Lietuvos vyriausybinė delegacija, vadovaujama ūkio ministro Evaldo Gusto, rugsėjo 2 d. Kvala Lampūre susitiko su Malaizijos Perako valstijos  sosto įpėdiniu princu Raja
Nazrinu Shahu, kompanijos „Petronas“ prezidentu Tanu Sri Dato‘ Shamsulu, Malaizijos investicijų ir  inovacijų agentūros vadovais,  banko CIMB ir  koncerno „Sime Darby“
atstovais.

Susitikimo su Malaizijos Perako valstijos sosto įpėdiniu princu Raja Nazrinu Shahu metu aptarti dvišaliai ekonominiai ir prekybiniai Lietuvos ir Malaizijos santykiai, Lietuvos gaminių eksporto į Malaiziją ir Pietryčių Aziją bei investicijų į Lietuvą pritraukimo bendradarbiavimo galimybės, taip pat Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų teikimas Malaizijos eksportuotojams. Siekant susitarti dėl konkrečių verslo bendradarbiavimo projektų Lietuvos ir Malaizijos verslo taryba šiais metais planuoja organizuoti Malaizijos verslo delegacijos vizitą į Lietuvą.

Ūkio ministro E. Gusto vadovaujamą delegaciją priėmė kompanijos „Petronas“ prezidentas Tanas Sri Dato‘ Shamsulas ir vykdomasis viceprezidentas Datukas Anuaras
Ahmadas. Susitikimo metu ministras pristatė vykdomą suskystintų dujų terminalo statybos projektą Klaipėdoje ir pažymejo, kad atsiveria plačios galimybės bendradarbiauti šioje srityje.

Susitikime su „Sime Darby“ kompanijos atstovais buvo pristatyta Lietuvos verslo ir investicijų aplinka. „Sime Darby“ kompanijos atstovas informavo apie kompanijos plėtros planus dėl palmių aliejaus perdirbimo Rytų Europoje. Kompanijos atstovų nuomone, Lietuva galėtų būti patraukli šalis jų planuojamoms investicijoms.

Susitikime su Malaizijos investicijų agentūros vadovais pristatyta Lietuvos ekonominė situacija, Lietuvos verslo plėtros interesai Malaizijos rinkoje. Agentūros atstovai informavo, kad yra pasirengę padėti Lietuvos verslui įeiti į Malaizijos rinką teikiant įvairias paslaugas ir pagalbą (dėl sertifikavimo, kai kurių muitinės procedūrų, partnerių suradimo, konsultacijų teikimo).

Ūkio ministro E. Gusto vadovaujama delegacija susitikime su CIMB banko grupės banko tarybos nariu Dato Robertu Cheimu pristatė Lietuvos makroekonominę situaciją ir
finansų sektorių ir aptarė CIMB banko galimybes finansuoti verslo projektus Malaizijoje ir Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas susitiko su Nacionalinio širdies instituto vadovais ir aptarė bendradarbiavimo galimybes dėl medikų rengimo
ir kvalifikacijos kėlimo ir bendradarbiavimo kuriant kardiologinius centrus trečiosiose šalyse.

Ministro Pirmininko patarėjas Justas Pankauskas ir Vilniaus oro uosto vadovas Gediminas Almantas susitiko su Malaizijos oro transporto įmonės „Air Asia“ komercijos direktoriumi Senthilu Balanu, kuris yra atsakingas už šešių oro transporto įmonių, priklausančių „Air Asia“ grupei, veiklą. Susitikimo metu buvo pristatytas Lietuvos oro uostų tinklas, jų segmentacija, aptartas keleivių ir krovinių srautų tarp Lietuvos ir Malaizijos vystymo klausimas. Įmonė „Air Asia“ susidomėjo lėktuvų techninės priežiūros bei lėktuvų įgulų mokymo galimybėmis Lietuvoje. Šalys susitarė apsikeisti informacija nustatant „Air Asia“ papildomų su jų aviacine veikla susijusių paslaugų poreikį, tęsti dialogą dėl turizmo srautų abiejomis kryptimis nustatymo ir aktyvinimo.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Policijos pareigūnai šalies keliuose rugsėjo mėnesį vykdo šias prevencines priemones:
 
● rugpjūčio 26-rugsėjo 8 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų ir vadeliotojų kontrolė (atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimas tamsiuoju paros metu);
 
● rugpjūčio 29-rugsėjo 1 d., rugsėjo 16-22 d. ir rugsėjo 30-spalio 6 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė;
 
