Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos ir Latvijos vartotojai už elektrą įprastai moka vienodą kainą, tačiau spalio mėnesį, nors ir nežymiai, situacija pasikeitė. Dėl spalio 23-24 dienomis vykusių elektros jungčių trikdžių Lietuvos gyventojai už elektrą mokėjo šiek tiek daugiau nei Latvijos vartotojai. Tokia situacija paskutinį kartą Baltijos šalyse buvo vasarį.

„Lietuvos ir Latvijos vartotojai ypatingai retai moką skirtingą kainą už elektrą todėl net ir patys mažiausi pokyčiai rodo tinklo sutrikimus. Estijos ir Latvijos elektros rinkas siejančiose jungtyse spalio mėnesį įvyko elektros perkrova, todėl, norėdami apsaugoti elektros jungtis, sistemų operatoriai apribojo jungčių tarp Latvijos ir Lietuvos veiklą. Dėl šios priežasties šiek tiek pigesnė elektra kurį laiką nepasiekė Lietuvos ir šalies gyventojams teko mokėti daugiau nei latviams – įdomu, ar vartotojai pajautė kainų skirtumą“, – pasakojo „Enefit“ Lietuvoje generalinis direktorius Janis Bethers.

Spalio mėnesį Lietuvoje elektros kaina buvo 18,58 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), o Latvijoje elektros kaina vidutiniškai buvo 0,03 centais mažesnė ir siekė 18,55 ct/kWh. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos elektros vartotojai spalio mėnesį už elektrą mokėjo vidutiniškai 6,4 – 6,5 proc. mažiau nei rugsėjo mėnesį, o Estijoje spalį elektra kainavo 13,88 ct/kWh arba 6,5 proc. mažiau nei rugsėjo mėnesį. Tokiam elektros kainų kitimui praėjusį mėnesį daugiausiai įtakos turėjo oro sąlygos.

Pasak J. Bethers, antroje spalio pusėje Šiaurės Europoje dominavo žemas oro slėgis, daug įtakos padaręs Norvegijos bei Švedijos elektros rinkoms. 

„Antroje spalio pusėje Šiaurės Europoje vyravo lietingi ir vėjuoti orai, sukėlę didesnį nei įprastai kritulių kiekį. Po ilgai trukusio sausesnio periodo krituliai padidino vandens lygį upėse, tada padidėjo ir hidroelektrinių pagaminamos elektros kiekis. Dėl to elektra Šiaurės regione atpigo, o tai pajautė ne tik Skandinavijos, bet ir Lietuvos bei Latvijos elektros vartotojai, tiesa šiek tiek mažesne apimi dėl jungčių ribotumo“, – tęsė „Enefit“ Lietuvoje vadovas.

J. Bethers prideda, kad mažesnėms elektros kainoms Šiaurės regione spalį įtakos turėjo dar keli dalykai – dėl vėjuotų orų išaugę vėjo jėgainių pajėgumai bei į „Nord Pool Spot“ elektros rinką atitekėjusi pigesnė elektra iš Vokietijos, kur šiluminių jėgainių pagaminta elektra pastaruoju metu pigo.

Be Šiaurės Europos elektros rinkos pokyčių, Latvijos ir Lietuvos elektros rinkos šiuo metu vis dar priklauso ir nuo Estijos bei Rusijos elektros eksporto, tačiau, pasak „Enefit vadovo, kitąmet šių veiksnių įtaka turėtų mažėti. 2015 m. pradės veikti 700 MW galios „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija, o po kurio laiko turėtų būti baigtos ir elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ statybos – 2015 m. šio kabelio galia turėtų siekti 500 MW.

„Enefit“ Lietuvoje generalinis direktorius J. Bethers teigia, kad abi jungtys Lietuvai ir Latvijai suteiks galimybę gauti daugiau reikalingos elektros, o dėl to ateityje gali sumažėti ir elektros kaina.

Įtakos elektros kainų svyravimui praėjusį mėnesį turėjo ir taršos leidimų bei žaliavinės naftos kainų pasikeitimai. Dėl Europos Sąjungos nutekinto dokumento, kuriame rašoma, kad ES vadovai ketina reformuoti anglies dvideginio sklaidos sąlygas, taršos leidimų kainos spalį ženkliai svyravo – nuo 19,68 litų už toną mėnesio pradžioje iki 21,92 litų už toną mėnesio pabaigoje.

Vidutinė žaliavinės naftos kaina spalį pasiekė žemiausią ribą per 4 metus – spalio 15 dieną naftos kaina siekė 83,73 dolerius už barelį ir nuo liepos vidurio sumažėjo 27 procentais. Paskutinį kartą tokios žemos „Brent“ naftos kainos buvo 2010 metų lapkritį.

„Enefit“