Oro transporto keleivių teisių užtikrinimas ir Bendro Europos dangaus sukūrimo spartinimas – vieni iš svarbiausių tikslų aviacijos srityje, kurių Lietuva siekia pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Šiuos klausimus susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien aptarė su Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) generaliniu direktoriumi Tony Tyler.

Ministras R. Sinkevičius pabrėžė, kad civilinės aviacijos srityje šį pusmetį Lietuva daugiausia dėmesio skirs Keleivių teisių reglamentavimui peržiūrėti ir tobulinti ES lygmeniu. Norima pasiekti bendro ES valstybių požiūrio šiuo klausimu ir užtikrinti, kad keleivių teisės būtų reglamentuotos išsamiau ir aiškiau.

„Lietuva siekia, kad oro transporto keleiviai turėtų daugiau teisių gauti informaciją, pagalbą keliaujant ir tinkamas kompensacijas už skrydžių vėlavimą, atšaukimą ir atsisakymą vežti. Norime, kad būtų geriau užtikrintos keleivių teisės, susijusios su netinkamu bagažo tvarkymu. Taip pat sieksime labiau atsižvelgti į oro vežėjų finansinius pajėgumus ir apriboti daugiausia išlaidų reikalaujančius reglamentų aspektus“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Kalbėdamas apie Bendro Europos dangaus įgyvendinimo spartinimą, susisiekimo ministras akcentavo, kad Europos Sąjunga privalo imtis aktyvių priemonių, siekdama efektyviau išnaudoti oro erdvę.

Pirmininkavimo ES Tarybai metu Lietuva sieks tobulinti Europos oro eismo vadybos sistemą, spręsti jos fragmentiškumo problemą. Europos Sąjungoje šią sistemą sudaro 27 nacionalinės administracijos, prižiūrinčios daugiau kaip 100 oro navigacijos paslaugų teikėjų ir besivadovaujančios skirtingomis sistemomis ir taisyklėmis. Šiuo atžvilgiu Europa smarkiai atsilieka nuo JAV, turinčių panašaus dydžio oro erdvę. IATA vadovo T. Tyler teigimu, dėl oro erdvės fragmentacijos ES kasmet patiria apie 5 mlrd. eurų nuostolį. Išsprendus šią problemą padidėtų Europos oro transporto sistemos konkurencingumas.

Civilinės aviacijos sektorius turi didelę reikšmę ES ekonomikai. Europos Sąjungoje šiame sektoriuje dirba apie 7,8 mln. darbuotojų, o jo indėlis į ES bendrąjį vidaus produktą siekia 475 mlrd. eurų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Praeitą savaitę, Rusijos Federalines Muitinės Tarnybos (FMT) internetinėje svetainėje, buvo paskelbta informacija apie FMT vadovo Andrejaus Belijaninovo sprendimą. Buvo paskelbta, kad „ … siekiant užtikrinti Muitų Sąjungos muitinės įstatymų laikymąsi ir savalaikį muitinės mokesčių mokėjimą į Federalinį biudžetą, nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d., prekių, kurioms taikoma muitinės procedūra, pervežimą su TIR knygele, nuspręsta vykdyti su sąlyga, kad bus laikomasi muitinės tranzito vykdymo, taikant priemones, nurodytas Muitų Sąjungos Muitinės kodekso 217 str. 1 p.
 
Tai gali reikšti, kad kiekvienam pervežimui per Rusijos teritoriją, taikant TIR knygeles, bus papildomai taikomi ir nacionalinės garantijos reikalavimai. Panašu, kad ir patys vežėjai dar nežino, kaip vyktų pervežimai įsigaliojus tokiam pasikeitimui.
 
FMT vadovo Andrejaus Belijaninovo pareiškime sakoma, kad iki šiol Rusijos vežėjų sąjungos ASMAP įsipareigojimai mokėti muitus ir mokesčius nesureguliuoti. Už šiuos metus skaičiuojama 10,1 mln. rublių skola. Šis A. Belijaninovo sprendimas buvo priimtas iš anksto neinformavus kitų TIR sistemos dalyvių. Taip pat nebuvo surengta jokių diskusijų ar pasitarimų.
 
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) atstovų teigimu, priimtas sprendimas neatitinka TIR konvencijos nuostatų, o ypač 4,11,42 ir 48 straipsnių, taip pat ir kitų teisės aktų.
 
Kol kas laukiama informacijos. Apie tolimesnę situaciją bus informuoti visi TIR knygelių naudotojai.
 
TIR garantijų sistema funkcionuoja paprastai: kiekvienas nacionalinis susivienijimas, atstovaujantis savo šalies vežėjams ir pripažintas šios šalies muitinės, garantuoja sumokėti visus muitus ir mokesčius, jei bus nustatytas koks nors pažeidimas, vykdant tos šalies teritorijoje TIR procedūrą. Toks nacionalinis susivienijimas garantuoja sumokėti visus savo ir kitų šalių vežėjų, gabenančių prekes su TIR knygele, išduota jo paties arba analogiškų kitų valstybių susivienijimų, muitus ir mokesčius. Tai reiškia, kad kiekviena šalis naudojasi garantija, teikiama jos teritorijoje visų transporto operacijų su TIR knygele atžvilgiu. Galima teigti, kad muitinės įstaigos dirba su nacionaliniu partneriu, į kurį gali kreiptis esant kokiems nors pažeidimams.
 
