mokamų kelių sistemos „BelToll“ įvedimo atidėjimas, nes ne visi tikėjo, kad ji gali gerai funkcionuoti.
 
UAB „Šturvalas“ vadovas Povilas Varasimačius sako, kad jo įmonė „BelToll” sistemos prietaisų užsakyti iš anksto nebandė. Informacijos pradėjo ieškoti tik likus mažiau nei savaitei iki planuoto sistemos įvedimo.
 
Anot vežėjų, viskas vyko pernelyg greitai. Lenkijoje ir Vokietijoje panašios kelių reformos vyko palaipsniui, ne tokiais sparčiais tempais kaip Baltarusijoje.
 
www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Lietuvai nuo liepos perimant pirmininkavimą ES Tarybai, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) baigta statyti nauja Labai svarbių asmenų (LSA) salė. Pastačius dar vieną LSA salę, oro uoste padidės svarbių asmenų aptarnavimo pralaidumas ir kokybė.

Rekonstravus buvusios Patrulinės tarnybos pastatą, naujoji LSA salė iškilo vos per 4 mėnesius. Maždaug 400 m2 ploto pastate įrengta Aviacijos saugumo patikros zona, muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei bagažo saugojimo patalpos, svečiams įrengtos 3 salės, tinkamos darbui ir susitikimams, taip pat įrengtas baras, virtuvė.

„Vilniaus oro uosto komanda kartu su partneriais įdėjo labai daug pastangų, kad ši nauja LSA salė būtų pastatyta ir įrengta iki Lietuvai svarbios datos – liepos 1-osios, kuomet sulauksime tikrai nemažai atvykstančių svarbių svečių. Dirbant abejoms oro uosto LSA salėms, galėsime aptarnauti gerokai didesnį atvykstančių ar išvykstančių svarbių svečių srautą“, - sako TVOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Naujojoje LSA salėje vienu metu bus galima aptarnauti daugiau nei 50 svečių, „senojoje“ – iki 50.

Pasak oro uosto vadovo, šios naujos salės privalumas, kad joje vienu metu galima aptarnauti ir Šengeno, ir ne Šengeno šalių keleivius. Naujojoje LSA salėje svečiai bus pradėti aptarnauti nuo liepos 3 d.

Oro uosto LSA salės statybos projektas didžiąja dalimi buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto ir kainavo 3,016 mln. litų. Šių statybų rangovas - AB „Panevėžio statybos trestas“, salės projektą parengė ir interjerą sukūrė UAB „Archidelta“.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

Išsamiau: www.veloblic.lt

AB „Lietuvos geležinkeliai“ su Šiaurės investicijų banku (NIB) pasirašė 114 milijonų eurų (apie 393 mln. litų) ilgalaikės paskolos sutartį. Lėšos skiriamos šalies geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti – jomis bus finansuojama AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomų ir į Valstybės investicijų 2007–2013 m. programą įtrauktų projektų bei Sanglaudos fondo ir TEN–T programos lėšomis finansuojamo „Rail Baltica“ projekto nacionalinė dalis.

Finansuojama investicijų programa apima tokias bendrovės įgyvendinamas Europos Sąjungos Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones kaip transeuropinės ir valstybinės reikšmės geležinkelių modernizavimas bei plėtra, viešųjų logistikos centrų steigimas, krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

„Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje. Europos Parlamentas ir Europos Taryba projektą patvirtino kaip prioritetinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė – valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o Seimas – ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Vienas iš šio globalaus projekto etapų yra europinės vėžės (1435 mm) geležinkelio statyba bei esamo 1520 mm vėžės pločio geležinkelio modernizavimas Lietuvos teritorijoje. Numatyta pastatyti europinės vėžės geležinkelio liniją valstybės siena su Lenkija – Kaunas bei modernizuoti esamą vėžės geležinkelio liniją Kaunas – Šiauliai – valstybės siena su Latvija. „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno yra tarptautinio krovinių vežimo koridoriaus Brėmenhafenas/Roterdamas/Antverpenas–Achenas/Berlynas–Varšuva–Terespolis/Kaunas dalis.

AB Lietuvos geležinkeliai

Baltijos šalių finansų vadovai (angl. Chief Financial Officer – CFO) yra didesni optimistai už Vidurio Europos regiono kolegas BVP augimo bei nedarbo mažėjimo savo šalyse klausimais. Kita vertus, Lietuvos CFO vis dar nėra užtikrinti ekonomikos ateitimi ir apie investavimą bei skolinimąsi kalba atsargiai.  

