Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 30-ties metų jubiliejaus šventiniame renginyje simboliškai atidaryta pastaraisiais metais reikšmingai išvystyta ir naują kokybinį pranašumą įgijusi pietinėje uosto dalyje esanti Malkų įlanka bei pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai.

Sekmadienį minint 88-ąsias lėktuvo „Lituanica“ aviakatastrofos ir Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties metines, Lenkijos mieste Myslibuže atidaroma nauja žiedinė sankryža, kuri šio miestelio bendruomenės iniciatyva pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu.

Ne vienerius metus trukęs Malkų įlankos išvystymo projektas baigtas, nuo šiol Malkų įlanka pasiruošusi priimti ne tik didesnės grimzlės laivus, bet yra ir draugiškesnė aplinkai.

Vadovaujantis elektros energijos biržos „Nord Pool“ duomenimis, 2021 metų sausio – birželio mėnesių vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje išaugo net apie 49 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Augančias elektros kainas nulemia globalūs reiškiniai: mažas vandens lygis, vis augančios apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos, šalta žiema, didelės dujų kainos ir pan. „Ignitis“ ekspertai prognozuoja aukštų kainų įsitvirtinimą, todėl, siekiant efektyviai panaudoti lėšas, verslas turėtų ieškoti išmanių sprendimų ir alternatyvų, kaip sutaupyti ir sumažinti išlaidas elektros energijai tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.

Trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje jungiantys Lietuvos oro uostai fiksuoja spartų keleivinės aviacijos atsigavimą. Palyginti su pirmuoju 2021 metų ketvirčiu, antrajame keleivių skaičius augo daugiau nei dvigubai, o skrydžių pasiūla buvo 71 proc. didesnė.

Nuo liepos mėnesio Susisiekimo ministerijos pastate apšvietimui ir kitoms reikmėms naudojama žalioji energija, pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Valstybės nekilnojamąjį turtą valdantis ir priežiūrą užtikrinantis Turto bankas ir bendrovė „Ignitis“ pasirašė dvejų metų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, tiekimo sutartį, pagal kurią aprūpins valstybines įstaigas, tarp jų ir Susisiekimo ministerijos pastatą, žaliąja energija.

Lietuvos oro uostuose toliau auga skrydžių pasiūla. Jau birželį iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų buvo siūloma 71 maršrutas, o liepą šis skaičius išaugs dar mažiausiai 8 tiesioginiais skrydžiais.

Siekdami kuo efektyviau valdyti turimą infrastruktūrą, Lietuvos oro uostai skelbia tarptautinį konkursą, kuriuo 10 metų laikotarpiui bus išnuomotos turimos degalų saugojimo bazės Vilniaus ir Palangos oro uostuose.

Naujausias NordVPN tyrimas rodo, jog trečdalį savo gyvenimo lietuviai praleidžia internete

Klaipėdoje šiandien susitikę Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas aptarė šalių bendradarbiavimą susisiekimo srityje ir galimus naujus projektus – šalys ketina glaudžiau bendradarbiauti geležinkelių ir transporto skaitmeninimo srityse, taip pat didinti abiejų šalių jūrų uostų krovos potencialą. Pažintinio vizito metu Ukrainos ministrui pristatytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ galimybės bei pajėgumai.

Siekiant efektyvinti vidinius saugos ir saugumo procesus, modernizuoti turimus įrankius Vilniaus oro vartuose jau šią liepą bus pradedamas naujos vaizdo stebėjimo sistemos diegimas. Planuojama, kad naujoji stebėjimo sistema turėtų būti įdiegta iki 2022 metų vasaros.

Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas

Keturios susisiekimo sektoriaus valstybės įmonės: VĮ Lietuvos oro uostai, VĮ Oro navigacija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir VĮ Vidaus vandens kelių direkcija bus pertvarkomos į akcines bendroves. Tokiam Susisiekimo ministerijos siūlymui pritarė Lietuvos Respublikos Seimas.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra pagrindinis šalies transporto mazgas ir Lietuvos valstybės vartai į pasaulį, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uždaviniai ir tikslai yra kasdien jį išlaikyti konkurencingą.

Specialistų rengimas bei pritraukimas į akvakultūros įmones tampa vis aktualesnis – ši industrija įvardijama kaip viena perspektyviausių mėlynosios ekonomikos sričių. Klaipėda imasi iniciatyvos siekiant patenkinti augantį kompetencijų poreikį ir jau birželio 28 – liepos 2 dienomis pakvies semtis žinių apie inovatyvią akvakultūrą drauge su tarptautine ekspertų komanda.