Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiemet per keturis su puse metų mėnesius pavogtų apdraustų automobilių sumažėjo perpus, vagis ir toliau labiausiai domina atskiros greitai realizuojamos automobilių detalės ar įranga, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad automobiliai apvagiami taip, kad tampa ekonomiškai nenaudinga juos remontuoti.

„Šiemet mūsų kasko draudimo klientai pranešė apie 24 pavogtus automobilių, nuostolių suma – beveik  pusė milijono litų, vidutinis nuostolis siekia 20 tūkstančių litų. Daugiau nei 40% visų pavogtų automobilių -  VW markės įvairūs modeliai. Palyginus su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu pastebime, kad vidutinis nuostolis išlieka panašus, tačiau pavogtų automobilių sumažėjo perpus“, - komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Per mėnesį šiemet pavagiamos vidutiniškai 5 kasko draudimu draustos mašinos, tuo tarpu pernai „Lietuvos draudimas“ fiksavo po vidutiniškai 10-12 pavogtų mašinų per mėnesį. Jei vagims patraukliausi įvairūs VW modeliai, tai detalės dažniausiai vagiamos nuo BMW (38 proc. visų apvogtų automobilių), VW (20 proc.), Mercedes Benz (10 proc.) automobilių.

Draudikų duomenimis, tris kartus daugiau nuostolių, vertinant pinigine išraiška, nuo metų pradžios patyrė tų automobilių savininkai, nuo kurių buvo „nurinktos“ įvairios detalės, pagrobta įvairi elektronikos įranga, navigacijos prietaisai ir ekranai, veidrodėliai ir kitos lengvai realizuojamos detalės.

„Šiemet dėl įvairių pavogtų detalių jau atlyginome 1,6 mln. litų nuostolių. Tai 23 % daugiau, vertinant pinigais, nei per tą patį laikotarpį pernai metais. Įvykių skaičius augo 15%, tai reiškia, kad vienos vagystės metu pavagiama vis daugiau detalių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai automobilius remontuoti tampa ekonomiškai nebenaudinga – tiek daug dalių būna pavogta“, - sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Vagiamiausių detalių sąraše – apdailos juostelės, veidrodėliai, navigacijos įranga ir ekranai, parkavimo sistemos, žibintai, salone sumontuoti televizoriai ar garso sistemos. Vidutinis nuostolis siekia 3000 litų, pernai vidutinis nuostolis buvo 2700 litų. Tokiais atvejais nukentėjusiųjų automobilių pavagiama po vieną ar keletą detalių. Tačiau, draudikų duomenimis, beveik dešimtadalis šiemet apvogtų automobilių patyrė po keliasdešimt tūkstančių litų siekiančius nuostolius. Didžiausios tokios žalos fiksuotos Kaune: vienam automobiliui pavogtas bamperis, durelės, du ratai, kapotas, žibintai, kitam – žibintai ir bamperis bei vidaus įranga.

Draudikai primena, kad vagis labiausiai masina nuošaliose aikštelėse ar gatvėse, neapšviestose vietose ar kiemuose paliekami automobiliai, o mažesnė tikimybė būtų vagių taikiniu, jei automobilis saugomas matomoje, apšviestoje vietoje, veikia signalizacija.

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti daugiau nei pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra  didžiausią patirtį turintis draudimo aljansas ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

Integrity PR

2013 m. gegužės 27 d. Klaipėdos uoste lankėsi Vokietijos Bundestago (Parlamento) susisiekimo, statybų ir miestų plėtros komiteto nariai.

Delegaciją Uosto direkcijoje priėmė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Vokietijos Bundestago (Parlamento) susisiekimo, statybų ir miestų plėtros komiteto nariai domėjosi Klaipėdos uosto aktualijomis, konkurencingumu, aplinkosaugos reikalavimais, linijų plėtros klausimais.

Šiame susitikime taip pat dalyvavo Zasnico uosto ir AB DFDS SEAWAYS atstovai bei UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ vadovai.

Po susitikimo Uosto direkcijoje išvykos laivu metu svečiams uostą pristatė rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos

  

Asociacijos „Linava“ jubiliejiniame XXV kongrese pažymėta TIR sistemos Lietuvoje 20-ies metų sukaktis. Kreipdamasis į Lietuvos vežėjus, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad šalies vežėjų rinka atsigauna, auga tranzito srautai, sparčiau plėtojamos logistikos paslaugos.
 