„Linavos“ viceprezidentas ir Krovininio transporto tarybos pirmininkas Mečislavas Atroškevičius sako kad , Federalines Muitinės Tarnybos vadovas nėra kompetentingas daryti tokių pareiškimų ir naikinti tarptautinių susitarimų. „Yra TIR konvencija, kurios narė yra ir Rusija. Galima sakyti, kad tokiu sprendimu Rusija pareikštų, kad TIR sistema jos teritorijoje nebeveikia. Darydamas tokį pareiškimą, muitinės vadovas viršijo savo kompetenciją. Jis neturi teisės keisti TIR sistemos ir reikalauti kažkokių papildomų garantijų. Įsivaizduokite, kad važiuoja tūkstančiai mašinų ir visoms joms reikia garantijos. Aš neįsivaizduoju, kaip tas dalykas galėtų veikti. Tai tikrai yra nesąmonė, vežėjai tai vadina absurdu, su tuo sutinka ir rusų vežėjai. Šiuo atveju sustotų krovinių tiekimas į Rusiją“, – sako jis.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Per šešis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta beveik 2,4 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Birželio mėnesį Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 435 tūkst. keleivių, arba 4,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m. Vietinio susisiekimo traukiniais birželį pervežta 340 tūkst. keleivių, arba 4,9 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Birželį keliavusiųjų maršrutais Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia ir Vilnius–Klaipėda–Vilnius skaičius išliko stabilus – vežta atitinkamai apie 94 tūkst. ir 50 tūkst. keleivių (pernai – apie 93 tūkst. ir 50 tūkst.). Smarkiai išaugo keliavusiųjų Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia skaičius – birželį vežta per 35 tūkst. keleivių arba beveik 29 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais.

9,5 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius, pervežta apie 43 tūkst. keleivių. Birželį beveik 35 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius skaičius – vežta apie 10 tūkst. keleivių.

Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Birželį tarp dviejų sostinių keliavo per 29 tūkst. keleivių, arba maždaug 48 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ primena, kad vasaros sezono metu traukinio Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia keleiviai savaitgaliais yra vežami iki pat Akmenos ežero kranto. Trakų geležinkelio stotyje visais vasaros šeštadieniais ir sekmadieniais keleivių lauks specialus autobusas, kuris veš poilsiautojus per miesto centrą į paplūdimį bei atgal.
Autobuso bilietas Vilniaus geležinkelio stotyje kainuos 1 litą į vieną pusę. Bilietą bus galima įsigyti ir autobuse – tuomet jis kainuos 1,20 Lt į vieną pusę. Autobuso tvarkaraštis suderintas su traukinių tvarkaraščiais: traukinys iš Vilniaus į Trakus išvyksta 10 val. 31 min., autobusas iš geležinkelio stoties – 11 val. 16 min., autobusas iš paplūdimio – 18 val. 55 min., traukinys iš Trakų – 19 val. 27 min.
Pasinaudoję nauja paslauga traukinio keleiviai šią vasarą paplūdimį Trakuose pasieks per valandą – greičiau, patogiau ir saugiau nei spūstyse užstrigę automobilių vairuotojai.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Viešoje erdvėje vežėjai skundžiasi augančiomis išlaidomis draudimui, o draudikai pastebi, kad transporto priemonių draudimas yra rizikingas ir didėja žalų išmokos. Be to prognozuojama, kad įmokos gali dar labiau didėti. Panagrinėkime vežėjų, draudimo bendrovių ir nepriklausomų ekspertų nuomones šia tema.
 
UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, draudimo rinkos augimas krizės metu buvo praktiškai dėl komercinio transporto draudimo augimo (komercinio transporto draudimas apima ne tik vežėjus –transporto priemonių (TP) turi beveik visos įmonės – aut. pastaba). Per 2009 – 2012 metus viso (privataus ir komercinio) TP draudimo skirtumas tarp įmokų ir išmokų išaugo 134 mln. Lt suma, iš to skaičiaus 105 mln. Lt (net 78%) teko komercinio transporto draudimui.
 
Stebina išmokų sumos
 
UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sako, kad 2012 metais komercinių transporto priemonių draudimas sudarė 33% visų ne gyvybės draudimo įmokų. Ženklią dalį tų įmokų sudarė vežėjų transporto draudimas. „Transporto draudimo rinka turėtų augti šiais metais. Sausumos transportas išlieka viena iš nedaugelio investuojančių ūkio šakų. Transporto įmonių savininkai įsigydami vilkikus ir puspriekabes priima sunkius investicinius sprendimus“, – sako jis.
 
Lietuvos transporto įmonių savininkai stebisi augančiomis įmokomis, be to daugėja skundų dėl nenoro mokėti draudiminių išmokų. UAB „Berita“ vadovas Algis Žvirblys sako, kad vežėjai jam primena neorganizuotą jėgą, kuri negina savo teisių. „Mes kalbame apie draudimo taisykles, kurios nesikeitė per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tokios taisyklės leidžia draudimo bendrovėms lengviau nemokėti išmokų. Per 20 metų, nieko nereglamentuota, nesureguliuota“, – kalba jis.
 