Tai viena iš esminių išvadų Deloitte Vidurio Europos CFO apklausos ataskaitoje, kuri  atspindi 668 pirmaujančių įmonių CFO nuomonę bei pateikia įžvalgas esminiais finansų sektoriaus klausimais. Lietuva šiame tyrime dalyvavo pirmą kartą.

Ataskaitoje pateikiamos nuomonės apie pagrindines šalies problemas, o taip pat pristatoma 13 šalių respondentų nuomonių lyginamoji studija bei išsami regiono verslo apžvalga.

Didėjantis optimizmas

Remiantis apklausos rezultatais,  Lietuvos, Estijos ir Latvijos CFO yra didesni optimistai už regiono kolegas BVP augimo bei nedarbo mažėjimo savo šalyse klausimais. Jų nuomonė sutampa ir su paskelbtomis Tarptautinio valiutos fondo, Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir daugelio kitų analitikų prognozėmis, kurios 2013 metais žada 2-3,2 proc. ekonominį augimą ir nedarbo lygio mažėjimą. 90 proc. apklaustųjų prognozuoja ekonominį augimą ir tik estai (93 proc.) yra kiek optimistiškiau nusiteikę. Panašaus ekonomikos augimo taip pat tikisi latviai (89 proc.), lenkai – ketvirti (51 proc.).

Didžioji dauguma (84 proc.) Lietuvos CFO sutinka, kad BVP greičiausiai didės nedaug, iki 1,5-3 proc. Numatomas ekonomikos augimas turės įtakos darbo lygio augimui. Nors Lietuvoje nedarbo lygis išlieka aukštas, tačiau 58 proc. apklaustųjų tikisi, kad jis šiek tiek sumažės per artimiausius 12 mėnesių, įtakojamas gerėjančio ekonominio klimato. 32 proc. mano, kad nedarbo lygis nesikeis. Latviai (62 proc.) ir estai (43 proc.) taip pat tikisi nedidelio bedarbystės lygio mažėjimo, o jų kolegos iš kitų šalių aiškiai atsilieka: Čekijos Respublika (21 proc.) ir Serbija (13 proc.).

Lietuvos CFO nuomonės apie emigracijos pasekmes, kaip grėsmę šalies ekonomikai, skiriasi. 19 proc. linkę manyti, kad emigracija turės dramatišką poveikį, daugiau nei pusė (52 proc.) sutinka, kad tai įtakos padėtį. 29 proc. nemano, kad tai reikšminga.

Lietuvos finansų vadovai pasirodė esą gana optimistiškai nusiteikę dėl finansinių perspektyvų: net 52 proc. jas vertina kaip pakankamai teigiamas. Tačiau nė vienas respondentas jų neįvardijo kaip ypač optimistinių.

CFO mano, kad jų įmonės susidurs su vidutiniu išorinio finansinio ir ekonomikos neužtikrintumo lygiu ir tik 16 proc. mano, kad jis bus normalus. Šis rodiklis ženkliai skiriasi nuo Estijos prognozių: 57 proc. estų CFO mano, kad neužtikrintumas bus vidutiniškas.

Pajamų didinimas iš esamų rinkų ir naujų rinkų plėtra yra svarbiausi Lietuvos CFO prioritetai.  Nors kaštų mažinimo galimybės po dramatiško jų apkarpymo krizės metu jau pakankamai ribotos, tiesioginių (54 proc.) ir netiesioginių (74 proc.) kaštų mažinimas išlieka svarbiu prioritetu. Naujos investicijos, kaip ir likvidumo valdymas, yra svarbus 52 proc. respondentų, nors tik 3 proc. likvidumą įvardijo kaip labai svarbų.

Dauguma sutinka, kad Lietuvai tapus euro zonos nare, tai žymiai įtakos jų verslą: 68 proc. CFO mano, kad euro įvedimas turės teigiamą poveikį jų įmonėms.

Atsargi augimo strategija

65 proc. Lietuvos CFO išreiškia atsargų požiūrį į esamą padėtį rinkose ir mano, kad jų bendrovių skolos lygis per ateinančius 12 mėn. išliks nepakitęs. 26 proc. mano, kad skola didės, o 10 proc. tikisi, kad ji sumažės. Taip pat pozityviai finansų vadovai nusiteikę ir dėl naujų kreditų galimybių: net 70 proc. teigia, kad kreditai gaunami nesunkiai. Net 95 proc. Estijos CFO mano, kad kreditai yra gaunami lengvai, tuo tarpu net 87 proc. slovėnų galvoja priešingai.

Didžioji dauguma Lietuvos CFO (68 proc.) mano, kad finansavimo kaštai augs, tuo tarpu net 33 proc. apklaustų Lenkijos respondentų tikisi, kad skolinimosi kaina kris.