„Transportas turi didelę tiesioginę įtaką valstybės ekonomikai, nes sukuria daugiau kaip 11 proc. bendrojo vidaus produkto ir lenkia bemaž visus sektorius pagal per vieną darbo valandą sukuriamą pridėtinę vertę. Eksporto struktūroje transporto paslaugoms tenka daugiau kaip 10 proc. viso eksporto. Taigi, transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra bent dvigubai didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – sakė R. Sinkevičius.
 
Remiantis Lietuvos banko skelbiama mokėjimų balanso statistika, vien iš kelių transporto 2012 m. gauta apie 4 mlrd. Lt transporto paslaugų eksporto pajamų, o pelnas, be tokių paslaugų importo, siekė net 2,6 mlrd. Lt. Beje, teigiamą užsienio valstybių rezidentams suteiktų transporto paslaugų balansą turi tiek krovinių, tiek ir keleivių vežėjai.
 
Susisiekimo ministras pabrėžė, kad investicijos į transporto sektorių – kelius, geležinkelius, pasienio infrastruktūrą, intelektines transporto sistemas, aviaciją ar eismo saugą duoda akivaizdžios naudos.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Gegužės 23 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir viešąjį konkursą laimėjusios UAB „Fegda“ generalinis direktorius Žydrius Baublys pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (toliau – Kauno VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Darbus UAB „Fegda“ įsipareigojo atlikti per 14 mėnesių, jų vertė apie 81 mln. Lt. Projektas yra dalinai finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis.

 

Renginio metu sveikinimo kalbas sakė Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, sutartį pasirašiusių bendrovių vadovai, kiti svečiai. Kalbėjusieji pabrėžė ekonominę projekto naudą tiek Lietuvai, kaip tranzito valstybei konkurencingumo atžvilgiu, tiek Kauno miestui ir regionui dėl būsimų darbo vietų ir surenkamų papildomų mokesčių.

 

„Tai bus trečia pagal dydį investicija Kauno mieste po „Žalgirio“ arenos ir mokslo parko „Santaka“, - tvirtino Kauno miesto meras A. Kupčinskas. – Tikimės, kad šis projektas duos postūmį kitiems dideliems projektams, kurie bus susiję su Kauno LEZ ar oro uostu“.

 

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, logistikos centrų steigimas yra ypatingai svarbus šalies ekonomikos plėtrai ir transporto sektoriaus vystymuisi. „Statomi viešieji logistikos centrai, „Rail Baltica“ bei kiti infrastruktūros modernizavimo projektai leis įgyti konkurencinį pranašumą tarp kaimyninių valstybių“, - sakė S. Dailydka.

 

Kauno VLC intermodalinis terminalas bus statomas Palemono kelyne, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona.

 

Pagal pasirašomą sutartį numatyta pastatyti ne tik patį terminalą su atitinkamomis saugojimo aikštelėmis, 1520 mm ir 1435 mm pločio geležinkelio krovos ir privažiuojamaisiais keliais, konteineriniu kranu, muitinės ir administracinėmis patalpomis, bet ir rekonstruoti esamą kelią nuo automagistralės iki pat būsimo terminalo. Dėl šios priežasties įgyvendinant projektą partnerių teisėmis dalyvauja ir Kauno miesto savivaldybė bei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

 

Planuojama, kad pastatytas terminalas tarnaus ne tik VLC poreikiams, bet ir kaip galutinis pirmu etapu planuojamos nutiesti europinės (1435 mm pločio) geležinkelio vėžės taškas. Konteineriuose iš Pietų ir Vakarų Europos atvykstantys ir terminale perkrauti kroviniai galės toliau judėti Šiaurės ir Rytų link. Tam tikslui bus įrengti keturi geležinkelio krovos keliai (po du skirtingų pločių vėžių), vienas 40 t. keliamosios galios ožinis konteinerinis kranas bei sandėliavimo aikštelė, talpinsianti iki 1000 sąlyginių konteinerių (TEU).

 

Kauno VLC projektas yra pripažintas kaip valstybei svarbus ekonominis projektas, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ LR Vyriausybės yra įpareigota būti jo įgyvendintoja. Tikimasi, kad įgyvendinta Kauno VLC koncepcija atneš didžiulę naudą ne tik transporto ir logistikos įmonėms, bet ir šio miesto bei rajono savivaldybių gyventojams: bus pritraukiamos investicijos, plečiama miesto infrastruktūra, į biudžetą surenkami papildomi mokesčiai.