Įmonės „Rimansta“ vadovą Algimantą Grabliauską stebina didelės draudimo bendrovių išmokų sumos. Jis pasakoja, kad po eismo įvykio Lenkijoje, jo vairuotojui už avarijos likvidavimo darbus padavė 22 tūkst. zlotų sąskaitą. „Automobilis stovėjo ant važiuojamosios dalies, tai jį nutempė. Kai pažvelgiau į kainininką, pamačiau, kad kardaninio veleno nuėmimas kainavo 2,5 tūkst. zlotų. Pradėjau derėtis, o man pasakė, kad vis tiek ne aš už tai mokėsiu, o draudimo kompanija. Turiu ir daugiau panašių pavyzdžių. Aš nesuprantu iš kur tokios sumos? Vyko teismas, draudimo bendrovė priskaičiavo 113 tūkst. Lt nuostolių. Nors nuostolio suma buvo 113 tūkst. Lt, tereikėjo vienos paros, kad vilkikas po avarijos grįžtų į Lietuvą. Už tūkstantį litų pakeičiau žibintą vilkikui… Draudikai žaidžia tais skaičiais, o vežėjams dėl to kyla įmokos“, – dėsto jis.
 
Kodėl auga įmokos?
 
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas pastebi, kad paskutiniais metais auga žalos užsienyje. Didėja krovininio transporto įvykių užsienyje dažnis – 2011 m. įvykių daugėjo 27,8%, 2012 m. – 30,3%.“ Manome, kad žalos užsienyje augs apie 15%, taigi kainos gali būti peržiūrimos remiantis mūsų portfelio TPVCA rezultatais“, – pažymi pašnekovas .
 
R. Trumpa sako, kad atsigaunant transporto sektoriui, ėmė augti ir draudimo rinka. Komercinio transporto draudimo įmokos 2012 m., lyginant su 2009 m. išaugo 35% ir pasiekė 324 mln. Lt (155 mln. Lt privalomojo TP civilinio draudimo ir 170 mln. Lt – KASKO draudimo). Draudimo išmokų už komercinio transporto žalas suma 2008 – 2012 metais kasmet mažėjo – per šiuos metus išmokų suma sumažėjo nuo 283 iki 209 mln. Lt. Per 2009- 2012 skirtumas tarp draudimo įmokų ir išmokų draudžiant komercines TP padidėjo 11,5 karto: privalomasis civilinės atsakomybės draudimas iš nuostolingo tapo pelningu, o KASKO draudimo „bendrasis pelnas“ augo 1,77 karto. Tačiau šis rezultatas kol kas 11 proc. prastesnis nei 2011 metais.
 
Anot „Lietuvos draudimo“ Verslo draudimo rizikos vadovo Arūno Raziūno, kalbant apie pastarųjų (2011 – 2012 ) metų rinkos augimą, svarbu prisiminti, kad 2009 – 2010 metais buvo išgyventas didžiulis rinkos nuosmukis, kurio metu KASKO draudimo įmokos krito daugiau kaip dvigubai. Tačiau apdraustų transporto priemonių ir su jomis susijusių žalų lygis sumažėjo nežymiai, todėl ši draudimo rūšis tapo draudikams nuostolinga. Draudikai sumažino veiklos sąnaudas, dalį nuostolių kompensavo kitos draudimo rūšys, kita dalis nuostolingo portfelio padengiama iš įmokų. „Beje, draudimo įmokos už 2012 metus šioje rūšyje vis dar buvo trečdaliu mažesnės nei prieš krizę”,– pabrėžia jis.
 
Anot „If“ Rinkodaros departamento vadovės Orijanos Mašalės 2009 metai pasižymėjo ypač staigiu transporto draudimo rinkos susitraukimu: tais metais, lyginant su 2008 metais, draudimo įmokų sumažėjo beveik 50 proc., kai tuo tarpu draudimo kompensacijų išmokėta tik 20 proc. mažiau. Vadinasi, ne visi draudikai tinkamai įvertino prisiimamas rizikas ir patyrė didžiulius nuostolius iš šios draudimo rūšies. Be to, draudimo įmokoms įtakos turi ir transporto sektoriaus atsigavimas. Suintensyvėję transporto srautai lemia ir dažniau nutinkančius eismo įvykius, o tai turi įtakos draudimo rizikoms.
 
Prognozės
 
Anot A. Raziūno kainos priklauso nuo individualaus drausmingumo, todėl drausmingai važinėjančios įmonės tikrai nepatirs didesnių draudimo kaštų. „Tačiau vertinant tai, kad transporto draudimas išlieka nuostolingiausia rūšimi draudikams, kyla remonto bei detalių kainos, tai neatmetame prielaidos, kad bendras kainų lygis gali koreguotis didėjimo linkme. Tam tikriems segmentams, turintiems ilgesnę draudimo mūsų bendrovėje istoriją arba geresnį drausmingumo lygį, kainos stabilizavosi, o kitiems – vidutiniškai augo. Be to, klientų būrys nuolat kinta ir nėra pastovus, nes klientai blaškosi tarp draudikų ieškodami žemesnės kainos, todėl objektyviai įvertinti kainų pokyčius nėra galimybės, mat kiekvienais metais susiformuoja skirtingas klientų paveikslas. Vertinant bendrai, įmokos padidėjo, nes šios abi rūšys draudikams išlieka nuostolingos”, – sako jis.
O. Mašalė papildo, kad tolesnis bendras įmokų pokytis priklausys nuo ekonomikos vystymosi tendencijų – eksporto plėtros, infliacijos lygio ir kt. Tačiau kiekvienos įmonės rizika ir toliau bus vertinama individualiai ir draudimo įmokos priklausys nuo daugybės minėtų faktorių.
 
