„Stena Line“ šiandien paskelbė apie naujausią laivyno plėtrą Baltijos jūroje. 186 metrų ilgio „Visentini“ keleivinis-krovininis („RoPax“) laivas „Stena Livia“ nuo balandžio vidurio prisijungs prie seserinio laivo „Stena Flavia“, plaukiojančio maršrutu Nynäshamn-Ventspils. Vėliau šiais metais minėta laivų pora pakeis maršrutu Travemünde-Liepaja plaukiančių jūrinių keltų esamą tonažą bei 40 proc. padidins krovininę talpą ir gerokai sutrumpins plaukimo trukmę.

Galimybė sutaupyti ir kurti švaresnę aplinką – pagrindinės priežastys, dėl kurių Plungės rajone gyvenantis Juozas Labeikis apsisprendė įdarbinti saulę elektros gaminimui savo namuose. Nuo praėjusių metų kovo ant ūkinio pastato stogo įsirengęs saulės modulius jis džiaugiasi energijos grąža – kaip pats sako, jo gaunamos sąskaitos už elektrą sumažėjo jau per pirmąjį mėnesį.

Klaipėdos jūrų uoste sistemingai yra stebimi aplinkos rodikliai ir vertinama aplinkos būklė.  Tai aprėpia vykdomas uosto monitoringas, kurį pirmąjį šių metų ketvirtį atlieka konkursą laimėjęs Darnaus vystymo institutas. Artimiausiu metu monitoringo apimtis bus dar labiau praplečiama.

Siekiant užtikrinti saugią ir nepertraukiamą Palangos oro uosto veiklą bei išvengti skrydžių ribojimų dėl susidėvėjusios infrastruktūros, šio oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takams ir peronui rekonstruoti skiriama 10,25 mln. eurų. Susisiekimo ministerijos siūlymu šiandien Vyriausybė pritarė, kad tokia biudžeto lėšų suma būtų panaudota oro uosto reikmėms, laikinai sumažinant kitų susisiekimo sektoriaus reikmių finansavimą.

Pajūryje, prie Nemirsetos planuojamas naujas jūrinis traukos objektas – Klaipėdos universitetas, bendradarbiaudamas su Palangos miesto savivaldybe, planuoja restauruoti bei Universiteto poreikiams ir edukacinei veiklai pritaikyti Nemirsetos valčių gelbėjimo stotį. Tokius planus antradienį Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas aptarė su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi.

Keturios Klaipėdos įmonės pelnė Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) Atsakingo verslo apdovanojimus 2020.

Kovo 31 d. vykusio Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) visuotinio narių susirinkimo metu ypatingai pagerbti dviejų įmonių vadovai.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) ir krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ suvienijo jėgas. Balandžio 1 d. VLRD tapo „LTG Cargo“ dalimi ir nuo šiol veikia kaip viena bendrovė. Šiuo pokyčiu siekiama koncentruoti veiklų kompetencijas ir kurti didesnę vertę geležinkelių grupei.

Jūrinė industrija vis stipriau gręžiasi į tvarius sprendimus – ieškoma būdų, kaip pasitelkti skirtingus energijos šaltinius siekiant įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus, efektyviau panaudoti turimą infrastruktūrą bei įgalinti spartesnį inovacijų diegimą. Alternatyvaus kuro panaudojimo galimybės laivyboje bus plačiai aptartos balandžio 8 d. vyksiančioje tarptautinėje „Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ konferencijoje, kurią inicijuoja Lietuvos jūrinis klasteris.

Klaipėdos jūrų uosto bangolaužių rekonstrukcija, akvatorijos gilinimas bei pietinės dalies išvystymas uostui brėžia naują kokybinį pranašumą, o žaliasis kursas tampa uosto veiklos prioritetu. Uosto vystymo ir aplinkosaugos klausimai aptarti pirmą kartą šiais metais nuotoliniu būdu surengtame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje.

Kitą savaitę „airBaltic“ atnaujina tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Oslą, Miuncheną, Londoną, kurie buvo sustabdyti žiemos sezono metu. Iš viso šį pavasarį mes pasiūlysime 8 tiesioginių skrydžių kryptis iš Vilniaus.

Klaipėdos jūrų uosto krovos įmonėje kuriami robotai keičia dyzelinius šilumvežius. Taip   įmonė įgyvendina unikalų ilgalaikį CO2 ir kitų oro taršos emisijų mažinimo projektą ir prisideda prie Žaliojo kurso politikos.

Iki 2050-ųjų Lietuva siekia tapti klimatui neutralia šalimi: vis svarbesni tampa žiedinės ekonomikos principai, prioretizuojamas taršos mažinimas, ieškoma tvaresnių sprendimų. Į šią grandinę įsitraukia ir verslas – naudodamos pažangesnes technologijas, ieškodamos inovatyvesnių sprendimų ir ugdydamos atsakomybę įmonės siekia būti vis draugiškesnės gamtai.

Siekdama Lietuvos geležinkelių tinklą padaryti dar saugesniu, „LTG Infra“ ėmėsi 26 geležinkelio pervažų modernizavimo bei rekonstrukcijos į dviejų lygių pervažas projektus. Vien šiemet į pervažų saugumo didinimo projektus ketinama investuoti 7,88 mln. eurų.

Iki 2050-ųjų Lietuva siekia tapti klimatui neutralia šalimi: vis svarbesni tampa žiedinės ekonomikos principai, prioretizuojamas taršos mažinimas, ieškoma tvaresnių sprendimų. Į šią grandinę įsitraukia ir verslas – naudodamos pažangesnes technologijas, ieškodamos inovatyvesnių sprendimų ir ugdydamos atsakomybę įmonės siekia būti vis draugiškesnės gamtai.