 

Įgyvendinant šį projektą Lietuvos transporto sistema dar labiau prisidės prie pagrindinių Europos Sąjungos strateginių transporto sistemos tikslų, įtvirtintų Europos Komisijos „Baltojoje Knygoje“, įgyvendinimo: kad iki 2040 m. 50 proc. krovinių, kuriuos reikia pristatyti daugiau nei 300 km. atstumu, būtų gabenami geležinkelių arba vidaus vandenų transportu.

 

AB „Lietuvos geležinkeliai“

 

Vežėjai priešinasi Seime pasklidusiems ketinimams riboti vilkikų bakuose įvežamų degalų kiekį. Tokį būdą kontrabandai mažinti siūlo degalų pardavėjai. Politikai žada, prieš priimdami sprendimus, įvertinti galimus padarinius visam verslui.
 
Riboti vilkikų bakuose įvežamų degalų kiekį dviejuose Seimo komitetuose pasiūlė Naftos prekybos įmonių asociacija. Priemonės veiksmingumą esą įrodė kaimynai – sumažinus leidžiamą į Lenkiją įvežti degalų kiekį, nemaža dalis jų vežėjų pasuko per Lietuvą. Tačiau bėda – čia jie dažnai ir parduoda beveik perpus pigesnį nei Lietuvos degalinėse dyzelinį kurą. Ir taip daro ne vien lenkai, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.
 
„Jeigu per parą į Lietuvą įvažiuoja 1500 sunkiųjų automobilių. Vienas automobilis minimaliai bake gali turėti apie 600 litrų, tai padauginus per parą įvažiuojančių automobilių skaičių iš tiek dienų, kiek yra metuose, tai šalį įvažiuoja degalai, kurių vertė, skaičiuojant tiktai akcizą, yra apie 300 milijonų litų“, – teigia Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
 
Asociacijos skaičiavimu, nelegaliai įvežti degalai sudaro beveik trečdalį Lietuvos rinkos. O rimtesnių siūlymų, kaip mažinti kontrabandą, nesigirdi. Tačiau degalų pardavėjų siūlymai labai nepatinka vežėjams, nes degalai jiems – ne prekė, o darbo priemonė.
 
„Tai gali sujaukti, visų pirma, situaciją tarptautinėje rinkoje, pasiskirstant srautams. Kitas dalykas, manau, kad tai sukels sąmyšį ir padidins eiles pasienyje. Nereikia verslui, kuris neša Lietuvai pinigus iš Rytų rinkų, kišti pagalius į ratus“, – sako „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
 
Anot „Linavos“ vadovo, Lenkija jau rengiasi atsisakyti ribojimų, nes kontrolei pasienyje reikia papildomų žmonių, įrangos, be to, ilgėjant patikrinimui, ilgėja ir eilės. Degalų pardavėjai tikina atvirkščiai – esą eilės pasienyje mažėtų, nes sumažėtų Rusijos, Baltarusijos ar net Rumunijos vežėjų, dabar dažnai vykstančių per Lietuvą net be krovinių, tik su parduoti skirtais degalais. Politikai sprendimus žada tik viską gerai įvertinę.
 
„Dabar sudarėme tokią darbo grupę ir kartu iš mūsų komiteto ir iš verslininkų, vežėjų naftos produktų prekiautojų ir pasižiūrėsime , kokių priemonių reikės imtis. Aišku nepakenkiant verslui, kad nenukreiptų srautų per kaimynines valstybes, nes tada nieko neišloštume“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
 
Parlamentaras neprognozuoja, kada ir kokie gali būti priimti sprendimai, nes degalų ribojimui, kaip galimai tranzito ir vežėjų verslo kliūčiai, nepritaria ir Susisiekimo ministerija.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

2013 m. sausio–balandžio mėn.

 

Per 2013 m. sausio–balandžio Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 15,3 mln. t jūrinių krovinių, bendras krovos pokytis sudarė +10,1 proc., palyginus su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste nagrinėjamu laikotarpiu krauta 12,1 mln. t, pokytis sudarė +8,1 proc. arba +0,9 mln. t, o Būtingės terminale – 3,2 mln. t krovinių, pokytis +18,1 proc. arba +0,5 mln. t.