Pokyčiai draudimo žalų statistikoje
 
Anot A. Raziūno, tendencijos išlieka nepakitusios jau ne vienerius metus iš eilės: kasmet registruojama tam tikra dalis smulkių ir vidutinių žalų, bei keliasdešimt itin didelio masto, taip vadinamų totalinių įvykių, kurių dažnis priklauso nuo vežėjų ekonominio aktyvumo. Rinkodaros departamento vadovė O. Mašalė priduria, kad esminis pokytis – pasikeitusi Vokietijos teisinė bazė, dėl kurios draudikai privalėjo pradėti kitaip registruoti vilkikų priekabų žalas. Tai lėmė, kad draudikai turėjo padidinti finansinius rezervus ankstesniais metais įvykusioms priekabų žaloms. 2012 m. buvo mažiau įvykių dėl švelnesnių žiemos orų, tačiau 2013 m. įvykių dažnis išaugo, užregistruota daugiau itin didelių žalų.
 
Nuo kuo priklauso kainos?
 
Apskaičiuojant draudimo įmoką atsižvelgiama į daugelį faktorių – pradedant automobilių parko priežiūra ir baigiant geografija šalių, kuriose vežėjas vykdo veiklą. Įmoka priklauso ir nuo transporto priemonių amžiaus ir vertės.
Anot draudimo bendrovių atstovų, kainų lygiui labai svarbu tai, kaip įmonės užtikrina ir vykdo transporto priemonių parko valdymo ir kontrolės kokybę. Pasak A. Raziūno, labai svarbi yra rizikos prevencija: tinkamas vairuotojo instruktažas, vairuotojo patirtis, tvarkinga darbo laiko kontrolė, maršrutų pasirinkimas, techniškai tvarkingas TP parkas ir, ypač, savalaikė jo priežiūra. „Aišku, esminis faktorius yra kliento žalų istorija – drausmingas klientas visada mokės mažiau“,– sako pašnekovas .
Anot O. Mašalės, draudimo įmoka nustatoma atsižvelgiant į draudėjo žalų istoriją, transporto priemonių amžių, naudojimo teritorijas, draudėjo patirtį. Didelę įtaką draudimo įmokai turi tai, ar draudėjas įgyvendina įvairias prevencines programas galimiems įvykiams išvengti. Natūralu, kad draudimo įmoka būna mažesnė toms įmonėms, kurios rūpinasi savo saugumu.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Danijos integruotos laivybos ir logistikos kompanija „DFDS Group“ įsigijo 100 proc. įmonės „Karshamn Express“ akcijų iš buvusios savininkės „Svedish-Baltic Logistics“.

Kompanija „Karshamn Express“ teikia inetgruotas logistikos, transportavimo, ekspedijavimo ir sandėliavimo, paslaugas tarp Baltijos šalių, Rusijos, aplinkinių bei Skandinavijos šalių. Didžiausi „Karshamn Express“ biurai įsikūrę Karlshamne ir Liepojoje, kiti – Ventspilyje, Klaipėdoje ir Kaliningrade. Kompanijoje dirba daugiau nei 100 darbuotojų.

Idealus strateginis partneris
„DFDS“ plečia savo paslaugų geografiją, todėl „Karshamn Express“ transportavimo paslaugų tinklas tarp Baltijos, Rusijos, aplinkinių šalių ir Skandinavijos, puikiai papildys „DFDS“ paslaugų tinklą Europos kontinente, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Šiaurės šalyse.

Kompanija „Karlshamn Express“ yra viena iš pagrindinių „DFDS“ laivybos maršrutų tarp Baltijos šalių ir Švedijos klienčių.

„Karlshamn Express“ yra puikiai valdoma kompanija, ir mes labai džiaugiamės, kad įmonės vykdantysis direktorius PG Persson, buvęs vienas iš kompanijos savininkų, sutiko ir toliau vadovauti įmonei, o įmonės bendrasavininkis Oleg Bambulyak – eiti vykdančiojo direktoriaus pareigas Latvijoje įsikūrusiame kompanijos padalinyje. Dirbdami kartu su įmonės vadovybe ir darbuotojais, mes galėsime išnaudoti „DFDS“ ir „Karlshamn Express“ privalumus, plėsti klientams teikiamas paslaugas. Mes siūlysime logistikos sprendimus gabenti krovinius keliais, geležinkeliais ir jūra tarp Baltijos, Rusijos, aplinkinių ir Skandinavijos šalių, sujungsime šias rinkas su likusios Europos valstybėmis“, – sakė vykdantysis viceprezidentas ir „DFDS Group“ logistikos padalinio vadovas Eddie Green.

Visiems „Karlshamn Express“ darbuotojams bus pasiūlyta likti dirbti kompanijoje.  „Karlshamn Express“ pavadinimas keisis į „DFDS Logistics“.

„DFDS“ yra didžiulė organizacija, jos resursai sustiprins ir praplės „Karlshamn Express“ galimybes verslo rinkose, kuriose jau esame įsitvirtinę”, – sakė „Karshamn Express“ vykdantysis direktorius Liepojoje Oleg Bambulyak.

„Karlshamn Express“ įsigijimas turi būti patvirtintas Rusijos Konkurencijos priežiūros įstaigos.

„Su nekantrumu laukiame bendradarbiavimo su mūsų naujaisiais kolegomis pradžios, kuri  leis stiprinti klientams teikiamas paslaugas ir atvers naujas rinkas“, – sakė Eddie Green.

„DFDS“ ir „DFDS Logistics“:

Posėdyje Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo pakeitimams, kurie leis dalį šios Programos lėšų skirti Policijos departamentui.

