Klaipėdos jūrų uosto bangolaužių rekonstrukcija, akvatorijos gilinimas bei pietinės dalies išvystymas uostui brėžia naują kokybinį pranašumą, o žaliasis kursas tampa uosto veiklos prioritetu. Uosto vystymo ir aplinkosaugos klausimai aptarti pirmą kartą šiais metais nuotoliniu būdu surengtame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje.

„Pernai sudėtingu pandeminiu laikotarpiu pasiektas geriausias istorijoje krovos rezultatas yra labai svarus uosto žingsnis. Pirmieji šių metų mėnesiai taip pat nuteikia pozityviai, nepaisant rinkų svyravimų. Reikia ruoštis blogiausiam, bet tikėtis geriausio, – sveikindamas tarybos posėdžio dalyvius sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. – Ministerija iš uosto tikisi efektyvumo, kuo didesnės pridėtinės vertės ir konkurencingumą didinančių investicijų. Šiandien prioritetas yra išgilinti uostą ir išvystyti pietinę dalį, kad turėtume ką pasiūlyti investuotojams. Taip pat labai svarbus ES žaliasis kursas, kuris yra nebekvestionuojama kryptis, kaip ir labai svarbi uosto ir miesto sinergija“.

Siekdama į Klaipėdos uostą saugiai priimti maksimalių parametrų laivus, plaukiojančius Baltijos jūroje, ir sumažinti nepalankių oro sąlygų įtaką, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pradeda įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektus – bangolaužių rekonstrukciją, uosto kanalo nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos gilinimo iki 15 m darbus. Vėliau planuojama dalį akvatorijos pagilinti iki 15,5 m, o išorinį laivybos kanalą iki 16 m, taip pat bus suformuota nauja laivybos kanalo kryptis ir visame laivybos kanale iki Malkų įlankos ateityje pasiekta 14,3 m leistina grimzlė.

„Uostas turi būti vystomas ir plėtojamas, kad atitiktų besikeičiančios rinkos poreikius, infrastruktūrą būtina orientuoti į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą. Šiuo metu vykdomi ir jau pradedami vykdyti viešosios infrastruktūros projektai uostui suteiks naują kokybinį pranašumą. Tai, kad šiandien Uosto tarybą pasveikino Susisiekimo ministras, parodo šios šakos ir visos veiklos svarbą Lietuvai ir jos ekonomikai, o mero pasveikinimas – bendrystę su miestu svarbą ir tai, kad visi esame uostamiestyje“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, Uosto tarybos pirmininkas.

Įgyvendinant uosto bendrojo plano sprendinius, pradedami pietinės uosto dalies plėtros parengiamieji darbai – šiuo metu rengiami šios uosto dalies išvystymo projektiniai pasiūlymai.  Vėliau pagal projektinius sprendinius bus vertinamas poveikis aplinkai.

Žaliąja kryptimi

Uosto direkcija planuoja Klaipėdos uosto plėtrą atsižvelgdama ir siekdama gerinti aplinką, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, racionaliai naudoti gamtos išteklius, taip pat diegti išmaniąsias technologijas. Šiemet tikslams pasiekti bus rengiama žaliojo uosto koncepcija, kurios kryptys ir tikslai pristatyti Uosto tarybos nariams.

„Žaliojo uosto koncepcija – tai tam tikras planas, kuris leis mums nusimatyti kryptį ir ja eiti. Akivaizdu, kad ateityje šis kriterijus bus svarbus ir verslo konkurencingumui. Jau dabar girdime pasaulyje, kad kai kurių prekių nebeperkama vien dėl to, kad jų gamyba neatitinka darnumo principų ir pan. Mūsų pačių, dalyvaujančių versle, vidinės nuostatos yra po savęs palikti ne tai, ką radome, o sukurti dar geriau. Yra nacionaliniai ir tarptautiniai sprendimai, nubrėžiantys mums žaliąją kryptį, kurios turime laikytis“, – pristatydamas žaliojo uosto koncepcijos prioritetus pabrėžė A. Latakas.

Uosto tarybos nariai taip pat supažindinti su projektais, kuriems siekiama finansavimo iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės RRF (angl. Recovery and Resilience Facility) fondo.  Tikimasi gautomis lėšomis įsigyti technologiškai pažangias ir netaršias priemones, naudojamas saugiai laivybai užtikrinti.

Posėdžio metu AB „Lietuvos geležinkelių“ atstovai apžvelgė Klaipėdos geležinkelio mazgo situaciją bei numatomą plėtrą, o Energetikos ministerija pristatė aktualijas, susijusias su jūrinėms vėjo jėgainėms reikalinga infrastruktūra.

Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, uosto naudotojų, su uosto veikla susijusių asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai.

Pagrindinis Uosto tarybos uždavinys yra rengti Klaipėdos jūrų uosto plėtros klausimus. Uosto taryba svarsto naujų uosto objektų statybos, esamų objektų rekonstrukcijos ir modernizavimo projektus, ruošia uosto plėtros programų projektus, nagrinėja uosto aplinkosaugos klausimus ir rengia rekomendacijas, teikia siūlymus dėl uosto apsaugos tobulinimo ir kt.

Šaltinis KVJUD