 

Didžiausias krovinių augimas pagal apimtį per 2013 m. sausio–balandžio mėn, palyginus su 2012 m. sausio–balandžio mėn., Klaipėdos uoste pasiektas dėl išaugusios biriųjų ir suverstinių krovinių krovos (padidėjimas siekia 21,3 proc., palyginus su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu), iš kurių gausiai buvo kraunami žemės ūkio produktai (+681,5 tūkst. t), cukraus žaliavos (birios) (+148,3 tūkst. t), natūralios ir cheminės trąšos (+132,1 tūkst. t) bei pirminės ir apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos (+122,7 tūkst. t).

Analizuojant pagal kitas krovinių grupes, skystųjų krovinių prieaugis sudarė 11,1 proc., kurių Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perpilta 7 140,9 tūkst. t. Šioje krovinių grupėje ženklus augimas stebimas visuose krovinių rūšyse: žalia nafta (+18,1 proc. arba +490,1 tūkst. t), natūralios ir cheminės trąšos (skystos) (+29,3 proc. arba +134,4 tūkst. t) naftos produktai (+3,2 proc. arba +100,0 tūkst. t), cukraus žaliava (melasa) (+11,3 proc. arba +4,4 tūkst. t). Generalinių krovinių krovos sumažėjimas apie 4,2 proc. pastebimas Klaipėdos uoste nuo metų pradžios. Iš viso jų krauta 3 410,9 tūkst. t (22,3 proc. bendros Klaipėdos uosto krovos). Generalinių krovinių grupėje augo šaldytų krovinių krova (krauta 89,0 tūkst. t, pokytis +7,2 proc. arba +6,0 tūkst. t) ir ro-ro skaičiuojant jų krovą vienetais (perkrauta  81 163 vnt., pokytis +0,5 proc. arba +377 vnt.), o sumažėjimas užfiksuotas likusiuose šiai krovinių grupei priklausančių kroviniuose: -0,3 proc. ro-ro skaičiuojant pagal tonažą (iš viso perkrauta 1 526,2 tūkst. t, pokytis -0,3 proc. arba -4,4 tūkst. t), -31,0 proc. natūralios ir cheminės trąšos (pakuotos), -11,7 proc. mediena ir miškininkystės produktai, -31,8 proc. geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos, -1,4 proc. konteinerizuoti kroviniai (pagal tonažą), palyginus su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Konteinerizuotų krovinių krova, skaičiuojant TEU, augo ir sudarė 129 839 TEU per 2013 m. sausio–balandžio mėn. (+7,4 proc. arba +8 988 TEU).

Per 2013 m. sausio–balandžio mėn. užregistruoti 2 114 laivų įplaukimų į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 32 laivai (+18,5 proc. arba 5 laivais daugiau, palyginus su 2012 m. sausio–balandžio mėn.). Į Klaipėdos uostą iš viso įplaukė 2 082 laivai (4,9 proc. mažiau, palyginus su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu), iš kurių:
- 1 466 tarptautiniai laivai (133 laivais arba 8,3 proc. mažiau, palyginus su 2012 m. sausio–balandžio mėn.),
- 616 vietinis mažasis laivas (25 laivais arba 4,2 proc. daugiau, palyginus su 2012 m. sausio–balandžio mėn.).

 

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 75 500, t. y. 7,2 proc. arba 5 816 keleiviais mažiau negu per 2012 m. atitinkamą laikotarpį.

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

 

Europos Komisija šiandien paskelbė naują iniciatyvą, kuria siekiama tobulinti 319 svarbiausių Europos jūrų uostų veiklą ir transporto jungtis. Siūlomos gairės ir teisiniai pokyčiai padės uostų veiklos vykdytojams modernizuoti savo paslaugas bei įrangą ir įgyti daugiau finansinio savarankiškumo.
 
74 proc. į Europą atvežamų ir iš jos išvežamų prekių plukdomos jūra, tačiau šiuo metu penktadalis visų šių prekių iškraunamos viso labo trijuose uostuose: Roterdamo, Hamburgo ir Antverpeno. Dėl tokios nevienodos uostų veiklos susidaro spūstys, o ekspeditoriai, vežėjai ir vartotojai patiria papildomų išlaidų. Priėmus naujus pasiūlymus Europoje iki 2030 m. būtų galima sutaupyti iki 10 mlrd. eurų ir nustatyti naujus trumpus jūrų maršrutus.
 