Ateinančių 12 mėnesių laikotarpiu lygiai pusė Lietuvos CFO verslo restruktūrizavimą laiko auštu veiklos prioritetu, 10 proc. –  ypač aukštu prioritetu.

Pastaruosius kelis metus įvyko gan nedaug įmonių susijungimų ir įsigijimų, tačiau 61 proc. CFO tikisi, kad jis turėtų pradėti augti. Kalbant apie sritis, kuriose bendrovės artimiausiais metais planuoja investicijas, trečdalis CFO prioritetu įvardijo pajėgumų didinimą, tarptautinę plėtrą (23 proc.), naujas paslaugas ar produktus (17 proc.), informacines technologijas (13 proc.), ir tik 3 proc. respondentų nurodė, kad investuos į energijos kaštų mažinimą.

Pasak 60 proc. Lietuvos CFO, finansų srityje artimiausius metus bus jaučiamas specialistų trūkumas. Dauguma jų nurodė, kad labiausiai trūks aukštesnio ir aukščiausio lygio specialistų. Šia problema susirūpinę ir latviai (42 proc.) bei serbai (39 proc.).

BNS

Lietuva sveikina Europos Komisijos iniciatyvą skatinti alternatyvių degalų naudojimą transportui ir yra pasirengusi bendradarbiauti su kitomis ES valstybėmis, siekiant pažangos šioje srityje. Tokią šalies nuomonę šiandien Briuselyje vykstančioje konferencijoje „Tvari energija alternatyvių degalų transportui“ išsakė Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.

„Artėjantis Lietuvos Respublikos pirmininkavimas ES Taryboje yra didelis iššūkis ir kartu puiki galimybė mūsų mažai šaliai žengti naują žingsnį Europos Sąjungos transporto politikoje. Antrąjį šių metų pusmetį daugiausia dėmesio skirsime veiksmams, kuriais galėtume sustiprinti pasitikėjimą Europos ekonomika, paskatinti darbo vietų kūrimą ir padidinti saugumą. Esu įsitikinęs, kad Europos Komisijos iniciatyva skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporto srityje turi dideles galimybes prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo bei kurti patikimą, augančią ir atvirą Europą“, – savo pranešime sakė susisiekimo viceministras A. Šliupas.

Viceministras pabrėžė, kad Europos transporto sektorius yra vienas iš pagrindinių ekonomikos variklių, tačiau jau ilgą laiką jis yra priklausomas nuo naftos, jos kainų augimo ir išteklių trūkumo. Be to, Azijoje ir Amerikos žemynuose jau pradėtos plataus masto programos, kuriomis skatinama transporto srityje naudoti alternatyvius degalus.

Sukurtas efektyvus alternatyvių degalų infrastruktūros tinklas leistų ne tik paskatinti alternatyvių degalų naudojimą automobilių ir laivų rinkoje. Jis taip pat paskatintų ekonomikos augimą, atvertų naujas rinkos galimybes Europos pramonei ir padidintų ES konkurencingumą pasauliniame kontekste. Tai naujas, dar tik pradedamas plėtoti sektorius, todėl svarbu įvertinti jo potencialą ir galimą įtaką ekonomikai.

Šiuo metu mobilumas Europoje labai priklauso nuo importuojamos naftos. Transporto sektorius yra didžiausias naftos vartotojas ir beveik visiškai nuo jos priklausomas. Be to, didžiąją naftos dalį tenka importuoti, o tai 2011 m. kasdien kainuodavo iki 1 mlrd. eurų ir sudarė didelę ES prekybos deficito dalį (apie 2,5 % BVP). Kadangi daugiausia naftos į ES tiekiama iš politiškai nestabilių pasaulio regionų, Europos transporto sektoriui nuolat tenka patirti naftos kainų šuolius.

„Svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės pritaria alternatyvių degalų naudojimo iniciatyvai ir Europos ateities transporto vizijai. Mūsų siekis – Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje metu užtikrinti kuo greitesnę šios iniciatyvos pažangą bei įnešti savo indėlį skatinant naują ir svarbų Europos ekonomikos sektorių“, – teigė A. Šliupas.

Europos Komisijos surengtoje konferencijoje Briuselyje šiandien aptariamos tvarios energijos naudojimo transporto srityje skatinimo ir alternatyvių degalų rinkos plėtros galimybės, atsižvelgiant į naujausius politinius sprendimus ir techninę pažangą. Konferencija surengta Europos Sąjungai birželio 24–28 dienomis minint Tvarios energijos savaitę.

LR Susisiekimo ministerija

Šiandien, birželio 21 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašys tris sutartis su viešųjų konkursų nugalėtojais, kurie nuties ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruos esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją.

