Pirmą kartą istorijoje parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, numatantis būtinas ir ilgalaikes uosto plėtros kryptis. Planas suderintas su kone 30 institucijų. Šio plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą. Šiuo metu Klaipėdos uosto trūkumais įvardijami nepakankamas gylis ir teritorijų stygius.

Šiaulių miesto savivalda stengiasi darbus atlikti kiek įmanoma efektyviau, tačiau yra didesnės vertės projektų, kuriuos vienai savivaldybei užbaigti būtų sunku. Šiauliuose jau realizuoti du projektai, kuriuos įgyvendinant sukurta savivaldos ir Vyriausybės bendradarbiavimo, kooperuojant lėšas, geroji praktika. Bendru sutarimu pradėta ir Bačiūnų gatvės rekonstrukcija. Sujungus savivaldos ir Vyriausybės finansavimo šaltinius, per dvejus metus rekonstruota dalis minėtos gatvės. Kad darbus likusioje atkarpoje būtų galima baigti kitais metais, preliminariai reikalinga 4 mln. eurų suma.

Skatinant senjorus ir kitus eismo dalyvius kelyje segėti atšvaitus, šiandien prasideda visą Lietuvą apimsianti socialinė akcija „Būkime matomi ir saugūs kelyje". Mėnesį truksiančios akcijos metu senjorams Lietuvos pašto skyriuose bus nemokamai dalijami atšvaitai, o tiems, kurie gyvena atokiau, atšvaitus pristatys mobilūs laiškininkai. Pirmuosius atšvaitus Molėtų pašto skyriuje šiandien įteikė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Viena iš sveikatos specialistų rekomendacijų prasidėjus gripo sezonui – vengti didelių žmonių susibūrimų. Tačiau ką daryti, jei laukia kelionė ir prireiks būti oro uoste ar skristi lėktuvu, kuriuose – šimtai keliautojų? Anot sveikatos ir aviacijos ekspertų, tokiu atveju į kelioninę vaistinėlę pravartu įsidėti medicininę kaukę, vitamino C ir atsiminti keletą svarbių patarimų.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava" ir Lietuvos vežėjų asociacija perspėja, kad paskubomis priimamos mokesčių permainos ne tik neleidžia verslui pasiruošti naujoms sąlygoms, bet grasina masiniais bankrotais arba verslo iškėlimu į užsienį. Naujos su minimalia mėnesine alga (MMA) susijusios mokestinės taisyklės ypatingai skaudžiai palies vieną didžiausių mokesčių mokėtojų - vežėjų sektorių, kuris gali susitraukti perpus.

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija „Linava" pirmadienį kreipėsi į Seimo narius, prašydama prieš priimat sprendimus dėl vairuotojų atlyginimų koeficiento kompleksiškai įvertinti, kokį poveikį visai šalies ekonomikai ir krovininio kelių transporto sektoriui gali turėti toks valstybės sprendimas.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ nuo 2020 m. vasaros sezono padidins skrydžių iš Vilniaus į Rygą ir Taliną skaičių. Planuojama, jog nuo kovo mėnesio oro linijos atliks iki 39 skrydžių per savaitę (apie 5–6 skrydžius kasdien) iš Vilniaus į Rygą ir iki 16 skrydžių per savaitę (2–3 skrydžius kasdien) – į Taliną.

„GetJet Airlines" tapo pirmosiomis Lietuvos avialinijomis, kurios pradėjo vykdyti transatlantinius skrydžius plataus fiuzeliažo lėktuvu. Šie tolimieji skrydžiai į Kanadą bus vykdomi „LOT Polish Airlines" užsakymu vieninteliu Baltijos šalyse lėktuvu „Airbus A330". Skrydžių kryptis Varšuva-Torontas.

Prestižine laikyta kelių sektoriaus inžinieriaus specialybė tapo mažai kam patraukli. Tokie specialistai nebenori dirbti Lietuvoje, o geriausiems tenka emigruoti.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ skelbia, jog nuo 2020 m. vasaros sezono pradės vykdyti naujus skrydžius iš Rygos į Mančesterį (Jungtinė Karalystė), Bergeną ir Trondheimą (Norvegija) bei Jerevaną (Armėnija).

2019-iesiems po truputį artėjant prie pabaigos, Lietuvos oro uostai skaičiuoja praėjusio laikotarpio rezultatus – po itin aukštų pirmojo pusmečio pasiekimų ir toliau fiksuojamas visų aviacinių rodiklių augimas.

Neslūgstant gyventojų norui įsirengti atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ar vėjo elektrinę, ESO klientus ragina būti budriems ir nepasikliauti vien gražiais rangovų pasiūlymais suspėti gauti valstybės dotaciją dar šiemet. Ne vienas atvejis rodo, kad klientai skubėdami kuo greičiau įrengti saulės ar vėjo elektrinę, nepasivargina išsiaiškinti elektros tinklo pajėgumo, o vėliau paaiškėja, kad elektrinė įrengta, bet ji negali būti prijungta prie skirstomojo elektros tinklo. Dėl rangovų abejingumo arba klientų nežinojimo, paaiškėja, kad neužtenka tinklo pajėgumo priimti generuojamą elektros energiją.

Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai. Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

Ne vienerius metus ESO paprastina ir gerina prijungimo prie elektros skirstomojo tinklo procedūras tiek gyventojams, tiek verslui. Bendrovė įvykdė naujus pirkimus, dėl kurių investuotojai Laisvosiose ekonominėse zonose galės būti prijungti prie elektros tinklo du kart greičiau – vietoj dvejų metų per vienerius.

Nors ekonomistai vis dažniau gąsdina, kad per dešimtmetį įsibėgėjęs pasaulio ekonomikos traukinys netrukus ims lėtėti, Lietuvos verslas savo apsukų nemažina, veikiau – atvirkščiai.