● rugpjūčio 26-rugsėjo 2 d., rugsėjo 9-15 d. (inicijuota Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) ir rugsėjo 30-spalio 6 d. – vairuotojų ir keleivių saugos diržų, motociklų (mopedų) vairuotojų ir keleivių saugos šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė;
 
● rugpjūčio 30-rugsėjo 3 d. – vairuotojų blaivumo patikrinimai;
 
● rugsėjo 9-15 d. – važiavimo greičio kontrolė.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Didžiųjų metų švenčių laikotarpiu – nuo gruodžio 21 d. iki sausio 4 d. oro linijų bendrovė „Air Lituanica”, bendradarbiaudama su užsakomųjų skrydžių kompanija „Small Planet Airlines”, skraidins tiesiogiai į Londoną ir Dubliną. Skrydžiai bus vykdomi iš ir į Vilniaus bei Palangos oro uostus.

„Prieš šventes ir tarpušvenčiu smarkiai pagausėja tautiečių, norinčių iš Anglijos ar Airijos grįžti į Lietuvą, taip pat ir išvykstančių į šias šalis aplankyti ten įsikūrusių artimųjų, tad vykdysime skrydžius, kurie padės greičiau pasiekti vieniems kitus. – sako „Air Lituanica” komercijos direktorius Simonas Bartkus. - Dažniausiai žmonės savo kalėdines keliones yra linkę planuoti  iš anksto, tad bilietų prekybą į Londoną ir Dubliną pradedama jau nuo šiandien. Bilietų kainos – nuo 299 Lt į vieną pusę“.

Iš viso suplanuoti 48 skrydžiai: 14 reisų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir 10 – iš Palangos. Anglijoje pasirinktas Londono Gatviko oro uostas, o Airijoje – Dublino oro uostas.

Keleiviai bus skraidinami „Small Planet Airlines” orlaiviais: 148 vietų „Boeing B737” ir 180 vietų „Airbus A320“. Iš viso keleiviams bus pasiūlyta 6700 vietų.

Bilietus į „Air Lituanica“ tiesioginius ir jungiamuosius skydžius jau galima įsigyti kompanijos interneto svetainėje www.airlituanica.com, o vėliau – ir kitose skrydžių paieškos svetainėse, taip pat – kelionių agentūrose.

„Air Lituanica“

Britų salyne registruotų sunkvežimių skaičius persikėlęs per Lamanšo sąsiaurį pasiekė žemiausią ribą per šį dešimtmetį, tuo metu užsienyje registruotų transporto priemonių skaičius auga ir pasiekė senai matytas aukštumas. Tokie yra antrojo metų ketvirčio rezultatai.
 
Per minėtąjį laikotarpį britai atliko apie 331 tūkst. kelionių į Europą ar iš jos. Tai yra 28 proc. sumažėjęs rodiklis jei lygintume jį su tuo pačiu laikotarpiu prieš 10 metų.
 
Užsienio vežėjų kelionių skaičius išaugo iki 1,56 mln. ir susilygino su 2009 m. pirmuoju ketvirčiu. Britai teigia, kad tokia situacija jų nenustebino. Ekonominė situacija verčia užsakinėti pigesnes kontinentinės Europos vežėjų paslaugas, nors jos ne visada būna kokybiškesnės už vietinių vežėjų.
 
Ateitis taip pat nieko gero nežada. Įsigaliosiantis Prancūzijoje kelių mokestis „Ecotax“ gali priversti dalį britų vežėjų atsisakyti kelionių per Lamanšo sąsiaurį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Jau daugelį metų geležinkelio keltų maršruto Klaipėda – Zasnicas finansinė padėtis buvo įtempta, ją dar labiau komplikavo geležinkelio krovinių mažėjimas. Mūsų pastangos nukreipti į liniją naujus krovinių srautus ir padidinti pajamas nebuvo sėkmingos, todėl DFDS lieka vienintelis pasirinkimas – 2013 metų rugsėjo pabaigoje liniją uždaryti.

DFDS keltai nuo 2001 metų plaukiojo šiuo istoriniu geležinkelio keltų maršrutu tarp Zasnico (Mukrano) Vokietijoje ir Klaipėdos Lietuvoje. Daugelį metų šia linija keltais buvo sėkmingai gabenami geležinkelio vagonai, sunkvežimiai, lengvieji automobiliai ir keleiviai. Geležinkelio vagonų gabenimas buvo ašine paslaugų dalimi, ją palaikė Lietuvos ir Vokietijos nacionalinės geležinkelių bendrovės.

