Page 56 - jura94_Neat
P. 56
UOSTAI IR MIESTAI
„Jūrų transportas yra tarptautinės čia nusigriebti savo dalį“, – sakė „Esame labiausiai augantis uostas tais, – kalbėjo V. Šileika. – Pritaria-
prekybos pagrindas ir atviros Lie- R. Dargis. Baltijos jūros regione ir vienas tarp me koncepcijai, numatančiai plėtrą
tuvos ekonomikos stuburas. Kro- labiausiai augančių uostų Europoje. tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje
vinių perkrovimas Klaipėdos uoste „Stovime ant pasirinkimų slenks- Tai nulėmė sėkmingas ilgalaikis in- pastatant išorinį uostą. Turime būti
jau keleri metai juda koja kojon su čio. Pati pavojingiausia pozicija frastruktūros vystymas. Tolimesnę pasiruošę naujoms krovinių ga-
Lietuvos BVP. Nors Baltijos šalių būtų nedaryti nieko“, – įsitikinęs uosto ateitį nulems gylio ir terito- benimo ir laivybos tendencijoms,
vandens transportas ir kaimyniniai Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės rijų trūkumo eliminavimas, – sakė priešingu atveju – Klaipėdos uosto
jūrų uostai susiduria su rimtais iš- valdybos narys dr. Shahriar Ahy. A. Vaitkus. – Mums ypatingai svar- konkurencingumui iškyla grėsmė.“
šūkiais dėl mažėjančių srautų ir au- bu, kad rastume bendrą sutarimą su
gančios konkurencijos, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdy- miestu, nes uosto plėtra turi įtakos Klaipėdos uostas kaimynams
uostas rodo neįtikėtiną atsparumą bos narys teigia, jog šiuo metu, ir miesto, valstybės ateičiai – uoste nusileidžia ne tik žemės plotu, bet
ir nuolat didina krovą. Praėjusiais buksuojant pasaulinei ekonomikai, dirbtų gerokai daugiau darbuotojų, ir gyliu. Pagrindiniu rodikliu lai-
metais krova Klaipėdos uoste ūgte- vienintelė kylanti žvaigždė išlieka atitinkamai išaugtų pajamos į vals- komas 17 metrų gylis, sudarantis
lėjo beveik 6 proc., kai Rygos uoste Kinija, kuriai pradėjus eksportuoti tybių ir savivaldybių biudžetus.“ galimybę į uostą įplaukti didžiau-
susitraukė 2,5 proc., o Taline smu- technologijas jungties dalimi gali siems Belto sąsiaurį į Baltijos jūrą
ko 20 proc. Sėkminga uosto plėtra tapti Klaipėda, arba jos vietą užims Keistis skatina rinka kertantiems laivams. Klaipėdos
ir augantis konkurencingumas yra kitas rimtas konkurentas. uostas siekia turėti tokį gylį, kad
kritiškai svarbūs tvariai Lietuvos Septyniolika uosto įmonių vieni- galėtų priimti didžiausius į Baltijos
ūkio plėtrai“, – tvirtina finansų Ilgalaikės strategijos jančios Lietuvos jūrų krovos kom- jūrą galinčius įplaukti laivus.
analitikė, DNB bankų grupės vy- rezultatas panijų asociacijos prezidentas Vai-
riausioji ekonomistė Baltijos šalims dotas Šileika teigia, jog dinamiškas Tai, kad uostai turi derintis prie
J. Rojaka. Skaičiuojama, jog uoste ir su uos- laivybos verslas nuolat susiduria su ateities laivų, pabrėžė ir laivybos
tu susijusiose įmonėse dirba apie įvairiais iššūkiais. ekspertas, prof. Vytautas Paulaus-
Ne vienas investuotojas atvirauja, 58 tūkst. darbuotojų, tai yra apie kas. „Sustojimas reiškia atsiliki-
jog Klaipėdą arba Klaipėdos regio- 4,5 proc. visų dirbančių asmenų „Artimiausiu metu bus skati- mą, – įsitikinęs laivybos profeso-
ną pasirinko dėl patogios geogra- Lietuvoje. Jų atlyginimai yra apie nama krauti vis didesnius laivus rius V. Paulauskas. – Jei neprisitai-
finės padėties – pirmiausia, dėl čia 2–2,5 karto didesni nei šalies vi- giliavandeniuose uostuose, jiems kysime, liksime šone. Būtų gerai,
esančio Klaipėdos uosto. durkis. Klaipėdos uoste sukuriama reikės modernios infrastruktūros, kad konkurentai miegotų, bet jie
apie 6 proc. šalies BVP, kai visas dar didesnio gylio prie krantinių, nemiega. Reikia būti inovatyviems,
Lietuvos pramonininkų konfede- šalies transporto sektorius sukuria didesnių apsisukimo baseinų. Bū- kitaip prarasime kai kuriuos srau-
racijos prezidentas Robertas Dargis apie 14 proc. Uostas ir su juo su- tina išvystyta transporto jungčių tus. Įvairios diskusijos, dokumen-
teigia, jog net nekyla abejonių, kad sijusios transporto įmonės pernai infrastruktūra su uostu, užtikri- tų parengimas ir aplinkosauginiai
Klaipėdos uostas gali dar labiau iš- savivaldybių ir valstybės biudžetus nanti krovinių srautų pralaidumą, procesai užtrunka keletą metų, tad
naudoti savo potencialą. papildė maždaug 685 mln. eurų. nepriekaištingas uosto tarnybų būtina pasiruošti iš anksto, kad
darbas. Laivų į uostą atplaukia ma- ateity nekiltų problemų ir esant
„Lietuva galėtų tapti placdarmu Pasak Uosto direkcijos generali- žiau, tačiau jie didėja, gali susida- būtinybei būtų galima tuo iškart
mūsų šalimi vis labiau besidomin- nio direktoriaus A. Vaitkaus, pa- ryti pikai, kuriuos turėsime suval- pasinaudoti.“
čioms Skandinavijos įmonėms, o gal užimamą žemės plotą (552 ha) dyti. Negalime sustoti, kaimyniniai
Klaipėdos uostas turi potencialo Klaipėdos uostas yra palyginus uostai nesnaudžia, daro viską, kad Puikiu plėtros pavyzdžiu profe-
mažas, tačiau šiandieninę jo sėkmę perimtų krovinius, nes turi tam sorius laiko Gento uostą, kuris jau
nulėmė ilgalaikė strategija. tikrų problemų su krovinių srau- prieš porą dešimtmečių numatė
plėtros planus, įvertino galimybes
ir žingsnis po žingsnio išplėtojęs
projektą šiandien džiaugiasi re-
zultatais.