Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių planai diegti ir taikyti inovacijas per metus išaugo labiausiai. Šiemet siūlyti naujų paslaugų ar produktų ir atnaujinti veiklos procesus  ketina 7 iš 10 bendrovių (69 proc., prognozuojant 2014 m. veiklą – 42 proc.). Tai labai panašus skaičius kaip ir Estijoje, kur inovacijoms dėmesį skirs 73 proc. mažų ir vidutinių įmonių (2014 m. – 60 proc.). Tuo tarpu Latvijos įmonės yra pasyviausios, o per metus dėmesys inovacijoms jų gretose dar labiau sumenko – šiemet diegti naujoves planuoja tik 39 proc. įmonių (2014 m. – 48 proc.).

Š.m. sausio 19-21 dienomis Baltijos šalyse lankysis 13 Jungtinės Karalystės kompanijų, siūlančių inžinerines, projektavimo, bei konsultacijų paslaugas ir sprendimus geležinkelių sektoriui. Vizitą organizuoja Didžiosios Britanijos Geležinkelių pramonės asociacija ir Jungtinės Karalystės Prekybos ir investicijų departamentas.

Kauno technologijos universitetas (KTU) ir AB „Lietuvos energija“ pasirašė ketinimų protokolą steigti bendrą tyrimų centrą. KTU „Santakos“ slėnyje įsteigtoje bendradarbiavimo platformoje partneriai vykdys bendrus tyrimus, vystys projektus, kurs energetikos sričiai reikalingus sprendimus bei inovacijas, kartu ieškos finansinių galimybių iškeltiems tikslams įgyvendinti.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien kreipėsi į Europos Komisijos narius prašydamas išnagrinėti  2015 m. sausio 1 d. Vokietijoje įsigaliojusį įstatymą, kuris Lietuvos vežėjams padidins finansinę ir administracinę naštą. Ministras taip pat prašo pateikti išvadą, ar šis įstatymas atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.

Klaipėdos uostui 2014-ieji buvo gausūs rekordų. Metai buvo rekordiniai ne tik dėl gautų pajamų – rekordiškai daug krauta trąšų, konteinerių, grūdų, rūdų, į uostą atplaukė įspūdingas kiekis keleivių. Klaipėdos uoste sulaukta ir laivų rekordininkų!

Šveicarijos centrinis bankas ketvirtadienį rinkas sudrebino netikėtais pokyčiais. Euro-Šveicarijos franko santykiui dar 2011 metų rugsėjį buvo nustatytos „grindys“ ties 1,20, neleidžiant Šveicarijos valiutai stiprėti euro zonos krizės, susijusios su periferinių šalių skolų problemomis, metu. Tačiau ketvirtadienį netikėtu Šveicarijos centrinio banko žingsniu šios „grindys“ buvo panaikintos.

Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos šiandien oficialiai susitarė nustatyti būtinus rekonstruoti valstybinės reikšmės rajoninius kelius (žvyrkelius) ir skirti Europos Sąjungos paramos bei kitų finansavimo šaltinių lėšas šių kelių atnaujinimo projektams įgyvendinti. Tai pirmasis toks dviejų ministerijų susitarimas Lietuvoje, kuriuo siekiama pagerinti susisiekimo galimybes kaimo vietovėse.

Preliminariais sausio 13 d. duomenimis, 2014 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 9,0 proc. – iš viso krauta 36,41 mln. t, t. y. 3,0 mln. t daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Elektroninių deklaracijų pildymas ir prašymų teikimas – populiariausia 2014 m. Lietuvos institucijų ir gyventojų bendravimo forma internete. Tai atskleidė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktas Lietuvos e. valdžios paslaugų naudojimo tyrimas.

Tarp svarbiausių Europos savaitės rodiklių investuotojams šįkart bus pirminis Vokietijos ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis. Manoma, kad prekybą kėlė vidaus paklausa.

Klaipėdos uostas sėkmingai atlaikė uraganą "Feliksas". Vakar vakare jau buvo atnaujinama laivyba.

Šeštadienį pirmą kartą į kosmosą pakilo grįžtančioji amerikiečių bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja. Šis įvykis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Krentanti naftos kaina bei defliacija euro zonoje ir toliau išliks pagrindiniai veiksniai darantys įtaką žemam infliacijos lygiui Baltijos šalyse. Nors 2015 m. prognozuojama aukštesnė infliacija nei 2014 m., tikėtina, kad pirmoje metų pusėje kainų augimas ir toliau laikysis arti nulio ir pradės kilti tik metų pabaigoje.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ pripažinta punktualiausia pasaulyje. Tokius rezultatus paskelbė „OAG Aviation Solutions“ analitikai, įvertinę daugiau nei 43,5 mln. skrydžių visame pasaulyje.

 
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) nuolat budi ir yra pasirengęs bet kurią akimirką reaguoti į pranešimus, susijusius su paieškos ir gelbėjimo operacijomis bei teršimo incidentų  likvidavimu Baltijos jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose. Pernai centras iš viso gavo 62 pranešimus, o reaguojant į juos buvo išgelbėti aštuoni žmonės.