Tačiau, metams bėgant, geležinkelių vagonų gabenimo paklausa pastoviai mažėjo, o šią vasarą vienintelis linijoje likęs didelis geležinkelio klientas informavo apie savo krovinių gabenimo sutarčių su mumis nutraukimą. „Mes sunkiai dirbome, kad rastume naujų klientų ir padidintume gabenimo apimtis bei pagerintume rezultatus, deja, mūsų pastangos nedavė vaisių. Tai reiškia, kad linijos rezultatai toliau blogės, o atsižvelgdami į naują sieros kiekio kure reglamentavimą, kuriuo nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas mažo sieringumo jūrinio kuro naudojimas, netikime, kad ateityje sugebėtume liniją padaryti pelninga. Todėl, labai apgailestaudami, turėjome priimti sprendimą uždaryti maršrutą nuo šių metų rugsėjo pabaigos.“ – sako DFDS Seaways viceprezidentas Anders’as Refsgaard’as.

Visiems keleiviams ir krovinių vežėjams bus pasiūlyta patraukli alternatyva – mūsų linija Klaipėda – Kylis. DFDS personalas Kylyje ir Klaipėdoje yra pasiruošęs atsakyti į visus klientų klausimus ir padėti nukreipti pervežimus į šį maršrutą.

„Šiuo metu planuojame keltą panaudoti vienoje iš kitų savo linijų Baltijos jūroje, ir tokiu būdu tikimės kiek įmanoma labiau minimizuoti jūrininkų darbo vietų mažėjimą. Manome, kad per porą artimiausių savaičių galėsime jus išsamiau apie tai informuoti.“ – sako Anders’as Refsgaard’as.

Linijos uždarymas neturės įtakos kranto personalo užimtumui nei Lietuvoje, nei Vokietijoje.

DFDS liks dirbti Zasnico uoste, eksploatuodama Vokietiją ir Rusiją jungiantį maršrutą. Be to, DFDS ir toliau iš Zasnico į Kopenhagą gabens betono elementus Kopenhagos metro statybai.

AB DFDS Seaways

 Geopolitinis netikrumas dėl galimo JAV vadovaujamo karinio smūgio Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgoms antradienį, rugpjūčio 28 dieną, naftos kainas pakėlė iki šešių mėnesių aukštumų bei visame pasaulyje stipriai nusmukdė paprastąsias akcijas. Prognozuojama, kad kartu su nafta brangs ir kuras.
 
Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters, ir „Brent“, ir žaliavinės JAV naftos kainos pakilo daugiau nei 3 doleriais (7,75 lito) už barelį iki 112,03 JAV dolerių (apie 289,27 Lt), iškilus nuogąstavimui, kad Vakarų intervencija galėtų destabilizuoti situaciją Artimuosiuose Rytuose, kur išgaunama trečdalis pasaulio naftos.
 
Paveiks kuro kainas ir Lietuvoje
 
„Dėl neramumų Sirijoje ir baimės, kad bus sutrikdytas naftos tiekimas, naftos kaina šiek tiek kyla. Kitą vertus, mes matome, kad naftos kaina jau kurį laiką yra pakankamai aukšta ir pastarąjį pusmetį laikosi gana aukštame lygyje, tad itin didelių pokyčių – dešimtimis procentų – nei dabar matome, nei turbūt galima būtų tikėtis“, – dėsto bendrovės „Finasta Asset Management” fondų valdytojas Vaidotas Rūkas.
 
Pasak jo, ginkluoto konflikto su Sirija atveju naftos kaina dar turėtų ūgtelėti, tačiau ne taip drastiškai, kaip istoriškai kilo ankstesnių konfliktų metu.
 
„Pasaulis per penkerius – dešimt metų yra pasikeitęs ir naftos gavyba JAV yra ganėtinai padidinta. Tad neramumai ir sutrikdymai Sirijos konflikto atveju nebūtų tokie katastrofiški, kaip jie būtų buvę prieš penkerius ar dešimt metų. Tačiau galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad naftos kaina sureaguos į didesnį konfliktą“, – mano V. Rūkas.
 
Jis dėsto, jog žaliavinės naftos kainų kilimas turėtų tiesiogiai paveikti ir kuro kainas Lietuvoje.
 
„Jeigu nafta sudaro apie 40 proc. kuro kainoje, 10 proc. padidėjus naftos kainai, tikėtina apie 4 proc. pabrangs ir kuras”, – sakė V. Rūkas.
 
