Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste krauta 24,1 mln. tonų krovinių. Tai yra 11 proc. mažiau nei 2022 m. sausį–rugsėjį, kai krova siekė 27,1 mln. tonų. Didžiausią poveikį šiam rezultatui turėjo metų pradžioje dėl sankcijų žymiai kritusi trąšų krova. Augo grūdų, suskystintų gamtinių dujų, statybinių medžiagų krova.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jūrininkų rengimo centru (JRC) – taip siekiama jūrininkams pateikti dar platesnį kursų bei specializuotų mokymų spektrą. Jūrininkams siūlomos ne tik įprastos kursų mokymo programos, parengtos pagal JRAB (angl. STCW) konvencijos ir kodekso reikalavimus, bet ir unikalūs, analogų Lietuvoje neturintys kursai, kurie paremti virtualios realybės principais. Siekiant suteikti galimybę gilinti žinias bet kurioje pasaulio vietoje, dalis kursų – visiškai skaitmenizuoti,  todėl semtis žinių ir gilinti įgūdžius  galima ir nuotoliniu būdu.

Klaipėdos uostas turi ambicijų tapti atsinaujinančios energijos gamybos vieta. Čia po poros metų turėtų būti pradėtas gaminti žaliasis vandenilis, skirtas ne tik užpildyti į uostą atplaukiančius ir čia dirbančius laivus, bet ir Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusus, atliepti verslo bei visuomenės reikmes. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rengiantis įgyvendinti šį projektą, visuomenė supažindinta su planuojamos naujos ūkinės veiklos uoste poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir šios dalies išvystymo projektiniais pasiūlymais supažindinta visuomenė.

Čilei būdinga plati 6 435 km pakrantė, švarūs vandenys ir didelė didelės maistinės vertės jūros išteklių įvairovė. Šaltuose pietų Ramiojo vandenyno vandenyse gausu akvakultūros, pramoninės žvejybosi ir žvejybos amato puoselėjimo išteklių.

Jūrinių vėjo parkų plėtra ir tvarumas, Baltijos pakrantėse vis labiau populiarėjantis ekstremalus vandens sportas ir saugumo užtikrinimas jo mėgėjams, poreikis duomenis apie jūrinį verslą paversti įrankiais, padedančiais Klaipėdai ir jūrinei Lietuvai augti – šios ir kitos temos bus atspindėtos spalio 6-8 d. vyksiančiame hakatone „Portathon“. Jūrinio verslo, mokslo ir savivaldos mestus iššūkius inovatorių komandos per 48 valandas sieks paversti technologiniais sprendimais.

Spalio 10–11 dienomis trečią kartą rengiama tarptautinė konferenciją apie mėlynąją ekonomiką „Klaipėda Manifesto“. Dviejų dienų renginyje gausus būrys politikos, verslo ir mokslo atstovų ieškos atsakymų, kaip pažadinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės potencialą ir efektyvinti politikos formuotojų ir jūrinės pramonės bendradarbiavimą.

Vandeniliu varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės nebėra ateitis. Po kelerių metų vandenilio gamybos bazė ir papildymo juo punktai turėtų veikti ir Klaipėdos uoste. Vandeniliu bus pildomi čia atplaukiantys ir dirbantys laivai, Klaipėdos miesto viešojo transporto autobusai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rengiantis įgyvendinti projektą, atliekamas planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

Švedija – nuostabių kraštovaizdžių, muziejų ir skandinaviško žavesio šalis – garsėja ne tik ABBA melodijomis ir mėsos kukuliais. Jos vaizdingoje gamtoje įkurta nemažai nakvynių vietų, kurias drąsiai galima vadinti vienomis neįprasčiausių pasaulyje.

Klaipėdos uoste lankosi Nyderlandų energetikos įmonių ir uostų delegacija, kuri dalyvauja Lietuvoje ir Latvijoje organizuojamoje verslo misijoje. 

Rugsėjo 21-ąją paskelbtame išsamiame straipsnyje tarptautinis kelionių gidas „Lonely planet“ kviečia keliautojus iš viso pasaulio tapti pirmaisiais, įveiksiančiais vieną iš dviejų Baltijos takų – 2 tūkst. km. besidriekiantį Miško taką nuo Lazdijų iki Talino arba 1,4 tūkst. km. Jūrų taką, prasidedantį Nidoje. Ekspertai sutaria, kad žygių populiarumas Lietuvoje ir pasaulyje kasmet auga, tačiau šiam iššūkiui kol kas dar nesiryžo niekas.

Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ gavo 13,8 mln. eurų finansavimą viešosios europinio TEN-T kelių tinklo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Įgyvendindama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) finansuojamą projektą Estijos įmonė šalia svarbiausiųtransporto arterijų Baltijos šalyse irLenkijoje įrengs 138 naujas įkrovimo stoteles.

Šią savaitę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) besilankančios Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujamos delegacijos dėmesys ir jūrinės prekybos plėtrai, ryšių stiprinimui tarp uostų. Kartu su delegacija JAV (Kalifornijoje) viešintis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algis Latakas lankosi Los Andželo, Huenemo, Long Beach uostuose. Jis taip pat dalyvaus Los Andželo ir Lietuvos verslo forumo diskusijoje, susitiks su verslo atstovais.

Vienas iš iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduria Klaipėdos uostas, yra teritorijų stoka. Pietinėje uosto dalyje suformavus naują, maždaug 100 ha siekiančią teritoriją, bus sudarytos sąlygos plėstis uoste jau veikiantiems krovos terminalams ar kurtis naujiems, taip pat atsiras galimybė teikti papildomas pridėtinės vertės paslaugas, pritraukti naujų investuotojų ir priimti maksimalių parametrų laivus. Šis projektas taip pat itin svarbus, siekiant  nukreipti transporto srautus iš miesto centro. Pietinės dalies išvystymas kartu padės uostui išlikti konkurencingam. Atliktas pietinės uosto dalies poveikio aplinkai vertinimas uždegė žalią šviesą judėti toliau, siekiant, kad šis projektas virstų realybe.

Lietuvai rengiantis pirmojo jūrinio vėjo parko statyboms, o Klaipėdos uostui – būti svarbia vėjo jėgainių gamybos platforma, uostamiestyje surengta tarptautinė konferencija vėjo energetikos tema. Čia patirtimi  dalijasi ir gausi delegacija iš Nyderlandų.