„Nauja tvarka – tai dar vienas žingsnis eismo saugumui gerinti. Policijos departamentas galės naudoti lėšas Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti ir gaunamai informacijai apdoroti, taip pat pinigai iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą galės būti naudojami ir  kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Policijos departamentui bus skirtos į Programos finansavimo sąskaitą pervestos lėšos, gautos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už valstybinės reikšmės keliuose nustatyto greičio viršijimą ir nepanaudotos transporto priemonių greičio matavimams Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga atlikti bei matavimų duomenims teikti.

Susisiekimo ministerijos teikimu Vyriausybė nutarė, kad Policijos departamentui bus skirta nepanaudotų Programos lėšų dalis nuo nutarimo įsigaliojimo iki šių metų gruodžio 31 dienos. 

Nuo 2014 m. sausio 1 d. šios lėšos bus po lygiai paskirstomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomoms saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti bei Policijos departamentui gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti.
 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

ABIPA anksčiau publikuotoje analizėje prognozavo, kad jūrinio pervežimo rinkos dalyviai, siekdami sumažinti nuostolius dėl sumažėjusių jūrinių krovinių kiekių turėtų pradėti konsoliduotis, ir šios naujienos ilgai laukti nereikėjo: birželio viduryje Maersk Line, MSC ir CMA CGM paskelbė apie ketinimus sukurti aljansą krovinių pervežimui.

“Tikėjomės ir laukėme šios naujienos. Aljanso sukūrimas teigiamai atsilieps tiek pačioms linijoms, tiek jų paslaugomis besinaudojantiems krovinių ekspeditoriams, tiek klientams” – sakė Pasaulinio tinklo plėtros projektų vadovas Tomas Brasiūnas.

 Maersk kompanija anksčiau M.I.F.F.A. tinklo nariams pristačiusi pranešimą apie „nesveiką“ jūrinių pervežimų rinkos situaciją, šiemet pradėjusi eksploatuoti didžiausią pasaulyje Tripple–E krovininį laivą, bei aktyviai imasi formuoti pervežimų rinką pasauliniu lygiu.

“Jūrinių pervežimų rinkos didžiausio žaidėjo veiksmai: lėtaeigis didžiausias krovininis laivas, sumažinsiantis  transportavimo savikainą, aljanso susikūrimas, koreguos iškreiptą šių metų paklausos ir pasiūlos situaciją. Tai be abejo suvienodins jūrinių linijų pervežimo kainas, pristatymo laikus ir pan., paslaugų kokybės niveliaciją viena vertus reiškia konkurencijos nykimą, tačiau klientams tai
reikš trumpesnius pervežimų terminus” – sakė T. Brasiūnas.

Aljanso nariai veiklą turėtų pradėti vykdyti 2014 m. II pusėje, planuojama, kad konteinerių pervežimas Azija – Šiaurės Europa didės iki 8 reisų per savaitę.

ABIPA LOGISTICS, UAB

Lapkričio 12–13 dienomis Londone vyks Europos geležinkelių kongresas, o jo metu bus apdovanoti infovatyviausi senojo žemyno geležinkelių projektai ir gerosios praktikos pavyzdžiai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ su intermodalinio traukinio „Vikingas“ projektu yra atrinkta ir varžosi dviejose iš 19-os kategorijų.

„Vikingas“ gali gauti apdovanojimus kategorijose „Metų Europos krovinių vežimo operatorius“ (European Freight Operator of the Year) ir „Geriausias Europos integruotas projektas“ (Best European Integration). Organizatorių teigimu, kiekvienoje iš šių kategorijų buvo gauta po maždaug 300 paraiškų, o galutiniam vertinimui jose atrinktos 7–8 paraiškos.

Pasak Europos Parlamento nario ir Europos geležinkelių apdovanojimų teisėjų kolegijos pirmininko Brajeno Simpsono (Brian Simpson), intermodalinis traukinys „Vikingas“ yra Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių administracijų veiksmingo ir koordinuoto bendradarbiavimo pavyzdys.

 „Per 10 metų projektas tapo plačiai žinomas ir sėkmingas, o pervežamų krovinių padaugėjo daugiau kaip 100 kartų. Kitas sėkmės rodiklis – projektas vis dar plečiasi geografiškai. Konkursui gavome labai daug puikių paraiškų, tad patekti į galutinį atrankos etapą jau yra didelis pasiekimas”, – teigia B. Simpsonas.

„Džiaugiamės, kad „Vikingas“ pateko tarp geriausiųjų dviejose kategorijose. Tai reiškia, kad gerindami klientų aptarnavimo kokybę, aktyviai ieškodami naujų rinkų ir šio traukinio plėtros galimybių, efektyviau panaudodami turimus resursus sukuriame patrauklų produktą, kuriuo naudojasi vis daugiau ir daugiau šalių krovinių siuntėjų“,- įvardijo bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka.

„Vikingas“ yra bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. Visas maršrutas (1734 km) įveikiamas per 52 val. 2003-ųjų vasarį maršrutu Iljičiovskas–Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda ir atgal kursuoti pradėjęs traukinys per dešimtį metų nuvažiavo apie 2,3 mln. kilometrų ir pervežė daugiau nei 300 tūkst. TEU (sąlyginis konteineris) arba daugiau nei 4,8 mln. tonų krovinių.

Projektas „Vikingas“ 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas“.

Visas apdovanojimų sąrašas:
http://www.europeanrailcongress.com/ERC%20Shortlist%202013.pdf

AB „Lietuvos geležinkeliai“

Lietuvos siekis – didinti geležinkelių sektoriaus efektyvumą ir prisidėti prie bendros Europos Sąjungos transporto erdvės kūrimo. Tai pabrėžė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Briuselyje vykusiame Lietuvos pirmininkavimo ir Europos geležinkelių bendrijos (CER) renginyje „Transeuropinis krovininis geležinkelių transportas – kas laukia ateityje?“.