Visų laikų naftos kainos rekordas buvo pasiektas 2008 m. liepos 3-ąją – 145,29 JAV doleriai (apie 374,51 Lt) už barelį.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugsėjo 20 d., prie jau vykdomų trijų tiesioginių reguliarių maršrutų, pridės skrydžius iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21 d. – į Miuncheną. Abiem naujaisiais maršrutais bus skraidinama kompanijos „Air Lituanica“ antruoju orlaiviu „Embraer 175“. 86 vietų orlaivis nuomojamas iš gamintojo „Embraer“ dukterinės kompanijos „ECC Leasing“.

Iki šiol visus skrydžius bendrovė vykdė bendradarbiaudama su Estijos aviakompanija „Estonian Air“ su iš jų nuomojamu orlaiviu „Embraer 170“. Naujieji aviakompanijos maršrutai bus vykdomi su „Air Lituanica“ skrydžių numeriais ir su įmonės IATA kodu „LT“.
 

Į Miuncheno oro uostą bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12 val. 10 min. Kelionės trukmė į vieną pusę – 2 val. Miunchenas yra antroji kompanijos „Air Lituanica“ kryptis į Vokietiją – nuo rugpjūčio 5 d. vykdomi skrydžiai į Berlyną. 

Skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 45 min., ir kelionė truks 1 val. 40 min. Iš Prahos į Vilnių kils 11 val. 50 min. Kelionės trukmė – 1 val. 35 min.
 

Nuo šiandien oro linijų bendrovės interneto svetainėje www.airlituanica.com jau galima įsigyti bilietus į Prahą ir Miuncheną. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt.

Šiuo metu „Air Lituanica“ taip pat vykdo skrydžius į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną. Iki 2015 m. „Air Lituanica“ skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų. Per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių.

„Air Lituanica“

Praėjusią savaitę AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė „Vakarų Krova“, remiantis sutartiniais įsipareigojimais, į laivą HAGLAND BONA pakrovė rūšiuotų komunalinių atliekų deginimo – pelenų – krovinį, kuris vėliau buvo išgabentas iš Klaipėdos uosto į Norvegiją. Tokio tipo, pavojingumo klasei priskiriamas krovinys – pirmą kartą istorijoje buvo kraunamas Klaipėdos uoste.

Minėtas laivas 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo pakrautas prie UAB „Vakarų krova“ naudojamos krantinės Nr. 140. Iš viso į laivą buvo pakrauta 1999,44 t krovinio.
Pelenai iš naujosios kogeneracinės elektrinės „Fortum Klaipėda“ į įmonę „Vakarų krova“ pristatomi specializuotomis autocisternomis ir supilami į hermetišką talpyklą, įrengtą įmonės teritorijoje. Vėliau spec. įranga dozuojami į didmaišius, sandėliuojami ir kraunami į laivus išgabenimui. Numatomos metinės pelenų krovos apimtys sudarys 7354 tonų.

Laivo HAGLAND BONA parametrai:

Ilgis – 87,8 m.;
Plotis – 12,8 m.;
Max grimzlė – 5,5 m.;
Deadweight – 3536.

AB „Vakarų laivų gamykla”

Kuomet buvo išrastas dyzelinis variklis, jis ne iš karto, tačiau vis tik užkariavo pasaulį. Šiaip ar taip nieko amžino nėra. Įvertinkime ir kitas kuro rūšis, kurios jau išrastos ir siekia perimti dyzelino pozicijas ateityje.
 
Dauguma automobilių gamintojų kuria alternatyvias technologijas. Vieni orientuojasi į hibridus, kiti dujas, treti vandenilį ir tai dar ne viskas. Yra ir kitų sprendimų, kurie ateityje gali tapti įprasti, kaip šiuo metu įprasti yra dyzelinu varomi automobiliai.
 
Pavasarį Olandijos mieste Einhovene Profesorius Franzas Mozeris, padedantis kurti variklius „DAF“ vilkikams, per šios kompanijos naujos variklių gamos pristatymą, nedviprasmiškai užsiminė, kad kol kas jokios alternatyvos sunkvežimiuose naudojamam dyzeliniu nėra. Jis sutiko, kad lengvuosiuose automobiliuose galima montuoti kitokio tipo degalus naudojančius variklius, tačiau tik ne sunkvežimiuose. Dyzelino efektyvumas šiuo metu yra žymiai geresnis už kitų degalų efektyvumą. Tiesa, Profesorius akcentavo, kad tokia jo prognozė yra paremta šiandieninėmis technologijomis ir galimybėmis. Ateityje, mokslui žengiant į priekį, jis ir pats tikisi kitokių sprendimų.
 
