Didžiausias pasaulio ekonomikos galvos skausmas šiuo metu yra optimizmo stoka, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Vis dėlto svarbiausio pasaulio ūkio - JAV - augimo perspektyva išlieka gera ir yra pajėgi suteikti atspirties tašką kitiems regionams. Daug įtakos turės ir tai, kokios ekonominės politikos priemonės bus pasitelktos augimo skatinimui su sunkumais susiduriančiuose pasaulio ūkiuose.

Estija, Latvija ir Lietuva yra patrauklios šalys užsienio investuotojams dėl patogios geografinės padėties, stabilios ekonomikos bei išsilavinusios darbo jėgos. Nepaisant to, kiekvienas verslas ieško pačių geriausių sąlygų. Detali investavimo sąlygų visose trijose Baltijos valstybėse apžvalga bus pateikiama seminare, kurį lapkričio 26 d. organizuoja Estijos Prekybos rūmai Lietuvoje kartu su Estijos Ambasada Vilniuje, advokatų kontora VARUL bei UAB „Grant Thornton Rimess“.

Naftos kainai stipriai nukritus, ketvirtadienį vyks vienas svarbiausių šios savaitės renginių investuotojams  –  OPEC susirinkimas.

Šį spalį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 24,3 proc. – iš viso krauta 3 652,8 tūkst. t (iš jų suskystintųjų gamtinių dujų 48,6 tūkst. t), t. y. 713,6 tūkst. t daugiau nei 2013 m. spalio mėn.

Šį spalį Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pasiekė geriausią punktualumo rezultatą, lyginant su kitomis mažų kainų oro bendrovėmis. Tokius rezultatus paskelbė „FlightStats“ analitikai, kasdien sekantys daugiau nei 150 tūkst. skirtingų kompanijų organizuojamų skrydžių iš oro uostų visame pasaulyje.

Ketvirtadienis, lapkričio 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Švedijos verslo apdovanojimų ceremoniją ir pasveikino šventės laureatus bei organizatorius.

Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos ir Latvijos vartotojai už elektrą įprastai moka vienodą kainą, tačiau spalio mėnesį, nors ir nežymiai, situacija pasikeitė. Dėl spalio 23-24 dienomis vykusių elektros jungčių trikdžių Lietuvos gyventojai už elektrą mokėjo šiek tiek daugiau nei Latvijos vartotojai. Tokia situacija paskutinį kartą Baltijos šalyse buvo vasarį.

Nors skolų tema visuomet yra nepatogi, apie jas kalbėti būtina. Jei pusšimtį litų Jonui skolingas Petras dar gali pasiteisinti kaimynui „krize“ ar išlaidžia žmona, tai rimtesnių kreditorių tokie argumentai neįtikins. Visgi skolininkai fantazijos nestokoja ir pasitelkia dešimtis priežasčių, kodėl vėluojama atlikti mokėjimus – nesvarbu, ar tai būtų įsiskolinimas už telefono pokalbius ir elektrą, ar būsto paskolos įmokos. Tačiau vertėtų žinoti, kad kiekvienas neapgalvotas „argumentas“ – ne tik atrodo vaikiškai ir lengvai dūžta į šipulius, bet ir gali gerokai apkartinti tolimesnius finansinius planus.

Susisiekimo ministerija atkreipia eismo dalyvių dėmesį, kad šalies keliais pradėjo važinėti krovinių vežimo paslaugas teikiančios transporto priemonės, kurios neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų.

Verslo pasitikėjimas euro zonoje smunka, tiesa, nežymiai. Vienos didžiausių Šiaurės Europoje finansų paslaugų grupės „Danske Bank“ analitikai mano, kad mažėjantis užsakymų gamybai skaičius ir augančios atsargos tiesiogiai darys įtaką prastėjančioms gamintojų nuotaikoms.

„Labas rytas, ponios ir ponai. Kaip nuostabu, kad mano pirmasis vizitas šalyse narėse, tapus Europos komisaru, vyksta mieste, kuris taip primena mano gimtąjį miestą“, – lietuviškai į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė 2014: slėniai – paskata inovacijų ekonomikai“ dalyvius kreipėsi Europos komisaras mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms Carlosas Moedas. Lietuviškai prabilusio portugalų kilmės pareigūno žodžius palydėjo ilgi plojimai.

"Ford“ automobilių pardavimo apimtys Europoje spalį išaugo 8,1 proc. ir šis augimas buvo spartesnis nei rinkos vidurkis jau trečią mėnesį iš eilės.

Susisiekimo ministerija, siekdama sumažinti keliuose žuvusių vaikų skaičių, atkreipia suaugusiųjų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria eisme dalyvaujančios mūsų atžalos.

Ūkio ministras Evaldas Gustas susitikime su Europos Komisijos komisaru tyrimams, mokslui ir inovacijoms Carlosu Moedasu aptarė 2014–2020 metų Lietuvos inovacijų plėtros programą, inovacijų reikšmę šalies konkurencingumui ir verslo plėtrai, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimą.  Pasak ūkio ministro E. Gusto, mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas Lietuvos ekonomikoje – aukštųjų technologijų sektoriuose ir inžinerijos pramonės srityje. Ūkio ministerija skatina kurti naujus inovatyvius verslus, skatina pramonės technologinį atnaujinimą, eksperimentinės plėtros stiprinimą. Vienas pagrindinių uždavinių – sukurti verslui tokias sąlygas, kad jis galėtų plėtoti technologinius sprendimus, kurti prototipus ir sėkmingai juos pristatyti rinkoje.

Rusijos importo draudimai pakoregavo ar dar pakoreguos ne vienos Lietuvos bendrovės planus, ypač tais atvejais, kai pagrindinė tokių įmonių veikla buvo nukreipta į dabar jau ribojamą produkcijos eksportą į Rusiją.