Sutartis dėl 1-osios pirkimo objekto dalies, ruožas Kazlų Rūda-Mauručiai, bus pasirašyta su bendrai jungtinei veiklai susijungusiomis „Eurovia“ CS ir AB „Eurovia Lietuva“, pasiūlymo kaina – 163,3 mln. litų be PVM. Darbų metu rangovas rekonstruos 17 iešmų, 7 pralaidas ir 1 tiltą, rekonstruos 8,4 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nuties naują, 18,5 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų atlikimo terminas – 17 mėn.

Sutartis dėl 2-osios pirkimo objekto dalies, ruožas Mauručiai-Jiesia, bus pasirašyta su AB „Panevėžio keliai“, pasiūlymo kaina – 109 mln. litų be PVM. Darbų metu rangovas rekonstruos 4 iešmus, 8 pralaidas ir 4 tiltus, rekonstruos 7,6 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nuties naują, 10,6 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų atlikimo terminas – 19 mėn.

Sutartis dėl 3-osios pirkimo objekto dalies, ruožas Jiesia-Kaunas, bus pasirašyta su bendrai jungtinei veiklai susijungusiomis UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, pasiūlymo kaina – 172,2 mln. litų be PVM. Darbų metu rangovas rekonstruos 18 iešmų, 12 pralaidų ir 3 tiltus, įrengs vieną požeminę pėsčiųjų perėją, rekonstruos 14,2 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nuties naują, 8,6 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų atlikimo terminas – 20,5 mėn.

Taip pat bus apsirašyta sutartis su bendrai jungtinei veiklai susijungusios „Eisenbahn-und Bauplanungs-Gesellschaft mbH Erfurt“ ir UAB „Telekonta“ dėl ruožo Kazlų Rūda-Kaunas techninės priežiūros. Sutarties vertė - 1,7 mln be PVM.

„Rail Baltica” – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Baigta „Draugystės“ geležinkelio stoties rekonstrukcija Klaipėdoje. Šiandien, birželio 21 d., 13.30 val. „Draugystės“ geležinkelio stotyje vyks rangos darbų pabaigos renginys.

Rangos darbus vykdė UAB „Hidrostatyba“, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikusi su UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Šiaulių ranga“, UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“. Atliktų darbų vertė – 101 mln. litų be PVM, iš jų Europos Sąjungos parama sudarė 85 proc., likę 15 proc. – AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos.

Rekonstruojant „Draugystės“ geležinkelio stotį buvo pastatyta ir rekonstruota beveik 29 km geležinkelio stoties kelių. 20 kelių buvo pailginti iki 1 050 arba 850 metrų ilgio, trys keliai įrengti naujai. Vykdant rangos darbus buvo nugriauta dalis gamybinio – administracinio  pastato ir visas priešgaisrinio depo pastatas, kadangi jie trukdė pailginti tris kaupiamojo – išleidžiamojo kelyno kelius. Taip pat buvo rekonstruoti optikos, signalizacijos, garsinio ryšio, elektros tiekimo, apšvietimo tinklai bei įrenginiai, rekonstruoti lietaus nuotekų, drenažų tinklai bei vandens valymo įrenginiai, sutvarkyta ir aptverta teritorija.

„Kiekviena investicija į infrastruktūros atnaujinimą ar plėtrą ne tik didina konkrečios įmonės vertę, jos pajėgumus, bet ir prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Šiuo atveju – tai dar ir vienas iš kompleksinio požiūrio į šalies transporto ūkio plėtojimą pavyzdžių, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Maža to, stoties rekonstrukcija ne tik leis „Lietuvos geležinkeliams“ padidinti našumą, bet ir bus efektyviau tvarkomi traukinių srautai, todėl gerės bendra aplinkosauginė situacija, bus užtikrinamas darnesnis transporto ir uostamiesčio santykis“.

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, iki rekonstrukcijos aptarnavusi apie 7 mln. t krovinių per metus „Draugystės“ stotis jau buvo pasiekusi techninių galimybių ribą.

„Įgyvendinus šį projektą „Draugystės“ geležinkelio stoties krovinių aptarnavimo pajėgumas išaugo daugiau negu dvigubai – iki 15 mln. t. krovinių per metus, – teigė S. Dailydka. – Tai atvers papildomų galimybių gabenant krovinius, sumažės eismo įvykių, o prekiniai traukiniai galės būti nukreipti per Pagėgius, taip sumažinant jų eismą per Klaipėdos miestą“.