Dujos
 
Daugumai gamintojų nereikia aiškinti apie tai, kad ateityje gali pritrūkti dyzelino. Jie jau dabar svarsto įvairias alternatyvas. Viena iš jų – dujos.
 
Iškastinis kuras degdamas išskiria labai daug anglies junginių, tad natūralu, kad kol nebus surastas kitas kuro šaltinis, stipriai į priekį pasistūmėti ekologijos srityje gali ir nebepavykti. O būtent ekologija šiuo metu yra itin svarbus faktorius. Nemažai sunkvežimių gamintojų atsigręžia į dujas.
 
Dyzeliniai varikliai gali dirbti varomi dujomis. Tai nereikalauja ir itin didelių pakeitimų. Tokios transporto priemonės yra ekologiškesnės, o finansinė kuro sąnaudų išraiška mažesnė. Šiuo metu didžiausi iššūkiai susiję su infrastruktūra. Nėra tinkamų saugojimų sąlygų, mažai degalinių, galinčių pasiūlyti šį kurą sunkvežimiams.
 
Hibridai
 
Transporto priemonės, kuriose yra kombinuojami du varikliai jau gana senai rieda mūsų keliais, tačiau kol kas jų neužkariauja. Dažniausiai tokios transporto priemonės turi benzininį arba dyzelinį variklį su elektrine pavara. Pastaraisiais metais itin greitai tobulėjančios baterijų technologijos teikia vilčių, kad šios transporto priemonės netrukus gali dar labiau sustiprinti savo pozicijas.
 
Komerciniame automobilių sektoriuje tokių transporto priemonių problema yra bendra jų masė. Nors pastaruoju metu ji vis didėja. „Iveco“ siūlo 12 t. „Eurocargo“ modelį, o „Renault“ nusitaikė į 26 t. „Premium“ modelį.
 
„DAF“ atstovai, taip pat kuriantys tokias transporto priemones, teigia, kad jų gamybos išlaidos yra išties didelės. 12 t. bendrosios masės tokia transporto priemonė kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei įprasta dyzelinė. Šiuo metu „DAF“ teikia hibridų nuomos paslaugas. Tokiu būdu tikimasi „atrakinti“ rinką šiems modeliams. Vežėjai išbandę šias transporto priemones, galės įsitikinti jų taupumu ir efektyvumu.
 
Regeneruojančios sistemos
 
Tai sistemos, kurios atkuria jau išnaudotą energiją. Dažniausiai ta energija išsiskiria šilumos pavidalu. Potencialo atkurti energiją turi beveik visi svarbiausi variklio mazgai: kompresoriai, generatoriai, vandens siurbliai ir pan. Stabdant taip pat galima atkurti dalį prarandamos energijos, kuri būtų vėl panaudojama.
 
Išmetamųjų dujų šiluma taip pat yra nepanaudota energija, kurią būtų galima pabandyti atkurti. Tikimasi, kad per artimiausius 30 metų bus sukurtos tikrai efektyvios technologijos, kurios šią energiją sugebės panaudoti dar kartą.
 
Tiesa, tokios sistemos iš esmės nebūtų nauja kuro rūšis, tiesiog būtų dar labiau išnaudojamas jau esamas variklis, kuris dažniausiai būna dyzelinis.
 
Elektra
 
Vien tik elektra varomos transporto priemonės kelią daugiau kol kas neatsakomų klausimų. Norint kurti tokias komercines transporto priemones, pirmiausiai reikia sugalvoti, kaip joms perduoti elektros energiją. Montuoti baterijas pačioje transporto priemonėje yra ekonomiškai nenaudinga. Jos per daug sveria ir užima daug vietos.
 
Kuo lengvesnė transporto priemonė, tuo efektyvesnis elektrinis variklis, o sunkvežimiai lengvumu nepasižymi, tad ir efektyvumas kol kas labai žemas.
 
Nepriklausomi ekspertai, norintiems montuoti elektrinius variklius, siūlo neprasidėti su sunkesnėmis nei 2,6 t. transporto priemonėmis. 7,5 t. masės sunkvežimis norėdamas įveikti ekonomiškai logišką atstumą turėtų gabenti 2,3 kubinio metro tūrio baterijas, kurių bendroji masė apie 4 t.
 
Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo šie skaičiai darosi absurdiškesni. Tarkime, kad 44 t. vilkikas bake turi 990 l. dyzelino, kurio masė 836 kg(vienas kubinis metras dyzelino). Elektriniam varikliui norint gauti tokį patį kiekį energijos reiktų kartu gabentis 26 kubinių metrų ir 52 t. masės baterijas.
 
