Po susisiekimo viceministro Arijando Šliupo vadovaujamos Lietuvos delegacijos darbo vizito Kinijoje, skirto bendradarbiavimo su šia valstybe plėtros galimybėms aptarti, Kinijos žiniasklaida labai gerai įvertino Lietuvos tikslą sukurti stabilius, konstruktyvius ir abiem šalims naudingus verslo santykius.

1918 metais paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos geležinkeliai taip pat ėmė rašyti savo naują puslapį istorijoje. Prieš 95 metus, 1919 metų liepos 6 dieną iš Kaišiadorių į Radviliškį išriedėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.

Birželio 27 d. Lenkijos keliuose įsigaliojo eismo apribojimai krovininėms transporto priemonėms, kurių didžiausias leistinas svoris virš 12 t.

Strategiškai patogioje vietoje įsikūrusi Kėdainių laisvoji ekonominė zona (toliau – LEZ) plečia teikiamų paslaugų sąrašą siekdama tapti plataus spektro verslo sprendimų centru investuotojams.

Susisiekimo, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybė š. m. rugsėjo 24–25 d. Kaune planuoja surengti darniam europiečių judumui skirtą tarptautinį seminarą. Tokie renginiai nuo 2002 m. kasmet organizuojami JT Europos ekonominės komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro programos „Transportas, sveikata ir aplinka“ iniciatyva, siekiant propaguoti aplinkai bei sveikatai palankų transportą ir gyvenimo būdą.

Baltarusijoje galvą kelia šiuolaikinėje ekonomikoje neįprasta idėja – rekomendacija mažinti importą. DELFI kalbinti ekonomistai tvirtina, kad tokios iniciatyvos dažniausiai gimsta dėl rimtesnių ekonomikos problemų.

2014 m. balandžio 15-20 dienomis, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA atstovai dalyvavo oficialiuose AB “Lietuvos geležinkeliai” atstovybės Pekine atidarymo renginiuose bei balandžio 16 dieną vykusiame Lietuvos-Kinijos transporto forumе “Kinija-Lietuva: Šilko kelio ekonominė jungtis”.

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos dalis vairuotojų bus laikomi neblaiviais, jei etilo alkoholio koncentracija kraujyje viršys nulį promilių.

Rusijos tarptautinių kelių vežėjų asociacija ASMAP informavo, kad 2014 m. birželio 24 d. Pirmasis Rusijos vyriausybės vicepremjeras I. Šuvalovas surengė pasitarimą dėl klausimų, susijusių su TIR Konvencijos sąlygų vykdymu Rusijos Federacijoje.

Apibendrinti 2013 m. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos rezultatai demonstruoja sėkmingą LEZ plėtrą ir reikšmingą indėlį į Lietuvos ekonomiką. Pernai LEZ  įmonių  metų apyvarta siekė 3,08 mlrd., eksportas – 2,5 mlrd. litų. Tai geriausi rezultatai nuo LEZ veiklos pradžios. Per metus LEZ įmonių eksportas išaugo 2,4 proc., iš viso sudarė beveik 5 proc. bendro Lietuvos eksporto. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002 m. zonos įmonės eksportavo produkcijos už 15 mlrd. litų.

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau – LEZ) investuotojai gali pasirinkti sklypo vietą 130-ties ha teritorijoje pagal tikslius savo verslo poreikius. Laisvoji ekonominė zona tik pradėjo savo veiklą, todėl didžioji dalis sklypų dar nerezervuoti ir verslininkai gali rinktis sklypus pagal veiklos pobūdį, reikalingą infrastruktūrą, privažiavimą ir kitus parametrus. Šiuo metu zona padalinta įvairaus dydžio sklypais nuo 6,26 iki 20,86 ha ploto, kurie lengvai gali būti perskirstyti pagal investuotojo poreikius. Mažiausias galimas sklypas 0,5 ha.

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Kazachstane įsteigti transporto atašė pareigybę, o ministerija artimiausiu metu planuoja skelbti  konkursą ją užimti.  

Pagal papildomą Ūkio ministerijos skelbtą Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos priemonės „Naujos galimybės“ kvietimą gauti paramą naujų eksporto rinkų paieškai sulaukta per 310 paraiškų. Jomis prašoma paramos suma siekia 33,5 mln. Lt. Iš viso pagal papildomą priemonės „Naujos galimybės“ kvietimą įmonėms bus paskirstyta 14,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.

KLAIPĖDOS UOSTO, BŪTINGĖS TERMINALO IR KITŲ BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS UOSTŲ KROVOS APŽVALGA

2014 m. sausio–gegužės mėn.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas ir IRU prezidiumo narys Algimantas Kondrusevičius birželio 12 d. dalyvavo Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU prezidiumo posėdyje Rumunijoje. IRU prezidiumas sutarė diegti įvairiose šalyse naujus TIR produktus. Kalbėta ne tik apie elektroninės TIR knygelės e-TIR perspektyvas, bet ir apie padidintą garantiją TIR +, kuri gali padengti 100 tūkst. eurų vežėjo atsakomybę prieš įvairių šalių muitines. Tuo pačiu aptarta kaip kiekvienoje šalyje galėtų būti įdiegta vidaus gabenimams tinkamų „i-Carnet“ knygelių koncepcija.