„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę vadovauti, įgyvendinant tokį techniškai sudėtingą ir didelės apimties projektą, dirbant veikiančio geležinkelio stotyje, – sakė UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Pranas Šidiškis. - Nuoširdžiai didžiuojuosi visa „Hidrostatyba“ komanda ir mūsų partneriais – „GTC“, „Šiaulių ranga“, „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“. Visų šio projekto dalyvių profesionalumas, pozityvi reakcija į projekto valdymo dinamiką leido laiku ir kokybiškai įvykdyti kontraktinius įsipareigojimus užsakovui. Naudodamasis proga, taip pat noriu padėkoti ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei už produktyvų bendradarbiavimą projekto vykdymo metu“.

„Draugystės“ geležinkelio stotis yra Klaipėdos geležinkelio mazgo pietinės dalies geležinkelio stotis. 2008 m. parengus galimybių studiją buvo pastebėta, kad krovininiam transportui nebeužteko esamų kelių ir infrastruktūros pajėgumų, todėl buvo būtina reikalingus „Draugystės“ stoties kelius prailginti iki 1 050 m naudingo ilgio, įrengti naujus kelius, atlikti senų nusidėvėjusių kelių rekonstrukciją.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdydama 2007 metais Susisiekimo ministerijos patvirtintą Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros 2008 metams ir laikotarpiui iki 2015 metų programą iki 2013-ųjų įgyvendino 9 projektus ir kartu su tęsiamais projektais investavo 239,6 mln. Lt be PVM. Toliau tęsdama šią programą bendrovė numato įgyvendinti 8 ir pradėti 2 naujus investicinius projektus ir iki 2015 m. pabaigos investuoti 173,4 mln. Lt be PVM, o vien 2013 m. investuoti 40,6 mln. Lt be PVM.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

 
Jauna Lietuvos įmonė UAB „Brolis Semiconductors“ 2013 m. birželio 19 d. tapo 2013 metų Vokietijos ūkio apdovanojimo Lietuvoje nugalėtoja. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šį apdovanojimą įteikė jau aštuntą kartą. Iškilmingos ceremonijos, vykusios Vilniuje šimto metų istoriją menančiame pirmosios Lietuvos prekybos ir pramonės organizacijos “Pirklių klubas” pastate, garbės svečiu buvo Jos Ekscelencija Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kartu su AHK Lietuvos regiono prezidentu dr. Dietmar Luz ir šio konkurso globėju Vokietijos ambasadoriumi Lietuvoje Matthias Mülmenstädt Jos Ekscelencija pasveikino nugalėtoją.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, paskelbdami „Vokietijos ūkio apdovanojimų Lietuvoje“ konkurso nominaciją – „Jaunas verslas“, norėjo pagerbti ir paskatinti jaunas, potencialą ir ateities perspektyvas turinčias įmones. Savo sveikinimo kalboje Šalies Prezidentė pabrėžė: „ Šiemet Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai siekia atkreipti dėmesį į jauną verslą. Džiaugiuosi, kad turime kuo didžiuotis. Nepriklausomoje Lietuvoje išaugo nauja verslo profesionalų karta. Tai – žmonės, turintys viziją ir drąsos. Pasiryžę patys susikurti darbo vietas ir nustebinti pasaulį. Jie nesėkmes priima kaip pamokas, neišvengiamai vedančias į sėkmę. Šių ambicingų verslininkų dėka Lietuvos verslas tampa Europos verslu. Jie prisideda, kad Lietuva būtų konkurencinga globalioje rinkoje“.

Šiais metais dėl Vokietijos ūkio apdovanojimo Lietuvoje varžėsi 31 jauna įmonė. Vertinimo komisijos sprendimu, nugalėtoja tapo UAB „Brolis Semiconductors“. Už įmonės vairo stovintys trys broliai Vizbarai taikydami savo techninius sugebėjimus ir žinias, vysto ilgabangių puslaidininkių lazerių gamybą. Miuncheno technikos universitete fizikos mokslų doktorantūros studijų metu gimusi idėja komercializuoti sukurtas aukštąsias technologijas buvo įgyvendina ne kur kitur, o po studijų grįžus į Lietuvą. Turėdami aiškią viziją, atlikdami tyrinėjimus ir tvirtai tikėdami lazerinių technologijų ateitimi, 2011 metais jie pritraukė investuotojus tyrimų laboratorijos įkūrimui Vilniuje. Komisijos nariams lemiamą įspūdį padarė jaunos įmonės drąsa, tvirtas tikėjimas savo produktu ir Lietuva, kaip geriausia vieta lazerinių technologijų vystymui.

Konkurso prizinį fondą sudarė jauno Lietuvos menininko sukurta statulėlė ir piniginis 5 000 eurų vertės čekis. Visos į finalinį etapą patekusios įmonės buvo apdovanotos nemokama vienerių metų naryste Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmuose ir kitais rėmėjų įsteigtais prizais.