Už mobilumą ir transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Mūsų jūrų uostai yra gyvybiškai svarbūs vartai, susiejantys mūsų transporto koridorius su visu kitu pasauliu. Kai kurie mūsų uostų įrenginiai yra vieni iš puikiausių pasaulyje. Būtina juos išlaikyti. Tačiau turime didelių sunkumų dėl spūsčių, eismo intensyvumo ir investicijų. Daugiau mūsų uostų turi pasiekti šiuos aukštus standartus. Šiandienos pasiūlymais bus pasiekta, kad Europos uostų paslaugos atitiktų XXI amžiaus reikalavimus, bus padedama pritraukti investicijų ir kurti darbo vietas ten, kur jų labiausiai reikia.“
 
Uostų efektyvumo didinimas
 
Komisija siūlo skaidresnes ir atviresnes uostų paslaugų teikėjų skyrimo procedūras. Bus nustatytos taisyklės, kaip užkirsti kelią galimam išskirtines teises turinčių vežėjų piktnaudžiavimui kainomis. Kad būtų geriau rūpinamasi klientais, siūloma steigti uostų naudotojų patariamąjį komitetą. Išsami tvarka priklausys nuo vietos aplinkybių, kad uostai galėtų būti geriau koordinuojami ir juose būtų kuriama verslui palankesnė aplinka.
 
Siekdama dar labiau padidinti efektyvumą Komisija iki vasaros pateiks pasiūlymus mažinti biurokratizmą ir administracinius formalumus uostuose (vadinamieji mėlynosios juostos pasiūlymai).
 
Geresnis susisiekimas su atokesniais regionais
 
ES lėšų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus pradėta skirti ir uostų projektams, identifikuotiems Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriaus prioritetinio finansavimo planuose, ir uostų susiejimui su geležinkeliu, vidaus vandenų ir sausumos keliais. Uostai bus skatinami aktyviai dalyvauti šiame procese, pavyzdžiui, teikti informaciją apie transporto srautus.
 
Investicijos. Lanksti ir praktiška finansinė programa
 
Pagal pasiūlymą uostams suteikiama daugiau laisvės imti infrastruktūros mokesčius ir didinamas mokesčių nustatymo bei viešųjų lėšų naudojimo skaidrumas. Iš tiesų uosto administracija gali geriausiai išsiaiškinti naudotojų poreikius ir nustatyti mokesčius. Tuo pat metu didesnis skaidrumas padės užtikrinti, kad naudojant viešąsias lėšas nebūtų pernelyg iškraipoma konkurencija, ir pritraukti privačių investuotojų. Be to, uostai galės sumažinti mokesčius laivams, kurių neigiamas poveikis aplinkai mažesnis.
 
Socialinis dialogas
 
Šių metų birželį Komisija įsteigs uostų socialinio dialogo komitetą, kuriame darbuotojai ir darbdaviai galės diskutuoti ir susitarti dėl darbo uostuose klausimų. Komisija teiks šiam komitetui techninę ir administracinę pagalbą ir 2016 m. įvertins pažangą.
 
Tai bus pirmas kartas, kai Komisija, suvokdama ypatingus uždavinius, kuriuos tenka spręsti uostams, parengs šiam konkrečiam sektoriui skirtus teisės aktus. Iki šiol uostams buvo taikomi bendri ES teisės aktai dėl įsisteigimo laisvės ir konkurencijos taisyklių.
 
Iš viso Europoje yra 1200 jūrų uostų. Šis pasiūlymas skirtas 319 svarbiausių Europos uostų, kurie visi kartu gali sudaryti tikrą ES vidaus rinkai naudingą Europos uostų tinklą. Šie 319 uostų Komisijos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pasiūlymuose jau paskelbti prioritetiniais: 83 pagrindinio tinklo uostai ir 236 visa apimančio susisiekimo tinklo uostai.
 
Tolesni veiksmai
 
Ši iniciatyva yra Komisijos 2012 m. spalio mėnesį priimtame II bendrosios rinkos akte paskelbtos pagrindinės jūrų transporto priemonės dalis. Ji papildo kitas Komisijos iniciatyvas, pavyzdžiui, būsimą direktyvą dėl koncesijos sutarčių (kuri bus taikoma koncesijos sutartims uostuose, kuriuose dirbama su kroviniais, ir keleivių terminaluose). Ja nustatoma bendra tvarka ir didinamas skaidrumas siekiant užtikrinti, kad koncesijos sutartys būtų sudaromos be diskriminacijos.
 
Šią iniciatyvą sudaro Komisijos komunikatas, kuriame apžvelgiama ES uostų politika bei skelbiami aštuoni Komisijos veiksmai, ir teisės akto pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriuo siekiama priimti naujas teisines nuostatas, būtinas politikai vykdyti ir tikslams siekti.
 