Iš kitos pusės, prieš penkmetį ir 2,6 t. bendrosios masės elektra varoma transporto priemonė atrodė nelogiška. Laikui bėgant efektyvėja technologijos, tad ir logiškos masės kriterijus kopia aukštyn.
 
Vandenilis
 
Kartais atrodo, kad šis kuras bus kaip Nojaus arka ir išgelbės pasaulį nuo visų problemų. Neįtikėtinai švari energija iš šio kuro jau išgaunama. Tai ir buvo didžiausias iššūkis, priversti šią technologiją veikti. Daugybė kompanijų bendradarbiavo norėdamos pasiekti šį tikslą.
 
Šiuo metu tokiu kuru varomu transporto priemonių yra ir visuomeniniuose keliuose. Ne gana to, dalis tų transporto priemonių yra autobusai. Taigi, ši technologija tinkama sunkiasvorėms transporto priemonėms. Į aplinką išsiskiria tik vandens garai ir šiluma. Kas gali būti švariau? Kur problema?
 
Problemos sprendimas toks kaip ir visų kitų gyvenimiškų problemų – pinigai. Jei lygintume su šiomis transporto priemonėmis, net hibridai atrodo itin pigūs.
 
Ko tikėtis?
 
Kuri iš šių kuro rūšių dominuos ateityje? O gal dyzelino iš sosto nesugebės išversti niekas? Sprendžiant iš to, kad vieni automobilių gamintojai labiau tyrinėja vienas technologijas, o kiti kitas, panašu, kad tikima jomis visomis. Priešingu atveju vargu ar būtų investuojami šimtai milijonu į tai, kuo netikima.
 
Inžinieriai nestovi vietoje, jie dirba ,kuria naujas technologijas. Tikėtina, kad gali būti sukurta visiškai nauja kuro rūšis ar variklio veikimo principas. Nenurašykime ir dyzelino, čia taip pat dar yra ką veikti.
 
Tiesa, jei kažkas sugebės sukurti pigią vandenilio technologiją, tuomet, daugumos ekspertų nuomone, viskas bus aišku. Nobelio premija, garbė ir šlovė garantuota.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, šiandien dalyvaudamas Vilniaus intermodalinio terminalo statybų pradžios ceremonijoje, pabrėžė terminalo svarbą Lietuvos ekonomikos bei šalies transporto ir logistikos sektoriaus plėtrai. 

„Esu įsitikinęs, kad kitąmet duris atversiantis modernus terminalas teiks didelę naudą visai Lietuvos transporto ir logistikos sistemai. Neabejoju, kad tai leis smarkiai padidinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, taip pat skatins Vilniaus regiono ekonomiką“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Intermodalinis konteinerių terminalas numatytas steigiamame Vilniaus viešajame logistikos centre (VLC), kuris pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Projektą įgyvendina bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Terminalas taps centriniu Vilniaus VLC objektu, o čia įsikūrusioms įmonėms suteiks prieigą prie kelių ir geležinkelių, leis greitai ir efektyviai perkrauti krovinius tarp skirtingų transporto priemonių.

Jis bus sujungtas su viena iš didžiausių geležinkelio stočių Lietuvoje ir visame IX transporto koridoriuje – Vaidotų geležinkelio stotimi, per kurią nuolat vežami kroviniai į Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną ir Kiniją Šalia terminalo nutiestas Vilniaus pietinis aplinkkelis terminalą sujungs su Vilniaus–Kauno automagistrale ir atvers plačias krovinių vežimo galimybes į Klaipėdos uostą, Lenkiją, Vokietiją ir kitas Europos valstybes. 

Šalia intermodalinio konteinerių terminalo vystomas Vilniaus logistikos parkas. Perspektyvinė šio parko teritorija – 460 ha. Logistikos parke bus nutiesti keliai, įrengtos komunikacijos ir sudarytos palankios sąlygos įsikurti ir veikti įmonėms, užsiimančioms transporto ir logistikos veikla. Šiame parke taip pat įsikurs reikiamos valstybinės institucijos (muitinė, maisto ir veterinarijos inspekcija ir kt.).

Terminalą planuojama pastatyti per 17 mėnesių, objekto vertė – 126,792 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

Antradienis, rugpjūčio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą bei Konstitucinio Teismo nutarimų dėl darbo užmokesčio mažinimo neproporcingumo ir pensijų kompensavimo įgyvendinimą.