Vertinimo komisiją sudarė Vokietijos ambasados Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Vokietijos ekonominės plėtros agentūros „Germany Trade & Invest“, rėmėjų ir AHK atstovai.

Šešios į finalą patekusios įmonės (abėcėlės tvarka):

• App Camp UAB – www.appcamp.lt Mobilių programėlių kūrimas išmaniesiems telefonams
• Brolis Semiconductors UAB – www.brolis-semicon.com Puslaidininkių lazerių gamyba
• Mulate UAB – www.chocolatenaive.com Gourmet-šokolado ir ledų gamyba
• Rubedo sistemos UAB – www.rubedo.lt Mechatroninių sistemų programinės įrangos kūrimas medicinos pramonei
• Uoga uoga UAB – www.uogauoga.lt Natūralios kosmetikos gamyba
• Žvelk aukščiau UAB – www.flyeye.lt Bepiločių lėktuvų vystymas ir programavimas, stebėjimo bei fotografavimo paslaugos

Ankstesnių metų konkurso laimėtojai:

• Aurika UAB (2012)
• Altechna UAB (2011)
• EMP Recycling UAB (2010)
• Savas takas ir ko UAB ir Gintauto Dailydos kino įmonė studija ’Seansas’ (2009)
• Mėlynoji uoga UAB ir Statinių apšiltinimo medžiagos UAB (2008)
• Kauno energetikos remontas UAB, Stevila UAB ir Jolandos Šoblinskienės ūkininkės ūkis (2007)
• Dariaus Beconio įmonė UAB ir Lietuvos reabilitacinis profesinio rengimo centras (2006)

Pastaba: Iki 2009 metų buvo apdovanojama viena įmonė smulkių bei vidutinių įmonių kategorijoje bei teikiama viena papildoma nominacija.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK)

Renginio tipas: Renginys

Renginio data: 2013-06-22, Šeštadienis

Renginio pradžia: 11:00

Renginio vieta: Nemuno sala šalia Žalgirio arenos

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ ir Lietuvos kelių policijos tarnyba pristato pirmąjį Rytų ir Vidurio Europoje interaktyvų „Saugaus kelio parką“. „Saugaus kelio parkas“ savo kelionę po Europą pradeda nuo Kauno.

1200 kv. m. parke  lankytojų laukia daug įrenginių ir priemonių, skirtų patirti, kas įvyksta patekus į eismo įvykius. Be adrenaliną keliančių įspūdžių, čia galima bus pasimatuoti savo reakcijos greitį bei apžiūrėti pagalbos tarnybų ir policijos naudojamą įrangą.

„Saugaus kelio parke“ veiks:

5D kinas, kur penkiais pojūčiais bus galima saugiai pajusti, kas įvyksta eismo įvykio metu;besiverčiantis tikras automobilis, pademonstruosiantis saugos diržų efektyvumą;specialus šviesų įrenginys, leidžiantis patikrinti savo reakciją, kuri taip svarbi kelyje;mobilusis „Pagalbos centras“ – specialiai įranga aprūpintas autobusas, vykstantis į nelaimių ir stichijų ištiktas zonas; tai vienintelis toks
autobusas Europoje, aprūpintas palydoviniu ryšiu, prieiga prie informacinių sistemų, teikiantis pagalbą nukentėjusiems nuo gamtos jėgų sukeltų ir kitokių nelaimių, veikiantis kaip informacijos centras; centras veikia be išorinio elektros tiekimo, jame įrengtas 30 kW. galingumo elektros generatorius;lankytojams atviras policijos automobilis, motociklas, pareigūnų naudojama  įranga; pagalbos kelyje automobiliai; speciali zona vaikams su žaidimais ir pramogomis;saugaus eismo marškinėliai dovanų.

Kaune parką atidarys Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas ir Georgijus Savickis, laikinai einantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko pareigas.

Kaune „Saugaus eismo parko“ atidarymas ir pristatymas žiniasklaidai vyks birželio 22 d., 11 val. Nemuno saloje šalia Žalgirio arenos.

UAB DK „PZU Lietuva“,

Į Vilniaus aviacijos šventę, kuri birželio 22 dieną vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto aerodrome, atskris ir visus dalyvius bei svečius pasveikins Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinio lėktuvo “Lituanica” replica (tiksli kopija). Likus vos kelioms dienoms iki šventės, šį lėktuvą pavyko “prikelti” skrydžiui ir jis taps šventės puošmena.