Prieš priimant pasiūlymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, jam turi pritarti Europos Parlamentas ir valstybės narės.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Prie užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ vadovų komandos prisijungė didelę tarptautinio verslo patirtį turintis Halldor Sigurdarson.

 

H. Sigurdarson nuo gegužės mėn. bendrovėje užima finansų direktoriaus pareigas ir yra atsakingas už „Small Planet Airlines“ plėtrą tarptautinėse rinkose ir finansines bendrovės operacijas.

 

Pasak „Small Planet Airlines“ generalinio direktoriaus Vytauto Kaikairio, bendrovės strategijoje numatyti ambicingi plėtros planai įsitvirtinti didžiosiose Europos rinkose, o šiam tikslui pasiekti svarbu suburti tarptautinio verslo patirtį turinčią vadovų komandą.

 

„Halldor yra itin patyręs vadovas, kūręs ir įgyvendinęs verslo strategijas didelėse įmonėse, turi daug vertingos darbo patirties skirtingose šalyse ir gerai supranta užsakomųjų skrydžių rinką. Lietuvoje tokios kompetencijos vadovų beveik nėra, todėl džiaugiamės, kad mūsų komandą sustiprino aukšto lygio verslo profesionalas“, – teigė „Small Planet Airlines“ generalinis direktorius V. Kaikairis.

 

„Apsispręsti prisijungti prie „Small Planet Airlines“ nebuvo sunku. Bendrovė turi aiškią ir realią plėtros viziją įsitvirtinti Europos užsakomųjų skrydžių rinkoje, patyrusią ir azartišką vadovų bei specialistų komandą“, – komentavo naujasis „Small Planet Airlines“ finansų direktorius H. Sigurdarson.

 

H. Sigurdarson profesinė patirtis apima finansų ir aviacijos sektorius. Specialistas konsultavo klientus finansų valdymo ir apskaitos klausimais audito ir verslo konsultacijų bendrovėje „Deloitte and Touche“, taip pat užėmė vadovaujančias pozicijas lėktuvų remonto ir techninio aptarnavimo bei avialinijų bendrovėse, tokiose kaip „Air Atlanta ir „Excel Airways“. 39-erių islandas baigė ekonomikos studijas Islandijos universitete („University of Iceland”) ir įgijo verslo administravimo magistro laipsnį Kenterberio universitete (D. Britanija).

 

„Small Planet Airlines“

 

 

Rytoj Rumunijoje prasideda vežėjų protesto akcijos, kurios gali sutrikdyti įprastus reisus šioje šalyje. Tranzitu važiuojantiems vežėjams taip pat rekomenduojama vengti Rumunijos kelių.
 
Redakciją pasiekė žinios, kad rumunų vežėjai, norintys, kad būtų pakeisti kai kurie teisės aktai, gali blokuoti daugumą Rumunijos kelių ir įvažiavimų į miestus. Net neabejojama, kad vilkikų eismas bus paralyžiuotas. Akcija gali tęstis dvi savaites.

 

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

 

Šių metų gegužės pradžioje buvo pristatyta “DSV Daily Pallet” – paslauga, kuri užsakovams leidžia krovinius kelių transportu išsiųsti bet kurią dieną ir pasirinkti konkrečią jų pristatymo į bet kurią Europos vietą datą.  Naudojantis „DSV Daily Pallet“  sistema galima siųsti bet kokio tipo į paletes grupuojamus krovinius nuo 35 kilogramų iki 3,5 tonos.

 

Prieš įdiegdama naująją paslaugą „DSV“ grupė Europoje atliko savo klientų apklausą, kurios metu daugiau kaip 1300 bendrovės užsakovų iš 21-os šalies nurodė jiems aktualiausius krovinių gabenimo aspektus. Dėl to „DSV Daily Pallet“  padeda įmonėms spręsti iš karto kelias esmines su transportavimu susijusias problemas.