Pasak Prezidentės, šiuo metu šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje, tai palaipsniui turi pradėti justi visi žmonės.

Šalies vadovė pabrėžia, kad valstybė iki šiol skolinga pensininkams. Atstačius sunkmečiu sumažintas pensijas, turi būti parengtas ir jų kompensavimo mechanizmas, o žmonės aiškiai informuoti, kada atgaus savo pinigus.

Taip pat Prezidentė akcentuoja, kad turi būti vykdomas ir Konstitucinio Teismo nutarimas dėl atlyginimų mažinimo neproporcingumo. Prezidentės teigimu, Finansų ministerija Vyriausybei siūlo ne patį optimaliausią sprendimą Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti.

„Pasiūlymas atstatyti sumažintus atlyginimų koeficientus tik siaurai ir ne pačius mažiausius atlyginimus gaunančiai grupei - statutiniams pareigūnams ir teisėjams, dar labiau didina disproporcijas ir pažeidžia socialinio teisingumo principus. Per sunkmetį atlyginimai neproporcingai buvo sumažinti ir mokytojams, kultūros ir meno darbuotojams, mokslininkams, dėstytojams, socialiniams darbuotojams, todėl reikia spręsti visų biudžetinių įstaigų atlyginimų klausimą neišskiriant nė vienos grupės", - sako Prezidentė.

Šalies vadovė su finansų ministru taip pat aptarė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Prezidentės teigimu, šis įstatymas padėtų apsaugoti šalį nuo nepamatuoto politikų išlaidavimo ir padėtų vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Prie Europos fiskalinės drausmės sutarties Lietuva prisijungė pernai kovą, tačiau sutarties nuostatos iki šiol neperkeltos į nacionalinę teisę. Pasak Prezidentės, formuojant kitų metų biudžetą būtina atsižvelgti į Fiskalinės drausmės sutarties principus, Mastrichto kriterijus, taip pat išorines grėsmes ir dėl to galinčius kilti finansinius sunkumus.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo rugsėjo 20 d., prie jau vykdomų trijų tiesioginių reguliarių maršrutų, pridės skrydžius iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21 d. – į Miuncheną. Abiem naujaisiais maršrutais bus skraidinama kompanijos „Air Lituanica“ antruoju orlaiviu „Embraer 175“. 86 vietų orlaivis nuomojamas iš gamintojo „Embraer“ dukterinės kompanijos „ECC Leasing“.

Iki šiol visus skrydžius bendrovė vykdė bendradarbiaudama su Estijos aviakompanija „Estonian Air“ su iš jų nuomojamu orlaiviu „Embraer 170“. Naujieji aviakompanijos maršrutai bus vykdomi su „Air Lituanica“ skrydžių numeriais ir su įmonės IATA kodu „LT“.

Į Miuncheno oro uostą bus skraidinama tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 50 min., o iš Miuncheno į Vilnių – 12 val. 10 min. Kelionės trukmė į vieną pusę – 2 val. Miunchenas yra antroji kompanijos „Air Lituanica“ kryptis į Vokietiją – nuo rugpjūčio 5 d. vykdomi skrydžiai į Berlyną.

Skrydžiai į Prahos Vaclovo Havelo oro uostą bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils ryte 9 val. 45 min., ir kelionė truks 1 val. 40 min. Iš Prahos į Vilnių kils 11 val. 50 min. Kelionės trukmė – 1 val. 35 min.

Nuo šiandien oro linijų bendrovės interneto svetainėje www.airlituanica.com jau galima įsigyti bilietus į Prahą ir Miuncheną. Bilieto kaina iš Vilniaus į Prahą ir Miuncheną – nuo 149 Lt.

Šiuo metu „Air Lituanica“ taip pat vykdo skrydžius į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną. Iki 2015 m. „Air Lituanica“ skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų. Per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių.

RsV "Ad verum"

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, rugpjūčio 26 d., susitikęs su Kazachstano Respublikos nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentu Askaru Maminu, aptarė aktualius abiems šalims transporto sektoriaus klausimus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. 

„Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas transporto srityje yra itin svarbus suartinant Europą ir Aziją. Esame pasiruošę skirti ypatingą dėmesį konstruktyviam dialogui ir efektyviai bendrai veiklai, juolab kad transporto infrastruktūros plėtra yra vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų. Į ateitį žvelgiame optimistiškai – transporto potencialas turi puikias galimybes“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Krovinių pervežimų apimtys geležinkeliais tarp Lietuvos ir Kazachstano laipsniškai didėjo iki 2012 m. Tam didelės įtakos turėjo konteinerinio traukinio „Saulė“ projekto vystymas. Susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skirtas tolesnei šio projekto plėtrai, kuriant konkurencingas ir patrauklias sąlygas.