“Lituanicos” lėktuvo replica buvo sukurta 1983 m. meniniam filmui apie S. Darių ir S. Girėną. Po to lėktuvas dalyvavo ne vienoje Aviacijos šventėje Lietuvoje ir užsienyje. 2003 m. -apskrido aplink Lietuvą ir po to buvo saugomas Kauno aviacijos muziejuje. Po 10-ies metų skrydžių pertraukos šis lėktuvas mechanikų vėl “prikeltas” ir paruoštas skrydžiui į Vilniaus aviacijos šventę.

“Šis lėktuvas kartu su dar 9 lėktuvų rikiuote atskris iš Kauno, praskris virš Vilniaus oro uosto, pasveikins šventės svečius bei dalyvius ir nutūpęs stovės šventės orlaivių ekspozicijoje. Taigi, jį bus galima iš arti apžiūrėti ir paliesti”, - apie paskutinę minutę paaiškėjusį svarbiausią šventės dalyvį pasakoja vienas iš šventės rengėjų, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas.

Beje, Lietuvos aeroklubo, kuris yra didžiausia aviacinė organizacija Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1927 metų, vienas įkūrėjų buvo S. Darius.

“Ši šventė, šiemet atgimusi po 18 metų pertraukos, skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti ir šių akcentų šventėje bus nemažai, o labiausiai džiugina, kad iki šventės buvo spėta “atgaivinti” “Lituanicos” repliką ir tai šventei suteikia naujų spalvų ir istorinio svorio”, - sako J. Mažintas.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto, VĮ “Oro navigacija” bei Lietuvos aeroklubo šeštadienį rengiamoje Aviacijos šventėje pasirodymus surengs apie 20-30 orlaivių, dar panašiai tiek pat orlaivių būtų eksponuojama šalia vyksiančioje parodoje.

Šventės rengėjai tikisi, kad šventėje apsilankys apie 10 000 aviacijos mylėtojų, smalsuolių ir miesto svečių. Lankytojams bus įrengta prekybinė zona, kur galima bus įsigyti suvenyrų, užkandžių ir gėrimų, papildoma programa su aitvarais ir lėktuvėliais rengiama vaikams.

Vykstanties į šventę viešuoju transportu: Šventės dieną autobusas Nr. 19, važiuojantis maršrutu “Stotis-Salininkai”, kursuos dažniau ir sustos prie įėjimo į šventės teritoriją - oro uosto įvažiavimo vartų Lydos plente.

Žiniasklaidai: registruotis į šventę nereikia, nes ji vyks ne riboto patekimo zonoje. Atvykus į šventę, susisiekite su manimi, duosiu Žiniasklaidos korteles ir fotografuoti/filmuoti bus galima visur, prieinant iki “STOP” juosta pažymėtų vietų. Įėjimas į šventės teritoriją - pro Vilniaus oro uosto vartus iš Liepkalnio gatvės (Lydos plento). Renginio vietos schema pridedama.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU)

Baltijos oro bendrovę „airBaltic“ pasiekė trečiasis iš naujai užsakytų „Bombardier Q400NextGen“ lėktuvų. Jis buvo eksponuojamas ir bendrovei perduotas didžiausios ir seniausios Paryžiaus oro šventės metu.

Anksčiau skelbta, kad šią vasarą „airBaltic“ didins turimų „Bombardier Q400 NextGen“ lėktuvų skaičių 50 procentų. Iki šiol tris metus oro bendrovė naudojosi aštuoniais šio modelio lėktuvais ir skraidino keleivius Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir NVS šalyse. Keturi nauji lėktuvai skraidys visais 60 „airBaltic“ maršrutų.

„Q400 NextGen“ lėktuvai yra nuostabūs ir mes labai džiaugiamės galėdami tęsti perėjimą prie lėktuvų parko, kurį sudaro tik „Bombardier“ orlaiviai. Naujų orlaivių įsigijimas yra dar vienas tikslingas žingsnis link dviejų modelių lėktuvų parko, kuris leistų padidinti mūsų efektyvumą, padėtų taupyti degalus bei išlaidas ir būtų labiau draugiškas aplinkai“, – sako oro bendrovės generalinis direktorius Martinas Gaussas.

 „airBaltic“ naujuosius lėktuvus nuomosis iš Danijos bendrovės „Nordic Aviation Capital“, kuri anksčiau buvo sudariusi sutartį su „Bombardier Aerospace“ šiems įsigyti. Galutinė numatoma pirkinio vertė siekia 134,77 mln. JAV dolerių (daugiau nei 355 mln. litų).