Pasak ministro, efektyvus transportas yra gyvybiškai svarbus Europos gerovei. Naujos transeuropinio transporto tinklo gairės išskirtinę reikšmę teikia geležinkelių ir ypač krovininio geležinkelių transporto plėtrai.

„Geležinkelių transportą matau kaip reikšmingą ateities ES logistikos grandinių sudedamąją dalį. Kad krovininis geležinkelių transportas būtų konkurencingas, reikia daugiau investicijų į infrastruktūrą, daugiau pajėgumų, efektyvių technologinių sprendimų. Būtina šalinti techninius ir administracinius barjerus, užtikrinant geresnę sąveiką pačioje geležinkelių sistemoje, geresnę sąveiką su uostais, sklandų transporto eismą per sienas ir lengvesnį patekimą į rinką. Būtent į tai orientuosimės šį pusmetį Lietuvos pirmininkavimo transporto Tarybai metu“, – sakė ministras R. Sinkevičius.

Lietuva turi nemažą patirtį krovininio geležinkelių transporto ir geležinkelių sąveikos srityje. Krovininis geležinkelių transportas sudaro apie 40 proc. visų per šalies teritoriją vežamų krovinių. Tai gerokai daugiau nei ES vidurkis, kuris siekia 16 proc.

Šalyje įgyvendinamas europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“, kuris Baltijos šalis atves į Europos krovininio geležinkelių transporto rinką. Iki 2015 metų pabaigos europinė vėžė pasistūmės apie 100 km ir pasieks Kauną.

Esamą plačiosios vėžės geležinkelių infrastruktūrą Lietuva sėkmingai panaudoja ES kaimyninių šalių, tokių kaip Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Ukraina, krovinių srautams aptarnauti. Jau dešimt metų vyksta reguliarūs konteinerinio traukinio „Vikingas“ reisai, jungiantys Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą, šio projekto geografiją planuojama praplėsti iki Turkijos.

Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva daug dėmesio skirs ES kaimynystės transporto srityje iniciatyvai. Spalio 9 d. Liuksemburge vyks Rytų partnerystės transporto ministrų susitikimas, kuris nulems, kaip ateityje atrodys ES ir šešių kaimyninių valstybių – Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos – infrastruktūros tinklų sujungimas.

Ministro teigimu, geležinkeliai svarbūs ne tik kuriant efektyvias jungtis tarp ES ir kaimyninių valstybių. Tolimesnėje perspektyvoje susisiekimas geležinkeliais tarp Europos ir Azijos gali tapti patrauklia alternatyva jūrų transportui. Prekinių traukinių projektai, sujungiantys Europos uostus su Kinijos gamybos centrais, jau dabar demonstruoja dideles galimybes. Pavyzdžiui, konteinerinis intermodalinis traukinys „Saulė“ per 18 parų iš Čiongčingo Kinijoje per Lietuvą pasiekia Antverpeną ir grįžta atgal.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Šiuo metu situacija Lietuvos – Baltarusijos pasienyje yra itin komplikuota: kai kurių pasienio kontrolės punktų pralaidumas sumažėjo 4 kartus.
 
„Medininkų“ kontrolės punkte iš Lietuvos į Baltarusiją praleidžiamos maždaug 8 transporto priemonės per valandą (įprasto režimo metu –  30-40), dėl ko ilgainiui Baltarusijos pusėje gali susidaryti transporto kamščiai. Tuo pačiu metu kontrolės punkte „Kamennyj Log“ iš Baltarusijos pusės nepastebima, kad automobilių kontrolės procedūros užtrūktų ilgiau.
 
Pavyko sumažinti transporto priemonių srautą Lietuvos – Baltarusijos kryptimi: nemažai vežėjų ir vairuotojų šiandien atsisakė savo planų vykti nurodyta kryptimi. Pasienio punktuose šiuo metu yra nedidelės lengvųjų automobilių eilės.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, transporto ir telekomunikacijų srityje Lietuva didelį dėmesį skirs naujų technologijų plėtrai, bendros Europos transporto erdvės  ir bendros Europos skaitmeninės rinkos kūrimui. Lietuva taip pat sieks glaudesnės ES ir trečiųjų šalių transporto tinklų sąveikos, aplinkai draugiškos infrastruktūros tinklų plėtros. Tokius šalies siekius pabrėžė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, liepos 9 d. Europos Parlamente pristatydamas pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

Lietuvos pirmininkavimo ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybai prioritetus ministras R. Sinkevičius pristatė Europos Parlamento komitete, atsakingame už transportą ir turizmą (TRAN), bei komitete, atsakingame už pramonę, mokslinius tyrimus ir energetiką (ITRE).

„Kad pasiektume pagrindinį mūsų pirmininkavimo tikslą – sukurti patikimą, augančią ir atvirą Europą, didelį dėmesį skirsime naujų technologijų plėtrai, aplinkai draugiškiems infrastruktūros tinklams ir bendrai Europos transporto erdvei, taip pat eismo ir transporto priemonių saugai bei ES ir trečiųjų šalių transporto tinklų sąveikai“, – TRAN komitete sakė ministras R. Sinkevičius.