Lietuvos politikai, valstybės institucijos ir privačios įmonės dirba išvien vystydami logistikos ir transporto sistemą. Atsižvelgdamas į sėkmingus darbo rezultatus Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Kazachstano kolegas informavo apie kuriamą logistikos centrų infrastuktūrą Lietuvoje ir pakvietė  investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Ministras taip pat pasiūlė steigti bendrą Lietuvos ir Kazachstano įmonę konteineriniams traukiniams į Kazachstaną ir Kiniją valdyti.

„Mūsų tikslas – plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą ypač transporto srityje. Manau, kad dirbsime viena kryptimi. Esu pasiruošęs ir atviras glaudžiam bendradarbiavimui“, – teigė geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentas A. Maminas. 

Pernai Lietuva ir Kazachstanas pažymėjo diplomatinių santykių 20 metų sukaktį.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje nepertraukiamai tęsiasi prasidėjusi tarptautinė išminavimo jūroje operacija „Atvira dvasia 2013“.

Rugpjūčio 19-26d. šioje išminavimo operacijoje dalyvaujantys laivai išžvalgė 45 jūrinių mylių (83.3 kvadratinių kilometrų) plotą ir aptiko 10 jūrinių minų (iš jų 2 mokomosios), keletą minų inkarų ir 1 raketą.  Iš šio skaičiaus 5 aptiktos kovinės  jūrinės minos jau yra sunaikintos, planuojama, kad kitos bus sunaikintos iki išminavimo operacijos pabaigos.  Taip pat buvo aptiktos ir pažymėtos 2 nuskendusių laivų liekanos.
Operacijoje dalyvaujantys Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai M53 „Skalvis“ ir M54 „Kuršis“ šioje operacijoje dirba efektyviai ir rodo puikius rezultatus. Laivas M53 „Skalvis“ šios išminavimo operacijos metu jūros dugne aptiko 1, o laivas M54 „Kuršis“ - 3 jūrines minas.

Aktyvus išminavimo operacijos veiksmai jūroje tęsis iki rugpjūčio 28d. Apie galutinius išminavimo operacijos „Atvira dvasia 2013“ rezultatus bus praneštą rugpjūčio 29d.

Tarptautinė minų paieškos ir nukenksminimo operacija „ATVIRA DVASIA 2013“

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien, rugpjūčio 26 d., susitikęs su Kazachstano Respublikos nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentu Askaru Maminu, aptarė aktualius abiems šalims transporto sektoriaus klausimus ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas.  

„Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas transporto srityje yra itin svarbus suartinant Europą ir Aziją. Esame pasiruošę skirti ypatingą dėmesį konstruktyviam dialogui ir efektyviai bendrai veiklai, juolab kad transporto infrastruktūros plėtra yra vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų. Į ateitį žvelgiame optimistiškai – transporto potencialas turi puikias galimybes“, – sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Krovinių pervežimų apimtys geležinkeliais tarp Lietuvos ir Kazachstano laipsniškai didėjo iki 2012 m. Tam didelės įtakos turėjo konteinerinio traukinio „Saulė“ projekto vystymas. Susitikimo metu ypatingas dėmesys buvo skirtas tolesnei šio projekto plėtrai, kuriant konkurencingas ir patrauklias sąlygas.

Lietuvos politikai, valstybės institucijos ir privačios įmonės dirba išvien vystydami logistikos ir transporto sistemą. Atsižvelgdamas į sėkmingus darbo rezultatus Susisiekimo ministras R. Sinkevičius Kazachstano kolegas informavo apie kuriamą logistikos centrų infrastuktūrą Lietuvoje ir pakvietė  investuoti į viešuosius logistikos parkus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Ministras taip pat pasiūlė steigti bendrą Lietuvos ir Kazachstano įmonę konteineriniams traukiniams į Kazachstaną ir Kiniją valdyti.

„Mūsų tikslas – plėsti abiejų šalių bendradarbiavimą ypač transporto srityje. Manau, kad dirbsime viena kryptimi. Esu pasiruošęs ir atviras glaudžiam bendradarbiavimui“, – teigė geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ prezidentas A. Maminas.  

Pernai Lietuva ir Kazachstanas pažymėjo diplomatinių santykių 20 metų sukaktį.

LR Susisiekimo ministerija