Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo šios datos Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras.

Nuo šiandien Susisiekimo ministerijoje darbą tęsia iki šiol čia dirbę trys viceministrai – Saulius Girdauskas, Vladislavas Kondratovičius ir Arijandas Šliupas. Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus įsakymu S. Girdauskas pradėjo eiti viceministro pareigas nuo šio pirmadienio, A. Šliupas – nuo antradienio, o V. Kondratovičius – nuo šiandien.

 Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ tapo pirmosiomis oro linijomis pasaulyje, kurių klientai skrydžių bilietus galės įsigyti bitkoinų valiuta. Virtualiais pinigais bus galima padengti skrydžio bilietus į Europos, NVS šalių, Rusijos ar Viduriniųjų Rytų miestus.

Mažeikių naftos bendrovė „Orlen Lietuva“ šiuo metu kas parą krauna vidutiniškai apie 400 vagonų produkcijos. Pagal vagonų paraiškas, kurios teikiamos „Lietuvos geležinkeliams“, matoma, kad panašūs kiekiai turėtų būti kraunami ir rugpjūtį. „Lietuvos geležinkeliai“ džiaugiasi, kad vienos iš pagrindinių jos klienčių pervežimo kiekiai stabilizavosi ir pasiekė ankstesnių metų apimtis.

Jūrų muziejuje – pats karštymetis: priimant per dieną iki 7 tūkstančių lankytojų, tuo pat metu intensyviai ruošiami specialūs renginiai, skirti Jūros šventei.

 
Liepos 23 d. (trečiadienis)
17 val. Šarūno Leonavičiaus piešinių parodos „Vėjas rėjose“ iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio ir asmeninės dailininko kolekcijos atidarymas Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje (eksponuojama iki rugsėjo 10 d.).

Nuo spalio pabaigos, trečia pagal dydį aviakompanija Europoje tarp Vilniaus ir Stambulo skraidys penkis kartus per savaitę. Be to, kelionė taps patogesne, nes atsisakoma papildomo sustojimo Taline ir į Vilnių bus skraidoma tik tiesiogiai.

Tarptautinė vežėjų sąjunga „IRU“ siūlo Europos komisijai ir valstybėms narėms suderinti bendrą įstatyminę bazę ir nenaudoti savo rinkas ginančių socialinių įstatymų kelių transporte.

Lietuvoje šiuo metu eksploatuojama apie 384 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Krovininei laivybai užtikrinti infrastruktūra iki šiol nebuvo tinkama – Nemune formuodavosi seklumos, o Kaune nebuvo krovininės prieplaukos, sudarančios sąlygas gabenti krovinius maršrutu Kaunas–Klaipėda. Pastarosios statybos I etapo darbus, atliekamus ES paramos lėšomis, planuojama baigti dar šiemet, o tinkamą Nemuno farvaterį formuojančių bunų rekonstravimą ketinama tęsti ir naujuoju Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu.

Kiek daugiau nei prieš 20 metų transportininkų bendruomenėje kilęs aplinkosaugos vajus, tapo vienu pagrindinių technikos progreso varomųjų jėgų. Drakoniški mokesčiai taršiems automobiliams lėmė, kad nuo 1993-ųjų, kai įsigaliojo „Euro 1“ standartas, iki šių metų pradžios, kai variklių gamintojai gali siūlyti tik „Euro 6“ reikalavimus atitinkančią „geležį“, padėtis pasikeitė neatpažįstamai. Dabar 50 modernių sunkvežimių gamtą teršią maždaug tiek pat, kiek vienas krovininis automobilis prieš porą dešimtmečių.

Užsimojus Lietuvos transporto registre išgaudyti „automobilius-vaiduoklius“ nuo šių metų liepos 1-osios VĮ „Regitra“ pradėjo masiškai sustabdyti leidimus transporto priemonėms dalyvauti eisme. Priežastys, dėl kurių taikoma tokia griežta sankcija, yra trys: neatlikta transporto priemonės arba jos priekabos privalomoji techninė apžiūra, ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesumokėti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai. Per 90 dienų nepašalinus šių priežasčių, transporto registre atsiranda atitinkamas įrašas, apie įsigaliojusį draudimą, automobilis išregistruojama, o valstybinio registracijos numerio ženklai pripažįstami negaliojančiais ir privalo būti nedelsiant grąžinti „Regitrai“. Lietuvos vežėjai, kurių transportas dirba užsienio rinkose, būgštauja dėl šios tvarkos patirsiantys didelių nuostolių.

Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija “Linava” informuoja, kad Rusijos Federacijos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacija ASMAP (toliau – ASMAP) išplatino informaciją apie tai, kad Rusijos vežėjai – šios asociacijos nariai – reikalauja iš Rusijos muitinės pareigūnų priimti įforminimui įvežamus krovinius su TIR knygelėmis, nepateikiant papildomos garantijos. Toks vežėjų reikalavimas grindžiamas 2014 m. gegužės 26 d. Rusijos Federacijos Aukščiausiojo arbitražinio teismo sprendimu, kuriuo buvo pripažintas neteisėtu 2014 m. vasario 18 d. Rusijos Federacijos muitinės tarnybos priimtas nurodymas Nr. 58-p „Dėl eksperimento vykdymo“. Vadovaudamiesi būtent šiuo nurodymo Rusijos Federacijo s muitinės tarnybos ir nepriimdavo TIR knygelių, reikalaudami pateikti papildomą garantiją.

Klaipėdoje, Šiauriniame rage, atidaroma vėtrungių alėja. Alėją sudaro keturi moduliai. Ant kiekvieno jų pritvirtinta po 5 vėtrunges. Kiekvienas modulis skirtas atskirai savivaldybei: Klaipėdos, Neringos miestų bei Šilutės ir Klaipėdos rajonų. Ant modulių pakabintos ir burės, kuriose pateikta informacija apie kiekvieną savivaldybę. Prie Klaipėdos savivaldybei skirto vėtrungių modulio atsiradimo prisidėjo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Liepos 18 dieną, 10 val. Vilniuje, J. Lelevelio g. 6, atidaroma pirmoji Lietuvoje elektromobilių didelės galios įkrovimo prieiga. Atidarymo ceremonijoje šios prieigos kūrėjus pasveikins Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.

Muitinės departamentas atkreipia verslininkų, vežėjų ir įmonių, kurios importuoja prekes iš Krymo regiono į Europos Sąjungą (taip pat ir Lietuvą), dėmesį, kad 2014 m. birželio 23 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (ES) Nr.692/2014 dėl apribojimų, taikytinų Krymo ir Sevastopolio kilmės prekių importui į ES, taip reaguojant į Krymo pusiasalio aneksiją.