Ministro teigimu, pirmininkavimo metu Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis sieks skatinti alternatyvių degalų naudojimą transportui ir kurti efektyvų tokių degalų infrastruktūros tinklą. Sausumos transporto srityje daug dėmesio numatoma skirti ketvirtajam geležinkelių transporto paketui, kurio tikslas – padidinti geležinkelių sektoriaus efektyvumą ir konkurencingumą. Šios iniciatyvos svarbios kuriant bendrą ES transporto erdvę ir aplinkai draugišką infrastruktūrą. Siekdama paremti iniciatyvą „Atvira Europa“, š. m. spalio 9 d. Lietuva surengs Rytų partnerystės transporto ministrų susitikimą, kuriame bus kalbama apie ES ir šešių kaimyninių valstybių – Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos – infrastruktūros tinklų sujungimą.

Aviacijos srityje bus siekiama, kad oro transporto keleiviai turėtų daugiau teisių gauti informaciją, pagalbą keliaujant ir tinkamą kompensaciją už skrydžių vėlavimą, atšaukimą ir atsisakymą vežti.

ITRE komitete susisiekimo ministras R. Sinkevičius akcentavo Lietuvos pastangas kurti dinamišką bendrą Europos skaitmeninę rinką. Bus siekiama Europos Parlamento ir Tarybos pritarimo transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairėms.

„Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo reglamentas yra mūsų prioritetinė užduotis. Akivaizdu, kad dar daug reikia nuveikti, norint išspręsti svarbius su šiuo siūlymu susijusius klausimus, būtent sukurti pagrindą saugiems, patikimiems ir lengvai atliekamiems sandoriams internete“, – teigė ministras.

Pasak ministro, Lietuvos pirmininkavimo prioritetu taip pat bus bendros Europos skaitmeninės rinkos kūrimas. Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas svarbus visai ES paslaugų rinkai, mažam ir vidutiniam verslui, ES inovacijų politikai. Europos informacinių ir ryšių technologijų politikos klausimai bus svarstomi š. m. lapkričio 6–8 d. Vilniuje vyksiančioje didelio masto konferencijoje „ICT 2013“ (http://ec.europa.eu/ictevent).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Tarptautiniai kelio kontrolės punktai pasienyje su Baltarusija antradienį veikė kaip įprasta, jų pralaidumas ir eilės prie punktų buvo tokie pat kaip visada.
 
13 val. duomenimis, Raigardo, Šalčininkų, Medininkų ir Lavoriškių punktų pralaidumas buvo įprastinis, t. y. į Lietuvą ir iš jos sieną kirto panašus skaičius automobilių ir keleivių kaip nuolat.
 
Eilės prie šių punktų irgi buvo įprastos arba jų visai nebuvo. 13 val. duomenimis, Lavoriškių punkte išvykti iš Lietuvos nebuvo nei krovininių, nei lengvųjų automobilių eilių. Tuo pat metu nebuvo lengvųjų automobilių eilės ir Raigardo punkte, o krovininių eilė čia buvo 20 automobilių.
 
Šalčininkų punkte išvykti iš Lietuvos laukė 30 lengvųjų ir 20 krovininių automobilių. Toks skaičius laukiančiųjų čia yra įprastas reiškinys.
 
Daugiausiai automobilių vyksta per didžiausią pasienyje su Baltarusija veikiantį Medininkų kontrolės punktą. 13 val. čia laukė 50 lengvųjų ir 70 krovininių į Baltarusiją vykstančių automobilių eilė. Tokia situacija prie šio punkto irgi nėra niekuo išskirtinė.
 
Profesinės sąjungos, kurioms priklauso ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje tarnaujantys pareigūnai, antradienį paskelbė minėtuose punktuose vykdysiančios dviejų dienų protesto akciją.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Praėjus dviems metams po elektroninės sistemos „viaTOLL“ įdiegimo Lenkijoje, skirtos mokesčiams už kelius rinkti, jos eksploatuotojai praneša, kad visos investicijos atsipirko.
 
Lenkijoje jau surinkta 1,855 mlrd. PLZ (apie 1,6 mlrd. LT), investicijos atsipirko per 17 mėn., nors dėl ekonominės krizės krovinių vežimas sumažėjo.
 
Minėta sistema, pakeitusi vinjetes, pas kaimynus įdiegta 2011 m. vasarą, iš pradžių apmokestintas tik sunkusis transportas. Tuo metu mokamų kelių buvo 1.600 km, tarp jų 600 km autostradų. Šiuo metu „viaTOLL“ apima apie 2.200 km. Iki spalio mėnesio apmokestinamų kelių dar padaugės 300 km, o gruodį tinklas gali padidėti dar 200 – 300 km. Bet tai spręs Lenkijos kelių direkcija.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Klaipėdos uoste lankėsi Baltarusijos ir Lietuvos geležinkelių vadovai, kuriems savo planus pristatė ir koncernui „Achemos grupė“ priklausanti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO).

Viena pagrindinių susitikimo metu aptartų temų – sąlygų gerinimas siekiant pritraukti papildomus tranzitinių krovinių srautus bei transporto logistikos schemų tobulinimas gabenant per Klaipėdos uostą Baltarusijos pramonės eksportą. Buvo akcentuojama, kad tik glaudus bendradarbiavimas tarp krovos kompanijų ir geležinkelių gali užtikrinti patrauklias sąlygas krovinių siuntėjams.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, paminėjo, kad šiandien yra labai svarbus etapas vystant Klaipėdos uostą. Baigti uosto kanalo gilinimo darbai, KLASCO krovos terminale pirmą kartą pakrautas „Panamax“ laivas su didesne nei 13 metrų grimzle išgabeno beveik 70 tūkstančių tonų Rusijos metalurgijos holdingo „Metaloinvest“ metalo briketų. Ateityje planuojamas nuolatinis panašaus pobūdžio krovinių srautas.