 

“Atsižvelgdami į vertingas mūsų klientų įžvalgas sukūrėme paslaugą, kuri padeda spręsti problemas, su kuriomis susiduria mūsų klientai. Tokie “DSV Daily Pallet” principai, kaip planavimas, lankstumas ir gabenimų dažnumas padeda mūsų klientams išlaikyti verslo pagreitį.” – sako DSV Transport generalinis direktorius Kim Bartholdy. Krovinių surinkimas ir išgabenimas tą pačia dieną Užsakymus pateikiant
internetu sutaupoma laiko, o galimybė kasdien išsiūsti siuntinius reiškia, kad transportavimas gali būti tiksliai suderintas su gamyba arba kitais įmonės vidaus procesais. Užsakant paslaugą pasirenkama konkreti pristatymo data, o tai reiškia, kad siunta gavėją tikrai pasieks sutartu laiku. Be to, sutrumpėja gabenimo laikas, nes visos siuntos pristatomos per „DSV“ centrinius logistikos sandėlius šalia Štutgarto Vokietijoje. Įmonės viduje sistema įdiegta 2011 metais ir per pastaruosius 18 mėnesių pasiteisino. “Šis darbo modelis siūlo mūsų klientams stiprų ir patikimą gabenimą tinkle, kur kroviniai surenkami kasdien ir pristatomi laiku visoje Europoje,” – priduria Kim Bartholdy.

 

Pridėtinę vertę kuriančios paslaugos

 

„DSV Daily Pallet“ pristatymas šių metų gegužės mėnesį yra tik pradžia. Siūlydama standartines paslaugas, tokias, kaip lengvas užsakymas internetu, kasdienis surinkimas ir išgabenimas, pristatymas laiku, pristatymas į bet kurį Europos tašką ir daug kitų, „DSV Transport“,  gali jau dabar paskelbti, kad  artimoje ateityje „DSV Daily Pallet“ pasiūlys rinkai ir daugiau pridėtinę vertę kuriančių paslaugų.

 

 DSV Transport, UAB

 

 

Rytoj, gegužės 23 d., 9:00 val. kviečiame Jus į Kauno viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo rangos darbų sutarties tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašymą, kuris vyks Vilniuje, Mindaugo g. 12, 500-oje salėje, (V aukštas).

 

Kauno VLC intermodalinis terminalas bus statomas Palemono kelyne, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona.

 

Planuojama rangos darbų trukmė – 14 mėn., vertė – 81 mln. Lt be PVM.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir lauksime atvykstant!

 

AB „Lietuvos geležinkeliai“

  

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2013-05-23, ketvirtadienis

Renginio pradžia: 12:00

Renginio vieta: BNS konferencijų salėjeSpaudos konferencija: Kas stabdo ir skatina šalies vežėjų verslą?

 

Konferencijos data: 2013-05-23, ketvirtadienis

Konferencijos pradžia: 12:00

Konferencijos vieta: BNS konferencijų salė

 

Viena anksčiausiai po sunkmečio atsigavusių ūkio šakų – kelių transportas – dar 2011 metais viršijo prieškrizinį pajamų lygį. Šalia stabilaus ir tvaraus augimo, atsiveriančių naujų galimybių darbui kitose šalyse kartu su NATO, vežėjams kyla ir rimtų iššūkių: auganti tarptautinė konkurencija, siūlomi degalų įvežimo ribojimai Lietuvoje, augančios darbo sąnaudos.

 

Apie šią problematiką kalbės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, asociacijos generalinis sekretorius Ričardas Malkus ir analitikas, UAB „Creditreform Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

 

Konferencijoje bus pateikta išsami sektoriaus rodiklių apžvalga, aptartos naftos prekybininkų iniciatyvos riboti degalus vežėjams ir galimi praradimai transporto bei logistikos sektoriui, kuris sukuria apie 13 proc. šalies BVP.

 

Maloniai kviečiame dalyvauti!

UAB "BNS"

 

Šiandien Mockavos geležinkelio stotyje iškilmingai pažymėtas naujas europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ etapas – pradedama ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Mockavos rekonstrukcija. Darbų pradžios ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

 

„Kiek daugiau nei prieš pusantrų metų buvo baigti Mockavos–Šeštokų ruožo sugretinto kelio tiesimo darbai, šiandien galime pasidžiaugti pradedamais europinės vėžės rekonstrukcijos darbais nuo Mockavos iki Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos. Šie darbai ypatingai svarbūs tuo, kad europinė vėžė – tai Lietuvos jungtis su Europos geležinkelių sistema, kuri sudarys galimybes pasiūlyti naujų efektyvių logistikos sprendimų, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos šalimis organizuoti keleivių ir krovinių vežimą įvairiarūšiu transportu“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

 

Ministras pabrėžė, kad kuriant logistinę grandinę jau priimti konkretūs sprendimai dėl Kauno viešojo logistikos centro, privataus intermodalinio terminalo Mockavoje, Lietuvos geležinkelių logistikos centro Šeštokuose.

