Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Informacinės visuomenės plėtros komitetų pirmininkų susitikime pabrėžė lietuvių kalbos ir kultūros tolesnio puoselėjimo visomis informacinių ryšių technologijomis svarbą. Susitikime buvo nagrinėjami aktualūs Europos kalbų ir kultūrų raidos klausimai ir valstybes vienijantys politiniai bei socialiniai aspektai.

Kelininkai patikina, kad šiemet žiema jų tikrai neužklups netikėtai – šaltajam metų sezonui esą ruošiamasi, aktyviai stebimos ir orų prognozės.

Nors į Rusiją keliauja beveik penktadalis Lietuvos eksporto, SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad didžiulio smūgio Lietuvai dėl dabartinių rusų veiksmų nebus, nes užsipulti sektoriai sudaro nedidelę dalį viso eksporto.

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, pasisakydamas šiomis dienomis vykstančioje  38-ojoje Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) asamblėjoje Monrealyje (Kanada), pabrėžė šio forumo svarbą ilgalaikiams, iki 2030 m., globalios aviacijos tikslams pasiekti. Asamblėjoje Europos Sąjungai (ES) atstovauja A. Šliupas ir ES susisiekimo komisaras Symas Kalasas (Siim Kallas).

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų oro linijų bendrovių grupė Vidurio ir Rytų Europoje, reaguoja į žiniasklaidoje pasirodžiusius Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovo teiginius, jog sutartys su pigių skrydžių bendrovėmis yra nenaudingos oro uostui.

Šiandien, rugsėjo 26 d., pirmą kartą iš Panerių geležinkelio stoties į Kostanajaus miestą Kazachstane išvyko konteinerinis traukinys „Baltijos vėjas“. Galutinį kelionės tikslą traukinys, gabenantis „Peugeot“ automobilių detales, pasieks per savaitę. Planuojama, kad pakrautas traukinys iš Lietuvos važiuos du kartus per mėnesį.

Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje trečiadienį dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas pranešė gerą žinią – neoficialiai kalbama, kad lietuviškų automobilių stabdymas ir patikra  pasienyje turėtų baigtis jau ketvirtadienį. Jei ne, yra tam tikrų formalių kovos su Rusija priemonių. Tiesa, kada jų bus imtasi, kol kas neįvardijama.

 Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius 15min.lt nurodė, jog iki šiol iš Rusijos nėra gauta paaiškinimų, kodėl kroviniams iš Lietuvos taikomos sugriežtintos patikros procedūros. Pasak jo, verslininkai jau bando savo krovinius siųsti naujais maršrutais, kad aplenktų Lietuvą, tačiau problemų kyla ne visiems. Yra Lietuvos maisto produktų gamintojų, kurių kroviniai į Rusiją keliauja be gaišaties muitinėje.

Šiandien „Wizz Air“ paskelbė apie vienos dienos „Goodbye Summer“ (liet. „Viso gero, vasara“) skrydžių išpardavimą, nurėždami 20 proc. nuo visų kainų visais maršrutais, užsakant bilietus iki rugsėjo 25 d. vidurnakčio. Šia nuolaida gali pasinaudoti keleiviai, užsakantys pigių skrydžių bilietus bet kuria iš 95-ių „Wizz Air“ skrydžių krypčių.

Antradienį Vyriausybėje surengtas Valstybinės saugaus eismo komisijos posėdis. Jame pristatyti siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama mažinti avaringumą ir griežtinant vairuotojų atsakomybę.

“Linava” informuoja, kad Muitinių bendradarbiavimo komiteto ministras Vladimiras Gošinas paskelbė, kad „vieno langelio“ užsienio prekybos sistema Muitų sąjungoje gali būti įgyvendinta per artimiausius dvejus metus. Anot jo, tikslus sistemos įgyvendinimo laikas priklausys nuo sprendimų operatyvumo.

Uosto direkcija maloniai kviečia dalyvauti Klaipėdos uosto forumo-parodos „Lietuvos transporto širdies – Klaipėdos uosto raida“ atidaryme 2013 m. spalio 2 d. (trečiadienį) 11.00 val. LR Vyriausybės rūmų II aukšto fojė (adresu: Gedimino pr. 11, Vilnius).

Viena didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros projektavimo ir statybų įmonė „China Communications Construction Company Ltd.“ (CCCC) ir jos tarptautines investicijas vykdanti įmonė „CCCC International Holding Limited“ domisi galimybe investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tai aptarė su pastarosios įmonės Infrastruktūros investicijų departamento vadovu Tang Jinsong.

„Pagal krovos augimą Klaipėdos uoste prognozuojama, kad apie 2020–2030 m. dabartinio uosto pajėgumai bus visiškai išnaudoti. Siekiant didinti uosto konkurencingumą ir krovos galimybes, pats laikas kalbėti apie ambicingiausius planus – išorinio giliavandenio uosto statybas“, – sakė susisiekimo viceministras S. Girdauskas.

Viceministro teigimu, diskusijos apie Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas sulaukia vis daugiau investuotojų dėmesio, todėl, jei nuspręstume jį statyti, turime būti išsirinkę ir patyrusį investuotoją, kuris užtikrintų papildomą krovinių srautą, nesudarydamas konkurencijos jau dirbančioms krovos kompanijoms, ir veiktų kaip uosto operatorius. Per artimiausius 2–3 metus planuojama parengti šio uosto techninę dokumentaciją.