„Per artimiausius 4-5 metus plėsdami terminalus krovos pajėgumus planuojame padidinti 30-40 procentų, statome ir planuojame statyti naujus sandėlius ir krovos linijas, todėl mums ypač svarbu, kad mūsų veiksmai būtų suderinti su geležinkelio galimybėmis tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje“, - sako A.Pauža.
Baltarusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Morozovas domėjosi, kaip sparčiai bus įgyvendinti kompanijos plėtros planai. Buvo diskutuojama apie ilgalaikių susitarimų svarbą, kurie galėtų užtikrinti planingą logistikos grandinės vystymą.

Kaimyninės šalies kalio trąšas ir kitą produkciją kraunanti KLASCO svečiams pristatė ir investicijas į birių trąšų terminalą. Nuo kitų metų balandžio, kai bus išplėstas  birių krovinių terminalas, jo metinis pajėgumas  sieks 4 mln. tonų, vienu metus bus galima sutalpinti į sandėlius 220 tūkst. tonų trąšų.

A. Pauža pažymėjo, kad šiemet balandžio mėnesį Klaipėdoje vykęs šalių ekonominis forumas paskatino pramonininkus stiprinti transportininkų partnerystę ir siekti didesnės abipusės naudos. Baltarusijos Respublikos vyriausybės vadovo Michailo Miasnikovičiaus ir Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus tąkart aptartos bendradarbiavimo gairės šalių santykiuose atvėrė naują abipusiai naudingą ekonominio bendradarbiavimo etapą.

„Uosto kompanijų ir Baltarusijos krovinių vežėjų ryšiai visuomet buvo stiprūs, verslo dialogas vyksta nuolat, mes stengiamės sudaryti konkurencingas prekybos sąlygas, daug investuojame į krovos technologijas. KLASCO gamybinių operacijų tempas tampriai susijęs su Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių techniniais klausimais. Toks bendradarbiavimas duoda naudos visom pusėm, užtikrina pajamas ir papildomas įplaukas į Lietuvos ir Baltarusijos valstybių biudžetus“, - apie svečių vizito reikšmę sakė A. Pauža.

AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija"

Vilnius, 2013 m. liepos 9 d. – šiandien didžiausia Vidurio ir Rytų Europoje pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė „Wizz Air“ pranešė apie naują maršrutą iš Vilniaus tarptautinio oro uosto. Ši oro transporto bendrovė nuolat plėtė savo skrydžių tinklą iš Vilniaus – birželio pradžioje pradėti skrydžiai į Norvegijos miestą Alesundą ir tik prieš 4 dienas įvyko pirmasis skrydis į Ukrainos sostinę Kijevą. Šiandien „Wizz Air“ paskelbė apie naują maršrutą iš Lietuvos į Izraelį. Skrydžiai į Tel Avivo Ben Gurion tarptautinį oro uostą prasidės spalio pabaigoje ir iš pradžių bus vykdomi du kartus per savaitę. Svetainėje wizzair.com skrydžių bilietų galite įsigyti nuo 49,99* EUR (į vieną pusę įskaitant visus mokesčius).

„Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos direktorė Tamara Mshvenieradze sakė: „Kelias pastarąsias savaites šventėme pirmuosius skrydžius į Norvegiją ir Ukrainą. Šiandien nekantraudami pristatome naują maršrutą skrydžių tinkle, kuris sujungs Lietuvą ir Izraelį. Pastaruosius 2 metus nuolat plėtėme savo skrydžių tinklą iš Vilniaus vis įtraukdami naujų krypčių ir šalių, kurias galima pasiekti skrendant pigiais „Wizz Air“ skrydžiais. Šiandien maršrutų skaičius padidėjo iki 14. Esame įsitikinę, kad Vilniui bus naudingi iš Izraelio atvykstantys turistų srautai, kurie paskatins naujų darbo vietų turizmo bei paslaugų sektoriuje kūrimą. Kita vertus, mes taip pat neabejojame, kad Lietuvos gyventojai džiaugsis galėdami aplankyti gražųjį Tel Avivą bet kuriuo metų laiku. Skrydžiai bus vykdomi 2 kartus per savaitę, todėl bus itin patogu suplanuoti ilgą savaitgalį šiame draugiškame ir šiltame mieste. Bilietai jau parduodami svetainėje wizzair.com nuo 49,99* EUR“.

„Tel Avivas yra labai speciali ir įdomi kryptis. Istoriškai ji buvo operuojama sezoniškai arba skrydžiai buvo nereguliariai vykdomi užsakomųjų skrydžių bendrovių. Mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų svarbus partneris nusprendė pradėti reguliarius skrydžius, sudarydamas galimybę nuolat pasiekti šią gana egzotišką ir istoriškai, ekonomiškai, bei politiškai labai svarbią kryptį. Tai pakankamai ilgas skrydis, tad keleiviams bus patogu skristi tiesioginiu reisu optimizuojant skrydžio laiką. Norėčiau pareikšti komplimentus aviakompanijai „Wizz Air“ už jų sėkmingą plėtrą Vilniaus oro uoste, plečiant tiesioginių maršrutų iš/į Lietuvą žemėlapį, ypatingai rytų kryptimis, ir padedant oro uostui vystytis bei augti“ – teigė Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Gediminas Almantas.

„Wizz Air“