 

Naujajame darbų etape iš viso numatoma rekonstruoti apie 13 km ilgio esamą europinės vėžės (1435 mm pločio) geležinkelio ruožą, prasidedantį už Mockavos geležinkelio stoties ir pasibaigiantį Lenkijoje ties pirmąja bėgių sandūra, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Be to, minėtame ruože bus rekonstruotos pervažos ir kelio statiniai, įrengtas aptvėrimas ir garsą slopinančios sienutės.

 

Minėtus rekonstrukcijos darbus iki 2014 m. pabaigos atliks konkursą laimėjusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ antrinė įmonė UAB „Geležinkelio tiesimo centras“. Bendra darbų vertė – 85,3 mln. litų, iš jų daugiau kaip 23 mln. litų sudaro TEN-T programos parama.

 

„Rail Baltica“ ruožo nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno bendra vertė – beveik 1,5 mlrd. litų. Šios atkarpos tiesimo darbus numatoma baigti iki 2015 m. gruodžio mėn.

 

Susisiekimo ministro teigimu, „Rail Baltica“ sėkmė priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kaimyninių valstybių. Ypatingai svarbus vaidmuo tenka Lenkijai, per kurios teritoriją bus tiesiama Šiaurės–Pietų geležinkelio atkarpa, sujungsianti Baltijos šalis su Vokietija ir likusiomis Vakarų Europos valstybėmis. „Esu tikras, kad atlikti realūs žingsniai, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje, taps paskata mūsų kolegoms paspartinti darbus kaimyninėse šalyse“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

 

„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, kuris sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Lietuvoje projektas „Rail Baltica“ 2011 m. buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

 

 

2013 m. gegužės 20 d. Uosto direkcijoje buvo įformintas objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas“ užbaigimas.

 

Metus trukę gilinimo ir platinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanale darbai kainavo 127,297 mln. Lt, įskaitant PVM, iš jų – 81,467 mln. Lt ES paramos lėšos.
Darbų rangovas – „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“.
Rangovas iš viso iškasė 4,432 mln. kub. m grunto.

 

Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas ypač svarbus Klaipėdos uostui. Atlikus šiuos gilinimo darbus uosto plotis padidėjo iki 150 m, o gylis atitinkamai iki 14,5 m.

 

Po šių gilinimo darbų padidės didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas kaimyninių uostų atžvilgiu. Esant tokiems uosto laivybos kanalo parametrams, Klaipėdos uoste sudarytos sąlygos priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax laivus, kurių ilgis siekia 300–310 m, o plotis – 40 m.

 

VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

 

Nuo birželio 16 dienos iš Kauno oro uosto į Maskvos Domodedovo oro uostą ir atgal skrydžius pradeda Rusijos aviakompanija „Rusline“. 50-ties vietų lėktuvas „Bombardier CRJ 200“ kils du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.  Kauno oro uosto keleiviai Maskvą turės galimybę pasiekti vos per 1 valandą 40 minučių.

 

„Reisas iš Kauno į Maskvą dar labiau išplečia mūsų skrydžių žemėlapį ir papildo jį 21-a kryptimi. Keleiviams iš Rusijos šis reisas suteiks galimybę per Kauno oro uostą dar patogiau ir pigiau pasiekti daugelį vakarų Europos miestų“, – sakė laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Jūratė Baltrušaitytė.

 

Iš Kauno oro uosto trečiadieniais ir šeštadieniais lėktuvai kils 12:40 val., o Maskvoje leisis 15:20 val. vietos laiku. Atgal į Kauną skrydžiai bus vykdomi tomis pačiomis dienomis – trečiadieniais ir šeštadieniais. Iš Maskvos lėktuvas kils 11:00 val., o Kaune leisis 11:40 val. vietos laiku.

 

Pirmasis reisas numatytas birželio 16 dieną. Skrydžiai bus vykdomi iki spalio 23 dienos. Kaina į abi puses su mokesčiais – nuo 310 litų. Bilietai šia kryptimi jau parduodami aviakompanijos tinklapyje www.rusline.aero bei bilietų rezervavimo sistemose „Amadeus“ ir „Sirena 2000“.

 

Kauno oro uosto vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje taip pat numatyti skrydžiai į Kiprą, Maltą, Palmą de Maljorką, Alikantę, Kaljarį, Trapanį, Kosą, Rodą, Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką, Lutoną), Birmingemą, Bristolį, Edinburgą, Oslą,  Stokholmą, Tamperę, Frankfurtą, Rygą.

 

UAB "Publicum"