Šių lėktuvų įsigijimas yra labai svarbus „airBaltic“ siekiant tapti pirmąja Europos oro bendrove, pradėjusia vykdyti žaliuosius skrydžius turbopropeleriniais lėktuvais. Šiemet pradėto įgyvendinti projekto AMBER tikslas yra sumažinti skrydžių nuotolius, sunaudojamo kuro kiekį, anglies dvideginio emisijas ir triukšmo oro uoste ir jo apylinkėse lygį. Nauja skrydžių trajektorija bus iki 30 jūrmylių trumpesnė nei iki šiol ir leis anglies dvideginio emisijas sumažinti iki 300 kilogramų kiekvieno „Q400 NextGen“ lėktuvo skrydžio metu. Per metus žalieji „airBaltic“ skrydžiai anglies dvideginio emisijas sumažins 5 mln. kilogramų.

Šių metų vasarą be jau įprastų maršrutų „airBaltic“ keleivius skraidins šešiomis naujomis kryptimis. Su oro bendrove keleiviai galės pasiekti Prahos (Čekija), Hevizo-Balatono (Vengija), Olbijos (Sardinija, Italija), Larnakos (Kipras), Maltos ir Rijekos (Kroatija) oro uostus. Atostogauti svečiuose kraštuose norintiems keleiviams „airBaltic“ padidino skrydžių skaičių į iš viso vienuolika miestų, įskaitant Paryžių, Barseloną, Nicą, Stokholmą, Romą, Londoną ir Barį.

„Air Baltic Corporation“

Birželio 19 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Kelvista“ pasirašė sutartį, pagal kurią rangovas vykdys techninę priežiūrą tiesiant Europos Sąjungos (ES) standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruojant esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją ruože tarp Marijampolės ir Kazlų Rūdos.

Šiuos darbus UAB „Kelvista“ įsipareigojo atlikti už 435 tūkst. litų be PVM.

Skelbtame viešajame konkurse taip pat dalyvavo bendrai jungtinei veiklai susijungusios „URS Infrastructure & Environment UK Limited” ir UAB „OR Consulting“ ir bendrai jungtinei veiklai susijungusios „Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ ir UAB „Tiltų ekspertų centras“.

Konkursiniai pasiūlymai įvertinti pagal mažiausios kainos kriterijų.

„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, sujungsiantis Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra „Rail Baltica“ projekto vykdytojas Lietuvos teritorijoje. Projektas finansuojamas ES TEN-T programos, Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės lėšomis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Baigdamas vizitą Turkmėnistane, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius atidarė Lietuvos ir Turkmėnistano verslo forumą. Jame dalyvauja Lietuvos verslininkų delegacija, kurioje – informacinių technologijų, statybos ir inžinerijos, prekybos, aviacijos, švietimo, teisinių  paslaugų bei kitų sričių atstovai.

Pabrėžęs, jog verslui ypatingai svarbu keistis informacija, premjeras pažymėjo, kad šis forumas yra palanki galimybė atrasti nišų perspektyviems projektams tiek Lietuvos, tiek ir Turkmėnistano rinkose. „Kol kas Turkmėnistanas užima tik 50 vietą tarp Lietuvos eksporto partnerių, bet negalime nepastebėti įspūdingo šuolio per pastaruosius penkerius metus. Mūsų prekių apyvarta išaugo vienuolika kartų“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Ministras Pirmininkas išreiškė įsitikinimą, jog šio vizito metu pasirašytos sutartys taps nauju impulsu dvišalių santykių plėtrai. Susitarime dėl ekonominio bendradarbiavimo numatyta įsteigti prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijas.

Šiuo metu Lietuva į Turkmėnistaną daugiausia eksportuoja įvairias autotransporto priemones, traktorius ir vilkikus, infrastruktūros įrangą, šviesius naftos produktus. Iš Turkmėnistano, kuris yra vienas stambiausių medvilnės augintojų, į Lietuvą importuojamas medvilnės pluoštas ir audiniai.

„Aktyvesnis bendradarbiavimas, noras geriau pažinti vieni kitus neišvengiamai paskatins dar vieną verslo rūšį – turizmą“, – sakė premjeras A. Butkevičius, kviesdamas Turkmėnistano verslininkus įdėmiau pasižvalgyti po Lietuvos  rinką.

Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad liepos 1 d. prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai tikslas – patikima, auganti ir atvira Europa. „Tai reiškia, kad sieksime stiprinti pasitikėjimą ES ekonomika, jos finansinį stabilumą ir konkurencingumą. Taip pat stengsimės, kad ES glaudžiau bendradarbiautų su Rytų partneriais“, – sakė jis.

Į Vilnių Vyriausybės vadovas grįš trečiadienį popiet.

Spaudos tarnyba Vyriausybės kanceliarija