Minske vykstant XIII Baltarusijos transporto savaitei, Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitiko su Baltarusijos susisiekimo ministru Aleksejumi Avramenko. Pagrindinės susitikimo temos – šalių bendradarbiavimas vežant krovinius ir keleivius, pasienio kontrolės punktų infrastruktūros plėtra, tarptautinė laivyba Nemunu.

Keliaudami automobiliu po Europą dažnai palyginame kelių kokybę Lietuvoje ir užsienyje. Kelių ir jų priežiūros kokybės lygį lemia šalyse galiojantys standartai. Kokią Europos šalių teigiamą praktiką galime pritaikyti pas mus gerinant eismo saugumą?

Tarptautinė jūrų organizacija (angl. International Maritime organization - IМО) nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio vykdo programą, kurios tikslas yra mažinti neigiamą laivybos poveikį ekologijai. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos pradeda galioti IMO sprendimas sumažinti maksimaliai leidžiamą sieros kiekį degaluose. Ką tai reiškia laivybos šakai ir krovinių gabenimo jūromis rinkai, klausiame „AsstrA" Baltijos šalių ir Baltarusijos krovinių gabenimo jūromis skyriaus vadovo Mykolas Tokarenko.

Rugsėjo 30 dieną Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentinių Europos Sąjungos (ES) reikalų komitetų pirmininkų delegacija, kuri susipažins su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica" projekto įgyvendinimu Lietuvoje.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda projekto „Stotys – traukos centrai“ įgyvendinimą, kurio metu trylika svarbiausių šalies mastu geležinkelio stočių virs šiuolaikiškomis viešosiomis laisvalaikio bei darbo erdvėmis. Įgyvendinti projektą jo iniciatoriai pakvies privataus verslo įmones – pirmosios konsultacijos su verslu įvyks jau spalio 2-ą dieną, 14 val. sostinės Geležinkelių muziejaus konferencijų salėje.

JAV centrinis bankas, kuris gana agresyviai didino bazines palūkanas nuo pat 2016 m. gruodžio mėnesio, neseniai stipriai pakoregavo savo pinigų politiką ir šiemet jau antrą kartą sumažino pinigų kainą. Pirmąkart palūkanos buvo sumažintos liepos pabaigoje, o antrą kartą – rugsėjo viduryje. Paprastai centriniai bankai mažina palūkanas kai šalies ekonominė situacija akivaizdžiai blogėja ir tokiu būdu leidžia ekonomikai laisviau kvėpuoti bei sparčiau atsigauti nuo sunkmečio pasekmių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tas faktas, kad JAV centrinis bankas du kartus sumažino palūkanas nereiškia, kad JAV ekonomika paniro į recesiją, o centrinis bankas kovoja su krizės pasekmėmis.

Klaipėdos jūrų uoste besilankantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako sieksiantis, kad būtų išlaikytas ir užtikrintas uosto konkurencingumas. Ministras iš arčiau supažindintas su uosto veikla, problematika bei vystymosi perspektyvomis.

Prieš kiekvieną kelionę oro uostuose atliekama aviacijos saugumo patikra visame pasaulyje vyksta griežtai reglamentuota tvarka. Tačiau laikas, kiek keleiviai užtrunka patikroje, gali skirtis: Lietuvos oro uostų duomenimis, trukmė svyruoja nuo kelių iki keliolikos minučių. Siekdami įprastų saugos procedūrų laiką sumažinti iki minimalaus ir tuo pačiu kelti aptarnavimo kokybę, Lietuvos oro uostai tiria pasaulines praktikas ir pradeda konsultacijas su saugumo rinkos dalyviais.

Pastaruoju metu, pasirodžiusius informacijai apie Šiaulių oro uosto komercinės veiklos „pristabdymą", sulaukiame klausimų – ar oro uostas nustojo veikti? Užtikriname, Šiaulių oro uostas ir toliau yra nuolat pasiruošęs priimti krovininius orlaivius, atlikti jų aptarnavimą, krovą, visas reikalingas krovinių procedūras.

Pasauliniame patraukliausių vietų tarptautiniams paslaugų centrams indekse Lietuva užima 16 vietą, skelbia konsultacijų bendrovė „A.T. Kearney". Tai – įspūdingas šalies šuolis per 13 vietų aukštyn vos per vienerius metus. Stebintiems paslaugų centrų augimą, akivaizdu, kad šis rezultatas pasiektas pritraukiant ir išlaikant paslaugų centrus Vilniuje ir Kaune. O koks Lietuvos uostamiesčio potencialas? Šis klausimas rugsėjo 25 d. buvo keliamas Klaipėdos miesto vystymo agentūros „Klaipėda ID" suorganizuotoje konferencijoje „Atrandant paslaugų centrų sektorių | Klaipėda".

Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Pasaulyje netylant kalboms apie klimato atšilimą, vis daugiau dėmesio kreipiama į ekologiją ir priemones, kaip vartoti mažiau plastiko, popieriaus ir taip apsaugoti nuo nevaldomo gamtos resursų naudojimo ir nemažėjančios taršos. Tai neaplenkia ir siuntų gabenimo verslo, kuris jungiasi prie aplinkosauginių problemų sprendimų ir ieško būdų, kaip pagerinti situaciją ir tapti labiau atsakingais. O pradėti galima laikantis kelių esminių taisyklių.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2019–2022 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Lietuvos verslo tarybos nariais, aptarė abiejų šalių investicinį klimatą ir verslo ryšius.

Lietuva per du dešimtmečius pagal darbo našumo didėjimą buvo viena sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. Atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, 2017 metais darbo našumas Lietuvoje siekė 75 proc. ES vidurkio. Tai rodo pirmasis Lietuvos darbo našumo vertinimas, kurį atliko Ekonomikos ir inovacijų ministerija.