Klaipėdos išorinis giliavandenis uostas, šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas, būtų kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusijos, NVS, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Šiuo metu uosto statybai numatomos dvi galimos vietos – šalia Būtingės arba Melnragėje, uostą praplečiant į jūros pusę. Parenkant vietą bus atsižvelgiama į Klaipėdos regiono gyventojų interesus.

Uosto svarbą didina nuolat augantis krovinių srautas tarp Europos ir Tolimųjų Rytų. Naujasis uostas būtų geopolitiškai patogioje vietoje ir galėtų aptarnauti tranzitinius krovinius. Pastaruoju metu stiprėja bendradarbiavimas su Kinija, didelės viltys siejamos su šios šalies krovinių tranzitu.

Numatoma, kad išorinis giliavandenis uostas galėtų priimti „Baltmax“ tipo laivus, kuriems reikalingas 18 m gylis. Statant šį uostą būtų kuriama šiuolaikiška, patogi infrastruktūra, tiesiami privažiavimo keliai ir geležinkeliai.

2009 m. Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 35,2 mln. tonų krovinių – tai maždaug dvigubai daugiau nei 1999 m.

Pastaruoju metu Klaipėdos uostui modernizuoti vykdomi stambūs projektai: šiemet baigtas uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, artimiausiu metu planuojama gilinti ir pietinę uosto dalį ties Malkų įlanka; kuriamas bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) konteinerių paskirstymo centras, baigiamas statyti naujas keleivinių ir krovininių keltų terminalas, statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas, šalia uosto kuriamas Baltijos logistikos centras. Ekspertų vertinimais, įgyvendinus šiuos projektus maksimali uosto krova galėtų siekti apie 64 mln. tonų per metus. Uosto galimybes žymiai pralėstų naujasis giliavandenis uostas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

 Gerokai griežtesnė sunkvežimių patikra pasienio su Rusija ruožuose bėdų sukelia ne visiems – pradėjus kruopščiau tikrinti sunkvežimius, į Lietuvą įvežama mažiau kontrabandinių degalų, o dėl to didėja degalų pardavimas lietuviškose degalinėse, skelbia Lietuvos degalinių sąjunga.
 
„Kad benzino ir dyzelino degalinėse parduodama daugiau, pastebėjome iškart, kai susidarė eilės prie sienos. Ypačjaučiame, kad padidėjo pardavimas pasienio degalinėse. Tačiau degalų daugiau parduodama ne tik jose, bet ir visuose regionuose. Matome tendenciją, kad sugrįžo seni klientai“, – pirmadienį kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
 
„Kad benzino ir dyzelino pardavimas degalinėse padidėjo, pastebėjome iškart, kai susidarė eilės prie sienos“, – sakė V.Šukys.
 
Tiesa, kiek padidėjo benzino ar dyzelino pardavimas degalinėse, pašnekovas neatskleidė – esą apie skaičius kalbėti dar anksti ir juos bus galima pateikti anksčiausiai po mėnesio.
 
Jurbarko laikraštis „Mūsų laikas“ pranešė, kad Kidulių kaimo ir Šakių rajono degalinėse, palyginus degalų pardavimą rugpjūčio 1–15 ir rugsėjo 1–15 dienomis, benzino pardavimas padidėjo 40 proc., dyzelino – 12 procentų.
 
Pasak V.Šukio, Degalinių sąjunga jau anksčiau kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir pateikė skaičiavimus, kad, sugriežtinus patikrą ir apribojus degalų įvežimą, padidėtų akcizo ir kitų mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą. Tačiau esą Seimo biudžeto ir finansų komitetas į tai nereagavo, siūlymams priešinosi „Linava“.
 
Vilkikų eilės susidarė visuose pasienio su Rusija punktuose – Nidos, Ramoniškių, Panemunės, Kybartų. Panaši padėtis tęsiasi keletą savaičių.
 
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas neskubėjo daryti išvadų. Pasak jo, pirmiausiai reikėtų luktelėti mėnesį ar ketvirtį, kad pamatytume tikruosius rezultatus.
 
„Kai kurie turi dar daug atsargų prisivežę. Daug kas prisipirkę ne po kanistrą, o po daug, – kabėjo K.Glaveckas. – Reikia palaukti. Yra daug siūlymų, nežinau kurį Vyriausybė priims.“

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas

Neoficialiais duomenimis sugriežtintos patikros terminai Rusijos muitinėse pratęsti iki rugsėjo 23 dienos. Ketvirtadienio rytą prasidėjęs lietuviškų prekių stabdymas vidinėse Rusijos muitinėse ir toliau tęsiamas.
 
Iš pradžių buvo žadėta, kad lietuviškiems kroviniams taikoma nuodugni patikra turėjo tęstis iki pirmadienio. Šiuo metu ji vėl pratęsta. Rusijos muitinė jokių oficialių paaiškinimų iki šiol nepateikė. Rusijos Federalinės muitinės tarnybos vadovas Andrejus Beljaninovas Europos Sąjungos (ES) ambasadoriui Maskvoje Vygaudui Ušackui tikslios priemonių nutraukimo datos taip pat nepasakė.
 
Asociacija LINAVA pataria kaip elgtis vežėjams, Rusijos muitinei pareikalavus pateikti krovinį detaliam tikrinimui. Vairuotojas turi reikalauti iš muitinės pareigūno pateikti prekių apžiūros aktą, o paėmus prekių mėginius – mėginio paėmimo protokolą. Jei Rusijos muitinės pareigūnai atsisakytų pateikti minėtus dokumentus, apie tai privalote informuoti asociacijos nariams atstovaujančius teisininkus Rusijoje.

www.cargonews.lt, CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas